Nauji projektai Panevėžyje

[Samsung]

[beMorkis]

Panevėžyje – pirmoji Lietuvoje skulptūra, skirta futbolui

Lapkričio 12 d. po paskutinių šių metų Lietuvos futbolo A Lygos čempionato rungtynių Panevėžyje bus iškilmingai atidengta pirmoji Lietuvoje skulptūra, skirta futbolui.
Jos autorius – panevėžietis skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša. Beveik dviejų metrų aukščio marmurinę koloną puošia įspūdingo dydžio futbolo kamuolys ir kuklus užrašas: Panevėžio futbolininkams – dėkinga bendruomenė bei skaičiai – 2005 - metai, kai reprezentacinė Panevėžio futbolo komanda vėl tapo Lietuvos čempione. Šį projektą finansavo Panevėžio apskrities futbolo federacija ir privatūs rėmėjai. „Didžiuojuosi Panevėžio futbolo komanda-čempione. Esu nuoširdžiai dėkingas ir tiems žmonėms, kurie ėmėsi pilietinės ir bendruomenę telkiančios iniciatyvos – įprasminti Lietuvos čempionų pergalę meno kūriniu“, - sakė Panevėžio meras Vitas Matuzas.
Be to, futbolo klubo „Ekranas“ gerbėjai savo mylimai komandai dovanos ir himną „Tikrų vyrų giesmė“. Muziką giesmei sukūrė kompozitorius Rimantas Bagdonas, teksto autorė – poetė Elvyra Pažemeckaitė. Himną atlieka – Panevėžio kamerinis choras „Muzika“, vadovaujamas Vytauto Tamulio.

[Samsung]

Mokslininkai dalinsis patirtimi su panevėžiečiais

Trečius metus stiprinamas Panevėžio ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) bendradarbiavimas. Kitą savaitę vyks LMA dienos Panevėžyje tema „Šiaurės rytų Lietuvos intelektinio potencialo dabartis ir perspektyvos“.

Darbas vyks aštuoniose pedagogikos, komunikacijos ir informacijos, medicinos problemų, socialinių tyrimų, technikos, sporto, kultūros ir informacinių technologijų sekcijose. Tai jau antras Lietuvos mokslų akademijos vizitas Panevėžyje ir trečias bendradarbiavimo su Panevėžio miesto savivaldybe renginys. Praėjusių metų rugsėjį Mokslų akademijoje vyko Panevėžio diena. Ji buvo skirta miesto 500-osioms metinėms paminėti.

Kita ketvirtadienį vyksiančiame MA dienų renginyje bus dalijamasi informacija, patirtimi, aptariamos bendradarbiavimo perspektyvos. Į darbą sekcijose atvyks specialistai iš įvairių Vilniaus aukštųjų mokyklų.

Pasirašytas kreipimasis

Pernai Panevėžyje vykusios LMA dienos metu pasirašytas kreipimasis į Lietuvos Respublikos vyriausybę, siūlant įsiklausyti į panevėžiečių prašymą ir rasti galimybę paremti savarankiško miesto universiteto idėją. Pasak kreipimosi iniciatorių, tokia Vyriausybės parama gerokai prisidėtų prie šalies regionų tolygaus socialinio, kultūrinio ir ekonominio vystymosi

[Samsung]

Panevėžio miesto kalėdinę eglę papuoš “Babilonas
Šiais metais Panevėžio miesto kalėdinę eglutę papuoš pramogų ir prekybos centras “Babilonas”. Kalėdų eglės įžiebimo ceremonija numatoma lapkričio 26 dieną.

“Pirmą kartą Panevėžio istorijoje miesto eglę papuoš viena kompanija, - džiaugėsi Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus dizaineris Romas Lukšas, - ši problema artėjant Kalėdoms mums būdavo pati skaudžiausia, nes tekdavo ieškoti po keletą firmų, galinčių prisidėti prie miesto eglės papuošimo”.

“Mes tikime Panevėžio miesto ateitimi, mylime čia gyvenančius žmones, o tai kukli dovana visiems panevėžiečiams, vienaip ar kitaip prisidėjusiems įgyvendinant “Babilono” projektą”, - sakė UAB “Ogmios centras” valdybos pirmininkas Arūnas Žemaitis.

Dar šią savaitę bus pateikti keli eglės papuošimo projektai ir pasirinkta Kalėdų eglė.

[Samsung]

Panevėžį papuošė miesto siekius atspindintis stendas

Panevėžyje, Nemuno ir J.Tilvyčio gatvių sankryžoje, pastatytas stendas, iliustruojantis miesto šūkį “Panevėžys - nauja kryptis!”. Stende atsispindi užsibrėžti miesto tikslai - tapti šiaurės rytų Lietuvos regiono lyderiu, kuriame palanki verslo aplinka ir turiningas viešasis gyvenimas. “Vykdant miesto rinkodaros programą ir siekiant gerinti miesto įvaizdį bei parodyti naujus miesto siekius buvo sukurtas naujo šūkio ir ženklo “Panevėžys - nauja kryptis” stilistiką atspindintis miesto plakatas. Be to, artimiausiu metu ši reklama bus naudojama pristatant miestą respublikinėje žiniasklaidoje”, - sakė Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Irma Gritėnienė.

Pasak Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus dizainerio Romo Lukšo, norint, kad naujuosius miesto siekius įsimintų kuo daugiau gyventojų, stendas keliaus po įvairias miesto erdves. Stendą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių skyriaus užsakymu sukūrė UAB “Amalkeros leidyba”.

[blitz]

Juos pakeitusių naujadarų ar- chitektai iki šiol nedrįsta priskirti kuriai nors jiems žinomai kategorijai, todėl jie dažniausiai vadinami „sovietikais“.

Haha, geras Atilike tie architektai! Dar negirdejo zodzio "komiblokas".... Galetu dazniau cia lankytis.

[Samsung]

Architektūrinį chaosą išstumia stilingi pastatai
Žmonių klaidas pridengė medžiai

Rytų kultūrai būdingi bokšteliai, grandiozinės kolonos ir ištaigingi sunkiasvoriai laiptai su gausybe pagražinimų jau nueina į praeitį.

Akyliau į Aukštaitijos sostinę pažvelgiantys architektai vis dar markstosi nuo miesto vaizdo, tačiau architektūrinis chaosas jau ne taip stipriai bado akis kaip prieš penkiolika ar vos penkerius metus.

Sovietmečio statybų ir diletantų sudarkytus privačių namų rajonus apgydė gamta – medžiai ir krūmai paslėpė žmonių klaidas.

Per pastaruosius dvejus metus tokio sanitaro darbo ėmėsi praturtėję ir puolę namus statytis bei rekonstruoti panevėžiečiai. Jie didelių architektūrinių klaidų, kurias darė jų pirmtakai, jau nebedaro.

Statybų bumas šoktelėjo

Statybos Panevėžyje jau įgavo nemažą mastą, todėl ėmė formuotis kitoks miesto estetinis vaizdas. Vis dėlto tikėtis, kad Panevėžys taps nepretenzingu gražuoliu, anot tų pačių architektų, nederėtų.

„Miestai visada buvo ir bus juose gyvenančių žmonių sielos bei proto atspindys, – teigia miesto vyriausiasis architektas Rimantas Pauža. – Todėl, ko gero, verta būti atlaidesniems aplinkai“.

Gyvenamųjų namų statybos ir rekonstrukcijos bumas prasidėjo pernai, o šiemet įgavo dar didesnį pagreitį.

„Privačių statybų apimtys auga kaip ant mielių – tiek norinčiųjų rekonstruoti ir statyti namus dar nebuvo per visą pastarąjį dešimtmetį, – sakė R.Pauža. – 2006 metais dar daugiau žmonių ruošis statyboms“.

Svarbu, kad sąstingis jau įveiktas

Per dvejus pastaruosius metus savivaldybė išdavė 179 leidimus statyti gyvenamuosius namus: 84 – pernai ir 95 – šiemet. Neabejojama, kad 2005-aisiais pirmą kartą nuo šalies Nepriklausomybės atkūrimo panevėžiečiai bus paprašę per 100 tokių leidimų.

Šiuo metu Panevėžyje jau yra 5613 privačių vienbučių gyvenamųjų namų. Jų gyvenamasis plotas sudaro per 775 tūkstančius kvadratinių metrų.

Statistika, palyginti su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių pateikiamomis, nėra įspūdinga. Vis dėlto, anot pašnekovo, svarbu, kad yra pokyčių ir matyti gyvenamųjų namų statybų įsibėgėjimo Panevėžyje tendencijos.

Nuo 1991 iki 2003 metų mieste savivaldybė vidutiniškai išduodavo 10-15 leidimų statyti gyvenamuosius namus. Iš esmės per tuos 12 metų buvo pastatyta tiek namų, kiek per pastaruosius dvejus metus miesto valdžios buvo pasirašyta leidimų statyboms.

Maždaug tiek pat namų 2004-2005 metais Panevėžyje buvo oficialiai rekonstruota. Realiai rekonstruotų ir rekonstruojamų gyvenamųjų namų mieste yra gerokai daugiau – oficialūs skaičiai gali būti net kelis kartus mažesni.

Taip yra dėl to, kad daugelis pasiryžusių reanimuoti namus panevėžiečių dėl statybos darbų įteisinimo pernelyg nesuka galvos.

Kvailystę gydė energijos kaštai

Džiugina architektus ne tik statybų aikštelių mieste gausa, bet dažnai ir tai, kas vyksta už statybų tvoros.

Namų ir aplinkos projektavimo specialistai pastebi, kad panevėžiečiai, pasižvalgę po pasaulį, po truputį atgauna ar iš naujo atranda estetinį skonį.

Į miestą, anot vyriausiojo architekto, grįžta santūrusis ar-chitektūros stilius – didžioji dalis besistatančiųjų jau supranta, kad namo vidaus patogumai ir interjero estetika yra svarbiau nei pastato fasadas.

Per pastaruosius ketverius metus nežabotas užsakovų idėjas architektams padeda stabdyti ir laisvosios rinkos barjerai.

Statyti įmantrius ir viename pastate kartais gotikos, baroko, rokoko ar kitokių derinių stilius įkūnijančius vienbučius namus tapo pernelyg didele prabanga. Juolab kad praeities monstrai ne tik nekelia susižavėjimo, bet dar ir yra pavirtę miesto ar atskiro rajono pajuokos objektais.

Tokia architektūra ypač klestėjo 1985-1991 metais, kai SSRS prezidento M.Gorbačiovo politika atšildė ir architektūrinę saviraišką kausčiusius įstatymų gniaužtus.

„Tada buvo leista statyti didesnius nei 130 kv. metrų gyvenamojo ploto gyvenamuosius namus, ir tuo panevėžiečiai kaipmat pasinaudojo su kaupu, – prisiminė R.Pauža. – Ir ypač – plastmasių kooperatyvuose plušėjusieji“.

Šią nykią erą galutinai pribaigė pabrangęs kuras, elektros energija, dujos ir net privalomas tapęs turto deklaravimas.

Vienodi reikalavimai miestą papuoštų

Kita vertus, santūresnį skonį nuo 1992 metų, kiek leidžia statybų įstatymas, stengiasi iš dalies formuoti ir miesto savivaldybė. Remdamiesi detaliuoju teritorijos ar sklypo planu, savivaldybės samdomi specialistai nurodo, kokių statybos normų privalu laikytis projektuojant namą.

Tiesa, kol kas savivaldybė taiko apribojimus tik namo aukščiui.

„Būsimo namo savininkas gauna projektavimo sąlygų sąvadą, kuriame nurodoma, koks tame rajone yra privalomas namo aukštis, – sako R.Pauža. – Taip pat nurodoma, kiek namas gali turėti aukštų. Tokie pat reikalavimai taikomi senų namų rekonstrukcijai“.

Įstatymai, anot pašnekovo, ir dabar leidžia savivaldai spręsti, kokio tipo ir net kokia stogo danga dengti namai gali būti statomi vienoje ar kitoje miesto vietoje. Taip pat valdžios norai galėtų lemti būsimo namo spalvą bei fasado apdailos medžiagas.

Statybų standartizacija, anot kai kurių architektų, padėtų miestui tapti stilingesniam. Tokią praktiką dažnai taiko Vakarų Europos šalių savivaldos.

„Iš tiesų privataus namo išorė labiau priklauso miestui nei jo savininkui, tačiau taikyti standartus seniems ir jau taip mišraus architektūrinio stiliaus gyvenamiesiems rajonams yra beprasmiška, – sako R.Pauža. – Chaosui nereikia duoti kelio nuo pat pradžių, todėl standartizacija gali būti taikytina naujiems tik besikuriantiems gyvenamiesiems rajonams“.

Gyvenamoji vieta gali sukelti depresiją

Vis dėlto savivaldai tvirtinti pateikiami namų techniniai projektai miesto vyriausiąjį architektą nuteikia optimistiškai. Jis tiki, kad netrukus miesto veidas, net valdžiai nesikišant į privačias statybas, dar labiau pagražės.

„Kai kam nesvarbu, kur jis gyvena, tačiau kai ką gyvenamoji aplinka gali įstumti ir į depresiją, – sako R.Pauža. – Panevėžys tvarkosi ir jo veide palaipsniui mažėja išmuštų ir supuvusių dantų – turiu omenyje tuščius šiukšlynais paverstus sklypus ir lūšnas“.

Iš savivaldybei pateiktų tvirtinti namo projektų matyti, kad panevėžiečiai pastaraisiais metais yra linkę statytis namus, kurie miesto įvaizdžiui išeis tik į naudą.

Miestiečiai nori modernių vieno aukšto namų su mansarda, bet kartu ir erdvių. Kadangi didžioji dalis būsimų naujakurių projektuoja ir terasas, jie daug dėmesio neabejotinai skirs ir eksterjerui – užveis sklype dekoratyvinius sodus, gėlynus.

Su chaosu pataria susitaikyti

Tačiau tie, kurie viliasi, kad kada nors Panevėžys taps nepriekaištingas, anot pašnekovo, klysta, nes, kaip ir bet kuris kitas miestas, Aukštaitijos sostinė vystysis ir keisis nuolat.

„Miestas yra žmonių sielos ir proto atspindys – teks susitaikyti net ir su tuo, kas negražu ir erzina, – sako R.Pauža. – Stengiuosi kiekvieną kartą nežiūrėti į miestą profesionalo architekto akimis – taip lengviau gyventi“.

Vargu ar kada nors senieji privačių namų rajonai vėl atrodys kaip daugiau ar mažiau bendro architektūrinio stiliaus gyvenvietės.

Miestas radikaliai keitėsi po karo

Senieji panevėžiečiai prisimena, kad Panevėžio senieji rajonai savitumo palaipsniui pradėjo netekti po 1945 metų, kai miestas prievarta ir savo noru pradėjo virsti komunų kolonijomis.

Lietuvių, žydų, rusų sentikių architektūros kultūras atspindintys rajonai buvo šluote nušluoti. Juos pakeitusių naujadarų ar- chitektai iki šiol nedrįsta priskirti kuriai nors jiems žinomai kategorijai, todėl jie dažniausiai vadinami „sovietikais“.

Daugėjant pramonės įmonių mieste imta masiškai nuo žemės paviršiaus šluoti privačius namus ir ruošti statybos aikšteles daugiabučiams.

Dabar mieste yra 894 daugiabučiai. Jų gyvenamasis plotas viršija 2 milijonus kv. metrų ir ten, neoficialiais šaltiniais remiantis, gyvena apie 100 tūkstančių panevėžiečių.

[Vidma]

"Eurolink" tai kogero "Vandens pramogų parko" pirmagimis šalia Panevėžio
(ir truputis foto, ka sugebėjau rasti apie "Eurolink")

[Vidma]

Į "Euro link" nusitaikė nauji savininkai

Gali būti, kad šalia Panevėžio, Šilagalio kaime, įsikurs Bernelių užeiga. Bendrovės savininkai domisi jau kurį laiką nebeveikiančiu vandens atrakcionų parku "Euro link". "Bernelių užeigos" komercijos direktorius PB patvirtino, kad dėl šio objekto, kurio kaina yra apie 1,5 milijono litų, pirkimo tikrai vyksta derybos.

Daiva SAVICKIENĖ
Tel. 502021
daiva@paneveziobalsas.lt

Pramogų centras parduodamas

Ambicingus planus kadaise puoselėjusiai Kauno UAB "Eurorinka", kuriai priklauso Šilagalio kaime esantis pramogų centras "Euro link", bankroto procedūra paskelbta daugiau nei prieš metus. Tad bankroto administratoriai jau nebeveikiančiam vandens atrakcionų parkui naujų savininkų ieško ne vieną mėnesį. Pats "Euro link" dėl jame rastų gausybės higienos pažeidimų uždarytas dar anksčiau - 2004 metų kovo mėnesį.

Pasak įmonės bankroto administratorės UAB "Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro" direktoriaus Aurimo Valaičio, kreditoriai nusprendė, kad buvęs pramogų parkas turėtų būti parduotas mažiausiai už 1,5 milijono litų.

Apie tai informuotos visos nekilnojamojo turto agentūros, informacija apie pardavimą skelbta ir spaudoje. Tačiau objektu domėtasi gana vangiai.

"Sunku pasakyti, kodėl: galbūt per didelė kreditorių nustatyta kaina", - svarstė A.Valaitis.

Jo teigimu, įmonė kreditorių turi nedaug - nei darbuotojams, nei "Sodrai", nei Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo skolingi. Skolinga liko tik kitiems asmenims. Šiuo metu kol kas parduota tik netoli "Euro link" pramogų centro esanti degalinė.

A.Valaičio tvirtinimu, Šilagalio kaime esantis pramogų centras dar nėra parduotas. Tą patį tvirtino ir objektą saugantys sargai. Jų teigimu, pastatai užkonservuoti, o apie pirkėją jiems nepranešta. Sargų nuomone, vadinasi, jo kol kas ir nėra.

Nauja savininkė - Bernelių užeiga?

Vandens atrakcionų parką bandė parduoti bent keletas nekilnojamojo turto agentūrų. Panevėžyje įsikūrusios nekilnojamojo turto agentūros LNT tinklalapyje skelbiama, kad "Euro link" parduodamas už 2 mln. litų. Teigiama, kad parduodamos 6300 kvadratinių metrų patalpos pramogų verslui - parduodami du verslo pastatai, du sandėliai, tentinė palapinė ir kt.

UAB "Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro" direktoriaus Aurimo Valaičio teigimu, tai normalu: nekilnojamojo turto agentūra bando uždirbti, o kreditoriams nuo to tik geriau - brangiau parduodama.

Pastatą bando parduoti ir vilniečiai - UAB "Re&Solution". Šios įmonės pardavimo vadybininkas Laurynas Krasauskas iš pradžių kalbėjo labai miglotai. Iš pradžių teigęs, kad nežino, už kokią kainą tiksliai objektas nupirktas, vėliau pasitaisė ir tvirtino, kad bent jau jo atstovaujama bendrovė šio objekto kol kas nepardavė. L.Krasausko tvirtinimu, konkrečios pardavimo sumos pardavėjai nenurodė.

"Paprasčiausiai, atsiradus pirkėjui, kainą turėtume derinti", - aiškino jis.

Vis dėlto susidomėjusiųjų pramogų centru buvo. Tačiau tai buvo daugiau asmenys, besidomintys bendra informacija, - kokie pastatai, žemės sklypai parduodami.

PB žiniomis, "Euro link" domisi žymioji Bernelių užeiga. Įmonės komercijos direktorius Vaidas Pocius dienraščiui patvirtino, kad šiuo metu deramasi dėl jau kurį laiką neveikiančio pramogų centro Šilagalio kaime.

Bernelių užeiga domisi įvairiais objektais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip, jei bus sutarta, Bernelių užeiga pirks "Euro link", - kalbėjo įmonės komercijos direktorius.

Jis pridūrė, kad šiuo metu vyksta derybos ir jokio sutarimo kol kas nėra. Išsamiau komentuoti jis atsisakė.

Pagarsėjo neigiamais dalykais

Vos tik atsidarius "Euro link", turėta didelių ir ambicingų planų. Ne kartą skelbta, kad šis pramogų parkas taps traukos centru ne vien Lietuvos gyventojams. Tačiau nutiko atvirkščiai: pramogų parkas išgarsėjo ne taip kaip tikėtasi, o galų gale ir buvo uždarytas.

"Euro link" pramogų centre jo veiklos metu įvyko trejetas nelaimingų atsitikimų ir tik vienas jų darbe. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus inspektoriai užfiksavo, kad čia po darbo, šliuoždamas čiuožyne į vandenį, žuvo įmonės subrangovas. Nelaimės priežastis - skersai čiuožynės įtvirtinta užtvara.

Sunkiai susižalojo ir vienas poilsiautojas. Jis čiuožyne šliuoždamas žemyn galva atsitrenkė į baseino sieną. Nukentėjusiajam lūžo stuburo slankstelis. Darbo inspektoriai nustatė, kad tai įvyko dėl per mažo baseino dydžio.

Be to, darbo metu yra susižalojęs ir "Euro link" darbuotojas. Ardant medinę konstrukciją rąstas jam sulaužė koją.

Tačiau labiausiai "Euro link" tikriausiai išgarsėjo dėl higienos normų nesilaikymo. Tuo metu tokių paslaugų priežiūrą dar vykdęs Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyrius keletą kartų baudė pramogų centro vadovus, porą kartų įmonė buvo uždaryta. Po paskutinio uždarymo 2004 metų kovo mėnesį vandens atrakcionų parkas taip ir nebuvo atidarytas.

Vyresnioji valstybinė inspektorė Vida Vyčienė tvirtino, kad baisesnio objekto nėra mačiusi, ypač ją pašiurpino paskutinis tikrinimas prieš uždarymą.

Tuo metu UAB "Eurorinka" pramogų centrą buvo išnuomojusi E.Stankevičiaus įmonei. Jie ne tik neturėjo tokiai veiklai būtino higienos paso, bet pramogų centre rasta ir didžiulė netvarka. Pasak V.Vyčienės, vietomis buvo nesaugu eiti, aštrios laiptelių briaunos, į baseino patalpą nuo lubų lašėjo lietaus vanduo ir pan. Tačiau baisiausia jai pasirodė, kad užkrečiamųjų ligų prevencijai baseine nebuvo naudojamas chloras.

"Rasdavome, kad kai kurie chemikalų vietoje neturėdavo, bet juos naudodavo, o čia net neturėjo apskritai. Trumpai pasakius, visur buvo purvas, nešvara, absoliutus chaosas. Čia galėjo būti daug nelaimių", - prisiminė vyresnioji valstybinė inspektorė.

Pramogų centrą besinuomojančios įmonės savininkas nubaustas pinigine bauda, tačiau skola apmokėta tik šiemet.

V.Vyčienė tvirtino, kad ir vėliau ne kartą inspektoriai važiuodavo pažiūrėti, ar objektas savavališkai neatidarytas.

[beMorkis]

Šiandien Savivaldybės vadovas miesto meras Vitas Matuzas, mero pavaduotojas Kastytis Vainauskas, Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėja Rita Bytautaitė ir UAB „Omnitel“ Panevėžio atstovybės direktorius Virginijus Jurgaitis pristatė naują mobilią informacinę paslaugą.
Pasak miesto mero V.Matuzo, šis bendras savivaldybės ir bendrovės „Omnitel“ projektas yra tik pirmas nedidelis žingsnis, kuriant elektroninį miestą ir realizuojant didžiulį projektą „e – valdžia“. „SIM projekto esmė yra ta, kad mobilaus telefono pagalba nuo šiol kiekvienas panevėžietis, kol kas „Omnitel“ abonentas, turi galimybę gauti operatyvią informaciją apie Panevėžio savivaldybę, miesto renginius, Autobusų parko miesto ir tarpmiestinių maršrutų tvarkaraščius, taip pat vieno mygtuko paspaudimu, galima susisiekti su pageidaujama Panevėžio miesto specialiąja tarnyba: butų ūkiu, avarine, gaisrine, policija, greitąja pagalba“, - informavo meras V.Matuzas.
Bendrovės „Omnitel“ Panevėžio atstovybės direktorius V.Jurgaitis ne tik paaiškino kaip nemokamai šią paslaugą užsisakyti, bet ir pademonstravo, kad ji jau tikrai veikia. „Tereikia išsiųsti SMS žinutę numeriu 1695 su įrašu PANSAV+. Jeigu naudojate SIM plius kortelę netrukus gausite pranešimą, kad Jums ši paslauga yra suteikta. Tie, kas dar nesuspėjo, seno pavyzdžio SIM kortelę gali nemokamai ir greitai pasikeisti į naują visuose „Omnitel“ salonuose“, - sakė V.Jurgaitis.
Mero pavaduotojas K.Vainauskas patikino, kad netolimoje ateityje ši duomenų bazė turėtų pasipildyti nauja informacija ir įvairesnėmis paslaugomis. Kaip pavyzdį vicemeras paminėjo galimybę sužinoti informaciją apie laisvas darbo vietas ne tik Panevėžio mieste, bet ir visoje Lietuvoje.
Panevėžys – vienas pirmųjų miestų šalyje, įgyvendinęs SIM projektą. Mažesnės apimties informacinę duomenų bazę SIM kortelėje dar yra įdiegusi Alytaus savivaldybė.

Jarda Paukštienė

panevezys.lt

[Vilius]

Panevėžyje - nauja "Supernetto" parduotuvė

Panevėžyje penktadienį duris atvers nauja "Rimi" tinklo mažų kainų parduotuvė "Supernetto", kurios plotas - 650 kvadratinių metrų. Tai jau aštuntoji "Rimi Baltic" atidaroma mažų kainų parduotuvė Lietuvoje, teigiama pranešime spaudai. Atidarius šią parduotuvę "Rimi" tinklui iš viso priklausys 33 parduotuvės.

"Pirmosios "Supernetto" pateisino ir net pranoko mūsų lūkesčius", - sakė "Rimi Lietuvos" generalinė direktorė Inga Skisaker.

Iki šių metų pabaigos planuojama atidaryti dar mažiausiai dvi "Supernetto" parduotuves, o kitąmet - dar 20 mažų kainų parduotuvių.

"Rimi Lietuvos" devynių šių metų mėnesių pardavimai, palyginti su tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu, išaugo 3,9 proc., iki 95,4 mln. eurų (329,397 mln. litų).

Suomijos koncerno "Kesko" antrinei įmonei "Kesko Food" priklauso 50 proc. "Rimi Baltic" akcijų. Dar 50 proc. "Rimi Baltic" akcijų turi Švedijos bendrovės ICA padalinys"ICA Baltic". Antroji pagal dydį pasaulio mažmeninės prekybos bendrovė "Ahold" valdo 60 proc. ICA akcijų.

2004 metais bendri "Kesko Food" ir ICA pardavimai Baltijos šalyse (be PVM) siekė apie 690 mln. eurų (2,4 mlrd. litų) - 25 proc. daugiau nei 2003-iaisiais (550 mln. eurų).

"Rimi Baltic" puoselėja planus per trejus metus išsikovoti 25 proc. Baltijos šalių rinkos bei 2007 metais uždirbti veiklos pelno.
ELTA

delfi.lt

[Samsung]

Vakar vykusiame Panevėžio miesto savivaldybės Ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje buvo nutarta pritarti siūlymui padidinti reguliariais reisais mieste važinėjančių maršrutinių autobusų ir privačių vežėjų autobusiukų tarifus. Šį siūlymą pateikė Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nadiežda Stragienė, į posėdį buvo atvykęs ir Panevėžio autobusų parko direktorius Rimantas Petukauskas.

Ūkio ir aplinkosaugos komitetui pritarus N.Stragienės pateiktam siūlymui, jis bus perduotas miesto Tarybai. Svarstymo ilgai laukti nereikės - tai bus spalio 27-ąją. Jeigu Taryba pritars tarifų didinimui, bilietai už važiavimą autobusais ir mikroautobusais veikiausiai pabrangs jau nuo gruodžio 1 dienos.

Nuostoliai artėja prie milijono

N.Stragienė siūlė, kad už vieną važiavimą maršrutiniu autobusu būtų mokama 20 centų daugiau. Vadinasi, perkant vienkartinį bilietą kioske tektų mokėti ne 70, o 90 centų. Toks pat bilietas, įsigyjamas iš autobuso vairuotojo, kainuotų nebe 80 centų, o 1 litą.

Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja pasiūlė vienkartinio važiavimo privačių vežėjų maršrutiniu autobusiuku tarifą padidinti taip pat 20 centų - nuo 80 centų iki 1 lito.

Pasak N.Stragienės, autobusų bilietų brangimui daugiausia įtakos turi sparčiai padidėjusios degalų kainos. Nuo pavasario jos padidėjo apie 70 proc. Kuro sąnaudos sudaro daugiau kaip 30 proc. Panevėžio autobusų parko teikiamos paslaugos savikainos.

Teigiama, kad pabrangęs kuras šiais metais jau atnešė Autobusų parkui apie 700 tūkst. Lt nuostolių. Prognozuojama, kad metų pabaigoje ši suma sieks jau milijoną litų.

N.Stragienė pabrėžė, kad nemažai Autobusų parko vairuotojų išeina iš darbo. Į jų vietas ateina nepatyrę darbuotojai, o juos išmokyti bendrovei kainuoja. Be to, reikia didinti ir vairuotojų atlyginimus. Dabar jie į rankas gauna apie 900 litų. Tai - net 700 litų mažiau, nei uždirba jų kolegos Vilniuje.

“Jei turėčiau du milijonus...”

Po posėdžio Autobusų parko vadovas R.Petukauskas žiniasklaidai teigė, kad pabrangimo buvo galima ir išvengti. Miesto valdžiai tereikėjo suteikti parkui maždaug poros milijonų dydžio paskolą autobusams įsigyti. Tačiau ši idėja įgyvendinta nebuvo ir nežinia, kada tai bus.

“Mes jau atnaujinome du trečdalius parko. Liko pakeisti apie 40 autobusų, - sakė jis. - Jeigu turėčiau dabar tuos du milijonus, pirktumėm naujesnio modelio autobusus. O jų naudojimas atneštų bendrovei apie milijoną litų pelno. Tai kompensuotų nuostolius dėl kuro brangimo. Tuomet neprašytumėm didinti bilietų kainą”.

R.Petukauskas įsitikinęs, kad nauji autobusai pritrauktų daugiau klientų, o jei keleivių padaugėtų nors 12-13 proc., to pakaktų, kad tarifai nebūtų keliami. Geresnių autobusų eksploatavimas padėtų bendrovei sėkmingiau konkuruoti su privačiais vežėjais.

Autobusų parko direktorius pareiškė, kad nėra nusiteikęs prieš privatų verslą, tačiau jis apgailestavo, kad dažnai autobusiukų vairuotojai skuba privažiuoti prie stotelių anksčiau nei parko autobusai.

“Jie nuima grietinėlę. Mes vežame keleivius tada, kai reikia gyventojams, o privatininkai veža, kai jiems reikia pinigų. Mes atliekame socialinę funkciją, o jie daro biznį”, - sakė R.Petukauskas

[Samsung]

Panevėžio miesto savivaldybė, įgyvendindama miesto plėtros projektus, ir toliau aktyviai ieško investuotojų dalyvaudama svarbiausiuose Europos forumuose ir tarptautinėse parodose.

Spalio 10-12 dienomis Miunchene (Vokietija) vykusioje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje “EXPO Real” Panevėžiui atstovavo miesto mero Vito Matuzo patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimams Tadas Jagminas. “EXPO Real” - viena didžiausių tokio pobūdžio parodų Europoje, joje šiemet dalyvavo 18 tūkstančių dalyvių iš įvairių pasaulio šalių.

“Šiais metais “EXPO Real” parodoje vyko forumas, skirtas ir Lietuvai. Man jame teko pristatyti neseniai išleistus Panevėžio investuotojo gidus vokiečių ir anglų kalbomis. Net trys konferencijos buvo skirtos logistikos centrų perspektyvoms. Dalyvaujant šiuose renginiuose pavyko užmegzti kontaktus su Vokietijos verslininkais, kurie ateityje planuoja plėsti savo verslą Lietuvoje ir jau dabar domisi investavimo galimybėmis”, - sakė mero patarėjas T.Jagminas

[TAUchix]

Šaunuolis SAMSUNG, netingėjai tokį ilgą staipsnį spausdinti Ne veltui iki pusės penkių prie kompo sėdėjai tikrai įdomus tas straipsnis, nieko apskritai nežinojau apie tokius projektus, reikia manyti nenumirs jie ir bus kaip kad čia sakoma

[MARKA]

cia universali Panevezio miesto sporto arena. Beje, dar Babilono projekto filmukas maciau buvo rodomas bendrame stende, kur pristatomi visi 6 miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipeda, Siauliai, Panevezys, Elektrenai).

[liutass]

Atskiras plotas ir tik sitas maketas? Beje, o kas cia per projektas?

[MARKA]

Panevezys parodoje Miestas 2005 turejo atskira plota, lyginant su didziausiais Lietuvos miestais. Cia buvo eksponuojama tiktai vienas projektas. Pasiteiravus kas bus vietoje Panevezio autobusu stoties, atsakymas buvo, kad sioje vietoje bus biuru kompleksai.
Del logistikos centro statybu tai jau zeme perkama numatytoje vietoje.
Panevezys parodoje Miestas 2005:

[Samsung]

Magistralės „Via Baltica“ pietvakarinio aplinkkelio į Šiaulius pašonėje, netoli užtvenkto Molainos upelio, netrukus turėtų pasirodyti statybos technika – bus tiesiamos komunikacijos pirmojo Panevėžio krašte modernaus kaimo statyboms.

Čia investuotojai ketina reanimuoti praėjusiame šimtmetyje nuo žemės paviršiaus dingusį Pavešėčių kaimą. Kol kas tik Registrų centro archyvuose esančio kaimo teritorijoje šiuo metu želia iki juosmens siekiančios pievos ir stūkso vienintelis namelis.

Dykynė sukėlė apetitą

Ši dykynė tapo verslininkų apetitą žadinančiu masalu, kai buvo baigtas tiesti magistralės „Via Baltica“ vakarinis aplinkkelis.

Ir be specialios verslo galimybių studijos tapo aišku, kad visas šio aplinkkelio pakraštys yra būtent ta vieta, į kurią laiku investavus jau greitai galima tikėtis gražaus pelno.

Modernaus Pavešėčių kaimelio šalia aplinkkelio detalusis planas parengtas ir patvirtintas pirmiausia. Tikėtina, kad nuo jo ir prasidės visos teritorijos urbanizacija.

Tas pats investuotojas šalia šio kaimo ketina statyti dar vieną, tačiau jau komercinį – nuomojamą. Etnografinio stiliaus trobos ir pirtys priklausys kaimo turizmo paslaugų įmonei.

Kaimą kurs patys gyventojai

„Projekte esame numatę, kad prie Molainių užtvankos išdygs modernus 59 namų kaimelis, – „Panevėžio rytui“ sakė projekto vadovas bendrovės „Aukštuminių statybų technologijos“ direktorius Darius Simanavičius. – Statybos prasidės kitų metų pavasarį“.

Iki šių metų pabaigos būsimų statybų teritorija turėtų būti išvagota būtinomis patogiam gyvenimui požeminėmis bei antžeminėmis komunikacijomis – bus nutiesti elektros kabeliai, įrengtos vandentiekio, kanalizacijos, apšvietimo ir kitos sistemos.

Pavešėčiai dar iki statybų pradžios bus aptverti tvora ir apsodinti želdiniais, o šalia būsimų namų valdų bus nutiestos keturios gatvės. Kaime, anot projekto vadovo, bus statomi tik stilistiškai panašios architektūros ir dizaino namai.

Investuotojai teigia iš esmės jau pasirinkę ir būdą, kaip bus parduoti Pavešėčiai.

„Žadame pardavinėti ir įrengtus namus, ir statyboms paruoštus sklypus, – sako D.Simanavičius. – Kita vertus, jeigu bus poreikis gataviems namams, kaimą pastatys vienas statybų rangovas“.

Manoma, kad bus pasirinktas pirmasis prekybos būdas, todėl kaimą bus leista statyti ir patiems būsimiems jo gyventojams.

Įpareigos laikytis taisyklių

Projekto užsakovai teigia suprantą, jog numatytasis prekybos nekilnojamuoju turtu Pavešėčiuose būdas galėtų sudarkyti būsimą kaimo veidą, todėl žada imtis priemonių, kad jų vizija nebūtų sugriauta.

„Bus sukurtos specialios taisyklės, kurios leis statyti tik vieno aukšto 100-160 kvadratinių metrų naudingo ploto su mansarda namus, – teigia D.Simanavičius. – Visos statybos turės atitikti kaimą suprojektavusių architektų nurodymus. Amžinos, daug metų trunkančios statybos taip pat bus uždraustos“.

Šias ir kitas taisykles, anot pašnekovo, juridiškai gali įteisinti tik dar neegzistuojanti Pavešėčių kaimo bendruomenė. Tokią, anot projekto vadovo, ketinama įsteigti dar iki to laiko, kai kaime prasidės namų statyba.

„Užteks trijų keturių žmonių, kad būtų sukurtos taisyklės. Jų bus privalu laikytis visiems sklypų ar namų pirkėjams, – teigia D.Simanavičius. – Iš esmės pirkdamas turtą žmogus bus įpareigotas laikytis tam tikrų taisyklių“.

Uždraus kenkti kaimynui

Pavešėčių bendruomenės įstatai ir taisyklės, pasak D.Simanavičiaus, bus tokie, kad būsimieji kaimo gyventojai būtų priversti laikytis ir geros kaimynystės principų.

Nors tikimybė, kad 3000 litų už iš dalies įrengto namo kvadratinį metrą galintis mokėti pirkėjas gali būti tipiškas kaimietis, yra menka, taisyklės kaime draus bet kokią ūkinę veiklą, triukšmą ir net kiemsargius šunis.

Pavešėčiai, anot projekto sumanytojų, turėtu tapti pirmuoju Panevėžio krašte kaimu, kuriame nesmirdės mėšlu ir išvietėmis, naktį be perstojo nelos šunys, o kiemuose nebus pjaunamos malkos ar remontuojami automobiliai.

Be to, būsimo kaimo gyventojai rūpinsis ir savo apsauga – pagal sumanymą Pavešėčiai turėtų tapti ir pirmuoju krašte specialių tarnybų saugomu kaimu.

Šalia – ir kitoks kaimas

Patvirtinusi detalųjį Pavešėčių planą, Panevėžio rajono valdžia ne tik leido statyti kaimą, bet ir netoli jo kurti pramogų bei poilsio zoną.

„Projekte yra nubraižyta ir komercinė zona, – neslepia „Panevėžio ryto“ pašnekovas. – Netoli Pavešėčių kaimo, tame pačiame 16 hektarų plote, rengiamės vystyti kaimo turizmo verslą, todėl bus pastatyta etnografinio stiliaus namų ir kaimo pirčių“.

Sodybos bus statomos arčiau Molainių tvenkinio, todėl tikėtina, kad bus įrengtas ir paplūdimys.

Beje, turistams skirtos sodybos neturėtų būti statomos naujai, anot D.Simanavičiaus, tai bus iš kitų šalies vietų čia prie „Via Baltica“ magistralės perkelti ir rekonstruoti šimtamečiai namai.

Pakelė – puiki vieta investuoti

Jau prieš metus investicijų kryptis bandantys nuspėti specialistai teigė, kad Panevėžyje prasidėjo panašūs procesai į tuos, kurie jau įsibėgėję Vilniuje ir Kaune – stambus ir vidutinis kapitalas vis drąsiau bus investuojamas į patrauklias pakeles.

Europos Sąjungos vakarus ir rytus jungiantis transporto koridorius, anot ekonomistų, teikia vilčių, kad čia, šalia Panevėžio, prekių paskirstymo ir paslaugų verslas gali būti itin pelningas.

Patys verslininkai pripažįsta, jog sklypai šalia „Via Baltica“ aplinkkelio į Šiaulius yra vieni iš patraukliausių investuoti. Jų populiarumui nemažos įtakos turi tai, kad šis aplinkkelis atsiremia į antrąją pagal dydį visoje šalyje Šilagalio sankryžą, nuo kurios išsišakoja keliai į Vilnių ir Kauną.

Per metus (nuo 2004-ųjų iki 2005-ųjų) žemės vertė šioje „Via Baltica“ atkarpoje pabrango 10 kartų. Dabar aras žemės ūkio paskirties sklypo kainuoja nuo 100 iki 1000 litų, o komercijai skirtos žemės – iki 4000 litų už arą.

Čia žemių jau yra įsigiję arba netrukus ketina tai padaryti pramonininkai ir verslininkai.

(Panevezio Rytas DARIUS SKIRKEVIČIUS)

[Vidma]

Panevėžio logistikos centro iniciatyva aptarta tarptautinėje konferencijoje (2005-10-03)
http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=2546

Panevėžio logistikos centro projektas buvo pristatytas rugsėjo 28-30 d. Vengrijoje, Kaposvar mieste, vykusioje konferencijoje ”Krovinių logistika mažuose ir vidutinio dydžio miestuose: būdai, sprendimai ir sėkmės faktoriai”. Ši konferencija surengta įgyvendinant tarptautinį projektą „BESTUFS“, kurį remia Europos Komisija. Projektas siekia identifikuoti šiuo metu Europoje esančias nacionalines, regionines ir vietos iniciatyvas užtikrinančias efektyvius logistikos sprendimus miestuose.
Konferencijoje pranešimą apie Panevėžio logistikos centro projektą skaitė mero patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais Tadas Jagminas. „Siekiant inicijuoti naudingus miesto bendruomenei politinius sprendimus gerinant transporto infrastruktūrą labai svarbu susipažinti ir su kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžiais“,- teigė T.Jagminas.
Konferencijoje pranešimus apie krovinių logistikos problematiką ir sprendimo būdus miestuose taip pat skaitė Didžiosios Britanijos, Olandijos, Italijos, Bulgarijos, Vengrijos atstovai.

Jarda Paukštienė
Tarybos sekretoriato vyriausioji ryšių su visuomene specialistė

[Samsung]

Bendrovės "Panevėžio keliai" pernai vasarą įsteigta nekilnojamojo turto plėtros antrinė įmonė "Realtus" puoselėja planus ateityje įgyvendinti du projektus - Panevėžyje pastatyti modernų prekybos parką bei laisvalaikio ir verslo kompleksą.

Numatoma, kad 6 hektarų plote vietoj buvusio Panevėžio mėsos kombinato pastatytas Panevėžio prekybos parkas ilgainiui galėtų tapti moderniu centru, kur įsikurtų maisto, buities technikos, statybos ir namų apyvokos prekių operatoriai bei panašios paskirties parduotuvės ir paslaugas teikiančios bendrovės.
Anot "Realtus", verslo atstovams čia būtų ypač patogios prekių transportavimo sąlygos, nes pačioje teritorijoje įrengta geležinkelio atšaka, netoliese driekiasi "Via Baltica" kelias.

Bendras galimų pastatų plotas galėtų būti 20-30 tūkst. kvadratinių metrų, šalia būtų įrengtos 1,2-1,6 tūkst. vietų automobilių stovėjimo aikštelės.

Vietoj esančio viešbučio "Panevėžys", nebeatitinkančio šiuolaikinių reikalavimų, planuojama pastatyti šiuolaikišką ir didžiausią laisvalaikio bei verslo kompleksą Panevėžyje. Galimos projekto transformacijos funkcijos - modernus viešbutis su konferencijų salėmis, laisvalaikiui skirtos patalpos - sveikatingumo centras, pramogų kompleksas, kazino, prekybos centras.

Pirmuosiuose aukštuose būtų projektuojami biurai ir komercinės paskirties patalpos, o didžiausias pastato aukštis būtų iki 14 aukštų.

"Realtus" rinkodaros direktoriaus Šarūno Ruzgio teigimu, šiuo metu analizuojamos abiejų projektų galimybės ir svarstomos jų koncepcijos schemos. Pasak jo, kol kas anksti kalbėti, kada šie objektai galėtų būti įgyvendinti ir kokios būtų investicijos.

"Realtus" taip pat planuoja pastatyti gyvenamojo ir laisvalaikio centro projektą sostinės Užupyje. Anksčiau skelbta, kad į jį ketinama investuoti apie 220 mln. litų.

Šis centras, kuriame numatoma suformuoti nedidelius prekybos, laisvalaikio ir pramogų centrus, viešbučius, komercines patalpas, stilingas "boutique" tipo parduotuvėles, kavines ir restoranus, atsirastų Aukštaičių gatvėje Užupyje, bankrutavusios skaitiklių gamyklos "Skaiteks'" teritorijoje. Skelbta, kad šį projektą numatoma įgyvendinti 2005-2011 metais.

"Realtus" šių metų pradžioje paskelbė per 5 metus investiciniams projektams numatanti skirti per 400 mln. litų savo ir skolintų lėšų. Planuojama, kad vien 2005 metais "Realtus", plėtojančios įvairius gyvenamosios ir komercinės paskirties projektus, valdomų projektų vertė sieks apie 50 mln. litų.