Manau po kokių 5-10 metų bus labai įdomu pasižiūrėt ar tai buvo tik mitai, ar ne:
Sunku nepastebėti vis dažniau kylančių diskusijų dėl stoties atnaujinimo projekto eigos. Būtent dėl to sukūrėme vietą, kurioje pateikiame atsakymus į dažnai pasikartojančius klausimus bei komentarus svarbiausiomis temomis – nuo žvalgymosi po Talino stotį iki žaliųjų erdvių klausimo stotyje. Kad kiltų kuo mažiau neaiškumų, o bendradarbiavimas būtų sklandus, išskyrėme TOP 5 mitus apie stoties atnaujinimo projektą ir atvirai į juos atsakome.
MITAS NR. 1 - Projektui trūksta ambicijos, modernios stoties vyksime žiūrėti į Taliną.
Šiuo metu projektas yra planavimo etape, tad kalbėti apie detalią architektūrinę išraišką dar anksti. Tačiau siekiama, kad ne tik keleivių terminalo pastatas, bet ir aplinkinė teritorija būtų išvystyta, gyvybinga bei atvira gyventojams. Dėl to šiuo metu rengiamas teritorijos detalusis planas, kuris atsakys, kokio dydžio ir tūrio statiniai galėtų būti vystomi. Detaliajame plane, rengiant papildomas studijas, taip pat bus nustatytos reikalingos pėsčiųjų tiltų ir dviratininkų takų trasos bei automobilių jungtys. Konkreti statinių architektūra paaiškės po to, kai bus patvirtintas teritorijos detalusis planas ir įgyvendinti architektūriniai konkursai, taip pat planas nustatys teritorijas, kurioms bus skelbiami atviri konkursai ateityje.
Pirmasis tarptautinis konkursas artimiausiu metu bus skelbiamas stoties pastato ir jungties virš bėgių architektūrinei idėjai atrinkti.
MITAS NR. 2 - Nebus žaliųjų erdvių, padidės tarša, triukšmas.
Atvirkščiai, vienas iš projekto tikslų – atverti teritoriją ir kurti draugišką aplinką pėstiesiems, formuojant jaukias žaliąsias erdves, skatinti žmones patogiai judėti ir leisti laiką.
Numatome apželdinti keleivių terminalo jungties prieigas iš Naujamiesčio ir Naujininkų pusių. Taip pat akcentuojama antros pėsčiųjų jungties – tilto – svarba, galinti pasitarnauti ne tik susisiekimo gerinimui, bet ir žaliųjų erdvių plėtrai. Detaliajame plane bus akcentuojama papildomi želdinimo reikšmė šiose jungtyse ir jų prieigose.
MITAS NR.3 - Mūsų niekas neklauso, daro, kaip nori.
Suprasdami teritorijos reikšmingumą, nuo projekto pradžios „Vilnius Connect“ komanda inicijavo ar dalyvavo 5-iuose susitikimuose su gyventojais. Atskirai projektas buvo tiesiogiai pristatytas įvairioms suinteresuotoms šalims: seniūnams, seniūnaičiams, bendruomenių vadovams ir iniciatyviems gyventojams.
MITAS NR. 4 - Stoties probleminės subkultūros niekur nedings.
Analogiški stočių ir jos teritorijos prieigų pertvarkymo pavyzdžiai Vakarų Europoje rodo, kad įgyvendinus projektą socialinė aplinka pasikeičia iš esmės. Pertvarkytos teritorijos tampa traukos centru ir prestižinė vieta, patrauklaus įvaizdžio miesto vartais atvykstantiems ir išvykstantiems bei kokybiška erdve bendruomenėms. Darbui su probleminėmis subkultūromis yra numatyti kiti teritorijoje rengiami projektai, pavyzdžiui, Stepono skvero projektas, šv. Stepono bažnyčios veiklos atnaujinimas ir kt.
MITAS NR. 5 - Siauras ekspertų ratas – reikėjo kreiptis į užsienį.
Į teritorijos planavimo procesą yra įtraukti ir dalyvauja tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertai, tiek specialistai iš Lietuvos, turintys patirties užsienyje. Tarptautinėse kūrybinėse urbanistinėse-architektūrinėse dirbtuvėse dalyvavo ilgametę patirtį turintys užsienio ekspertai, kurie vadovavo dirbtuvių procesui, vertino ir teikė rekomendacijas teritorijos pertvarkai. Į pastarąsias buvo atsižvelgta rengiant alternatyvias schemas SPAV vertinimui. Be to, bus siekiama, kad užsienio, kaip ir Lietuvos, architektai būtų kviečiami teikti idėjas ir pasiūlymus, dalyvauti ir dalintis patirtimi būsimuose teritorijos architektūros konkursuose.
Asmeniškai man labiausiai norėtųsi pamatyt ar bus panaikintas mitas numeris 1.
Sunku nepastebėti vis dažniau kylančių diskusijų dėl stoties atnaujinimo projekto eigos. Būtent dėl to sukūrėme vietą, kurioje pateikiame atsakymus į dažnai pasikartojančius klausimus bei komentarus svarbiausiomis temomis – nuo žvalgymosi po Talino stotį iki žaliųjų erdvių klausimo stotyje. Kad kiltų kuo mažiau neaiškumų, o bendradarbiavimas būtų sklandus, išskyrėme TOP 5 mitus apie stoties atnaujinimo projektą ir atvirai į juos atsakome.
MITAS NR. 1 - Projektui trūksta ambicijos, modernios stoties vyksime žiūrėti į Taliną.
Šiuo metu projektas yra planavimo etape, tad kalbėti apie detalią architektūrinę išraišką dar anksti. Tačiau siekiama, kad ne tik keleivių terminalo pastatas, bet ir aplinkinė teritorija būtų išvystyta, gyvybinga bei atvira gyventojams. Dėl to šiuo metu rengiamas teritorijos detalusis planas, kuris atsakys, kokio dydžio ir tūrio statiniai galėtų būti vystomi. Detaliajame plane, rengiant papildomas studijas, taip pat bus nustatytos reikalingos pėsčiųjų tiltų ir dviratininkų takų trasos bei automobilių jungtys. Konkreti statinių architektūra paaiškės po to, kai bus patvirtintas teritorijos detalusis planas ir įgyvendinti architektūriniai konkursai, taip pat planas nustatys teritorijas, kurioms bus skelbiami atviri konkursai ateityje.
Pirmasis tarptautinis konkursas artimiausiu metu bus skelbiamas stoties pastato ir jungties virš bėgių architektūrinei idėjai atrinkti.
MITAS NR. 2 - Nebus žaliųjų erdvių, padidės tarša, triukšmas.
Atvirkščiai, vienas iš projekto tikslų – atverti teritoriją ir kurti draugišką aplinką pėstiesiems, formuojant jaukias žaliąsias erdves, skatinti žmones patogiai judėti ir leisti laiką.
Numatome apželdinti keleivių terminalo jungties prieigas iš Naujamiesčio ir Naujininkų pusių. Taip pat akcentuojama antros pėsčiųjų jungties – tilto – svarba, galinti pasitarnauti ne tik susisiekimo gerinimui, bet ir žaliųjų erdvių plėtrai. Detaliajame plane bus akcentuojama papildomi želdinimo reikšmė šiose jungtyse ir jų prieigose.
MITAS NR.3 - Mūsų niekas neklauso, daro, kaip nori.
Suprasdami teritorijos reikšmingumą, nuo projekto pradžios „Vilnius Connect“ komanda inicijavo ar dalyvavo 5-iuose susitikimuose su gyventojais. Atskirai projektas buvo tiesiogiai pristatytas įvairioms suinteresuotoms šalims: seniūnams, seniūnaičiams, bendruomenių vadovams ir iniciatyviems gyventojams.
MITAS NR. 4 - Stoties probleminės subkultūros niekur nedings.
Analogiški stočių ir jos teritorijos prieigų pertvarkymo pavyzdžiai Vakarų Europoje rodo, kad įgyvendinus projektą socialinė aplinka pasikeičia iš esmės. Pertvarkytos teritorijos tampa traukos centru ir prestižinė vieta, patrauklaus įvaizdžio miesto vartais atvykstantiems ir išvykstantiems bei kokybiška erdve bendruomenėms. Darbui su probleminėmis subkultūromis yra numatyti kiti teritorijoje rengiami projektai, pavyzdžiui, Stepono skvero projektas, šv. Stepono bažnyčios veiklos atnaujinimas ir kt.
MITAS NR. 5 - Siauras ekspertų ratas – reikėjo kreiptis į užsienį.
Į teritorijos planavimo procesą yra įtraukti ir dalyvauja tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertai, tiek specialistai iš Lietuvos, turintys patirties užsienyje. Tarptautinėse kūrybinėse urbanistinėse-architektūrinėse dirbtuvėse dalyvavo ilgametę patirtį turintys užsienio ekspertai, kurie vadovavo dirbtuvių procesui, vertino ir teikė rekomendacijas teritorijos pertvarkai. Į pastarąsias buvo atsižvelgta rengiant alternatyvias schemas SPAV vertinimui. Be to, bus siekiama, kad užsienio, kaip ir Lietuvos, architektai būtų kviečiami teikti idėjas ir pasiūlymus, dalyvauti ir dalintis patirtimi būsimuose teritorijos architektūros konkursuose.
Asmeniškai man labiausiai norėtųsi pamatyt ar bus panaikintas mitas numeris 1.
), stebimasi kodėl jis taip kvailai pavaizduotas vizualizacijoje ir kam reikalingos tos kliūtys einant link VT pavilijonų (džiugina tik tai, kad šitie kvaili papaišymai neturi nieko bendro su realybe, nes dar nėra jokių realių projektų). Normalios modernios stotys negali būti suprojektuotos taip, kad kelyje nuo traukinio iki autobuso 20 metrų atkarpoje žmogus turėtų kirsti dvirtakį, gatvę ir paskui dar vieną gatvę. Apsilankykit Vilniaus stotyje, pamatysit, kad ten ir dabar 
Comment