SE. Švedija / Sverige

[Silber418]

Eksjö (liet. Ekšė), Smolando lėnas. Miestelis, pasižymintis dominuojančia architektūra iš medienos.

Wooden buildings, Eksjö, Småland, Sweden by Pierre Nordström, on Flickr

Bron Kök & Bar by Eksjöån creek, Eksjö, Småland, Sweden by Pierre Nordström, on Flickr

Lilla Torget, Eksjö, Småland, Sweden by Pierre Nordström, on Flickr

Lilla Torget, Eksjö, Småland, Sweden by Pierre Nordström, on Flickr

IMG_7549 by simonhallberg, on Flickr

Houses by Eksjöån creek, Eksjö, Småland, Sweden by Pierre Nordström, on Flickr

Morning Fog by Jonas Strandberg Ringh, on Flickr

[Silber418]

Mažesnių miestų popuri. Neįtraukti patys žymiausi objektai kaip pilys ir pan.

Kalmaras

Kalmar Gammla Stan (Kalmar Old City) by Lars Hammar, on Flickr

Kalmar by Andy Dearn, on Flickr

Vadstena

Vadstena_7 by Anton Rozhkov, on Flickr

Gamla Konditoriet - Alte Konditorei by Sylvi, on Flickr

Mariefred

20220629_121745 by Mr Thinktank, on Flickr

Mariefred by Jan Lagergren, on Flickr

[Tomas]

Iš švedų kalbos yra ombudsmenas, galėtų būti dar fika.

Užtenka, kad yra fakjū, iš amerikonų kalbos.

[digital]

Ne kalbininkai kuria naujus žodžius, o tos srities žmonės, kuriems tas aktualu. Kalbininkai tik pasako, ar tas žodis tinkamas pagal lietuvių kalbos taisykles ir pan.

[manometras]

Protingai parašyta. Aš šiek tik kitą dalyką turiu omenyje.

Kuo naujesni žodžiai (internetas, kompiuteris, telefonas, intelektas, autobusas), tuo didesnė tikimybė kad jie tarp skirtingų kalbų bus panašūs. Iš esmės, jeigu žodis atsirado ar labai išpopuliarėjo po kokių nors 1960 metų (išgalvota data), tuo didesnė tikimybė kad jis tarp skirtingų kalbų bus panašus. Ir manau kad šitai tendencijai nereikėtų priešintis ir "influenserių" nevadinti "nuomonės formuotojais". Tiesiog sulietuvini kad galėtum linksniuoti ir užtenka.

Užsienio kalbose yra nemažai populiarių žodžių kurių lietuvių kalboje trūksta. Būtų neblogai juos importuoti ir sulietuvinti.
Tą pastoviai daro kitos kalbos, įskaitant švedų kalbą.

Anglų irgi importuoja iš kitų kalbų.
Iš hebrajų kalbos (kosher, chutzpah ir t.t.), iš vokiečių (doppelganger, schnitzel ir t.t.), iš švedų (moped, ombudsman ir t.t.)

Lietuvvių kalba irgi importuoja. Aišku, mūsų kalbininkai tradiciškai ragina ir mėgina vengti importo iš kokios nors vienos kalbos ir sukurti savo žodį. Tai daro ir kitų kalbų lingvistai (ypač islandai, estai ir suomiai). Be to, žodžius kuria ne tik kalbininkai, visi lietuviakalbiai visada gali siūlyti savo sukurtus žodžius, kalbininkai tik įvertina darybos modelių ir reikšmių taisyklingumą.
Daugelyje kalbų įsitvirtinę žodžiai paskelbiami tarptautiniais ir adaptuojami, ypač jei lietuviškų atitikmenų nepavyksta sukurti arba žmonės jų nepamėgsta.

Iš švedų kalbos yra ombudsmenas, galėtų būti dar fika.

[T-K-K]

Ne į temą čia piktinimaisi lietuvių kalbininkų darbu. Bet pasakysiu, kad švedų kalba yra daug patogesnė naujų žodžių darybai, t. y., tiesiog lipdymui. O lietuviška daryba reikalauja daugiau pastangų, kūrybiškumo, ir lietuviakalbiai, ypač nelietuviai, yra paskui linkę piktintis naujais žodžiais, net jeigu juos puikiai supranta, nes gal yra pratę nuvertinti lietuvių kalbą, gal būna jau pripratę vartoti kitos kalbos žodžius, kol sukuriami lietuviški atitikmenys.
Pvz., pavadinime Nynäshamn yra trys skiemenys, kurie yra trys paprasčiausiai sulipdyti žodžiai – Naujojo kyšulio (nosies) uostas.

Protingai parašyta. Aš šiek tik kitą dalyką turiu omenyje.

Kuo naujesni žodžiai (internetas, kompiuteris, telefonas, intelektas, autobusas), tuo didesnė tikimybė kad jie tarp skirtingų kalbų bus panašūs. Iš esmės, jeigu žodis atsirado ar labai išpopuliarėjo po kokių nors 1960 metų (išgalvota data), tuo didesnė tikimybė kad jis tarp skirtingų kalbų bus panašus. Ir manau kad šitai tendencijai nereikėtų priešintis ir "influenserių" nevadinti "nuomonės formuotojais". Tiesiog sulietuvini kad galėtum linksniuoti ir užtenka.

Užsienio kalbose yra nemažai populiarių žodžių kurių lietuvių kalboje trūksta. Būtų neblogai juos importuoti ir sulietuvinti.
Tą pastoviai daro kitos kalbos, įskaitant švedų kalbą.

Anglų irgi importuoja iš kitų kalbų.
Iš hebrajų kalbos (kosher, chutzpah ir t.t.), iš vokiečių (doppelganger, schnitzel ir t.t.), iš švedų (moped, ombudsman ir t.t.)

[manometras]

Šiaip vienas skirtumas tarp švedų ir lietuvių kalbos, kuris geresnis švedų kalboje, tai kalbos vystymasis (t.y. kalbininkų darbas).

Švedų kalboje kasmet pridedama naujų ir reikalingų žodžių. Gana dažnai pastebiu kad lietuvių kalboje trūksta kitose kalbose populiarių žodžių bet tikimybė kad jie atsiras lietuvių kalboje yra arti nulio procentų. Bet užtat lietuvių kalboje labai uoliai kastruoja užsienietiškų žodžių ar pavadinimų vertimus (mygtukynas, vaizduoklis, slankjuostė, Geteborgas ir t.t.)

Ne į temą čia piktinimaisi lietuvių kalbininkų darbu. Bet pasakysiu, kad švedų kalba yra daug patogesnė naujų žodžių darybai, t. y., tiesiog lipdymui. O lietuviška daryba reikalauja daugiau pastangų, kūrybiškumo, ir lietuviakalbiai, ypač nelietuviai, yra paskui linkę piktintis naujais žodžiais, net jeigu juos puikiai supranta, nes gal yra pratę nuvertinti lietuvių kalbą, gal būna jau pripratę vartoti kitos kalbos žodžius, kol sukuriami lietuviški atitikmenys.
Pvz., pavadinime Nynäshamn yra trys skiemenys, kurie yra trys paprasčiausiai sulipdyti žodžiai – Naujojo kyšulio (nosies) uostas.

[Silber418]

Eskilstuna (liet. Eskilstiuna). Nedidelis miestas netoli Mälaren ežero. Mälaradalen slėnio verslo regiono miestas.


Šaltinis

Naujas Mälardalen universiteto pastatas


Šaltinis

[T-K-K]

Ilgą laiką Švedijoje gyvenantis 60-metis rusas prigautas šnipinėjant ir perduodant duomenis Rusijai.
Šaltiniai: Omni ir DN.


Ne pirmas ir ne antras atvejis kai asimiliavę rusai šnipinėja Švedijoje.
Ir šiaip Rusija kažkodėl labai aktyviai šnipinėja Švedijoje.
TV4 rašo kad Rusijos šnipinėjimas labai suintensyvėjęs visoje Europoje.
Šaltiniai: SVT, Dagens PS, Omni, Sveriges Radio, Sveriges Radio (vėl), Svenska YLE, TV4, Fokus ir t.t.

[T-K-K]

Jo, det är bra att de håller sig till originalet, men det betyder inte att det svenska uttalet blir detsamma som på originalspråket, till exempel med Biržai, Maišiagala eller Telšiai...

Men vi vet båda att detsamma skulle vara omöjligt på det litauiska språket på grund av språkets struktur

Šiaip vienas skirtumas tarp švedų ir lietuvių kalbos, kuris geresnis švedų kalboje, tai kalbos vystymasis (t.y. kalbininkų darbas).

Švedų kalboje kasmet pridedama naujų ir reikalingų žodžių. Gana dažnai pastebiu kad lietuvių kalboje trūksta kitose kalbose populiarių žodžių bet tikimybė kad jie atsiras lietuvių kalboje yra arti nulio procentų. Bet užtat lietuvių kalboje labai uoliai kastruoja užsienietiškų žodžių ar pavadinimų vertimus (mygtukynas, vaizduoklis, slankjuostė, Geteborgas ir t.t.)

[manometras]

Dabar supratau ką turėjai omenyje, ačiū kad paaiškinai.
Ten neturėjo būti arogantiškas atsakymas, bet gavosi kaip gavosi.

Nieko tokio. Bet tų transkripcijų nesuprantu ir nemėgstu. Tarimą dažniausiai mokausi iš klausos, tiesiog bandau pamėgdžiot. Jeigu nesu tik pati sau mokytoja, tai kartais kas nors paaiškina ir parodo, kaip fiziškai *padaryti* tą garsą.

[T-K-K]

Kabinėtis prie niuansų, nes davei man tą nuorodą į fonetinę transkripciją. Taip, žinau, tai ne visai lietuviška š, o kartais išvis specifinis garsas tarp ch ir š.
Kai kurios tarmės taria rs, kai kurie švedai ištaria rs ne visuose, o kai kuriuose žodžiuose. O daugelis taria š vietoj rs, net kai tai būna r-s, t. y., du gretimi žodžiai (viename r, o kitame s).

Dabar supratau ką turėjai omenyje, ačiū kad paaiškinai.
Ten neturėjo būti arogantiškas atsakymas, bet gavosi kaip gavosi.

[manometras]

Kabinėtis prie niuansų, nes davei man tą nuorodą į fonetinę transkripciją. Taip, žinau, tai ne visai lietuviška š, o kartais išvis specifinis garsas tarp ch ir š.
Kai kurios tarmės taria rs, kai kurie švedai ištaria rs ne visuose, o kai kuriuose žodžiuose. O daugelis taria š vietoj rs, net kai tai būna r-s, t. y., du gretimi žodžiai (viename r, o kitame s).

[T-K-K]

Kartais patinka kabinėtis prie niuansų?

Kokių niuansų?

Kabinėtis prie niuansų būtų jeigu sakyčiau turėjai omenyje ne "Stockholms svenska" o "rikssvenska". Čia būtų kabinėtis prie niuansų. Taip nedariau, nes manau kad yra nemalonu ir kvaila.

Pagalvojau, ir visgi ir aš RS irgi tariu š (tiksliau rš tik su labai silpnai girdima r), pvz. torsdag, hörs, missförstånd ir t.t.
Nežinau kodėl Vänersborg esantį RS esu įpratęs tarti ir girdėti su rs

[manometras]

https://sv.wikipedia.org/wiki/Tonl%C...flex_frikativa

Kartais patinka kabinėtis prie niuansų?

[manometras]

Šiaip, būdama Švedijoje pažiūrėdavau google.maps. Man duodavo dalį pavadinimų originaliai, dalį sulietuvintai, tai supratau, kad tose sulietuvintose vietovėse jau tikriausiai gyventa ir dirbta lietuvių ir todėl galima rasti sulietuvintus pavadinimus.

[T-K-K]

rs tarti kaip š yra ne gana retas reiškinys, o oficialus tarimas, ta prasme, Stockholms svenska. Bet aš irgi nesuprantu, kam rusiškai darko ö, visais atvejais paversdami į e/ė, nors galėtų rašyti io. Problema tik su žodžio pradžios io, pavyzdžiui, Iostešund (vaizdas nykus, aš už pavadinimų rašymą originaliai bent jau visokiuose tvarkaraščiuose, renginių darbotvarkėse, “susigiminiavusių” miestų sąrašuose).

https://sv.wikipedia.org/wiki/Tonl%C...flex_frikativa

[ttttt]

Sant.

Jag gillar att svenska språket inte "försvenskar" utländska namn.
Klaipėda är Klaipėda, även på svenska. Med ett ė som inte ens finns i det svenska alfabetet.
Samma sak med Biržai och de flesta andra städer. Stavas precis som originalet.
Kraków är Kraków, även här med ett ó som inte ens finns i det svenska alfabetet.
Se länkarna till svenska Wikipedia som bevis.

Förstår inte varför litauiska behöver kastrera utländska namn.

Jo, det är bra att de håller sig till originalet, men det betyder inte att det svenska uttalet blir detsamma som på originalspråket, till exempel med Biržai, Maišiagala eller Telšiai...

Men vi vet båda att detsamma skulle vara omöjligt på det litauiska språket på grund av språkets struktur

[manometras]

Aš irgi kalbu švediškai (atrodo kad Silber418 ir manometras irgi. Bent jau taip rašė)
Lietuviškom raidėm turbūt sunku tiksliai perteikti tarimą, bet pabandom.

Absoliuti dauguma švedų Nässjö tartų Nechio, su kirčiu ant e, tarsi Ne-chio
Tas pats ir su kitais.
Absoliuti dauguma švedų Vänersborg tartų Venersborj su ilgu kirčiu ant pirmos e, tarsi Vę-ners-borj.

Pasitaiko kas šituos tartų su š, bet gana retas reiškinys.
Ir šiaip "Nesšė" skamba iškastruotai.

rs tarti kaip š yra ne gana retas reiškinys, o oficialus tarimas, ta prasme, Stockholms svenska. Bet aš irgi nesuprantu, kam rusiškai darko ö, visais atvejais paversdami į e/ė, nors galėtų rašyti io. Problema tik su žodžio pradžios io, pavyzdžiui, Iostešund (vaizdas nykus, aš už pavadinimų rašymą originaliai bent jau visokiuose tvarkaraščiuose, renginių darbotvarkėse, “susigiminiavusių” miestų sąrašuose).

[T-K-K]

Na man tai čia mažiausia problema iš visų, žiūrint kaip yra darkomi kiti pavadinimai bandant juos sulietuvinti. Šiuo atveju yra tikrai nära nog, juolab patys švedai dažnai tą patį žodį gali tarti labai skirtingai priklausomai nuo to kuriame lėne jūs esat. Pvz pagal mano patirtį Vänersborg kaip tik dauguma tartų su š kaip Venešborj.

Mane iš visų lietuviškų kažkaip labiausiai triggerin'a, kaip suprantu Silber418 "gimtasis" Joteborj

Sant.

Jag gillar att svenska språket inte "försvenskar" utländska namn.
Klaipėda är Klaipėda, även på svenska. Med ett ė som inte ens finns i det svenska alfabetet.
Samma sak med Biržai och de flesta andra städer. Stavas precis som originalet.
Kraków är Kraków, även här med ett ó som inte ens finns i det svenska alfabetet.
Se länkarna till svenska Wikipedia som bevis.

Förstår inte varför litauiska behöver kastrera utländska namn.