LV. Ryga / Rīga

[Civis]

Rygos uosto kapitono tarnyba




Šalia Vecmilgravio terminalas






Dauguvos plotis


Kairysis krantas. Rodos, faneros pramonė


O čia atsigręžus į jau tolstantį Vecmilgravį


Keltas skrodžia Dauguvos vandenis

[Civis]

Kundziņsala. Šiaurinė dalis - Kurpnieku sala. Dar pora rakursų




Vecmīlgrāvis. Komiblokų peizažai

[Civis]

Labai atraktyvi kelionės keltu maršrutu Ryga - Stokholmas - Ryga atkarpa - plaukimas Dauguvos upe nuo Rygos keleivių uosto (Rīgas pasažieru termināls) iki upės žiočių bei jūros vartų (ir atvirkštine seka grįžtant). Įveikdamas maždaug 14 km atstumą laivas užtrunka kiek mažiau nei valandą. Taigi tai suteikia puikią progą grožėtis Rygos uosto terminalų, prieplaukų ar gretimų miesto rajonų vaizdais.

Pateikiu pluoštą vaizdų, nufotografuotų nuo Silja Festival kelto denių.

Foto 2011 06

Keltas jau gerokai nutolęs nuo keleivių terminalo, bet ir iš tokio atstumo vis dar galima įžiūrėti kai kurias Rygos dominantes (Mokslų akademiją, Šv. Petro bažnyčios bokštą, Saulės akmenį ir kt.)


Koks tai užutekis kairiajame Dauguvos krante (Pardauguvoje)


Kitoje pusėje: didžiulė Dauguvos sala - Kundziņsala. Konteinerių terminalas


Tos pačios salos dalis, latviškai besivadinanti Kurpnieku sala




Kundziņsala


Toliau dešiniakrantės Rygos dalis - Vecmīlgrāvis

[Civis]

Gyvenom visai netoli senamiesčio, apžiūrėjom visą, tiksliau pavežiojo autobusiukas ekskursijų , bet jis visai mažas ir iš esmės nėra senas :/ patiko man seniausi Rygos namai (3 man atrodo), bet įspūdis labai slogus.

Mažai Rygos matei, vadinasi. Nėra blogai, ateityje galėsi patirti atradimo džiaugsmą. Toli gražu ne senamiesčiu apsiriboja Latvijos sostinės grožis ir įdomumas. O jeigu dėl senumo, tai ir romaninės architektūros gyvai gali pamatyti

[Kavasiakas]

Toks įspūdis gali susidaryti tik jei sustojai kokioms 2 val. Rygą pravažiuojant.

Pajusti Rygą reikia kokių 3 dienų minimum, geriausiai – vasarą, kai prasideda maudynių sezonas.

Šiaip reikėtų kur nors apsistoti Rygoje, nes antru atveju gali atsitikti taip, kad tas visas 3 dienas iki Rygos taip ir nenuvažiuosi; su manimi taip atsitinka, kai apsigyvenu „Nemo“ kempinge.

Ryga tai – Jūrmala (Majori+Dzintari su visomis ten įmanomomis pramogomis + kelionė į ten ir iš ten elektriniu traukiniu [egzotikos prideda]), Lido centras (palei Dauguvos upę; iš ten žiūrint į TV bokštą, jie lieka šiek tiek dešiniau), pasikėlimas į „gaidį“ apžvelgti Rygą iš aukščiau, zooparkas (į ten, pamenu, esame keliavę laivu iš Rygos centro į „mežaparką“ [miško parką]), iš zooparko (beje, jis –puikus) atgal į centrą – tramvajumi [irgi egzotika], „tūsas“ po Rygos senamiestį, kuris ypač išgražėja vakarop, beje, ir šiaip paslankioti (automobiliu) po Rygos senamiestį, kai ištuštėja gatvės, man labai patinka. Pamiršau „Akvaparką“ paminėti (į ten reikėtų vykti automobiliu). Po „Akvaparko“ galima atsipūsti Dzintari esančiame poilsio parke; iš ten pėstute nesunku patekti į pajūrį. Kai atsibūni ten, tada jau galima sakyti: „iki sekančio, Ryga“.

