SE. Švedija / Sverige

[Egiuxz]

Skandinavija kažkaip visada traukė romantikus...

Nuuu, aš savęs romantiku nepavadinčiau, vieno skandinavfanio irgi, tai gal mes kokios išimtys ar šiap keisti?

[Tomizmas]

Puikus reportažas - ne kasdien turime galimybę pamatyti tundros vaizdų. Taip, tikrai nyku ir depresyvu, neįsivaizduoju kaip žmonės ten gyvena - pavasarį ir tai nykuma, o žiemą iš viso, o dar kai jos tokios ilgos. Luleo atrodo tvarkingas, gana gražus miestas, bet vien dėl klimato nenorėčiau ten gyventi - gegužė, o peizažas kaip Lietuvoje kovo mėnesį, net vandens telkiniai užšalę.

Normaliuose miegamuosiuose vagonuose žmonių galbūt važiavo daugiau. Sėdimą vagoną naktinei kelionei turbūt renkasi tik skriagos, ubagai ir spartiečiai.

Nebūtinai. Prisiminiau savo kelias keliones iš Vilniaus į Klaipėdą traukiniu, kai pramiegojau visą kelią. Nepatogumų tai nesukėlė Tiesiog įpratęs esi, ir tiek. Tik aišku, piniginę geriau įgrūsti kuo arčiau kūno esančią kišenę - maža kas.

[enigma]

Skandinavija kažkaip visada traukė romantikus...

Ypač literatūra.

[Silber418]

Gražūs vaizdai. Vasarą ir žiemą atsiskleidžia tikrasis poliarinio regiono gamtos grožis. O šiaip, Skandinavijoje daug erdvės romantikams.

[enigma]

Bet tai Švedija

[Eimantas]

Nykokas vaizdas.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Šalia geležinkelio eina E10 kelias, kuris prasideda Å miestelyje (žavus pavadinimas ) Norvegijoje ir eina į Lulėo.



Björklideno stotis pasitiko sniegu.









Gegužės mėnesio pramogos.





Riksgränsen stotis. Tame tunelyje priešais - siena su Norvegija.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Artėjame prie Kirunos. Tame kalne tolumoje kasama geležies rūda.



Stotis. Kiruna - šiauriausias Švedijos miestas (18 000 gyventojų), nutolęs 145 km į šiaurę nuo poliarinio rato.













Vaizdai ima gražėti.



Geležinkelis keliasdešimt kilometrų eina septinto pagal dydį Švedijoje Torneträsk ežero pakrante.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tęsiame kelionę į šiaurę vadinamąja Geležies rūdos linija (Malmbanan). Geležinkelis nutiestas XIX a. pab. - XX a. pr. gabenti geležies rūdą iš kasyklų Kirunoje ir Jelivarėje į uostus Narvike ir Lulėo. Tarp Luleo ir Narviko geležinkeliu yra 473 km, keleivinis traukinys važiuoja nepilnas septynias valandas.

Tik išvažiavus iš Lulėo. Grįždamas atgal supratau kaip viskas reliatyvu - po Laplandijos dykrų matydamas kur ne kur išsimėčiusius namukus pasijutau kaip kokioje Olandijoje.



Peizažas iki Kirunos nykus - miškeliai, pelkės ir beveik nieko daugiau. Žmonės ten beveik negyvena - viso Norboteno lėno tankumas yra 2,6 gyventojo kvadratiniame kilometre (t. y. panašiai kaip Mongolijoje), o ir tie patys susikoncentravę pietrytinėje krašto dalyje.









Privažiuojame Jelivarės (Gällivare/Jällivaara) miestą jau už poliarinio rato.

[enigma]

Kas liečia architektūrą - man ji graži, bet atrodo šalta ir vos ne beveidė

Tokia jau Skandinavija

[Egiuxz]

Kas liečia architektūrą - man ji graži, bet atrodo šalta ir vos ne beveidė

[enigma]

Nykokas kraštas, bent jau provincijoje. Ir šaltokas. Bet architektūra žavi. Skandinavijos niuansai.

[Silber418]

Šaunus reportažas. Ir kas galėjo pagalvoti, kad ten 3G ryšio technologijos kurtos?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Aplinkui - daugiau kaip 400 mažų kotedžų. Juose per atlaidus ar šiaip šventes apsistodavo tikintieji, kuriems grįžti namo nakvoti būtų per toli.











Labai savotiška vieta, reikia pasakyt.

Turizmo informacijos centras. Uždarytas. Pas juos ryškiai dar ne sezonas ir turistų nėra visiškai.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Viena pagrindinių priežasčių aplankyti Luleå buvo senasis bažnyčios miestelis (Gammelstads kyrkstad). Iš viso Švedijoje buvo 71 toks miestelis, iki mūsų laikų išliko 16. Šis yra didžiausias ir geriausiai išsilaikęs. 1996 m. jis buvo įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Senais laikais čia buvo miesto centras, bet vėliau vietinis uostas pasidarė per seklus ir gyventojai išsikėlė arčiau jūros. Dabar čia miesto pakraštys, nuo centro nutolęs apie 10 km.



Bažnyčia.









Interjeras.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Paplūdimys. Maudytis kažkodėl nebuvo noro.



Ant tilto.



Centrinė pakeliama jo dalis.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Gatvė centre.



Geležinkelio stotis.







Miesto autobusas. Jie gana brangūs (vienkartinis bilietas automate - 18 kronų, iš vairuotojo - 20) ir važinėja ne itin dažnai. Stotelių yra labai daug (kas 100 ar 200 metrų), bet be reikalo autobusas jose nestoja. Jeigu nori išlipti prieš savo stotelę turi paspausti "Stop" mygtuką.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tas pats pastatas iš kitos pusės.



Tiltas per upės estuariją.



Daugiabučiai.





Kaip ir kituose Švedijos miestuose palei vandenį įrengti takai sportui, pasivaikščiojimui ar šiaip pasisėdėjimui. Šito labai pasigendu Lietuvoje, kur nuo vandens, regis, siekiama kuo labiau atsiriboti.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Švediškas šovinizmas Norboteno muziejuje.



Šiaip ten gana nemaža ekspozicija apie 1809 metų Suomijos karą. Pateikiama viskas iš gan griežtai švediškos pozicijos. Bendra mintis ta, kad rusai blogi, suomiai iš esmės irgi, na o švedai liko nuskriaustųjų vietoje.

Šiaip Norbotenas istoriškai yra kur kas labiau suomiškas negu švediškas. Beveik visi vietovardžiai suomiški, kai kuriose savivaldybėse šalia švedų kaip oficialios kalbos naudojamos suomių, samių ir dar kažkokių vietinių genčių kalbos, daugelis vyresnių gyventojų tarpusavyje kalba suomiškai. Kita vertus, dabar tai visgi labiau švediškas kraštas. Viena vertus nemažai švedų atsikėlė į šiaurę dirbti kalnakasybos pramonėje, kita vertus iki maždaug 1950 m. buvo vykdoma gan aktyvi švedizacijos politika.

Dar keli muziejaus eksponatai.







Muziejaus kino salė. Padaryta labai patogiai - įeini, paspaudi norimą mygtuką ant pulto ir tau pradeda rodyti filmą. Dalis jų su angliškais titrais.



Muziejaus pastatas.



Lėno valdytojo administracinis pastatas.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Luleå (tarti reikia Lulėo) - miestas prie Botnijos įlankos, Norboteno lėno (Norrbottens län) sostinė ir didžiausias miestas (~45 000 gyventojų). Įsikūręs pusiasalyje tarp upės estuarijos ir fiordo (labiau panašaus į ežerą; su jūra jis siekiasi perbrendamu grioviu), turi uostą, kuriame perkraunama 7 mln tonų krovinių per metus. Dar turi vieną krūčiausių Švedijos krepšiasvydžio komandų.

Katedra.





Centrinė pėsčiųjų gatvė. Miesto išplanavimas tipiškai švediškas - centre pėsčiųjų zona, aplinkui stačiu kampu besikertančios gatvės, kažkur aplink centrą įtalpinta pora parkų. Architektūra savo ruožtu skurdesnė nei centrinėje Švedijoje.