Miestui pristatyti - nuotraukos iš kosmoso
Kovą į Kanuose vyksiančią tarptautinę nekilnojamojo turto ir investicijų parodą miesto Savivaldybė vešis ir 2 kv. m dydžio iš plastiko pagamintą Panevėžio maketą. Už sumažintą vaizdą nuo J.Basanavičiaus gatvės iki Kultūros ir poilsio parko miesto Savivaldybė architektams sumokėjo 140 tūkst. litų.
Tačiau dažniausiai valdančiajai daugumai oponuojantis Ramūnas Vyžintas įsitikinęs, kad Savivaldybė vaikosi tuščios mados ir tūkstančius švaisto morališkai pasenusiems ir investuotojus juokinantiems dalykams. Buvęs liberalcentristas mano, kad Panevėžį pristatyti pasauliui verta skaitmeninėse laikmenose pateikiamu vaizdu iš kosmoso.
Maketai pasaulio nebedomina
R.Vyžintas įsitikinęs: maketas - pernelyg archajiška grafinio vaizdo forma. “Dabar yra modernesnių technologijų, suteikiančių galimybę pažvelgti į bet kurį pasaulio tašką”, - pabrėžė politikas. Pasak jo, imtis kurti maketą, kai net internete egzistuoja nemokami puslapiai, kuriuose bet kokios vietovės vaizdą parodo iš kosmoso, yra nereikalinga.
R.Vyžintas mano, kad investuotojai vis tiek nepasikliautų nei maketu, nei tokia nuotrauka - rimtai galvodami apie verslo galimybes sklypą norės apžiūrėti vietoje. “Vilnius, Kaunas yra pasidarę tokius maketus, tai tampa mada. Suprantu, kad jo reikėjo prieš dešimtmetį, kai dar nebuvo kompiuterinių technologijų”, - įsitikinęs R.Vyžintas.
Politikas pabrėžė nesąs nusistatęs prieš miesto rinkodarą, tačiau, jo nuomone, efektyviau potencialiems investuotojams pateikti iš aukštai fotografuoto miesto vaizdą skaitmeninėse laikmenose. “Būtų daug naudingiau parodose tokias laikmenas išdalyti investuotojams - bet kuriame pasaulio taške būdami jie galės matyti Panevėžį kompiuterinėje grafikoje. Maketo iš parodos juk neišsiveš. Mano nuomone, tai - moraliai pasenęs būdas pristatyti miestą”, - kalbėjo Tarybos narys.
Be to, R.Vyžintas įsitikinęs, kad užsisakyti vaizdą iš kosmoso kainuotų gerokai pigiau nei pagaminti kartoninį maketą. “Tas, kuris svarstys galimybę, atsisės prie kompiuterio, o ne ieškos maketo. Žinoma, mes turime investuotojams rodyti miestą - ta idėja yra gera, tačiau ar pasirengusysis investuoti Panevėžyje važiuos į Savivaldybę specialiai apžiūrėti maketo?” - stebėjosi politikas.
Panevėžys kaimynus pasivys jau šį pavasarį
Neseniai Šiauliai pasigyrė, jog artimiausiu metu savo gatvėse įrengs 15 vaizdo kamerų. Šių viešąją tvarką mieste padėsiančių užtikrinti priemonių vertė - daugiau kaip 1,5 milijono litų. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
Jau ne vienerius metus apie galimą vaizdo kamerų atsiradimą kalbama ir Panevėžyje. Kas jau padaryta ir dar bus daroma įgyvendinant šią idėją, PB teiravosi miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus
Ar labai atsiliekame nuo vaizdo kameras jau pradėjusių montuoti šiauliečių?
- Vaizdo kameros Panevėžyje turėtų atsirasti jau šį pavasarį. Praėjusių metų pabaigoje Savivaldybės konkursą laimėjusi panevėžiečių bendrovė „Elsis“ jau pradėjo parengiamuosius kamerų įrengimo darbus.
- Kiek ir kur vaizdo kameras planuojama pastatyti pirmiausia?
- Dabar Savivaldybė įsigis 10 kamerų. Jos bus sumontuotos Laisvės aikštėje, Autobusų stotyje, prie „Babilono“ prekybos komplekso, „Egivelos“ pramogų centro, kitose miesto vietose. Svarbiausia, kad policijos pareigūnai, kurie stebės kamerų filmuojamus vaizdus, dirbtų profesionaliai - sugebėtų teisės pažeidimams užbėgti už akių.
- Kiek kainuos vaizdo kameros bei jų eksploatacija?
- Tai - ilgalaikė programa. Jai finansuoti iš biudžeto lėšų skirsime kelerius metus. Šiais metais biudžete tam numatyta 150 tūkstančių litų. Lygiai taip pat mokame ir už kitą panevėžiečių saugumui užtikrinti būtiną pirkinį - pernai išperkamosios nuomos būdu miesto policijai nupirktus devynis naujutėlaičius folksvagenus.
Beje, noriu pranešti, kad, miesto gyventojai, piliečių saugumo Panevėžyje programai skirdami po 2 procentus savo pajamų mokesčio, iš viso paaukojo 20 tūkstančių litų. Už šiuos pinigus ketiname įsigyti ir kilnojamųjų vaizdo kamerų. Jos policijos pareigūnams ypač pravers didelių miesto renginių metu.
Taryba patvirtino 2006 m. Panevėžio miesto savivaldybės biudžetą
Panevėžio miesto taryba šiandien patvirtino rekordinį 152 mln.565 ,3 tūkst. Lt miesto savivaldybės šių metų biudžetą. Jis yra daugiau nei 4 mln.Lt didesnis už pernykštį.
Pristatydamas teikiamą biudžeto projektą Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Gintaras Byčius pažymėjo, kad šis projektas buvo apsvarstytas visuose tarybos komitetuose ir frakcijose. „Tikslinant 2006 metų miesto biudžeto projektą, nebuvo ignoruoti nei vienos frakcijos ar komiteto siūlymai, nes visos tarybos frakcijos yra patvirtinusios miesto tarybos 2003-2007 metų veiklos programą ir todėl į didžiąją daugumą esminių ir pagrįstų pasiūlymų buvo atsižvelgta koreguojant galutinį biudžeto variantą. Iš viso buvo pritarta siūlymams skirti 2 mln. 762,6 tūkst. Lt papildomus asignavimus“, - sakė komiteto pirmininkas.
Didžiausia miesto biudžeto dalis – 87,7 mln. Lt arba 57,5 proc. viso biudžeto teks švietimui. Moksleivio krepšeliui finansuoti iš specialiosios tikslinės paskirties dotacijos bus skirta 43 mln. 197 tūkst., savivaldybės lėšų švietimui – 44,5 mln. Lt.
Atsižvelgiant į panevėžiečių poreikius ir miesto strateginio plano prioritetus, kitos didžiausios miesto išlaidos bus skirtos socialinei apsaugai (23,7 mln. Lt arba 15,5 proc.), miesto kultūrai ir sportui (14,9 mln. Lt arba 9,7 proc.), miesto tvarkymui (12,3 mln. Lt arba 8 proc.), savivaldybės veiklos funkcijoms ( 8,3 mln. arba 5,5 proc.).
Pasak Finansų ir biudžeto skyriaus vadovų, biudžeto pajamos, tenkančios vienam Panevėžio gyventojui, kad ir neženkliai, bet auga: pernai vienam panevėžiečiui teko 1137 Lt., šiemet – 1312 Lt.
22 miesto tarybos nariams balsavus „už‘, nei vienam nepasisakius „prieš“, šešiems tarybos nariams susilaikius 2006 m. Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas buvo patvirtintas.
Miesto meras Vitas Matuzas padėkojo savivaldybės administracijos vadovams, Finansų ir biudžeto skyriaus darbuotojams, skyrių vedėjams už atsakingai ir profesionaliai atliktą didelį darbą. Padėkojo ir visiems tarybos nariams, pritarusiems parengtam biudžeto projektui, už produktyvų ir aktyvų biudžeto svarstymą, gausius ir argumentuotus siūlymus, siekiant vieningo tikslo – visų tarybos frakcijų bendros 2003-2007 metų veiklos programos bei rinkėjams duotų pažadų įvykdymo.
Šiandien Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas pusryčiavo su miesto architektūros ir projektavimo įmonių vadovais. Jau tradiciškai mero iniciatyva rengiamuose pusryčiuose su įvairiais miesto bendruomenės nariais diskutuojama aktualiais Panevėžiui klausimais.
„Džiugu, kad mūsų miesto architektai, projektuotojai, urbanistai su entuziazmu priėmė mano kvietimą prie pusryčių stalo surengti neformalią diskusiją apie miesto vystymosi perspektyvą, miesto tvarkymą, biurokratizmo mažinimą rengiant projektus. Tik abipusiu supratimu ir bendromis pastangomis galima įgyvendinti sumanymus, kurių dėka gražėtų miesto centras, neprarastų savitumo medinė architektūra, nebūtų darkomi daugiabučių namų pirmieji aukštai“, - sakė V.Matuzas.
Miesto vadovas išreiškė nuogąstavimus, kad rengiant detaliuosius planus ir projektus ne visada pavyksta įvertinti, kokių padarinių turės objekto statyba ar rekonstrukcija bendram miesto kraštovaizdžiui ir stiliui. Meras V.Matuzas iškėlė idėją, kad būtų galima parengti išsamesnes rekomendacijas ir taisykles vieningam miesto architektūriniam stiliui išlaikyti ir plėtoti. Susitikime meras taip pat pristatė Savivaldybės tarybos sprendimą keisti miesto bendrąjį planą, kuriam rengti pavyko gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų. Šio dokumento atnaujinimas iš esmės leis peržiūrėti miesto formavimo kryptis, įvertinti naujų teritorijų vystymą, žvyruotų gatvių asfaltavimą, inžinerinės infrastruktūros pagerinimą, investicijų planavimą, todėl architektai buvo paraginti kuo aktyviau dalyvauti rengiant planą ir teikti siūlymus.
„Visada smagu išgirsti, kad tokios mūsų iniciatyvos, kaip miesto bažnyčių apšvietimas, gėlynų įrengimas, kitos miesto gražinimo priemonės sulaukia palaikymo, o tai skatina dar labiau stengtis, kad Panevėžys gražėtų ir išliktų savitas mums ir mūsų svečiams“, - įspūdžiais po susitikimo su architektais dalijosi meras V.Matuzas.
Susitikimo dalyviai sutarė, kad rengiant detaliuosius planus, miesto užstatymo koncepcijas ir naujus projektus didesnis vaidmuo bus skiriamas miesto architektų tarybai. Artimiausiu metu meras pasiūlė architektų tarybai apsvarstyti „Senamiestiečio“ klubo idėją, kaip įamžinti vietą, kurioje 1507 m. buvo pastatyta pirmoji Panevėžio bažnyčia.
Sausio 25d. darbotvarkė
8.30 Savivaldybės vadovų pasitarimas
10.00 Priima “Vilniaus Akropolio“ direktorių M.Marcinkevičių
16.00 Dalyvauja “Aukštaitijos radijo“ laidoje
17.30 Dalyvauja Panevėžio miesto čiuožyklos atidaryme (Lengvosios atletikos maniežo stadione)
Labai jau įdomu apie ką gi 10.00 bus kalbama Gal sugalvojo vietoj dabartinės Klaipėdos g. Maximos Akropolį statyti? Plėtrai ten vietos tai sočiai, nors ir iki pat Babilono, kurį manau ir nori nukonkuruoti
Man tai ir šitas gana simpatiškas. Kita vertus tikrai norėtusi matyti keletą galimų variantų, tačiau kaip kažkur buvo gerai pastebėta, kad Panevėžyje konkursuose tradiciškai dalyvauja du varžovai, iš kurių vienas dažniausiai yra diskvalifikuojamas . Tikriausiai neišimtis buvo ir šykart . O dėl darbų pradžios ir pan. tai visa tai panašu sėkmingai laikoma paslaptyje, o gaila .
Komentuoti: