Na ką, gal jau reikia kurti naują forumo temą Šiaulių ir Panevėžio dvimiestis?
Parašė Panevėžys ir Šiauliai domina užsienio investuotojus
Kovo viduryje vykusioje vienoje prestižiškiausių pasaulyje nekilnojamojo turto vystymo parodų MIPIM 2006 jau trečius metus iš eilės šešių Lietuvos miestų savivaldybės kartu su privačiais nekilnojamojo turto vystytojais pristatė didžiulį bendrą stendą.
„Tai buvo Panevėžio ir Šiaulių miestų dienos, tuo tarpu prieš tai vykusiose parodose dėmesio centre buvo Vilnius. Anksčiau sostinė ir dar Klaipėda labiausiai domino tiek investicinius fondus, tiek tarptautinius prekybos tinklus. Dabar investicijų traukos šaltiniais tapo Panevėžys ir Šiauliai“, – teigė nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Ogmios centras“ valdybos pirmininkas Arūnas Žemaitis.
Anot jo, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir didėjant gyventojų pajamoms, daugiau kaip šimtą tūkstančių gyventojų turintys miestai tampa patrauklūs investicijoms, kadangi pagal Europos pragyvenimo standartus čia turi būti dideli pramogų ir prekybos centrai, sporto rūmai, viešbučiai, sporto klubai, aukštosios mokyklos.
„Džiaugiuosi, kad Šiauliai išgyvena pakilimo laikotarpį. Viešbučiai užpildyti, prekybos centrai pilni žmonių“, – sakė parodoje dalyvavęs Šiaulių miesto meras, Vytautas Juškus.
Pasak jo, sėkmingas „Babilono“ pramogų ir prekybos miesto projektas Panevėžyje pateisino abiejų miestų ambicijas. Tie patys investuotojai, AB „Ogmios centras“ ir UAB „Rivona“, pradeda statyti pramogų ir prekybos miestą „Bruklinas“ Šiauliuose, kurio bendras plotas sudarys virš 50 000 kvadratinių metrų.
Kanuose pirmą kartą buvo pristatytas gyvenamųjų namų kvartalo ir autoverslo aikštės šalia minėtojo „Babilono“ Panevėžyje projektas.
Panevėžio meras Vitas Matuzas pritarė V. Juškui, kad abiejų miestų vadovų pagrindinis tikslas yra pritraukti kuo daugiau investicijų į Panevėžį ir Šiaulius, kad šie miestai taptų patrauklūs tiek jų gyventojams, tiek atvykstantiems turistams. Pasak jų, abu projektai nekonkuruoja tarpusavyje, svarbiausia – pritraukti investicijas, sakoma pranešime spaudai.
Šiandien Panevėžio miesto savivaldybėje vyko Investicinių projektų atrankos grupės (IPAG) posėdis, kuriam pirmininkavo meras Vitas Matuzas.
Per posėdį svarstyti projektai - dėl Panevėžio miesto dailės galerijos paraiškos teikimo ES struktūrinių fondų paramai gauti ir dėl projektų teikimo Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programai.
Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė pristatė projektą „Šiuolaikinio keramikos muziejaus – meno centro įsteigimas Panevėžyje“, kurio vertė būtų 10 mln. Lt. Kaip teigė direktorė, dabartiniam muziejaus pastatui reikalingas kapitalinis remontas, kuris įtrauktas į projektą, kaip ir naujo 1400 kv.m. priestato statyba. Įgyvendinus projektą miestas turėtų dar vieną kultūros ir turizmo traukos centrą, todėl IPAG pritarė projekto rengimui, tačiau galutinį sprendimą priims miesto Taryba. Beje, įsteigti šiuolaikinės keramikos muziejų – meno centrą numatyta ir miesto strateginiame plane. Projekto dokumentams – galimybių studijai ir paraiškai parengti – miesto Savivaldybė skirs 11,8 tūkst.Lt.
Stoties centre nebeliks
Panevėžio autobusų parko bendrovė kreipėsi į miesto Tarybą, kad būtų pritarta naujos autobusų stoties statybos projektui. Jau šiandien šį klausimą svarstys Tarybos kolegija ir nuo jos sprendimo priklausys, ar daug metų spręsta problema pajudės iš mirties taško.
Stotį - į Autobusų parką
Pritarus miesto Tarybos kolegijai praėjusių metų lapkritį buvo pasitelkti Verslo procesų valdymo bendrovės nepriklausomi ekspertai ir atlikta naujos autobusų stoties statybos analizė. Kartu parengtas statybos veiksmų planas, jame numatyta optimaliai panaudoti Autobusų parko teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą. Pagal ekspertų parengtas išvadas, projektas būtų įgyvendinamas Panevėžio autobusų parko teritorijoje J.Basanavičiaus gatvėje.
Reikia pritarimo
Bendrovės generalinis direktorius Rimantas Petukauskas nuo komentarų susilaikė ir sakė, kad daug kas priklausys nuo šiandien posėdžiausiančios Tarybos kolegijos sprendimo. Jis teigė nenorintis užbėgti įvykiams už akių, nes nuo 2000-ųjų buvo pateikti bene septyni projektai, bet viskas taip ir liko kalbomis. Anot R.Petukausko, jei projektui pritartų politikai, procesas pajudėtų labai sparčiai. Būtų skelbiamas investuotojo parinkimo konkursas, prasidėtų derybos, vyktų projektavimo darbai. Tikėtina, kad per dvejus metus autobusų stotis galėtų atsirasti naujoje vietoje.
Mokėtų investuotojai
R.Petukauskas „Sekundei“ sakė, kad politikams teikiamas projektas apima ne tik autobusų stoties iškėlimą iš miesto centro, bet ir visos autobusų parko bazės perstatymą. Pirminiais duomenimis, projekto įgyvendinimas kainuotų apie 10 milijonų litų. Bendrovės vadovas teigė, kad dabar, įskaitant autobusų stotį, bendrovė turi dvigubai daugiau žemės ir pastatų, nei reikia sėkmingai dirbti. Projektas numato, kad autobusų stotis gali būti perkelta investuotojo lėšomis arba parduodama ir darbai vykdomi už gautas lėšas.
Viską lems konkursas
Miesto mero patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais Tadas Jagminas prisipažino manantis, kad politikai pritars parengtam projektui, nes Savivaldybė valdo visus 100 proc. bendrovės akcijų. Pasak jo, pirmiausia reikia sutikimo rengti investuotojo parinkimo konkursą. Nuo jo rezultatų ir priklausys, ar projektas bus įgyvendinamas toliau. Mat nei Savivaldybė, nei pati bendrovė tiek lėšų neturi ir autobusų stotis gali būti iškelta tik privataus investuotojo lėšomis. T.Jagminas atkreipė dėmesį, kad ir kiti šalies miestai autobusų stočių iškeldinimo patys nesprendė.
Patogiau dabar
Autobusų stoties iškėlimas į Autobusų parko teritoriją nors iš dalies išspręstų eismo problemas pačiame miesto centre, sumažėtų oro užterštumas.Tačiau šiam siūlymui labiausiai nepritaria keleiviai, ypač užmiesčio gyventojai. Žmonių teigimu, dabar iš stoties labai patogu ir arti patekti į savivaldybes, sveikatos priežiūros įstaigas, turgų, prekybos centrus, bankus. Jie supranta, kad iškėlus autobusų stotį į miesto pakraštį, net ir peržiūrėjus maršrutinių autobusų eismą, kelionė bet kuriuo atveju pabrangtų.
Stoties iškeldinimui į autobusų parko teritoriją nepritaria ir Beržų gatvės gyventojai. Anot jų, ši gatvė ir taip tapusi tranzitine. Žmonės jau dabar priversti kęsti triukšmą, kvėpuoti teršalais. Pašonėje įrengus autobusų stotį, jų gyvenimo sąlygos dar labiau pablogėtų.
Miesto centre – didelės permainos
Kelerius metus Panevėžio politikų gromuluota autobusų stoties iškeldinimo iš miesto centro idėja prieš kelias dienas pagaliau pavirto realiu projektu.
Miesto centrą darkančios autobusų stoties iškeldinimo procesas jau prasidės šį ketvirtadienį – savivaldybės tarybos kolegijai bus pateikta naujos stoties statybų idėja.
Tačiau šiuos miesto vadovų žingsnius lydi ir nerimas, nes kai kurie su tuo susiję sandoriai gali būti nelabai skaidrūs.
Vieta jau parinkta
Pritarti modernios stoties statyboms dar turės ir miesto taryba. Projekto autoriai naują stotį siūlo statyti Panevėžio autobusų parko bendrovės teritorijoje pritraukiant privačias lėšas.
Miesto valdžia nebeturi laiko ilgoms dvejonėms, nes pagal regiono plėtros planą senoji autobusų stotis turi būti iškelta 2004-2006 metais.
Tokie pat terminai yra numatyti ir Panevėžio miesto plėtros strateginiame plane. Jau dabar aišku, kad miesto valdžia bus šiek tiek pavėlavusi ir geriausiu atveju stotis bus iškelta iki 2007 metų pabaigos.
Politinio sprendimo nekantriai laukia ne tik patrauklų miesto centrą norintys matyti panevėžiečiai, bet ir iš projekto siekiančios uždirbti privačios bendrovės.
Projekto vertė 12 milijonų litų
Pajutę, kad senosios autobusų stoties dienos jau suskaičiuotos, investuotojai siūlo pastatyti naują modernią stotį ir už tai mainais norėtų gauti dalį Panevėžio autobusų parko teritorijos.
Miesto tarybos kolegijos nurodymu minėtą investicinį projektą įpareigotos parengti bendrovės Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas pripažįsta, kad norinčiųjų investuoti milijonus netrūksta.
„Statyti naują stotį siūlosi kelios galingos prekybos ir pramogų bendrovės, – sako jis. – Kol kas tokius privataus verslo žingsnius galima vertinti kaip akivaizdų norą priminti apie save, nes savivaldybė partnerius pasirinks tik po konkurso“.
Projektą rengę ekspertai iš bendrovės „Verslo procesų valdymas“ siūlo savivaldai investicijas pritraukti pagal jungtinės veiklos principą. Tai, anot jų, yra efektyviausias būdas įgyvendinant sudėtingus ir nemenkų išteklių reikalaujančius projektus.
Pagal vieną iš realiausių verslininkų ir savivaldos partnerystės variantų savivaldybė mainais už naują stotį Panevėžio autobusų parko teritorijoje atiduotų beveik pusę tos pačios teritorijos. Toks būdas labiausiai priimtinas atrodo ir R.Petukauskui.
„Bendrovės turimų 7 hektarų užtektų ir autobusų parkui, ir autobusų stočiai, ir nedideliam prekybos centrui, – tvirtina jis. – Naujos autobusų stoties ir parko sąmatinė vertė – apie 12 milijonų litų“.
Po visiško štilio – audra
„Panevėžio ryto“ žiniomis, bendradarbiauti su Panevėžio savivaldybe norėtų „VP Market“, IKI, „Norfa“ ir dar kelios milžiniškos bendrovės. Konkursą laimėjusiai bendrovei mainais už tuos 12 milijonų litų investicijų gali būti pasiūlyti 3 hektarai dabartinės Panevėžio autobusų parko teritorijos.
„Naujas autobusų parkas ir stotis, preliminariais skaičiavimais, lengvai tilptų 4-iuose iš turimų 7 hektarų“, – teigia R.Petukauskas
Kelerius metus pasyviai ir net su nuoboduliu epopėją apie stoties iškeldinimą stebėję verslininkai staiga atkuto maždaug prieš pusmetį ir net ėmė oficialiai siūlyti savo partnerystę miestui.
2001 metais, miestą valdant merui Valdemarui Jakštui, ar-chitektai buvo paprašyti pateikti savo vizijas, kaip turėtų atrodyti Savanorių aikštė iškėlus iš jos autobusų stotį. Kartu Panevėžio autobusų parko vadovams buvo liepta pasidomėti ir potencialiais investuotojais.
„Investuotojų ieškojome nuo 2000 metų, tačiau iki praėjusių metų nieko daugiau, išskyrus abejingą „ačiū“, neteko išgirsti, – teigia R.Petukauskas. – Dabar visiškai kitaip. Praėjęs laikas tapo savivaldybės sąjungininku, nes miesto žemė tapo labai paklausia preke“.
Per kelerius pastaruosius metus žemės vertė mieste pakilo dešimtis kartų.
Sklypas vertas gerokai daugiau
Investuotojų veržlumą dalyvauti šiame projekte paprasčiausiai aiškina nekilnojamojo turto ekspertai. Jų manymu, verslininkams mainais pasiūlyta Panevėžio autobusų parko teritorijos dalis yra kelis kartus brangesnė, nei jiems kainuotų pastatyti naują autobusų stotį ir parką.
„Tai vienas iš paskutinių mieste vadinamųjų auksinių sklypų, – sako ekspertai. – Trys hektarai šioje vietoje kainuoja ne 12 milijonų litų. Apie lygiaverčius mainus galima būtų kalbėti, jeigu verslininkai savivaldybei sumokėtų nuo 15 iki 20 milijonų litų“.
Be to, investuotojus vilioja ir glimybė prekybos ir pramogų centrą įkurti šalia didelių žmonių srautų, nes į autobusų stotį kasdien atvyksta ir išvyksta vidutiniškai 6000 žmonių.
Verslo ekspertai mano, kad miesto taryba turėtų konkurse paskelbti ir dar vieną papildomą sąlygą, kurį potencialų investuotoją įpareigotų skirti papildomų lėšų bendrovei Panevėžio autobusų parkui. Už jas bendrovė galėtų įsigyti kelis ar net keliolika naujų autobusų.
Geležinkelio ruožas pralošė
Ne visiškai numarinta ir vizija perkelti autobusų stotį prie geležinkelio stoties. Tačiau projektą rengę specialistai, įvertinę transporto srautus, gatvių pravažumą, investuotojų poreikį ir teisines problemas, šią galimybę vertina itin skeptiškai.
„Norint perkelti stotį į tą siaurą ruoželį tarp gatvės ir geležinkelio bėgių, tektų gerokai labiau paišlaidauti – reikėtų pirkti privačias žemes, perkelti dalį bėgių ir t.t., – sako R.Petukauskas. – Ne itin ta teritorija žavi ir investuotojus“.
„Panevėžio ryto“ žiniomis, autobusų stoties perkėlimu į S.Kerbedžio gatvę buvo suinteresuota grupė Panevėžio verslininkų, nusipirkusių bankrutavusį „Panevėžio maisto“ fabriką.
Miesto savivaldybėje kalbama, kad pastarieji labiausiai ir kaišiojo pagalius į projekto rengėjų ratus.
Šių verslininkų, tarp kurių yra vienas iš turtingiausių Panevėžyje žmonių Gvidas Drobužas, skaičiavimai yra gana aiškūs – iškėlus stotį prie buvusio mėsos fabriko jo teritorija pabrangtų mažiausiai keletą kartų ir taptų patraukli statyti prekybos centrą.
Vis dėlto tikimybė, kad kovo pabaigoje vyksiančiame miesto tarybos posėdyje politikai atmestų pagrindinį projektą, yra labai menka.
Aikštės ateitį gaubia migla
Jeigu Panevėžio autobusų stoties iškeldinimo iš Savanorių aikštės procesas jau pajudėjo, tai to, kas bus daroma su dabartine jos teritorija, niekas net nedrįsta prognozuoti.
Miestas tikriausiai bandys šias žemes įpiršti verslininkams – išnuomoti, parduoti arba į ką nors išmainyti. Tačiau kol kas verslininkai, bent jau oficialiai, nerodo jokios iniciatyvos.
Viena iš priežasčių gali būti ta, kad šioje teritorijoje yra privačios nuosavybės salos, ir investuotojams tai labai nepatinka. Išpirkti privačią nuosavybę – brangus reikalas.
Miesto vyriausiasis architektas Rimantas Pauža sako, kad šioje vietoje pagal miesto planą negali būti statomas didesnis nei 1000 kv. metrų prekybos ir pramogų centras. Kita vertus, miesto architektai šioje vietoje apskritai nenori matyti jokio pobūdžio centrų.
„Automobilių ir žmonių srautai šioje vietoje ir taip jau milžiniški. Todėl idealiausia būtų, kad Savanorių aikštė būtų pritaikyta naktiniam gyvenimui“, – sako R.Pauža.
Modernus viešbutukas, kavinės, skveras su fontanu labiausiai tiktų bjauraus šašo atsikratysiančiai Savanorių aikštei.
Komentuoti: