Parašė Samsung
-
Na ten bus sunkvežimių servisas, o ar bus automobilių salonas tai abejoju nes ten nėra įrenktų patalpų kad eksponuoti automobilius. -
Kas dėl universiteto tai geriau kad dar du metus liktų KTU, o po to gali vadinti ir keisti pavadinimą kaip nori. Dar kiek žinau kad šiek tiek pakoreguota bus centrinė IKI. Virš kavinės atsiras II aukštas ir lyg minėjo kad atsiras "Čili pica".Komentuoti:
-
Bankrutavusioje tautodailės įmonėje įsikurs "Čilija"
pradėta gamybinė veikla. Tai žada padaryti dalį šių patalpų išsinuomojusi visuomeninio maitinimo bendrovė "Čilija", vakar "Sekundei" sakė šios kompanijos marketingo vadovas Mindaugas Gumauskas. "Daugiau informacijos pateiksime, kai bus žinoma tiksli data", - sakė jis.
Pasak M.Gumausko, sprendimą pradėti gamybą Panevėžyje lėmė tai, kad mūsų miestas užima gerą geografinę vietą. "Panevėžys yra patogioje vietoje. Mums tai labai aktualu, nes plėtojame verslą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. O jūsų miestas yra gana arti nuo Rygos", - teigė jis.
Jungia 33 viešojo maitinimo taškus
Netrukus pradėti gamybinę veiklą Panevėžyje ketinanti UAB "Čilija" yra visuomeninio maitinimo įmonė, Lietuvoje jungianti 33 viešojo maitinimo taškus. "Čili" tinklui priklauso picerijos "Čili pica", restoranai "Čili kaimas" bei "Čili Kinija", kavinės "Čili Kava".
Pirmąją "Čili pica" piceriją Vilniuje "Čilija" atidarė dar 1997 metais. Ketvertą metų nuo tinklo įsteigimo picerijų plėtra vyko aritmetine progresija - 1998 metais jau veikė trys maitinimo taškai, po metų jų padaugėjo iki penkių, 2000-aisiais ir 2001-aisiais buvo atidarytos dar po dvi picerijos.
2001 metais "Čili pica" picerijos pradėjo plėstis ir į kitus Lietuvos miestus, ir į užsienį - Latviją. 2001 metai buvo lūžio etapas "Čili" plėtros istorijoje: bendrovės apyvarta išaugo 1,7 karto - nuo 13,6 mln. Lt (2000 metais) iki 23,3 mln. Lt (2001 metais).
Devynias picerijas Latvijoje vienijanti "Čilija" rimtai žvalgosi ir jau kitų metų pirmąjį pusmetį planuoja plėtrą Ukrainos, Lenkijos, Estijos rinkose.
Šiemet "Čilija" Lietuvoje jau atidarė septynis viešojo maitinimo taškus, o iki metų pabaigos planuojama atidaryti dar du - "Čili pica" ir "Čili kaimą" Klaipėdoje bei sostinės prekybos ir pramogų centre "Akropolis".
Neseniai "Čilija" pradėjo plėstis frančizės pagrindu. Pirmoji frančizinė picerija atidaryta Šiauliuose. Artimiausiu metu planuojama atidaryti dar vieną frančizinę piceriją Panevėžyje.
"Čilija" apyvarta Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius išaugo beveik 50 proc. ir pasiekė 58,7 mln. Lt, o 2004 m. tą patį laikotarpį sudarė 40 mln. Lt. Palyginti su praėjusiais metais, kai buvo pasiekta 65,9 mln. Lt apyvarta, 2005 m. "Čilija" apyvartą planuoja padidinti ne mažiau kaip 40 proc.
Liko skolinga 6 milijonus
Iki bankroto, 2002 metų gruodžio 4 dienos "Tulpė" turėjo daugiau kaip 100 darbuotojų, jiems liko skolinga apie 330 tūkst. Lt. Tarp "Tulpės" kreditorių buvo "Sodra", bendrovės "Panevėžio energija", "Linas" bei kiti juridiniai asmenys. Visa "Tulpės" skola siekė 6 mln. Lt.
Iš pradžių bankrutavusios bendrovės patalpas buvo ketinama parduoti už 2 mln. Lt, tačiau pirkėjų, panorusių tiek mokėti, neatsirado, todėl kainą teko gerokai sumažinti - iki 800 tūkst. Lt. Patalpas pavyko parduoti pernai. Jų pirkėjas neskelbiamas. Teigiama, kad nauji savininkai išnuomos dalį patalpų ne vien "Čilijai", bet ir kelioms statybų kompanijoms.Komentuoti:
-
Istaisiau ta nelemta klaida.
Gaila kad nemaciau laidos nuo pradziu laida gan idomi buvo.Kalbejo ir apie "Kesko Agro" komleksa kuri prades statyti greitai.Beja dar Panevezy bus visi reklaminiu skelbimu stendai pakeisti nezinau kaip juos pavadinti zodziu kaip Vilniui ir Kaune.
Komentuoti:
-
/
Kas yra oro uosto universitetas? Gal oro uostą ir universitetą? Na kilimo-tūpimo takas tai yra ir dabar, bet klausimas ar apsimoka investuoti į tokius dalykus, abejoju ar pelninga, na bet jei iš privačių lėšų tai ok 
Dėl universiteto tai jie jau seniai žada ir žada, o juda labai lėtai, aš juos suprantu, čia ne viens du ir griovys iškastas, čia reikia daug visokių žmonių įtikinėti, prašyti, kad paskubintų tą ar aną, nes taip ir liks gulėti stalčiuje. O dabar kai šnekama, kad ir tiap univerų per daug Lietuvoje, tai kažin kaip čia gausis 
na bus matyt
Komentuoti:
-
Taigi ziurejau per Panevezio tv Ktv plius laida ten dalyvavo Ogmios centro valdybos pirmininkas Zemaitis ir kiti.Sako kad per 10 metu Panevezys tures oro uosta, universiteta ir kita i Panevezy ateina labai dideles investicijos
Komentuoti:
-
Gal kas nors ką nors daugiau žinote? Čia būtų labai gera naujiena, tik kol kas aš niekoParašė www.panevezys.lt
Komentuoti:
-
Mytiščiuose meras žavėjosi beprotišku miesto augimu
Keturias dienas - nuo lapkričio 30-osios iki gruodžio 5-osios - meras Vitas Matuzas viešėjo Panevėžio mieste partneryje Mytiščiuose. Šiame netoli Rusijos sostinės esančiame mieste susitikę dešimties miestų partnerių merai aptarė 2005 metų bendradarbiavimo veiklos rezultatus ir suplanavo naujus 2006 metų darbus.
Vakar Savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje meras Vitas Matuzas pasakojo, kad, vadovaujantis Bendradarbiavimo sutartimi su Mytiščiais, kasmet tradiciškai pasirašomas bendradarbiavimo protokolas kitiems kalendoriniams metams.
Be Panevėžio mero, protokolą pasirašė visi Mytiščių miestų partnerių merai iš Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Bulgarijos, Ukrainos ir Baltarusijos.
Pasak V.Matuzo, 2006 metams bendradarbiavimo veiklos protokole numatyti abiejų miestų informacinių technologijų tarnybų vadovų susitikimai Mytiščiuose.Komentuoti:
-
Ten automobiliu salonas su servizu bet koks salonas bus neaisku niekur nera informacijosKomentuoti:
-
kiek teko pastebeti prie panevezio isvaziavimo link kaunas-vilnius baiginejamos autosalono statybos gal zinot koks tai automobiliu salonas bus?
Komentuoti:
-
Labai gerai dėl statybų pradžios. Malonu, kad darbai vyksta. Taip pat norėčiau pastebėti, kad kaip ir sakiau ansčiau pradėti darbai "Senuku" prekybos cento statybų aikštelėje.Komentuoti:
-
Panevėžyje pradedamas kurti sporto ir pramogų kompleksas
Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius ir UAB "Minoleta" generalinis direktorius Viačeslavas Ablamas bei UAB "Neo aljansas" generalinis direktorius Paulius Kveselaitis pasirašė koncesijų sutartį dėl sveikatingumo centro projektavimo, statybos, valdymo, naudojimo, priežiūros bei viešųjų paslaugų teikimo.
Šis centras – viena formuojamo sporto ir pramogų komplekso, kurį sudarys ir universali sporto arena, ledo rūmai, atviras maniežas – sudedamųjų dalių.
"Dar 2004 m. pavasarį miesto Taryba pripažino, kad tikslinga koncesijas suteikti sporto ir rekreacijos objektams statyti. Pirmasis šio pobūdžio koncesijų projektas – sveikatingumo centras – bus statomas privataus investuotojo lėšomis", - sakė Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas.
Kaip teigė Savivaldybės administracijos direktorius V.Matkevičius, pasirašius sutartį miestas ne tik sulauks iki 16 mln. Lt privataus kapitalo investicijų, bet ir atsiradus naujam traukos centrui bus aktyvinami gyventojai, sprendžiama įvairių amžiaus grupių, ypač jaunimo, užimtumo problema.
Pagal koncesijų sutartį, Savivaldybė UAB "Minoleta" 50 metų išnuomoja 0,8 ha žemės plotą Kultūros ir poilsio parke, kuriame bus pastatytas apie 5 tūkst. kv. m sveikatingumo centras su 25 m ilgio baseinu, pirtimis, sporto salėmis ir kt. Čia vienu metu galės būti priimta 400 lankytojų. Centro projektavimo darbai prasidės jau šį mėnesį, statyba – 2006 metų rudenį. Planuojama centro veiklos pradžia – 2007 metų pavasaris.
Artimiausiu laiku turėtų paaiškėti Panevėžio universalios sporto arenos statybos finansavimas iš ES struktūrinių fondų. Panevėžio universali sporto arena - šiuo metu vienintelis Lietuvos verslo paramos agentūrai pateiktas vertinti projektas, turintis nacionalinės svarbos objekto statusą. Prašoma ES struktūrinių fondų parama – 48 mln. Lt, Panevėžio miesto savivaldybė projektui įgyvendinti jau skyrė 15 mln. Lt.Komentuoti:
-
Tai kaip Brazas gali skirti Panevėžiui pinigų, kai šį miestą, beje, vienintelį iš didmiesčių, valdo geriausi socdemų "draugai" - konservatoriai?
Komentuoti:
-
Panevėžys - efektyviausiai valdomas miestas
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas išnagrinėjo visų šalies savivaldybių praėjusių metų biudžetus ir apskaičiavo, kiek išlaidų įvairiose srityse teko vienam gyventojui. Tyrimų rezultatai rodo, kad tarp didžiųjų šalies miestų efektyviausiai valdomas Panevėžys. Čia vienam gyventojui valdymo išlaidų skiriama perpus mažiau nei bendras savivaldybių valdymo išlaidų vidurkis. Tačiau ir kitoms sritims išlaidos vienam gyventojui Panevėžyje gerokai mažesnės nei didžiųjų šalies miestų. Analizę dar tikslins Finansų ministerija. Tyrimų autorius docentas Žymantas Svetikas mano, kad Seimas turėtų pakoreguoti įstatyminę bazę ir tokia analizė, atskleidžianti, kaip savivaldybės sugeba tvarkytis, turėtų būti atliekama kasmet.
Savivaldybė neišlaidauja
Pasak Ž.Svetiko, Panevėžys yra taupiausias. Valdymo išlaidų čia vienam gyventojui tenka mažiausiai - tik 44 Lt, o Alytuje - 70 Lt, Šiauliuose - 64 Lt, Klaipėdoje - beveik 72 Lt, Vilniuje - 87 Lt, Kaune - net 99,8 Lt. Bendras šalies savivaldybių vidurkis šioje srityje siekia 87,5 lito. Analizės rezultatai rodo, kad Panevėžio savivaldybė neišlaidauja valdymo srityje, o daugiau lėšų skiria kitoms - švietimui, kultūros, socialinei ir t.t. Tačiau, palyginus su kitų miestų savivaldybėmis, matyti, kad tos sritys Panevėžyje lėšų sulaukia gerokai mažiau. “Einamosios išlaidos, tenkančios vienam gyventojui, Panevėžyje yra gerokai mažesnės nei vidutinės, palyginti su kitų miestų savivaldybėmis. Tačiau ne pati Savivaldybė dėl to kalta - negauna miestas iš valstybės biudžeto tiek lėšų, kad galėtų prilygti kitiems. Išvadas galima daryti tik tokias, kad jūsų Savivaldybė racionaliai tvarkosi”, - pažymėjo Ž.Svetikas.
Panevėžyje taip pat mažiausiai lėšų, tenkančių vienam gyventojui, turto vystymo srityje. “Suprantama, kad tam nėra pinigų”, - sakė docentas. Anot jo, tokia situacija rodo, kad Panevėžys iš valstybės biudžeto gauna mažesnį kąsnį nei kitos didžiųjų miestų savivaldybės. Tačiau Panevėžyje ir valstybės investicijų programų lėšos yra gana mažos.
Pasak Ž.Svetiko, Panevėžys - neišlaidaujanti Savivaldybė. “Ji išleidžia daugiau ten, kur reikia, ir prioritetai sudėlioti teisingai”, - pabrėžė docentas. Didžiausios išlaidos daromos švietimo, kultūros, poilsio, socialinės apsaugos srityse.
Miesto meras Vitas Matuzas neslėpė jau sulaukęs Seimo narių sveikinimų dėl efektyviai valdomo miesto. Meras teigė nesutinkąs, kad daugiau gyventojų turinčio miesto valdymo išlaidos taip pat turėtų būti didesnės. Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius taip pat patvirtino, kad ateityje valdymo išlaidos neturėtų didėti. “Mes tikimės ir “vieno langelio” tarnybą įsteigę išsitekti su turimais etatais”, - mano direktorius. Pasak jo, valdymo išlaidas efektyviai sumažinti pavyko atsisakius kai kurių skyrių buhalterijų, jų funkcijas perdavus bendram Finansų skyriui.Komentuoti:
-
Sveiki,
Kiek žinau tarp Norfos ir Jaukurų bazės (važiuojant į Kauną) bus statomas Rubikon dviejų aukštų prekybos centras. Tik lygtai su sklypo pirkimu kažkokios problemos , nes kie žinau jau turėjo būti pradėtos statybos.Komentuoti:
-
Už Europos Sąjungos pinigus - gatvė iki pat namų? Molainių mikrorajone gyvenantis savivaldybės Tarybos
narys Rimantas Liepa (nuotraukoje - priekyje viduryje) pasiūlė papildyti Savivaldybės administracijos parengtą projektą
dėl V.Alanto ir Savitiškio gatvių tęsinio statybos. Jam įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų tikimasi gauti apie 20 milijonų litų. Politiko nuomone, Savitiškio gatvę derėtų pratęsti iki Molainių mikrorajono.
Norint teikti minėto projekto paraišką Transporto investicijų direkcijai, privalomų dokumentų sąraše turi būti savivaldybės Tarybos sprendimas, kad pritariama tokiam projektui. Pateikus projektą, iš Europos Sąjungos tikimasi gauti apie 20 milijonų litų.
Praėjusį ketvirtadienį Tarybos posėdyje pradėjus svarstyti sprendimo projektą, socdemų frakcija pareiškė, jog jau parengtą projektą būtina papildyti.
„Būtina galvoti ne tik apie V.Alanto ir Savitiškio gatvių sujungimą, bet reikia mąstyti ir apie Savitiškio gatvės pratęsimą iki Molainių mikrorajono. Teikdami tokius gatvių tiesimo projektus, mąstykime strategiškai. Gatves tieskime ne gabaliukais, bet baikime pradėtus darbus iki galo. Todėl būtų racionalu nutiesti Savitiškio gatvę iki Molainių gyvenvietės“, - tvirtino frakcijos vardu kalbėjęs politikas Rimantas Liepa, gyvenantis Molainių mikrorajone.
Akibrokštas nenustebino
Sprendimo projektą pristatęs Miesto ūkio skyriaus vadovaujantysis eksploatavimo inžinierius Viktoras Trofimovas politikams paaiškino, kad, norint gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų gatvėms sujungti, Transporto investicijų direkcijai paraišką pateikti reikia iki gruodžio 23 dienos. Vadinasi, laiko pataisoms beveik nebėra.
„Pavėlavę paramos negausime. Papildyti jau parengto projekto per tokį trumpą laiką neįmanoma. Vien tik detaliajam planui rengti reikia maždaug pusės metų. Tiek laiko neturime“, - aiškino Savivaldybės valdininkams politikams.
V.Trofimovas PB teigė, kad socdemų frakcijos nario R.Liepos akibrokštas per Tarybos posėdį nenustebino.
„Apie tai, kad bus siūloma papildyti projektą, R.Liepa pranešė man Tarybos posėdžio išvakarėse. Paskambino ir sakė, kad kalbės apie Savitiškio gatvės tiesimą iki Molainių mikrorajono. Anot jo, čia gyvena nemažai žmonių. Jų patogumui reikėtų svarstyti galimybę ir gauti papildomai lėšų iš ES struktūrinių fondų, kad būtų galima nutiesti Savitiškio gatvę“, - po posėdžio kalbėjo jis.
Beje, tame pačiame mikrorajone, be socdemo R.Liepos, gyvena ir kitas Tarybos narys liberalcentristas Ramūnas Vyžintas. Tačiau jis kolegos siūlymą įvertino taip pat kritiškai, kaip ir V.Trofimovas: apie projekto pataisas, R.Vyžinto įsitikinimu, galvoti derėjo anksčiau.Komentuoti:
Komentuoti: