Šiaulių LEZ / pramoninis parkas

[Xedos]

Šalia Zoknių VT žiedo/Radviliškio ir Dubijos g. sankryžos.









Net atstatė išgriautą tvorą .

[Xedos]

Pročiūnų g. 16 progreso nedaug.

09 27.







Užtat Scania centras Aerouosto g. 2 dygsta tikrai greitai.

09 27

[Xedos]

Su Premjeru tarėsi dėl LEZ ir oro uosto

A. Mockaus teigimu, su Premjeru, jo patarėja, Šiaulių LEZ valdybos pirmininku Tomu Jaskelevičiumi buvo aptartos LEZ problemos. Čia investuotojų kurtis netraukia infrastruktūra – įmonėms veikti nepakanka elektros energijos galingumo. Premjero prašyta ieškoti galimybių skirti lėšų elektros tiekimo infrastruktūrai įrengti. A. Butkevičius pritarė, kad darbus reikia pradėti skubos tvarka, dėl to kalbėjosi su „Lesto“ vadovu.

„Lesto“ ruoš projektą ir vykdys statybas. Infrastruktūrai įrengti prireiks milijonų eurų. Pinigų turėtų skirti valstybė, prisidės ir Šiaulių savivaldybė“, – tvirtino A. Mockus. Pasak jo, Šiaulių LEZ operatorius įmonei „Lesto“ privalės pateikti potencialių investuotojų sąrašą. Tai – garantija, kad į elektros tiekimo infrastruktūrą bus investuojama ne veltui.

Šiaulių LEZ ir „Lesto“ atstovai derėtis dėl naujo projekto planuoja kitą savaitę. Šiaulių LEZ operatoriumi dar gegužės 8 dieną buvo paskirtos dvi jungtinės veiklos pagrindu susijungusios UAB – „Bendras verslas“ ir „Progresyvūs verslo sprendimai“. Tarptautinį konkursą laimėjusios įmonės įsteigė valdymo bendrovę „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“.

Operatorius sutartimi įsipareigojo per penkerius metus į Šiaulių LEZ teritoriją pritraukti 23 milijonus eurų investicijų.

http://skrastas.lt/?data=2015-10-08&...&id=1444148845

[Xedos]

Organinių trąšų gamykla nori kurtis prie miesto

Į Šiaulius nori ateiti verslininkai, planuojantys organinių trąšų gamybą. Prašo sklypo Pramonės parke. Šiandien miesto Taryba spręs, ar pritarti investicijų sutarčiai. Ar trąšų gamyba bus saugi? Investuotojai tikina, jog planuojamai veiklai nereikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Vilniaus UAB „Agroconsult LT“ prašo išnuomoti Šiaulių pramonės parke sklypą trąšoms gaminti. Savivaldybės žiniomis, tai būtų organinės trąšos.

Planuojamos investicijos į patalpas, įrangą ir laboratoriją – 600 000–700 000 eurų. Būtų sukurta 7–10 darbo vietų. Miesto Tarybai pritarus, investuotojams 99 metams būtų išnuomotas sklypas Pramonės parke, adresu Radviliškio g. 53. Sklypo plotas – 0,9739 ha. Sutarties projektas tipinis kaip visiems investuotojams. Reikalavimai keliami tik dėl investicijų dydžio, darbo vietų skaičiaus, projekto įgyvendinimo terminų.

Abejonės

Tarybos Finansų ir ekonomikos komitete kilo klausimas, kodėl nereikalaujama atlikti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo? Savivaldybė turi tik pačių verslininkų patikinimą, jog jų planuojamai veiklai nereikia tokio vertinimo. Investicijų ir miesto plėtros skyriaus žiniomis, jie tokį išaiškinimą yra gavę iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD).

„Kai bus rengiamos techninio projekto sąlygos, tada ŠRAAD teiks sąlygas dėl poveikio aplinkai vertinimo“, – aiškino politikams Ieva Džiaugienė, Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja. Komiteto narys Alfredas Lankauskas stebėjosi, jog dabar Taryba tiesiog turinti patikėti, jog įmonė bus saugi. „Trąšas pilstys, ar neskleis nemalonių kvapų? Kuo jie prekiauja, ką pilstys? – klausė politikas. – Reikia nepriklausomos ekspertizės. Dabar tik padedame gauti europinę paramą. Chemijos pramonės mieste nėra, bet ar jos reikia?“

Komiteto pirmininkas Jonas Bartkus pritarė, jog „reikia žinoti, į kokias pramonės rūšis orientuojamės, ypač kai investuotojų daugėja“. „7–10 darbo vietų įkurs, nuo miesto veiks saugiu atstumu, bet ar kitos firmos ateis šalia kurtis, ypač IT? Ar toliau steigsime vien chemijos fabrikus? – svarstė J. Bartkus. – Reikia dokumento dėl Pramonės parko prioritetų.“

Patikino, jog įmonė dėl kvapų užsakys atlikti veiklos poveikio sveikatai vertinimą, o poveikio aplinkai vertinimo nereikia.

„Mes nepatenkame į veiklas, kurioms reikalingas poveikio aplinkai vertinimas, nes tai nėra agresyvios medžiagos, be to, trąšų kiekiai bus nedideli – penkis kartus mažesni nei tie, nuo kurių jau reikia poveikio aplinkai vertinimo, – teigė M. Urmonas. – Pavojingumo nėra jokio, mes jau treji metai prekiaujame trąšomis, kurios turi ekologinį sertifikatą.“

Jo žodžiais, „šalia pastatytas automobilių servisas ir plovykla daugiau taršos duos“.

http://skrastas.lt/?data=2016-01-28&...&id=1453916893

[Xedos]

Elektros atvedimu į vadinamąjį LEZą pasirūpinta

Vis daugiau investuotojų kuriantis Šiaulių Pramonės parke, sparčiau vystantis laisvajai ekonominei zonai, po truputį juda ir reikalai dėl nepakankamo elektros tiekimo. Nors vis dar neišspręstas klausimas, iš kur gauti beveik du milijonus eurų Zoknių transformatorinės modernizavimui, bent jau elektros atvedimu į vadinamąjį LEZą – pasirūpinta.

Visgi, kaip sako Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, pajudėję reikalai dėl elektros tiekimo – tik įžanga. Nors pakankama elektros galia, kad investuotojai galėtų vystyti verslo plėtrą jau pasirūpinta, dar laukia didžioji dalis darbų ir išlaidų. Neišvengiamai reikia kuo skubiau modernizuoti šiuo metu per silpną transformatorinę. Tam reikėtų gerokai daugiau, nei pusantro milijono eurų.

Kaip sako Martynas Šiurkus, Zoknių transformatorinės rekonstrukcijai reikalinga suma – nepakeliama našta miesto savivaldybei. Todėl tikimasi valstybės paramos. Tiesa, jos dar 2014-ųjų pabaigoje jau mėgino prašyti ir praėjusios kadencijos meras, kreipęsis į energetikos, ūkio ir finansų ministerijas bei šalies Ministrą pirmininką ir mėginęs paaiškinti, kad elektros energijos rezervinės galios užtikrinimas – valstybės, o ne savivaldybės užduotis.

http://etaplius.lt/elektros-atvedimu...a-pasirupinta/

[sankauskas]

„7–10 darbo vietų įkurs, nuo miesto veiks saugiu atstumu, bet ar kitos firmos ateis šalia kurtis, ypač IT? Ar toliau steigsime vien chemijos fabrikus? – svarstė J. Bartkus.

Kokios dar IT kompanijos eis į Šiaulių PP, nereikia juokinti žmonių. Tai nereiškia, kad organinių trašų gamyklą reikia statyti be jokio potencialios žalos įvertinimo, bet Google HQ šiauliuose dar reikės palaukti.

[Xedos]

Scania centras kaip ir baigtas.

Nuo Radviliškio g.





Nuo Aerouosto g.



Šalia pastatytas ir dar vienas nedidelis pastatas.

[Xedos]

Atrodo, kad Girtekos/Krovlitos statybos Pročiūnų g. taip pat baigtos.





Įrengė ir gatvės atkarpą (Felikso Vaitkaus).



Bendras vaizdas.

[Xedos]

P. Motiekaičio g. nugriauti anksčiau čia stovėję garažai. Be to praėjusiais metais šalia esanti įmonė paskelbė, jog planuoja plėtrą (statyti papildomą korpusą), taigi yra galimybė, kad ir čia gali prasidėti statybos.

[Xedos]

Dar vienas Scania centro kadras.

[Xedos]

LEZ projektas turėtų būti baigtas kovo mėn. Turbūt reikės pakeisti ir temos pavadinimą.

Kovo pradžioje vartus atvers Šiaulių laisvoji ekonominė zona su naujai įrengta infrastruktūra verslui vystyti.

http://edem.siauliai.lt/lit/Oro-uost...-verslas-/4846

[Xedos]

Čia ne apie europinę vėžę/Rail Baltica.

Meras Šiauliams tebesiekia geležinkelio vėžės

Vėžės siekimas: vienai ministerijai tapus kurčiai pagalbos prašymui, šaukiamasi kitos. Krašto apsaugos ministeriją pasiekė Šiaulių mero Artūro Visocko prašymas dėl geležinkelio vėžės. Meras rašte įtikinėja Ministerijos atstovus, kad Šiauliams būtina turėti geležinkelio vėžę. „Norime informuoti, kad Šiaulių miesto savivaldybei šis projektas yra strateginės svarbos“, – rašte Krašto apsaugos ministerijai teigia A. Visockas. Jo žodžiais, vėžė Šiauliams būtina dėl verslo plėtros bei investicijoms pritraukti.

Raštu siekiama išsiaiškinti, ar geležinkelio vėžės įrengimas, šalia Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto iki Laisvosios ekonominės zonos teritorijos, galėtų būti reikalingas ir naudingas Ministerijos ir Lietuvos kariuomenės ar NATO policijos misijos veiklų vykdymui ilgalaikėje perspektyvoje.

Tai nėra pirmas mero ar Savivaldybės atstovų judesys dėl vėžės. Dar sausį Savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją, prašydama skirti lėšų geležinkelio atšakai įrengti. Susisiekimo ministerijos pozicija dėl vėžės Šiauliams, nežinoma, mat Savivaldybės prašymas iki šiol ignoruojamas.

A. Visockas iš dalies sutinka, kad dėl tokių prašymų yra gerokai suvėluota.

„Dėl geležinkelio vėžės – pavėluota 15 metų. Bandomi visokie variantai. Dokumentų yra daug. KAM atsakymas reikalingas, kaip pagalba. Vėžė privalėjo būti atstatyta 2012 – 2013 m. Tačiau tam trukdė užbaiginėjama Viešojo logistikos centro dokumentacija, už kurią reikėjo atgauti ES lėšas. Žlugus VLC (kad projektas nerealus, sakiau jau 2011 m.) į Šiaulius žiūrėta kaip į nemokančius planuoti. Šiuo metu situacija sparčiai keičiasi. Šiauliai vis dažniau skamba, kaip mokantis darbus daryti laiku ir tiksliai“, – mano Šiaulių meras.

http://etaplius.lt/tai-bent-ryztas-m...inkelio-vezes/

[Xedos]

Šiandien Taryba pritarė sutarties pasirašymui. Įmonei išnuomotas sklypas esantis Pročiūnų g. 3A, šalia regbio stadiono.

Pramonės parke atsirado niša kavinei

Šiaulių pramonės parke, kuriame baigiami dalyti sklypai, investuotojai nori atidaryti kavinę. Miesto Taryba šiandien spręs, ar pritarti investicijų sutarčiai. Parke iki šiol kūrėsi tik gamybininkai ir transporto paslaugų įmonės.

Savivaldybės eksdirektorius – steigėjas

Šiauliuose pernai įsteigta UAB „Dirita“ prašo Savivaldybės išnuomoti sklypą maitinimo įstaigos veiklai. Bendrovę „Dirita“ įsteigė Vladas Damulevičius, buvęs Savivaldybės administracijos direktorius. Tačiau „Šiaulių kraštui“ jis aiškino, jog nėra susijęs su „Diritos“ planais kurtis Pramonės parke ir apie juos nė nežino.

„Bendrovę tik įsteigiau – tokias paslaugas verslui teikiu, ir akcijas pardaviau“, – sakė V. Damulevičius. UAB „Dirita“ naujasis akcininkas ir direktorius Aivaras Vozgirdas „Šiaulių kraštui“ nenorėjo planų komentuoti, kol nėra Tarybos sprendimo. Tik pasidalijo, jog kavinės idėja kilo lankantis Pramonės parko įmonėse.

„Patys gamybininkai pasiūlė, nes ten dirbantiems darbuotojams ir į parką atvažiuojantiems svečiams nėra kur pavalgyti, ir arti nėra jokios maitinimo įstaigos“, – sakė A. Vozgirdas. Tarybai teikiama informacija, jog Pramonės parke „Dirita“ atidarytų 20–30 vietų kavinę. Investuoti planuoja iki 100 tūkstančių eurų ir sukurti 3 darbo vietas.

Be aukciono, bet tik 10 metų

UAB „Dirita“ teikė prašymą išsinuomoti 5–15 arų ploto žemės sklypą Šiaulių pramoniniame parke iki 99 metų. Toks nuomos terminas yra standartinis sudarant sutartis su investuotojais. Tačiau Savivaldybės administracija kavinės veiklai siūlo išnuomoti 6,5 aro sklypą ir tik 10 metų.

Pagal parko detalųjį planą šio nedidelio sklypo paskirtis yra visuomeninė. Sudarant nuomos sutartį būtų keičiama į komercinę paskirtį. Sklypas, kaip kitiems Pramonės parko investuotojams, atitektų ne aukciono tvarka ir būtų taikomos tokios pat kaip visiems mokestinės lengvatos. Kavinės savininkai nuo žemės nuomos bei nekilnojamojo turto mokesčių būtų atleisti 10 metų.

Poreikis didelis

Ija Jencienė, Investicijų ir miesto ūkio plėtros skyriaus laikinoji vedėja, pristatydama klausimą Tarybos komitetuose teigė, jog maitinimo įstaigos poreikis Pramonės parke yra didelis. Jos teigimu, artimiausiais metais čia gali dirbti apie 500 darbuotojų, o užpildžius visus sklypus – iki 1 000 darbuotojų.

Laisvų sklypų liko tik trys (be numatomo išnuomoti „Diritai"). Iš jų du – didžiausi parko sklypai. Vienas – 3 hektarų, kitas – 1 hektaro ploto. Šiuo metu parke veikia trys gamybos įmonės – „Lietmeta“, „Statga“, „Vonin Lithuania“. Jose dirba iš viso 127 darbuotojai.

Dar dvi transporto kompanijos – „Scania Lietuva“ ir „Krovlita“ – pasistatė pastatus ir artimiausiu metu pradės veiklą. Savivaldybė iš viso su 12 bendrovių yra pasirašiusi investicijų sutartis ar ketinimų susitarimus. Pagal įsipareigojimus investuotojai turi įkurti ne mažiau nei 239 naujas darbo vietas. Investicijų ir miesto plėtros skyriaus duomenimis, pirmosios trys įmonės realiai darbo vietų įkūrė po du tris kartus daugiau, nei buvo minimaliai nustatyta.

http://skrastas.lt/?data=2016-02-25&...&id=1456334572

[NIR_Rimc]

Jau išsikėlė į parką Giriteka šią savaitę. Tuščios patalpos liejyklos gatvėje nuo antradienio.

[Xedos]

Jau išsikėlė į parką Giriteka šią savaitę. Tuščios patalpos liejyklos gatvėje nuo antradienio.

O kai į pramoninį parką atėjo ROL/Statga, prieš tai apleido savo patalpas prie Elnio. Atrodo, kad ten liko tik administracija, bet negarantuoju to. Nežinau ar tokios tendencijos yra teigiamos...

[Xedos]

Kovo 4 d. bus oficialiai užbaigtas II plėtros etapas.

Į LEZ’o ir globos namų atidarymą atvyks premjeras A. Butkevičius

Kovo 4 dieną Šiauliai paskelbs apie naujus atidarytus svarbius miesto ekonomikai ir socialinei gerovei objektus – laisvąją ekonominę zoną ir globos namus senjorams.

Laisvoji ekonominė zona

Šiaulių laisvoji ekonominė zona – įkurta specialios paskirties 218 ha teritorija. Laisvoji ekonominė zona yra greta svarbiausių šalies transporto arterijų – valstybinės reikšmės magistralinio kelio Panevėžys – Šiauliai bei Šiaulių tarptautinio oro uosto. Už 6 km nuo Šiaulių centro įkurta specialioji zona taip pat yra lengvai pasiekiama miesto viešuoju transportu, todėl sudaro patogias sąlygas mieste gyvenantiems darbuotojams patogiai pasiekti savo darbo vietas.

Laisvosios ekonominės zonos įkūrimo projekto įgyvendinimo metu įrengtos inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijos su apšvietimo tinklais ir ryšių kanalizacija, vandentiekis (8116,72 m), atliktas buitinių nuotėkų (5319,54 m su siurbline), lietaus nuotėkų (5243,74 m su valymo įrenginių išplėtimu), vandentiekio sužiedinimas, nutiesta gatvė (3322,86 m), ryšių tinklai (4203,69 m), apšvietimo tinklai (6793,9 m). Viso projekto vertė – 9,393,4 mln. Eur., iš jų – beveik 328 tūkst. Eur – Savivaldybės lėšos, pagrindinis finansavimas – Europos struktūrinių fondų parama.

Šiaulių laisvoji ekonominė zona yra tęsinys 2008 metais užbaigto Šiaulių pramoninio parko, besiribojančio su LEZ‘u, projekto, kurio metu buvo investuota per 13 mln. eurų valstybės, Savivaldybės ir Europos Sąjungos lėšų.

Šiaulių miesto savivaldybė yra sudariusi susitarimus dėl žemės sklypų nuomos pramoniniame parke su 11 įmonių.

http://etaplius.lt/i-lezo-ir-globos-...a-butkevicius/

[sankauskas]

Įdomu, koks LEZ'o užimtumas?

[Xedos]

Įdomu, koks LEZ'o užimtumas?

Nulinis.

Tiesa, galima pasidžiaugti, kad anksčiau įrengtoje dalyje (I etapas) liko tik trys laisvi sklypai, trys įmonės projektuoja savo pastatus, trys turėtų pradėti tai daryti artimiausiu metu, o su dar dvejomis pasirašyti ketinimų protokolai dėl investicijų.

[Xedos]

LEZ projektas baigtas.

Šiaulių ekonominės zonos atidarymo metu pasirašyta ir pirmoji investicijų sutartis

Bene didžiausias Šiaulių regione verslo aplinkos gerinimo investicijų projektas – Šiaulių laisvosios ekonominės zonos atidarymas – sulaukė ypatingo šalies ir miesto valdžios dėmesio. Investicijoms paruošta pramonės teritorija, tik paskelbus jos atidarymą, sulaukė ir pirmojo investuotojo.

Iškilmingą ceremoniją pradėjęs miesto meras Artūras Visockas prisipažino, kad įgyvendinant šį svarbų miestui projektą būta itin keblių situacijų, kurias išspręsti pavyko tik ypatingomis Vyriausybės, Ūkio ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pastangomis.

„Čia yra Šiaulių miesto ekonominė ateitis, šis objektas užtikrins miesto gyvavimą ir perspektyvas. Laisvajai ekonominei zonai trūksta tik vieno dalyko – geležinkelio atšakos. Dalis procedūrų jau yra atlikta, tikiuosi, kad šalia vėžės Vilnius–Klaipėda atsiras ir nedidelė, tačiau labai reikalinga atšaka į laisvąją ekonominę zoną“, – kalbėjo Šiaulių meras A. Visockas.

Projekto rangovai – bendrovės Meyer & John“ atstovai perdavė simbolinį LEZ raktą teritorijos operatoriams ir miesto merui, po to buvo perkirpta atidarymo juostelė.

Iškarto po oficialios ceremonijos pasirašyta ir pirmoji investicijų sutartis. Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje įsikurti panoro UAB „ROL Ergo LT“. Bendrovės vadovas Rytis Dijokas patvirtino, kad akcininkai iš Švedijos ilgai rinkosi, kur vystyti gamybą – Lietuvoje ar JAV. Tik patrauklios Šiaulių LEZ sąlygos akcininkams padėjo apsispręsti, kad naujas, modernus 10 tūkst. kv. metrų ploto fabrikas būtų statomas būtent Šiauliuose.

Šiaulių laisvoji ekonominė zona yra greta svarbiausių šalies transporto arterijų – valstybinės reikšmės magistralinio kelio Panevėžys–Šiauliai ir Šiaulių tarptautinio oro uosto. Už 6 km nuo Šiaulių centro įkurta specialioji zona taip pat yra lengvai pasiekiama miesto viešuoju transportu.

Investicijų pritraukimų į šią pramonės teritoriją rūpinasi operatorius UAB „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“.

Ūkio ministerijos duomenimis Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) per artimiausią penkmetį žadama pritraukti ne mažiau kaip 23,46 mln. eurų investicijų ir sukurti daugiau nei 500 naujų darbo vietų. Šiaulių LEZ dešimtmečio planai siekia 70 mln. eurų investicijų ir daugiau nei 1200 sukurtų naujų darbo vietų.

Laisvosios ekonominės zonos įkūrimo projekto įgyvendinimo metu įrengtos inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijos su apšvietimo tinklais ir ryšių linijomis, pakloti vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų vamzdynai, nutiesta nauja gatvė. Viso projekto vertė – beveik 9,5 mln. eurų, iš jų beveik 328 tūkst. eurų – Savivaldybės lėšos, pagrindinis finansavimas – Europos struktūrinių fondų parama.

http://edem.siauliai.lt/lit/Siauliu-...-sutartis/4991

[Xedos]

Taip pat interviu su LEZ vadovu.

LEZ vadovas – sėkmei reikia bendrų pastangų

Naujasis vadovas Artūras Klangauskas tikisi į LEZ pritraukti įvairaus profilio pramonės įmones. Į šiandien vykstantį Šiaulių Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) atidarymą sugužėjo ne tik miesto valdžia, bet ir svečiai iš sostinės. Kokią LEZ viziją mato ir kokių tikslų sieks jos direktorius Artūras Klangauskas, klausėme likus porai dienų iki oficialaus renginio.

– Su kokia vizija ateinate dirbti?

– Tikslas yra sukurti palankią verslo aplinką, kuri pritrauktų investuotojus į Šiaulių LEZ. Manome, kad perspektyvi ir strategiškai patogi jo vieta, Šiaulių regione susiformavusios stiprios inžinerinės pramonės tradicijos bei aukštos kvalifikacijos specialistai išugdomi Šiaulių mieste įsikūrusių mokymo įstaigų, gali padėti paskatinti regioninę plėtrą. Papildomai pradėjome bendravimą su Lietuvos darbo biržos Šiaulių filialo skyriumi dėl bendradarbiavimo rengiant potencialius darbuotojus naujoms įmonėms pagal iš anksto suderintus poreikius, žmonių perkvalifikavimo bei kitų personalo atrankos klausimų.

– Kokias pagrindines veiklas esate numatęs? Kokie bus Jūsų pirmieji darbai?

– Šiaulių LEZ šiuo metu yra baigiamos pagrindinės infrastruktūros užbaigimo formaliosios procedūros. Papildomai deriname susitarimus dėl dujų ir elektros tinklų išplėtimo pačioje zonoje, sukuriant kuo palankesnes sąlygas naujų investicijų atėjimui.Pramoninių sektorių atžvilgiu matome, kad LEZ gali būti patraukli inžinerinėms metalo, plastiko, baldų ir elektronikos, apdirbamosios tekstilės ir panašaus profilio pramonės įmonėms dėl savo strateginės vietos. Taip pat ši vieta turi nemažą potencialą logistikos veiklos vystymui.

Šiuo metu jau vedame derybas su potencialiais investuotojais, kurių dalis yra vietos ir regiono verslo grupės, kitos – užsienio kompanijos, siekiančios perkelti ar išplėsti savo gamybinius pajėgumus Rytų Europoje. Vienas pirmųjų ir svarbiausių mūsų darbų bus padėti pirmiems LEZ investuotojams sėkmingai įsikurti teritorijoje ir pasiekti savo užsibrėžtus tikslus.<...>

– Kokius didžiausius trūkumus įžvelgiate? Kodėl Šiauliuose iki šiol viskas iš dalies apmirę?

– Tai būtų labiau ne trūkumai, o darbai kuriuos reikia padaryti. Pavyzdžiui, kelio nutiesimas, sujungiant LEZ su pramonės parku ir aplinkkeliu, šaligatvių įrengimas ir kitos svarbios ekonominei veiklai infrastruktūros įrengimas. Viskas gi prasideda nuo idėjos, Šiaulių LEZ steigimas prasidėjo dar 1996 m., po kurio laiko šios idėjos buvo atsisakyta, bet ji vėl buvo prikelta 2012 m. Įgyvendinus reikalingus teisinius pakeitimus ir pasiruošus kvalifikuoto LEZ operatoriaus atrankai,

2014 m. buvo pradėtas vykdyti tarptautinis valdymo bendrovės atrankos konkursas. Laimėję konkursą, įsteigėme UAB Šiaulių laisvoji ekonominė zona įmonę, kuri 2015 m. gegužės 8 d. sudarė Zonos teritorijos valdymo sutartį su Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija. Tuo pat metu vyko teritorijai reikiamos infrastruktūros įrengimo darbai, kurie buvo baigti 2016 m. pradžioje. Taigi iki šiol didžiausias trukdis įsibėgėti veiklai buvo tas, kad Šiaulių laisvoji ekonominė zona nebuvo tinkamai pasirengusi priimti investicijų neturėdama tam reikalingos platformos ir darbo priemonių, tačiau matome, kad darbai yra baigiami ir netrukus galėsime startuoti su nauja energija.<...>

– Ar ruošiatės atsikelti gyventi į Šiaulius? Ar Jūsų šeima seks paskui?

– Šiaulių LEZ, kaip ir Kėdainių LEZ, yra operuojami iš pagrindinio ofiso Vilniuje. Tai leidžia užtikrinti aktyvų bendravimą su valstybinėmis institucijomis, verslo atstovais ir kitomis, sėkmingai investicijų pritraukimo veiklai svarbiomis šalimis. Vis dėlto pati veikla reikalauja mobilumo, todėl mūsų komanda reguliariai lankosi Šiauliuose.<..>.

http://etaplius.lt/lez-vadovas-sekme...ndru-pastangu/