Ryga man asmeniškai yra kažkas tai „wau“.

Šiaip visumoje, Latviją yra ištikusi šiokia tokia erozija; ne be reikalo Latvijos prezidentas siūlo vienytis Lietuvai ir Latvijai.

Šiaip Ryga, bent jau manau taip, kaip mat suklestėtų, jei būtų panaikintas vizų režimas su Rusija ir, jei to nepakaktų, rusų kalbai Latvijoje būtų suteiktas antrosios valstybinės kalbos statusas. Įsivaizduoju kai kurių čia esančių reakciją, bet dėl to (antrosios kalbos statuso) nematau nieko baisaus. Apskritai būčiau už tai, kad visame slavakalbiame regione (įskaitant ir ES šalis), Lietuvoje taip pat, rusų kalbai būtų suteiktas gerokai reikšmingesnis statusas, nei yra dabar – kad būtų galima laisvai migruoti ir darbintis žinant tik rusų kalbą. Anglų kalbai analogiškai, kur yra yra romanų ir germanų kalbų grupės, o anglų ir rusų privalomai būtų mokomasi (Lietuvoje taip ir yra) mokylose.

Gyvenom visai netoli senamiesčio, apžiūrėjom visą, tiksliau pavežiojo autobusiukas ekskursijų , bet jis visai mažas ir iš esmės nėra senas :/ patiko man seniausi Rygos namai (3 man atrodo), bet įspūdis labai slogus.

[Combat]

Nu nežinau ko jums Ryga gyvibinga atrodo, niūrus tamsus miestas, o Vilnius žalias šviesus ir nepalyginamai tvarkingesnis.
Bet visa likusi Latvija man labai patiko

Toks įspūdis gali susidaryti tik jei sustojai kokioms 2 val. Rygą pravažiuojant.

Pajusti Rygą reikia kokių 3 dienų minimum, geriausiai – vasarą, kai prasideda maudynių sezonas.

Šiaip reikėtų kur nors apsistoti Rygoje, nes antru atveju gali atsitikti taip, kad tas visas 3 dienas iki Rygos taip ir nenuvažiuosi; su manimi taip atsitinka, kai apsigyvenu „Nemo“ kempinge.

Ryga tai – Jūrmala (Majori+Dzintari su visomis ten įmanomomis pramogomis + kelionė į ten ir iš ten elektriniu traukiniu [egzotikos prideda]), Lido centras (palei Dauguvos upę; iš ten žiūrint į TV bokštą, jie lieka šiek tiek dešiniau), pasikėlimas į „gaidį“ apžvelgti Rygą iš aukščiau, zooparkas (į ten, pamenu, esame keliavę laivu iš Rygos centro į „mežaparką“ [miško parką]), iš zooparko (beje, jis –puikus) atgal į centrą – tramvajumi [irgi egzotika], „tūsas“ po Rygos senamiestį, kuris ypač išgražėja vakarop, beje, ir šiaip paslankioti (automobiliu) po Rygos senamiestį, kai ištuštėja gatvės, man labai patinka. Pamiršau „Akvaparką“ paminėti (į ten reikėtų vykti automobiliu). Po „Akvaparko“ galima atsipūsti Dzintari esančiame poilsio parke; iš ten pėstute nesunku patekti į pajūrį. Kai atsibūni ten, tada jau galima sakyti: „iki sekančio, Ryga“.

Ryga man asmeniškai yra kažkas tai „wau“.

Šiaip visumoje, Latviją yra ištikusi šiokia tokia erozija; ne be reikalo Latvijos prezidentas siūlo vienytis Lietuvai ir Latvijai.

Šiaip Ryga, bent jau manau taip, kaip mat suklestėtų, jei būtų panaikintas vizų režimas su Rusija ir, jei to nepakaktų, rusų kalbai Latvijoje būtų suteiktas antrosios valstybinės kalbos statusas. Įsivaizduoju kai kurių čia esančių reakciją, bet dėl to (antrosios kalbos statuso) nematau nieko baisaus. Apskritai būčiau už tai, kad visame slavakalbiame regione (įskaitant ir ES šalis), Lietuvoje taip pat, rusų kalbai būtų suteiktas gerokai reikšmingesnis statusas, nei yra dabar – kad būtų galima laisvai migruoti ir darbintis žinant tik rusų kalbą. Anglų kalbai analogiškai, kur yra yra romanų ir germanų kalbų grupės, o anglų ir rusų privalomai būtų mokomasi (Lietuvoje taip ir yra) mokylose.

[kaunaz]

Prie ko čia plotas? Aš sakau "ir pagal plotą".

http://www.citymayors.com/features/euro_cities1.html

Plotas prie to, kad "Pagal plotą Vilnius yra net didesnis už Stokholmą." Tai kaip supratau tu teigiamai vertini realybes neatitinkančia fiktyvią miesto teritoriją.
O toj tavo lentelėj duomenys visiškai skirtingų metų. Kaip matau Rygos palyginus neseni skaičiai, kai tuo tarpu Vilniaus ir Kijevo čia turbūt dar paskutinio tarybinio gyventojų surašymo duomenys, berods 1989m..

[oranger]

ps. už Oslą ir Helsinkį TIKRAI mažesni

Prie ko čia plotas? Aš sakau "ir pagal plotą".

http://www.citymayors.com/features/euro_cities1.html

[kaunaz]

Ką čia lyginti, Vilnius ir Ryga yra beveik kaip Stokholmas, o už Oslą ir Helsinkį tikrai didesni. Pagal plotą Vilnius yra net didesnis už Stokholmą.

Juk viską prieš tai, berods petrozilijus, jau paaiškino dėl gyventojų, kad yra formali miesto teritorija ir reali, kuri žymiai didesnė, kaip ir gyventojų skaičius.
Vilniuj gi situacija atvirkštinė, ten oficialiai miestu laikomas milžiniškas plotas, kurio jei ne pusė tai bent trečdalis net nekvepia miestu ir nebus tokiu artimiausius 100 metų, o ten tik laukiniai miškai ar kaimo tipo gyventvietės. Ir iš vis girtis neadekvačiai dideliu miesto plotu yra kvaila, nes tai minusas, o ne pliusas. Kuo didesnis plotas, tuo mažesnis gyventojų tankumas.

ps. už Oslą ir Helsinkį TIKRAI mažesni

[oranger]

Tiek gyventojų gyveno minėtų miestų savivaldybių ribose prieš 5-6 metus, kurios nereiškia, jog už jų miškai ir dykynės. Neretai artimiausios savivaldybės, kurios neprisijungia prie miesto, yra apgyvendintos turtingų gyventojų, kurie nenori mokėti mokęsčių į miesto iždą. Be to, daug priemiesčių yra miesto dalimi arba susieti su miestu viešuoju transportu.
Stokholmo metropolijoje (Mälardalen: 3.2 mln.) šiuo metu gyvena 2.109202 gyventojų (SCB, savivaldybėje: 871.952, mieste: 1.372565). Kartu su Oslu, tai vienas greičiausiai augančių miestų (tiek miestas, tiek regionas).
Lietuvoje bei Latvijoje kitaip nustatomos ribos, tad negalima tinkamai palyginti.

Ką čia lyginti, Vilnius ir Ryga yra beveik kaip Stokholmas, o už Oslą ir Helsinkį tikrai didesni. Pagal plotą Vilnius yra net didesnis už Stokholmą.

[Mørtã]

Pirmoje nuotraukoje ar tik ne žuvies turgus?

Pirmoje mesos paviljonas, trecioje - zuvies...

[enigma]

Pirmoje nuotraukoje ar tik ne žuvies turgus?

[railman]

[Silber418]

Tai tik metropolijose, mes irgi gi norėjom Vilnių su Kaunu jungti Tikrai ne tokios jos jau didelės, Stokholme apie 750 tūkst., Kopenhagoje 510 tūkst. Vat kaip skandinavai moka didžiuotis savo sostinėmis ir kuria didelių miestų įspūdį...

Tiek gyventojų gyveno minėtų miestų savivaldybių ribose prieš 5-6 metus, kurios nereiškia, jog už jų miškai ir dykynės. Neretai artimiausios savivaldybės, kurios neprisijungia prie miesto, yra apgyvendintos turtingų gyventojų, kurie nenori mokėti mokęsčių į miesto iždą. Be to, daug priemiesčių yra miesto dalimi arba susieti su miestu viešuoju transportu.
Stokholmo metropolijoje (Mälardalen: 3.2 mln.) šiuo metu gyvena 2.109202 gyventojų (SCB, savivaldybėje: 871.952, mieste: 1.372565). Kartu su Oslu, tai vienas greičiausiai augančių miestų (tiek miestas, tiek regionas).
Lietuvoje bei Latvijoje kitaip nustatomos ribos, tad negalima tinkamai palyginti.

[Kavasiakas]

Gerai žmonės, jau truputį offtopic nuėjom

[Aleksas666]

Mes irgi vystėmės ir vystomės, nepaisant to, kad nesėdim ant naftos

Nafta ne svarbiausia, svarbiausia, jog jie pusę amžiaus negamino tankų detalių ir skaičiuotuvų. Jų rinka visalaik buvo atvira, o mūsų buvo priklausoma nuo Sovietų rinkos. Prisiminkim kaip atrodo Kauno nepriklausoma architektūra, ne ką mažiau žavi, nei Oslo rotušė, o mes naftos juk neturėjome. Žodžiu mes irgi ne vietoj stovime, bet palyginus su Oslu mums dar daug darbo nusimato. Vien infrastruktūra daug ką reiškia, jie turi labai gerai išvystytą metro-tramvajų sistemą, o tai jau gero miesto požymis. Mums irgi ta kriptimi reikia judėti.

[Lettered]

Baik kaiminti kitus, pas mus dar nuo sovietmečio ne ką geriau, nei akmens amžiaus urvuose palyginus su Oslu, kuris sistemingai vystėsi nuo pat 2PK pabaigos. Mes turime labai daug ko semtis iš norvegų.

Mes irgi vystėmės ir vystomės, nepaisant to, kad nesėdim ant naftos

[Aleksas666]

Nu Oslas palyginus su Vilnium tai visiškas kaimas....

Baik kaiminti kitus, pas mus dar nuo sovietmečio ne ką geriau, nei akmens amžiaus urvuose palyginus su Oslu, kuris sistemingai vystėsi nuo pat 2PK pabaigos. Mes turime labai daug ko semtis iš norvegų.

[Kavasiakas]

Nu Oslas palyginus su Vilnium tai visiškas kaimas....

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tai tik metropolijose, mes irgi gi norėjom Vilnių su Kaunu jungti Tikrai ne tokios jos jau didelės, Stokholme apie 750 tūkst., Kopenhagoje 510 tūkst. Vat kaip skandinavai moka didžiuotis savo sostinėmis ir kuria didelių miestų įspūdį...

Taip žiūrint tai ir Paryžiuje tik kažkokie vargšai du milijonai tegyvena, o prancūzai sugeba pramušt miestą kaip didžiausią ES. Realiai skaičiuot kiek gyvena "miesto savivaldybėje" yra nieko bendro su realybe administracinis fundamentalizmas. Svarbiau kiek tų gyventojų yra iš tikrųjų, ir čia nei Vilniaus, nei Rygos nedatempsim net iki Oslo ar Helsinkio dydžio (nors svorio kategorijos čia jau panašesnės). Bet, kita vertus, Suomija ir Norvegija yra didesnės šalys nei Lietuva ar Latvija, tai ir jų sostinės didesnės.

Vilniaus metropolijos gyventojų skaičiaus nieks dorai turbūt ir neskaičiavo, bet kad ir dametus visus studentus beigi Lentvario gyventojus 700k manau niekaip neperlipsim.