Tikrai, kad pa-ga-liau.
Ne viskas skaidru, greita, ilgaamžiška ir t.t., bet bent jau juda į priekį tam mūsų kaimelyje. Kaip sakant ir sau ir miestui.
Gerai, kad negrįžo konservatoriai valdžion.
-
Pagaliau. Po dvejų metų biurokratizmo patvirtintas teritorijos, ribojamos Ukmergės ir J. Basanavičiaus gatvių, Laisvės ir Savanorių aikščių, detalusis planas.
Ryt apie tai bus straipsnis Sekundėje.
Komentuoti:
-
Asmeniškai, aš daug vaikštau ir sportuoju, automobilis reikalingas daugiau moterims( ypač prabangus) ir tinginiams kurie tingi vaikščioti. Aš automobilį naudoju daugiau rudenį ir žiema. Turiu dviratį, tad gražia nelietingu oru važiuoju juo...Šiok toks kardio iš ryto ir pavakary yra netgi man super gerai......Kamščiu nemėgstu, kaip ir dauguma, todėl renkuosiu kita variantą.... Automobilis reikalingesnis vykti į kita miestą. Naudojausiu ir autobusais.Parašė Ginthus Rodyti pranešimą
Nieko, vaikščioti išmoksit
Bet yra labai didele dalis, kurie tik automobiliais juda, net iki parduotuvės važiuoja, kai iki maisto prekiu 50 metru. Priprasti prie gero greit galima, netgi jaunimas nebegali gyventi be telefono ir jau be automobilio, Tai yra du svarbiausi dalykai žmoniu gyvenime, be kuriu gyvenimas pražutu.....
Vilnius ryte ir pavakary piko metu yra tragedija....nekažka ir kiti miestai piko metu....kaip ir Panevėžys neatsilieka....Komentuoti:
-
Gal techinį projektą ruošiant bus pasirūpinta įrengti kažkiek, nes kažkada buvo minėta, kad privalo įrengti. Tikslaus skaičiaus neatsimenu.Parašė Audrys Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Klausimas, o tai kur stovės automobiliai, juk nekuriama daugiaaukštės aikštelės???Komentuoti:
-
Paskutinio tarybos posėdžio metu miesto taryba pritarė, kad savivaldybė iš UAB „Panevėžio autobusų parkas“ įsigytų teritoriją nuo autobusų stoties pagrindinių durų iki Savanorių aikštės (visa asfalto aikštelė, peronai). Visas aiškinamasis raštas pridėtame fail'e. Sutvarkę visą popierizmą iki vasaros turėtų pateikt autobusų stoties priegų sutvakymo paraišką URBAN lėšoms gauti.
Komentuoti:
-
Ikarusai butu per brangu, gal LIAZ , PAZ, arba LAZ tiktu??? http://ebus.lt/nurayti-autobusai-vai...ros-stovyklai/Parašė Panevezietis Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Šalia Autobusų stoties yra aptvertas pastatas jame bus Makdolnadas.
Dabar restauruojami seni autobuso parko Ikarus autobusai, Jie bus sustatyti prie stoties ir juose bus staliukai. Panašiai kaip Urmo bazėje Kaune.
Juokauju, bet būtų gal gerai.......Komentuoti:
-
Pasirodo Savanoriu a. yra perpildyta automobiliu, autobusams darosi sunku isvaziuoti is tos gatves.Reiktu arba stovejimo vietas panaikinti, arba padaryti jas kitaip.....atsimenu buvo laikai, kai vietoj to parkelio, buvo snekos , kad ateis ir kursis McDonaldas, deje jo neturim ir gerai, nes tokioj jis vietoj dabar butu netinkamas, o siaip as nieko pries, kad i Panevezi ateitu McDonaldasKomentuoti:
-
Tai va, va... Būtume jau seniai stotį nauja turėje.Parašė Audrys Rodyti pranešimą
Jei kalba eina apie šį projektą, tai jis šimtą kartų geresnis, nei dabartinis. Manau man pritartu ir beveik visi Panevėžiečiai...
Komentuoti:
-
Jei kalba eina apie šį projektą, tai jis šimtą kartų geresnis, nei dabartinis. Manau man pritartu ir beveik visi Panevėžiečiai...Parašė PNVŽ Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Račkausko klaida buvo senąjį Statkevičiaus projektą (senoji stotis yra atnaujinama) išmest į šiukšliadėžę. Juk buvo galima palikt tą senąjį projektą ir ES prašyt pinigų jos atnaujinimui + savanorių aikštės sutvarkymui, kartu su prieigomis. Jau būtų senai prasidėję tie darbai arba net baigti... tačiau, kaip matom Račkauskiukas kitą planą turėjo.Parašė Audrys Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
sunku patiketi, bet tiketis kokiu tai statybu šiais metais turbut neverta.......Šilute tures nauja stoti, Vilkaviškis modernu stoti, Greit Kupiškis turės atnaujinta stoti, o čia nenori Umbrasas padėti parašo, nes jo boba dirba savivaldybėje ir eina prieš Račkauska.......va ir visos problemos......politika....Parašė PNVŽ Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Pateikta paraiška dėl ES pinigų senosios stoties konversijai. Vyksta paraiškos vertinimas.Komentuoti:
-
Keli pamąstymai apie autobusų stotį
Vyksta daug reikšmingų miestui procesų, architektūra mieste atsigauna, matomas proveržis, panašu, kad pradedamas formuoti aiškesnis Panevėžio ateities erdvinis modelis, o svarbiausia – atsirado didelis dėmesys kontekstui. Miesto aplinkos kūrimas tampa ne atsitiktinis ar paliekamas savieigai, bet sisteminis, racionaliai apgalvotas.
Nebijokime pasakyti, kas akivaizdu
Sovietinis laikotarpis pasižymėjo grubia intervencija į miesto urbanistinę erdvę, ne visada buvo pagarba praeities simboliams, ne visada skaitomasi su kontekstu, tad ilgainiui įsivyravo neorganizuota ir padrika erdvių kompozicija. Tai ypač ryšku ties autobusų stotimi.
Dabartinė stoties teritorija mažai skiriasi nuo sovietinių laikų, kada buvo pritaikyta 7-ojo dešimtmečio aktualijoms. Šiandien iš esmės pasikeitę ir visuomenės poreikiai, ir pati visuomenė. Ši svarbi vieta visiškai nebeatitinka realijų. Aikštė su autobusų stotimi iš visų pusių apsupta važiuojamųjų gatvių, padrika, tarši, nepatraukli. Čia nesinori būti. Paradoksalu, kad turėdami potencialiai patrauklią ir reikšmingą vietą miesto širdyje, sąmoningai ignoruojame ir vengiame jos.
Todėl būtina ryžtinga intervencija. Tą liudija begalė daug metų vykusių svarstymų perkelti autobusų stotį į kitą, periferinę miesto dalį. Žinoma, lengviausia – kažką „negera“ išstumti į priemiestį. Gana didelis iššūkis – suderinti visas žmonėms būtinas funkcijas ir paslaugas. Bet jei nemokėsime prisitaikyti prie šio laikmečio poreikių, liksime apleisti ir pamiršti laiko.
Harmonijos paieškos
Kodėl stotis svarbu? Nes tai vieta, kuri pasitinka ir formuoja pirmą įspūdį apie miestą. Nepaisant to, kad autobusų stotis ir gretimybės visada buvo didesnio dėmesio ir diskusijų centre, dažniausiai buvo apsiribota pastato išore. Niekada – urbanistine struktūra ir aplinka. Kalbama buvo tik apie pastato fasado apdailos remontą, perdažymą, o ne svarbiausios miesto dalies funkcijos tvarkymą, erdvės humanizavimą, jaukumo kūrimą. Kodėl bijome prisipažinti, kad klydome? Jeigu pagaliau atrandamas raktas, gauname gerą, lakonišką, organišką, stilingą pasiūlymą – ryžkimės jį priimti.
Profesionali autobusų stoties teritorijos sutvarkymo idėja
Nacionalinės premijos laureato ir vieno geriausio Lietuvos architektų R. Paleko studijos Panevėžio miesto centrinės dalies sutvarkymo pasiūlymas yra labai rimtas. Tai ne techninis projektas. Autoriaus idėja pasižymi kompleksiškumu suvokiant, kad objektas yra ne vienas namas, o visa teritorija, kuri negali būti ignoruojama. Pasirinkta trapecinė kompozicija, kad pasiektume maksimalią būsimą žaliąją zoną, kuo efektyviau išnaudotume ir pritaikytume atgimstančiai erdvei. Viskas – kad būtų patogu žmogui. Teritorijos paskirtis net nekeičiama. Koreguojamas esamas scenarijus, kuris moraliai pasenęs ir nebeaktualus.
Kuriama erdvė sudarytų sąlygas didinti saugumą, patrauklumą. Skverą siūloma numatyti arčiau senojo stoties pastato, formuojant pėsčiųjų pasažą. 1961 m. stoties pastatą siūloma išvaduoti nuo svetimkūnių, palikti gražų, tvarkingą sovietinio modernizmo stiliaus, nesistengiant kažko imituoti. Pasažai leistų turėti daugiau iš lauko pasiekiamų komercinių patalpų, skatinančių veiklą, smulkiųjų verslų ir erdvės aktyvumą. Išsprendžiami pėsčiųjų, neįgaliųjų, dviračių, autotransporto judėjimo keliai, vengiant srautų susikirtimo. Autobusų maršrutas trumpėtų ir būtų patogesnis visiems eismo dalyviams. Stoties peronas patraukiamas arčiau J. Basanavičiaus g. Naujoji erdvė taptų reprezentatyvi, atitiktų tvarios architektūros principus. Daugėtų žalumos, tad pateisintume „žaliojo miesto“ statusą. Želdiniai taptų reikalingu akcentu. Seni aplinkos parametrai koreguojami, kuriama patraukli ir kokybiška aplinka. Nauja erdvė spręstų esminį miesto teritorijos užstatymo, sutvarkymo ir įprasminimo klausimą. Atsirastų miestą regeneruojanti taktika – perimetrinis užstatymas ne tik istorinių, bet ir ant naujai suformuotų užstatymo linijų. Erdvės humanizuojamos, atveriamos visuomenei, gyventojai kviečiami naudotis.
Apie daugiaaukštį garažą
Daugiaaukštis garažas nėra projektuojamas. Šio objekto architektūra bus sprendžiama tik projekto konkurso keliu. Daugiaaukštis garažas buvo numatytas 2013 m., kai Savivaldybės taryba patvirtino detalųjį planą su sklypu antžeminei automobilių stovėjimo aikštelei (su esamos aikštelės rekonstrukcija), nustatyti sklypo naudojimo bei užstatymo parametrai. Geras architektas visada ne tik sužiūri, bet ir išnagrinėja visą galiojančią dokumentaciją, ją įvertina ir tik tada siūlo sprendinius. Tai ir padaryta.
Darnus, kokybiškas urbanistinis sprendimas niekada nebūna lengvas ar vienareikšmis, nes projektuojama ateitis.
P. S. Autobusų stotis: šiuo metu baigiami tvarkyti teritorijų planavimo dokumentai, atliekamas sklypų matavimas – ruošiamasi įteisinti Savivaldybės vardu.
Vyr. architektė Daiva Gasiūnienė
http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...apie-mt5s.htmlKomentuoti:
-
Prieš Panevėžio paveldo sargą sukilo šimtai
Panevėžio centro vaizdą iš esmės pakeisti turinčių projektų krūvoje įstrigusios Savivaldybės dvikova su vietos paveldo sargų vadovu, regis, pasiekė apogėjų. Nepasiteisinus Savivaldybės bandymams per Vyriausybę ir Seimą suvaldyti Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vedėją Arūną Umbrasą, ginti miesto nuo paveldosaugininko stojo šimtai panevėžiečių.
Visas svarbiausias šalies valdžios institucijas – prezidentūrą, Vyriausybę, Seimo pirmininką ir daugiausia vietų Seime turinčios valstiečių ir žaliųjų frakcijos lyderį – Seimo Kultūros komitetui pirmininką pasiekė kreipimasis, kuriuo A. Umbrasas kaltinamas kenkimu „Panevėžio miesto vystymuisi“. Po skandalingu raštu – beveik 400 parašų: kultūros, švietimo darbuotojų, verslo atstovų.
Apkaltino tęstiniu kenkimu
Prezidentei Daliai Grybauskaitei, premjerui Sauliui Skverneliui, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui adresuotame rašte prašoma „padėti, kad būtų skirtas kitas, nepriklausomas ir politiškai neutralus, specialistas kultūros paveldo apsaugai Panevėžio mieste“. Tokį prašymą pasirašiusieji motyvuoja A. Umbraso tęstiniu kenkimu Panevėžio plėtrai ir verslui. Toks kaltinimas grindžiamas įstrigusiu naujos autobusų stoties projektu.
Šalies didmiesčiams sulaukus unikalios galimybės iš esmės atnaujinti savo viešąsias erdves, Panevėžio savivaldybė, gavusi Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus architektų ir urbanistų ekspertų Tarybos bei miesto Verslo tarybos pritarimą suplanuotai vizijai, 2017-aisiais ėmėsi rengti dabartinės autobusų stoties ir jos prieigų teritorijos detalųjį planą. Kreipimosi autoriai tvirtina, jog rengdama detalųjį planą Savivaldybė ne kartą susidūrė su Kultūros paveldo departamento Panevėžio padaliniui vadovaujančio A. Umbraso tendencingai kuriamomis dirbtinėmis kliūtimis.
„Baigiamajame etape, kaip ir ankstesnėse proceso stadijose, šis valstybės tarnautojas demonstruoja ypatingą pasipriešinimą miestui išskirtinai svarbaus projekto įgyvendinimui. A. Umbrasas nuo 2018 m. kovo mėnesio nederina pagal jo paties išduotas sąlygas parengto detaliojo plano. Viršydamas įgaliojimus, nuolatos ir tendencingai pateikdamas neįgyvendinamus reikalavimus, vilkina procesą iki pavojingos projekto įgyvendinimo ribos“, – rašoma šalies vadovams.
Dvikova persikėlė į teismą
Dėl A. Umbraso veiksmų Panevėžio savivaldybė anksčiau yra kreipusis ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekciją (VTPSI). Šioji, išnagrinėjusi, kodėl paveldo sargas nederina miesto centro naujo detaliojo plano, įpareigojo jį savo sprendimą panaikinti. Šį Panevėžio savivaldybei palankų inspekcijos sprendimą A. Umbrasas apskundė teismui. Nors paveldosaugininko skundas buvo atmestas, jis vis tiek neįvykdė inspekcijos nurodymo. Dabar jau šioji pati kreipėsi į teismą dėl A. Umbraso rašto. Neturėdama su paveldosaugininkais suderinto miesto centro detaliojo plano, Savivaldybė teigia negalinti imtis gatvelių rekonstrukcijos, formuoti žemės sklypo naujam autobusų stoties pastatui statyti, neturi teisės koreguoti ir esamos stoties sklypo, kuriame vietoje esamo autobusų perono suplanuotas parkas.
Savivaldybė aiškina negalinti formuoti ir sklypo greta esamos stoties numatytam daugiabučiui. Jame planuojama apgyvendinti jaunas šeimas ir miestui reikalingus specialistus. Vien šiems keturiems projektams įgyvendinti iš įvairių šaltinių Panevėžys bandytų pritraukti apie 6 mln. eurų. „Akivaizdu, kad prarandama daug laiko ir bus pavėluoti projektai. Miestas praranda strategiškai svarbų laiką ES investicijų paramai gauti, autobusų stoties, jos prieigų – gatvelių ir viešųjų zonų, jauniems specialistams skirto daugiabučio pastato techniniams projektams parengti. Itin svarbu, kad detalusis planas būtų kuo skubiau suderintas ir miestą laiku pasiektų ES ir kitos investicijos“, – rašoma 392 panevėžiečių pasirašytame kreipimesi šalies vadovams.
Įžvelgia politikavimą
Rašto autoriai teigia galintys įtarti ir A. Umbraso elgesyje įžvelgti ir politinį atspalvį, siekiant politinės naudos „dėl artimų ryšių su oponuojančia puse valdančiajai daugumai miesto Taryboje“. Paveldosaugininkas praėjusiuose, 2015 m., savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše. Tuo metu šios partijos Panevėžio skyriui vadovavo A. Umbraso sutuoktinė Gema Umbrasienė. Nors po rinkimų valstiečiai prisijungė prie valdančiosios daugumos, G. Umbrasienė, išsiskyrus keliams su šia partija, liko Tarybos opozicijoje. Prezidentės, premjero, Seimo pirmininko raštą pasirašiusių panevėžiečių tonas ir reikalavimai ganėtinai kategoriški.
„Esame įsitikinę, kad Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos privalo pareikalauti iš valstybės tarnautojo A. Umbraso realios atsakomybės už daromą nepamatuojamą žalą viešajam interesui, nepataisomą skriaudą miestui, sistemingai trukdant įgyvendinti miestiečiams reikšmingus, svarbius, ilgai lauktus projektus“, – pareiškė keli šimtai rašto autorių.
Raštą tebenagrinėja
Iš Panevėžio gautą reikalavimą Vyriausybė persiuntė svarstyti A. Umbraso tiesioginiams vadovams – Kultūros paveldo departamentui. Jo pavaduotojas Algimantas Degutis „Sekundei“ teigė, jog šiuo metu raštas tebenagrinėjamas ir sprendimas, ar pradėti tyrimą dėl A. Umbraso veiklos, nėra priimtas. „Panevėžys nėra išskirtinis. Sulaukiame skundų ir dėl kitų padalinių darbo“, – pažymėjo A. Degutis. A. Umbraso kėdę bandoma išjudinti nebe pirmą kartą. Dėl to, kad paveldosaugininkas nesutinka pasirašyti Panevėžio centrinės dalies detaliojo plano, vasarą ir pati Savivaldybė šaukėsi pagalbos – nuo Seimo pirmininko, premjero, ministerijų iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos. Ir tuomet skundas sugrįžo į Kultūros paveldo departamentą.
Jo tuomečiam laikinajam vadovui A. Degučiui kultūros ministrė Lijana Ruokytė-Jonsson pavedė įvertinti, ar A. Umbraso veiksmuose „nėra galimų tarnybinio nusižengimo požymių dėl nepagrįsto vilkinimo derinant detalųjį planą Panevėžio mieste ir spręsti dėl jo tarnybinės atsakomybės“. Kolegų tyrimo būta palankaus Panevėžio paveldosaugininkui. „Ankstesni skundai nepasitvirtino“, – „Sekundei“ kalbėjo A. Degutis. Pats A. Umbrasas pakomentuoti šios situacijos nesiėmė. KPD Panevėžio padalinio vadovas per dvi darbo dienas nerado laiko atsakyti į klausimą, kaip vertina rašte išsakytas pretenzijas.
Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...LE4KDj9YNtmTpc pqQEFLgfYCHsOQemcCoKomentuoti:
-
Panevėžiečiai labiausiai laukia atnaujinamos stoties
Rugsėjo 21-23 d. vykusioje parodoje „EXPO Aukštaitija“ Panevėžio miesto savivaldybė pristatė 2014-2020 m. ES investicijų laikotarpiu numatytus įgyvendinti svarbiausius bei labiausiai miesto veidą pakeisiančius projektus. Parodos lankytojai rinko savo laukiamiausią bei reikalingiausią. Tokiu be konkurencijos tapo autobusų stoties atnaujinimas. Už jį balsuota 466 kartus. Už Skaistakalnio parko sutvarkymą – 185, Laisvės aikštės – 148 kartus.
Kiti gyventojų balsai pasiskirstė taip: konservų fabrikas – 137, Kultūros ir poilsio parkas – 129, Senvagė – 127, „Ekrano“ marių pakrantė ir kempingas – 91, Jaunimo sodas – 70, J. Čerkeso-Besparnio sodyba – 38, S. Eidrigevičiaus menų centras – 31. Tad iš viso Savivaldybės stende balsuota 1422 kartus.
Savivaldybė autobusų stoties teritorijos konversijos, pritaikant komercinei ir bendruomenių veiklai, projektą ES finansavimui gauti planuoja teikti rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje. Sprendimą dėl finansavimo Centrinė projektų valdymo agentūra turėtų priimti 2018 m. pabaigoje-2019 m. pradžioje. Statybos prasidėtų kitąmet.
Numatoma rekonstruoti dabartinį autobusų stoties pastatą (Savanorių a. 5): apšiltinti sienas ir stogą, pakeisti langus, sutvarkyti šildymo, gaisrinę, apsaugos sistemas, inžinerinius tinklus, perplanuoti ir sutvarkyti vidaus patalpas. Atnaujintame pastate įsikurtų Turizmo informacijos ir Verslo konsultacinis centrai, atsirastų poilsio bei higienos patalpos, multifunkcė erdvė bendruomenės renginiams bei kt. Preliminari projekto vertė – per 861,2 tūkst. Eur.
Kitu projektu numatyta statyti naują autobusų stoties pastatą. Projektinis pasiūlymas pateiktas vertinti Regiono plėtros tarybai. Paraiška ES finansavimui gauti būtų teikiama 2019 m.
Autobusų stotį laukiamiausiu projektu išrinko ir 515-ojo Panevėžio miesto gimtadienio šventės lankytojai.
http://panevezys.lt/lt/naujienos/pan...ukia-qk72.htmlKomentuoti:
-
Išrinktas laukiamiausias Panevėžio projektas
Praūžusioje 515-ojo Panevėžio miesto gimtadienio šventėje Panevėžio miesto savivaldybė LED ekrane pristatė atsinaujinančio miesto projektus ir pakvietė gyventojus išrinkti laukiamiausią bei, jų nuomone, reikalingiausią. Tokiu tapo autobusų stoties atnaujinimo projektas. Per 3 valandas už jį balsuota 160 kartų. Už Laisvės aikštės rekonstrukciją – 56, Senvagės – 47 kartus.
Toliau miesto gimtadienio šventės lankytojų balsai pasiskirstė taip: Skaistakalnio parkas – 43, Kultūros ir poilsio parkas – 38, konservų fabrikas – 35, „Ekrano“ marių pakrantė ir kempingas – 25, Jaunimo sodas – 24, S. Eidrigevičiaus menų centras – 11, J. Čerkeso-Besparnio sodyba – 10.
Savivaldybė autobusų stoties teritorijos konversijos, pritaikant komercinei ir bendruomenių veiklai, projektą ES finansavimui gauti planuoja teikti rudenį. Sprendimą dėl finansavimo Centrinė projektų valdymo agentūra turėtų priimti 2018 m. pabaigoje-2019 m. pradžioje. Statybos prasidėtų kitąmet.
Kitu projektu numatyta statyti naują autobusų stoties pastatą.
Numatoma rekonstruoti dabartinį autobusų stoties pastatą (Savanorių a. 5): apšiltinti sienas ir stogą, pakeisti langus, sutvarkyti šildymo, gaisrinę, apsaugos sistemas, inžinerinius tinklus, perplanuoti ir sutvarkyti vidaus patalpas. Atnaujintame pastate įsikurtų Turizmo informacijos ir Verslo konsultacinis centrai, atsirastų poilsio bei higienos patalpos, multifunkcė erdvė bendruomenės renginiams bei kt. Preliminari projekto vertė – per 861,2 tūkst. Eur.
Nespėjusieji balsuoti už SAVO laukiamiausią projektą dar galės tai padaryti rugsėjo 21-23 d. Savivaldybės stende parodoje „EXPO Aukštaitija 2018“.
https://jp.lt/isrinktas-laukiamiausi...zio-projektas/Komentuoti:
-
Kelias į stotį – per STT
Dešimtmečius naujos autobusų stoties laukusiam ir prie jos atnaujinimo gerokai priartėjusiam Panevėžiui vėl gresia likti murdytis toje pačioje pelkėje. Savivaldybei rengiant paraišką dėl finansavimo esamo stoties pastato rekonstrukcijai, Seimo narys Povilas Urbšys spaudžia Vidaus reikalų ministeriją (VRM) kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Spaudžia ministeriją
Tokios iniciatyvos ėmęsis parlamentaras teigia turintis informacijos, kad STT agentai domisi autobusų stoties reikalais ir netgi apklausė kai kuriuos asmenis. P. Urbšys teigia ir pats abejojantis dėl šio projekto. Jis tikina ilgai nesupratęs, kad esamą stoties pastatą ketinama rekonstruoti ir dar pastatyti naują.
P. Urbšio vizitų sulaukusi VRM pati nusiuntė į Panevėžį delegaciją patikrinti ažiotažą sukėlusį projektą, o paskui pripažino nieko abejotino neįžvelgusi. Ministerijai neskubant dėl autobusų stoties reikalų kreiptis į STT, parlamentaras nesudeda rankų ir žada to pasiekti per premjerą.
Vietos valdžia tokį P. Urbšio rūpinimąsi strateginio projekto skaidrumu vertina kaip cinišką politinį ėjimą rengiantis kitąmet vyksiantiems mero rinkimams.
Sulaukė signalų
Panevėžio savivaldybę prieš mėnesį sudrebinęs pradėtas ikiteisminis tyrimas, ant atsarginių suolelio trims mėnesiams pasodinęs svarbiausią jos asmenį – merą bei jo patarėją, gali nublankti prieš bręstantį dar vieną.
Vidaus reikalų viceministras Arūnas Gražulis „Sekundei“ patvirtino, jog svarstoma paklausti STT, ar šioji nesiaiškina ir autobusų stoties projekto peripetijų.
„Vienas iš variantų gali būti paprašyti STT paaiškinti, ar kas nors dėl šio projekto daroma.“ A. Gražulis
Viceministras teigia, jog tokia iniciatyva kilo ne iš pačios ministerijos.
„Pretenzijų Panevėžio savivaldybei dėl šio projekto neturime. Bet esame gavę šiokios tokios informacijos. Kol kas ją analizuojame ministerijos viduje. Vienas iš variantų gali būti paprašyti STT paaiškinti, ar kas nors dėl šio projekto daroma“, – teigė A. Gražulis.
Viceministras sako informacijos šaltinių neatskleisiantis.
Anot jo, kol kas ministerija nemato priežasčių, kodėl Panevėžio autobusų stoties projektas galėtų būti stabdomas. „Kol kas nematome pagrindo stabdyti. Mes tik esame gavę susirūpinimo signalų“, – sako A. Gražulis.
Nors Europos Sąjungos finansinės paramos etapas, suteikęs galimybę penkiems didiesiems šalies miestams sutvarkyti savo viešąsias erdves, baigiasi 2020 m., o europinę paramą gavę projektai privalo būti užbaigti iki 2023-iųjų, pasak viceministro, laikas nėra delsiančiųjų sąjungininkas. „Visi statybų projektai turi vieną didelį trūkumą – paprastai jie ilgai užtrunka. Todėl tų, kas vėluos, gali laukti niūri ateitis“, – „Sekundei“ teigė A. Gražulis.
Eis iki premjero
VRM informacijos šaltiniu neslepia esąs P. Urbšys. Seimūnas neneigia raginantis ministeriją rašyti paklausimą STT dėl Panevėžio autobusų stoties projekto. „Kad STT domisi stotimi, informaciją ministerijai suteikiau aš. Man teko bendrauti su asmeniu, kuris tuo klausimu buvo apklaustas. Logiška, kad dabar ministerija turi pateikti paklausimą STT, kokiais aspektais domimasi autobusų stoties projektu“, – įsitikinęs P. Urbšys.
Anot jo, vienas Panevėžio architektas, neseniai viešojoje erdvėje išsakęs nepritarimą naujos stoties projektui, į STT iškviestas po to, kai šioji kitame ikiteisminiame tyrime jau buvo pareiškusi įtarimus Panevėžio merui Ryčiui Račkauskui bei dar penkiems asmenims. Tai, kad VRM jau bemaž savaitę nereaguoja į raginimą siųsti raštą STT, parlamentarą stebina. „Tada reikės, ko gero, su premjeru kalbėtis“, – dar aukščiau žada kreiptis P. Urbšys. STT Panevėžio valdyba paneigė, jog domimasi ir autobusų stotimi. Valdybos atstovės ryšiams su visuomene Ritos Škutienės teigimu, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimos korupcijos Panevėžio savivaldybėje nesusijęs su autobusų stoties reikalais. Anot jos, nėra ir dėl stoties apklaustų asmenų.
Nežinojo, ką komanda dirba
Iniciatyvą, kad Panevėžio autobusų stoties reikalai iš tiesų pasiektų STT, rodantis Seimo narys tvirtina norintis įsitikinti, ar viskas šiame projekte skaidru. Kol kas jam miglotas atrodo Savivaldybės planas už ES lėšas rekonstravus esamą stoties pastatą į jį iš Kranto g. perkelti Verslo konsultacinį centrą bei Turizmo informacijos centrą, veikiantį Laisvės a., o stotį įkurdinti pastačius naują. „Aišku, yra teisėti Savivaldybės tarybos sprendimai. Bet klausiu VRM, ar jai atrodo normalu, kad prieš kurį laiką ES lėšos buvo skirtos Verslo konsultaciniam centrui Kranto g. įrengti, o dabar vėl ES pinigai būtų leidžiami tam pačiam centrui įrengti jau kitoje vietoje?“ – ministerijai abejones dėl panevėžietiškojo projekto racionalumo sėja P. Urbšys. Parlamentaras tvirtina ilgą laiką nežinojęs, kokią autobusų stoties viziją turi Panevėžio valdantieji. Esą per jo paties vardu pavadintą sąrašą į miesto Tarybą išrinkti politikai nebuvo su juo atviri iki galo.
„Įsivaizdavau, kad esamą stoties pastatą nušluos nuo žemės, jo vietoje nieko neliks. O kad bus du pastatai – rekonstruotas senasis ir statomas naujas, man naujiena“, – tikino P. Urbšys.
Referento pareigos netiko
Seimo narys tvirtina nežinodamas situacijos valdantiesiems nuolatos akcentuodavęs, jog autobusų stoties sutvarkymas turi būti šios kadencijos prioritetas. Vis dėlto neslepia net mero R. Račkausko prašomas nesutikęs tarpininkauti dėl vizitų į ES paramą administruojančią Centrinę projektų valdymo agentūrą ar kitas valstybės institucijas. „Buvo įspūdis, kad jis nori, jog būčiau vos ne jo referentas ir paskambinčiau susitarti dėl mero susitikimų“, – piktinosi P. Urbšys.
Parlamentaras teigia tik iš VRM sužinojęs, kad Panevėžio savivaldybė dar 2015-aisiais turėjo parengtą projektą ir jau buvo galima skelbti konkursą dėl autobusų stoties ir jos teritorijos atnaujinimo. Pagal jį būtų rekonstruotas dabartinis pastatas, pastatyta stoginė, bet apie naujo stoties pastato statybas nebuvę kalbos. „Meras man nutylėjo aplinkybę, kad jau iki jo buvo viskas parengta. Kam reikėjo R. Račkauskui viską užsukti iš naujo? Autobusų stoties problema prieš 10 metų konservatorių buvo įstumta į neskaidrų akligatvį, o dabar vėl sprendžiama su neskaidriais nutylėjimais“, – aiškintis imasi P. Urbšys.
Siūlo palikti kitiems
Dabartinis projektas, kuris iš esmės pakeistų Savanorių aikštės veidą, Seimo nariui atrodo neracionalus ir neekonomiškas. Savivaldybės bei miesto architektų tarybos argumentai, kad rekonstravus senąjį pastatą pritaikant jį kitoms reikmėms, o naujajai stočiai pastačius modernių architektūrinių formų statinį bei sukeitus vietomis parką ir autobusų terminalą, Panevėžys atsikratytų kaimo įvaizdžio ir kilstelėtų į didmiesčių lygą, P. Urbšio neįtikina.
„Dėl noro patenkinti architektūrines ambicijas Panevėžys gali prarasti milijoną. Žmonės jau taip pavargę dėl tos stoties šunvotės, jog jiems svarbu, kad tik kažkas būtų“, – grėsmę mato parlamentaras. Savivaldybę jis kaltina forsuojant stoties projektą, nors, pasak P. Urbšio, tam nėra reikalo. Anot jo, po rinkimų atėjusiai naujai Tarybai pavasarį dar nebūtų vėlu projektą koreguoti. Pats P. Urbšys irgi turi ambicijų dalyvauti vasarį vyksiančiuose rinkimuose ir atsisėsti į Panevėžio mero kėdę.
Baiminasi dėl finansavimo
Esamą autobusų stoties pastatą Savivaldybė planuoja rekonstruoti už ES paramą. Kad gautų tam lėšų, paraišką turi suspėti pateikti iki šių metų gruodžio paskutinės dienos. „VRM turės priimti sprendimus dėl projekto finansavimo. Aišku, jei jai daromas spaudimas, gali lėšų ir neskirti – Panevėžys vienareikšmiškai nukentės. Visokios skleidžiamos abejonės dėl projekto skaidrumo ne padeda jį įgyvendinti, o trukdo“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.
Anot jo, senąjį pastatą rekonstruojant, tuo pačiu metu būtų statomas naujas. Modernus statinys apželdintu stogu iškiltų laisvame valstybinės žemės sklype greta dabartinio įvažiavimo į stotį. Jo statybai, pasak R. Paužos, taip pat planuojama gauti ES finansavimą.
Seimūno pareiškimus apie Savivaldybę prislėgsiančią milijoninę skolą direktorius vadina laužtais iš piršto. Anot jo, Savivaldybei prie šių ES finansuojamų projektų tektų prisidėti po 15 proc., o tai galėtų sudaryti apie 1 mln. Eur. „Savivaldybės metinis biudžetas 90 mln. Eur. Tik bendro susitarimo reikalas, kaip paskirstyti pinigus. Milijonas biudžetui nėra ta suma, dėl kurios reikėtų gąsdinti“, – sako R. Pauža.
Anksčiau Savivaldybė rengėsi naująją stotį patikėti pastatyti privačiam investuotojui. Mainais jam būtų atiduota automobilių stovėjimo aikštelė miesto centre, greta prekybos centro. Visgi prokuratūrai įspėjus nedaryti teisės aktų pažeidimo, privataus investuotojo indėlio atsisakyta. „Jei per keletą metų įrodysime teisme, kad vis dėlto buvome teisūs, nuo to stotis nepasistatys ir miestiečiams nebus geriau“, – sako R. Pauža.
Tačiau jis teigia negalintis pateisinti sėjamų abejonių dėl neva perteklinių Savivaldybės ambicijų pastatyti naują stotį. Kartu būtų pertvarkyta visa Savanorių a. teritorija – esamų autobusų stotelių vietoje, priešais daugiabučio namo langus, įrengtas jaukus parkas, o alyvų skvero vietoje, išsaugant čia augančius vertingus medžius, – laukiamasis. Pasak R. Paužos, stotį įrengus arčiau gatvės ir J. Basanavičiaus g. sankryžos, autobusai nebesuktų ratų aplink, kaip kad dabar, todėl sumažėtų oro tarša ir gyventojų butuose girdimas transporto triukšmas. „Kas iš to, jei esamą stotį perdažytume? Ji vis tiek liktų ta pati.
O Panevėžiui reikia modernios. Juk galime turėti ir naują parką, ir naują stotį“, – sako administracijos direktorius.
Kaltina politiniu cinizmu
Kad nuo P. Urbšio buvo nuslėpta informacija apie Savivaldybės planus esamą stoties pastatą rekonstruoti ir pastatyti naują, kategoriškai nesutinka Panevėžio meras Rytis Račkauskas. Anot jo, būtų sunku įsivaizduoti, kad Seimo narys galėjo nežinoti, kas vyksta Panevėžyje, jei ir visuomenei stoties pertvarkymo vizija viešinama nuo 2016-ųjų. Pasak R. Račkausko, stoties projektui parlamentaras niekada nėra prieštaravęs.
„Dabar P. Urbšys daro 180 laipsnių posūkį ir tai galėčiau paaiškinti tik taip – projektą bandoma stabdyti tik dėl ciniškų politinių išskaičiavimų. Bet jei žmogus veržiasi valdyti miestą ir neturi supratimo, ką dvejus metus jo komanda dirbo, man kyla klausimas dėl paties adekvatumo“, – sako Panevėžio meras.
Anot jo, P. Urbšys net neprieštaravęs, kad naująją stotį statytų privatus investuotojas už savo lėšas. Seimūno metamas koziris, esą Savivaldybei su stoties projektu dar nėra kur skubėti, merą pykdo. „Stoties reikalai tęsiasi nuo 2016 m. ir tai vadinama skubotumu? Mano akimis, kaip tik tas projektas juda per lėtai.
Pats P. Urbšys mus visą laiką ragino skubėti, kad greičiau matytųsi rezultatas. Dabartinė jo pozicija vienareikšmiškai rodo pasikeitusius paties politinius planus. Kadangi mus suvokia jau kaip ne savo komandą, suprantamas jo interesas, kad iki kadencijos pabaigos nuveiktume kuo mažiau. P. Urbšys žaidžia politinį žaidimą, kuris, mano akimis, nuo miesto interesų skiriasi“, – pareiškė R. Račkauskas.
Pataria nesikišti
Meras neslepia, kad atėjus į valdžią buvo rastas pirmtakų palikimas – modeliuojamas stoties sutvarkymo investicinis projektas. Pasak R. Račkausko, pagal tuometes finansavimo taisykles buvo labai ribotos galimybės atnaujinti stotį – tebuvo įmanoma tik paremontuoti esamą pastatą nekeičiant net jo tūrio bei pastatyti stoginę. „P. Urbšys, būdamas istorikas, sprendžia apie projektų racionalumą.
Man labiau imponuoja Nacionalinės premijos laureato architekto R. Paleko logiškesni argumentai, siūlantys racionalesnę eismo transporto sistemą – ne po visą Savanorių aikštę ratu varinėti autobusus, o juos kompaktiškai įkurdinti prie gatvės. Geriausia šnekėti apie tai, ką išmanai, o ne kas atrodo“, – sako meras.
Jį stebina seimūno priekaištai Panevėžiui, jog švaistomos ES lėšos viena po kitos įrenginėjant patalpas Verslo konsultaciniam centrui. Pasak R. Račkausko, Savivaldybei amžinai stinga tvarkingų patalpų, kurias būtų galima skirti kokiai nors veiklai. „Ar tai yra blogai, kad pasinaudojant ES parama jos suremontuojamos?“ – atkerta meras.
Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/172651/
Komentuoti:
Komentuoti: