LV. Ryga / Rīga

[fredis]

Buvau Rygoj 3 dienas. Miestas didelis ir tikrai įdomus, buvo ką veikti, bet vietomis priminė gal net Turkiją, nes visur vaikinai su tais dviračiais, kuriais siūlosi pavežioti, malėsi. Įstrigo, kad ženkliai brangiau, nei Kaune. Kaip ir akivaizdu kodėl, bet ženkliai brangiau, net už Vilnių. Kas man brangu buvo, tai aktualiausi dalykai: alus ir vakarienė nors nevalgiau brangiose vietose, tiesiog elementariai senamiestyje. Parkingas dar įstrigo brangus: 2 eurai už valandą, tai kaip ir aštroka, jau nekalbu, kur senamiesčio širdyje valanda berods 7 eurai, bet ten pateisinu, nes praktiškai tik pėstiesiems skirta zona. Bijau, kad netoli ir Vilniuje tas pats bus.

[fredis]

Smagu matyti, tokiam išskirtiniame projekte lietuvišką pavardę

[miestas]

Na kad gyventojų skaičiaus skirtumas yra tik keliasdešimt tūkstančių tai čia jau per gerai pasakyta. Vien nuolatinių gyventojų Rygoj yra belikę apie 640tūkst., kai Vilniuje apie 560tūkst. Dienos gyventojų skaičius taip pat nėra daugmaž vienodas, nes jau vien priemiesčių Rygoj yra n kartų daugiau ir jie daug didesni.

Kas įdomiausia, kad Rygos gyventojų skaičius ir toliau sėkmingai krenta, o Vilniaus arba lieka stabilus arba šiek tiek auga.

Pagal oficialią statistiką taip. Vilniuje 540 tūkst. ar kiek ten tų gyventojų, tačiau vieša paslaptis, jog didelė dalis Vilniaus gyventojų yra registuoti kitose Lietuvos vietovėse, o tikrąjį miesto gyventojų skaičių galima gana tiksliai įvertinti pagal grąžinamų kitiems miestams GPM dydį, poliklinikose registruotų žmonių skaičių ir nuolatinį ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus augimą. Dienos gyventojų skaičiui daro įtakos ne tik švytuoklinė darbo migracija, tačiau ir visos šalies gyventojų skaičius, kuris Lietuvoje yra gerokai didesnis, o taip pat (daugiausiai sezoniniai) turistų srautai iš užsienio šalių (ypač Baltarusija). Vilniaus dienos gyventojų skaičius svyruoja apie 750-800 tūkst.

Toliau krentant Rygos gyventojų skaičiui visai įmanoma, jog po kelių dešmtmečių joje gyvens mažiau žmonių nei Taline.

[spirit]

Na kad gyventojų skaičiaus skirtumas yra tik keliasdešimt tūkstančių tai čia jau per gerai pasakyta. Vien nuolatinių gyventojų Rygoj yra belikę apie 640tūkst., kai Vilniuje apie 560tūkst. Dienos gyventojų skaičius taip pat nėra daugmaž vienodas, nes jau vien priemiesčių Rygoj yra n kartų daugiau ir jie daug didesni.

Kas įdomiausia, kad Rygos gyventojų skaičius ir toliau sėkmingai krenta, o Vilniaus arba lieka stabilus arba šiek tiek auga.

[miestas]

Visada Rygos centro miestovaizdy neapleisdavo jausmas, jog miestas yra gerokai didesnis. Tai galėtų būti milijoninė Praha, dvimilijoniniai Viena, Budapeštas, trimilijoninis Berlynas ar net penkiamilijoninis Peterburgas. Šiuo metu tai ypač šokiruoja turint omeny, jog Rygoje realiai tėra tik keliasdešimt tūkstančių daugiau nuolatinių gyventojų ir maždaug tiek pat dienos gyventojų kiek ir Vilniuje (abiejuose apie 650 000).

[Lettered]

[Lettered]

[Lettered]

[miestas]

Pagal 1897 m. surašymą Ryga buvo 6-as pagal gyventojų skaičių Rusijos imperijos miestas:

http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9F%...B8.D1.81.D0.B8

Šis surašymas įvyko įdomiu metu (1897). Kijevas, Charkovas dar nebuvo spurtavę. Spurtas įvyko XX a. pirmame dešimtmetyje kai į šiuos miestus ėmė masiškai keltis provincijos žmonės. Abu miestai per vos keliolika metų (iki 1914) išaugo 3-4 kartus. Ryga nuo jų, žinoma, atsiliko.

Rygos uostą pagal bendrą krovą lenkė Sankt-Peterburgo ir Odesos uostai, bet Rygos uostas pirmavo pagal eksportą:

http://dic.academic.ru/dic.nsf/bse/1...BA%D0%B8%D0%B9

Tuo metu vyko kelios rokiruotės. Odesa dominavo XIX a. pradžioje, vėliau kilus krizei XIX a. pab. ji ėmė smukti. Peterburgas visą laiką laikė savo poziciją. Dar reikėtų nepamiršti Archangelsko uosto () ir rytinių jūros vartų Azijoje. Šiaip ar taip Ryga tuomet buvo svarbūs jūrų vartai, bet labiau turbūt reikėtų akcentuoti pasaulinio lygio pramonės centro funkciją (panašiai kaip dabar kurie nors Kinijos ar Pietų Korėjos didmiesčiai).

Kaip bepasuksi, Ryga buvo vienas iš didesnių ir svarbesnių to meto Rusijos miestų.

Kaip ir Vilnius ar Kaunas, beje. Pirmas tik XX a. pradžioje išstumtas iš dešimtuko, nors XIX a. pradžioje dar buvo trečias... Net ir prarasdamas pozicijas, Vilnius išlaikė svarbą, nes buvo generalgubernatūros, kuri apėmė 6-7 kartus didesnę teritoriją nei dabartinė Lietuva, centras. Labai gaila, jog po sukilimų ir maištų šiam regionui Rusija skyrė žemės ūkio funkcijas, visiškai nevystė pramonės, o baudžiavą skirtingai nuo Latvijos ar Estijos, Užnemunės, Mažosios Lietuvos panaikino tik po pusės amžiaus, todėl nebuvo sąlygų augti miestams, vadinas nebuvo sąlygų formuotis nacionaliniam elitui ar miestams lietuvėti (Ryga tapo latviška dar XIX a. pab., susiformavo latviškoji architektūros mokykla). Pasekmes žinome. Iš dalies dėl to Vilnius tarpukariu buvo kitos valstybės teritorijoje... Dėl žemės ūkio funkcijos, mažos baudžiavinio krašto perkamosios galios, negalėjo atsirasti pasiturintys miestiečiai, pramonininkų elitas, turtigųjų sluoksnis, t.y. tų, kurie statytų ištaigingus ir prabangius pastatus, o Vileišio rūmai veikiau laikytini išimtimi. Tiesa, išdygo keletas neblogų bankų pastatų bei viešbučių atvykstantiems caro valdininkams.

Kaunas dydžiu ilgai lenkė dabar milijoninius miestus tokius kaip Naugardas, Jekaterinburgas, Volgogradas, Minskas. Apskritai kartą buvau priblokštas kai susimąsčiau, jog lietuviai ar latviai Rusijos imperijoje sudarė kiekvieni po 3-4% kai tuo metu dabar tokios milžiniškos gyventojų skaičiumi šalys kaip Uzbekija buvo gerokai mažesnės nei Lietuva ar Latvija. Vadinas tuo metu šio regiono reikšmė ir potencialas buvo visai kitoks.

Ryga atvirkščiai buvo vystoma kaip pramonės centras. Iškilo didžiausias pasaulyje chemijos ir padangų koncernas, dirižablių ir lėktuvų, automobilių gamyklos.

[Dadis]

Antras ar trečias didžiausias uostas (Odesa, Peterburgas). Kažin ar penktas. Peterburgas, Maskva, Odesa, Kijevas, Charkivas, Varšuva, Lodzė...

Pagal 1897 m. surašymą Ryga buvo 6-as pagal gyventojų skaičių Rusijos imperijos miestas:

http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9F%...B8.D1.81.D0.B8

Rygos uostą pagal bendrą krovą lenkė Sankt-Peterburgo ir Odesos uostai, bet Rygos uostas pirmavo pagal eksportą:

http://dic.academic.ru/dic.nsf/bse/1...BA%D0%B8%D0%B9

Kaip bepasuksi, Ryga buvo vienas iš didesnių ir svarbesnių to meto Rusijos miestų.

[suoliuojantis]

Keista, jog Vilniuje dešimtmetį ieškojęs taip ir neįsikūrė Hilton, nėra Sheraton, Hyatt, InterContinental, Marriott. Kažkodėl jų be proto pristatyta neturistiniuose Minske, Jerevane, Krasnodare, kažkiek pateisinama biznieriškoje Varšuvoje...

O ten tikrai tie garsieji viešbučių tinklai Minske, Jerevane ar kur tai dar patys pastatė viešbučius ? Ar kokie vietos mėgėjai pasitaškyti pinigais išssipirko frančizes ir "bašliuoja" Hiltonui ar Sheratonui ko gero į minusą varydami ? Bet užtat etiketę užsikabino

[miestas]

Todėl, kad Vilniuje yra didelis barokinis senamiestis, kuris viską daugiau užgožia, o Rygoje senamiestis ne toks didelis, beto pačiame senamiestyje daug XIX a. pabaigos - XX a. pradžios to pačio jugendo stiliaus pastatų, žodžiu senamiestis ne daug kuom skiriasi nuo naujamiesčio. Todėl Vilniuje to laikmečio pastatai laikomi per daug nauji, kad būtų įdomūs ir yra pamiršti, tik pavieniai gražesni pastatai kaip pvz. Kempinskio susitvarko, nėra ištisų kvartalų ir tokių puošnių kaip Rygoje.

Na, stebina tai, jog tokių pastatų neišsiperka rimtesni viešbučių tinklai. Viešbučių užimtumas Vilniuje labai didelis ir siekia per metus vidutiniškai ar ne 63%, o vasaromis neretai apskritai sunku rasti laisvų kambarių. Keista, jog Vilniuje dešimtmetį ieškojęs taip ir neįsikūrė Hilton, nėra Sheraton, Hyatt, InterContinental, Marriott. Kažkodėl jų be proto pristatyta neturistiniuose Minske, Jerevane, Krasnodare, kažkiek pateisinama biznieriškoje Varšuvoje...

Šiaip gi koks Hilton'as galėtų drąsiai imti sau visą tokį pastatėlį, kuris kruopščiai restauruotas nekažką nusileistų įspūdingesniems Rygos pastatams. Jau stebėjome tokį praregėjimą restauravus priešais esančio namo Basanavičiaus g. 15, fasadą.

Sudėtinga lyginti ir elitinių būstų istoriniuose pastatuose kiekį. Rygoje jų įrengiama ir parduodama kur kas daugiau, o Vilniuje Jogailos g. ar minėtą Basanavičiaus g. įrenginėja metų metus ir vis baigt negali... Visa tai nepaisant konstatuoto fakto, jog laisvų ekskliuzyvinio segmento būstų Vilniuje nepaisant didelio poreikio... Nėra.

[Lettered]

Klausimas kodėl tos gatvės Vilniuje (Gėlių, Šopeno, Basanavičiaus, Žygimantų, Kaštonų) yra permanentinės degradacijos režime, kodėl ten nesikuria prabangūs viešbučiai, elitiniai būstai, šopingo gatvės su prabangiomis boutique tipo parduotuvėlėmis...

Todėl, kad Vilniuje yra didelis barokinis senamiestis, kuris viską daugiau užgožia, o Rygoje senamiestis ne toks didelis, beto pačiame senamiestyje daug XIX a. pabaigos - XX a. pradžios to pačio jugendo stiliaus pastatų, žodžiu senamiestis ne daug kuom skiriasi nuo naujamiesčio. Todėl Vilniuje to laikmečio pastatai laikomi per daug nauji, kad būtų įdomūs ir yra pamiršti, tik pavieniai gražesni pastatai kaip pvz. Kempinskio susitvarko, nėra ištisų kvartalų ir tokių puošnių kaip Rygoje.

[miestas]

Dėl stilistikos, reikia pastebėti jog grynų art nouveau stiliaus pastatų jūsų nuotraukose praktiškai nėra. Vis išlenda tai neoklasicizmas, tai neobarokas ir panaši eklektika. Tiesa, yra mėgstama net rimtų informacijos šaltinių plakti viską į vieną per daug neatsirenkant. Šitokiu metodu net Vilniaus "Pirklių klubas" tampa "nuostabiu art nouveau grynuoliu", o ką ir bekalbėti apie Rygą.

Ryga buvo didžiausias Rusijos imperijos uostas, ir apskritai 5 pagal dydį miestas bei stambus pramonės centras, dėl to ir architektūra atitinkama, pasaulinio lygio, nėra net ką lyginti.

Antras ar trečias didžiausias uostas (Odesa, Peterburgas). Kažin ar penktas. Peterburgas, Maskva, Odesa, Kijevas, Charkivas, Varšuva, Lodzė... Nežinia dėl to "pasaulinio". Kempinski viešbutis Vilniuje pasaulinio lygio ar nebe pasaulinio? Montvilos Lukiškių kolonija, Roubos pastatų kompleksas, Chajos Lėjos Kremer namas, Polesės geležinkelių valdyba? sutinku, kad lyginti nėra ką, nes paskutiniai du minėti pastatai savo dydžiu analogų neturi turbūt net carinėje Maskvoje.

Klausimas kodėl tos gatvės Vilniuje (Gėlių, Šopeno, Basanavičiaus, Žygimantų, Kaštonų) yra permanentinės degradacijos režime, kodėl ten nesikuria prabangūs viešbučiai, elitiniai būstai, šopingo gatvės su prabangiomis boutique tipo parduotuvėlėmis...

[Lettered]

Vadinamasis Klusais centrs. Rygos rusai ir vokiečiai prieš Pirmąjį pasaulinį gausiai ir galingai pasitaškę pinigais. Matosi, jog ne motais jiems buvo praūžusios finansinės (XIX a. 8 deš. ekonominė stagnacija-depresija), "maisto" (1870-1880), "grūdų" (sužlugdė Odesą), "bankų" (1898-1909) (Azovo-Dono bankas pasilinksmino; žlunga visokios žvejybos Astrachanėje ir pan.), "tekstinės" krizė (ypač smogė Lodzei ir pan.), o ir jokios karo nuojautos neapturėjo, kad taip netoliaregiškai išlaidavo. Statė oro pilis, dirižablių fabrikus ir jų angarus, automobilių ir lėktuvų gamyklas, įrenginėjo Pravodnik firmos pramogų centrus su boulingo aikštynu, rentė prabanga spinduliuojančius elitinius nuomojamus namus. Tikrų tikriausias neracionalumo simbolis ir fenomenas ta ofšorinė Ryga.

Tik nesuprantu kodėl Vilnius analogiškų ne ką blogesnių gatvių nesusitvarko, o patys prabangiausi miesto pastatai ir gatvės metų metus dūla ir nyksta:
http://goo.gl/maps/wULGS
http://goo.gl/maps/SXLtM
http://goo.gl/maps/hKZdV
http://goo.gl/maps/1e4ck
http://goo.gl/maps/juOFX
http://goo.gl/maps/Jhqrj
http://goo.gl/maps/kF7gB
http://goo.gl/maps/Yya3M

Ryga buvo didžiausias Rusijos imperijos uostas, ir apskritai 5 pagal dydį miestas bei stambus pramonės centras, dėl to ir architektūra atitinkama, pasaulinio lygio, nėra net ką lyginti.

40 procentų Rygos centro pastatų yra jugendo stiliaus pastatai, tai yra kur kas daugiau nei kituose Europos miestuose, be to, architektūros ir meno žinovai mano, kad kaip tik Rygoje jugendas pasireiškė su ypatinga galia ir itin plačiu mastu. Siekiant išsaugoti Senosios Rygos senamiesčio, medinių Rygos namų ir jugendo stiliaus architektūrą būsimoms kartoms, istorinis Rygos centras yra įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo saugotinų paminklų sąrašą. Jugendo stilius (Jugendstil Vokietijoje, Art Nouveau Prancūzijoje, modernismo Ispanijoje, Sezessionsstil Austrijoje, Stile Liberty arba Stile Floreale Italijoje) Europoje atsirado XIX-XX a. sandūroje ir savo pergalingą žygį tęsė iki pat Pirmojo pasaulinio karo.

[miestas]

Vadinamasis Klusais centrs. Rygos rusai ir vokiečiai prieš Pirmąjį pasaulinį gausiai ir galingai pasitaškę pinigais. Matosi, jog ne motais jiems buvo praūžusios finansinės (XIX a. 8 deš. ekonominė stagnacija-depresija), "maisto" (1870-1880), "grūdų" (sužlugdė Odesą), "bankų" (1898-1909) (Azovo-Dono bankas pasilinksmino; žlunga visokios žvejybos Astrachanėje ir pan.), "tekstinės" krizė (ypač smogė Lodzei ir pan.), o ir jokios karo nuojautos neapturėjo, kad taip netoliaregiškai išlaidavo. Statė oro pilis, dirižablių fabrikus ir jų angarus, automobilių ir lėktuvų gamyklas, įrenginėjo Pravodnik firmos pramogų centrus su boulingo aikštynu, rentė prabanga spinduliuojančius elitinius nuomojamus namus. Tikrų tikriausias neracionalumo simbolis ir fenomenas ta ofšorinė Ryga.

Tik nesuprantu kodėl Vilnius analogiškų ne ką blogesnių gatvių nesusitvarko, o patys prabangiausi miesto pastatai ir gatvės metų metus dūla ir nyksta:
http://goo.gl/maps/wULGS
http://goo.gl/maps/SXLtM
http://goo.gl/maps/hKZdV
http://goo.gl/maps/1e4ck
http://goo.gl/maps/juOFX
http://goo.gl/maps/Jhqrj
http://goo.gl/maps/kF7gB
http://goo.gl/maps/Yya3M

[Lettered]

[Lettered]

Šiek tiek vasariškų nuotraukų iš Europos kultūros sostinės naujamiesčio ir rajonų aplink senamiestį.

[sostapilis]

Gali skambėti keistai, bet reguliarus Rygos užstatymas įspūdingesnis už Peterburgo. Jugendas duoda į kaulus Šiaurės modernui.
Tik tiek, kad Peterburge gerokai daugiau rūmų, nors nesu klasicizmo mėgėjas, todėl man ir tie rūmai nykoki. Tik interjerai užburia.
Na o šiaip Ryga nors vis dar didesnis miestas, o prieš šimtą metų net keliskart didesnis buvįs, bet Vilnius kur kas įdomesnis. Tiesa, dar daug laiko praeis, kol mūsų Lietuvos sostinė atgaus prarastą per XIX amžių LDK sostapilio didybę, barokinių rūmų puošnumą, įvairius sunaikintus atributus, mažosios architektūros formas.
Grįžtant prie Rygos, sukilo nors vėl nuvykti.

Įdomu dėl Rygos demografinės padėties ir etniškumo, į kokią naudą keičiasi Rusų tautybės žmonių skaičius mieste? Kiek teko būti Rygoje, rusų kalbą teko girdėti dažniau nei latvių, vienu metu pasirodė, kad centre net daugiau lietuvių

Dab. padėtis. Pum:
Национал'айс састав'с:

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pati cerkvė atrodo taip.







Netoli praeina geležinkelis. Pora kadrų nuo pėsčiųjų viaduko ties vagonų depu. Tolėliau matosi du XIX a. pabaigos vandens bokštai.





Iš arčiau vandens bokštus užstoja medžiai.



Šią trumpą ekskursiją baigiame Mačio gatvėje, kur yra du XIX a. pabaigos gana solidžių matmenų (40 m skersmens) ir gražiai suremontuoti dujų rezervuarai.