Diskusijos apie Vilniaus miesto užstatymo tankinimą ir aukštingumą

[Sula]

Komentaruose po straipsniu matosi zmones nenori tankaus miesto. Jie nori gyventi kaime, bet su puikiu VT, be kamsciu ir iki darbo nuvaziuoti per 10 minuciu, bet nepaisant puikaus VT vistiek visi savo masina. Matosi zmones Lietuvoje absoliuciai nieko nenusimano apie urbanizacija ir nenutuokia kodel jie isvis gyvena Vilniuje o ne Palangoje.

O ką, blogai - išeini į kiemą, basas, per žolytę, išsirauni morkytę, pašeri ožiuką, nueini į šalia stovintį garažą, nublizgini VW Passat, nusimaudai netoli esančiame tvenkynyje, paguli kvapnaus šieno kupetoje, kol močiutė atneš šviežio pienelio - rojus.

[Milwaukee]

O ką, blogai - išeini į kiemą, basas, per žolytę, išsirauni morkytę, pašeri ožiuką, nueini į šalia stovintį garažą, nublizgini VW Passat, nusimaudai netoli esančiame tvenkynyje, paguli kvapnaus šieno kupetoje, kol močiutė atneš šviežio pienelio - rojus.

O taip. Ir i darba per 10min 8:00 120km/h kabrioletu per Konstitucijos prospekta. Po langais priparkuoji masina. Net i pozemini bunkeri list nereikia.

[evvt]

-Šnipiškės yra vertingas istorinis Vilniaus priemiestis
-Nauji pastatai senajame miesto centre aukščiu turėtų derintis prie aplinkinių istorinių pastatų, o senieji neturėtų būti griaunami tik dėl to, jog yra per žemi ar per mažo ploto. Tolimesnėse zonose turėtų būti aiškus užstatymo planas.
-šito visai nesupratau. Bet jei kalbama apie senąjį miesto centrą tai neturėtų būti vientiso stiklo blizgių fasadų, o kas toliau tegul stato tai ką nori, ką geriausio ar moderniausio galime sukurti.
-ne už Vilniaus, o galima kur paprasti nenaudojami ir ankščiau buvę dirbami laukai. Tai visi daugiau turės miesto aplinkoje daugiau gamtos ir erdvės.
-naujiems pastatams žemė tikrai yra visiškai sulyginama iki plokštumos, naikinamos reljefo detalės, retai mėginama prie kažko derintis.

Kaip suprantu esate ekspansyvios plėtros šalininkas arba o gal net ir paprasčiausios neplėtros šalininkas?O jei tiksliau gal ir visai nesuprantu kieno pusėj tamsta. Kartais liaupsinat, kolega, sovietinius rajonus. kartais medines bakūžes.Centre miesto, savo vizijose matot žaliuojančius vienkiemius. Nesupykit, tamsta, bet tai gan keista. O ką jeigu ką pats pvz apie Minską pasakytum? Arba kokį kitą miestą nepertoliausia į rytus? Sukritikuokit tada. Gal apie vakarų europos miestus tada kokių nuomonių turit?Ar pavyzdinių miestų pateiktumėt? Yrodykit savo minčių tvarką. Gal čia tada dauguma geriau suprasim tamstą.

[googleLT]

Kaip suprantu esate ekspansyvios plėtros šalininkas arba o gal net ir paprasčiausios neplėtros šalininkas?O jei tiksliau gal ir visai nesuprantu kieno pusėj tamsta. Kartais liaupsinat, kolega, sovietinius rajonus. kartais medines bakūžes.Centre miesto, savo vizijose matot žaliuojančius vienkiemius. Nesupykit, tamsta, bet tai gan keista. O ką jeigu ką pats pvz apie Minską pasakytum? Arba kokį kitą miestą nepertoliausia į rytus? Sukritikuokit tada. Gal apie vakarų europos miestus tada kokių nuomonių turit?Ar pavyzdinių miestų pateiktumėt? Yrodykit savo minčių tvarką. Gal čia tada dauguma geriau suprasim tamstą.

Vilniaus centras yra gražus ir pakankamai tankus toks koks buvo nepriklausomybės pradžioje (dėl žalumos) ar prieš antrąjį pasaulinį (dėl senojo užstatymo). Nėra didelio skirtumo, viskas gerai kol neprasideda laisvų žalių erdvių užstatymas ar senų namų griovimas. Minskas nėra nuostabus miestas, jis netekęs beveik viso istorinio centro. Kas patinka jau esu sakęs: Helsinkis-ypač tai kas už pačio centro ribų, priemiesčiai, gamtos apsuptyje, Liubliana-senas ir žalias miestas. Amsterdamo-tiksliau jo centras dėl aukštybinių statinių nebuvimo, Kopenhaga-irgi dėl žalumos.

Apibendrinus mano nuomonė ta, jog reikia saugoti Vilniaus gamtą, kuo mažiau keisti moderniais radikaliais sprendimais istorinį centrą (geriausia jį atstatyti) ir užsiimti nauja žemaaukšte statyba iki kokių 6 aukštų ten kur tai neprastintų senbuvių gyvenimo kokybės ir per daug netankintų miesto (pvz. nestatyti sovietinių rajonų žaliuose kiemuose kaip naujas daugiabutis netoli Licėjaus). Tai suteiktų visiems mieto gyventojams erdvią ir žalią gyvenamąją aplinką, kokybišką aplinką, o ne betono ir stiklo džiungles.
Jei miesto istorinis užstatymas yra jūsų badinamos "bakūžės" tai tegul ir lieka nes tai mūsų miesto tikroji istorija, senamiesčio dalis ar jo priemiesčių dalis, kurios nederėtų gėdytis ir slėpti. Senamiesčio perimetras-gerai, medinukai centre-gerai, sovietiniai daugiabučiai su dideliais kiemais aplink centrą-irgi gerai, nauja statyba aplink miestą-irgi gerai. Viso šių skirtingų detalių maišymas nebėra gerai, ypač "dangoraižiai" prie pat senamiesčio, sename priemiestyje.

[R.D.]

šito veikėjo googleLT galvoje absoliutus kognityvinis disonansas. Žmogau, tu paskaityk pats savo tekstus. Liublijana beveik 2x mežesnė už Vilnių ir jos istorinė raida kitokia, gamtinės sąlygos šiek tiek skirtingos. Helsinkis už centro? Tai jūs diskutuojate apie miesto urbanizaciją ar šiaip apie priemiesčius? Apie Amsterdamą net nekalbėsiu, nes nėra ką.
Vilnių supa ištisi miškai (kurie yra, beje, Vilniaus miesto ribose). Miškai skiria net nuo priemiesčių miestą. Nepastebėjote? Nuvažiuokite į Balsius per Santarus. Turėsite ne tik mišką, bet ir Žaliuosius Ežerus. Mėgaukites. Vingio parkas kaip koks miškas miesto centre. Kodėl 6 aukštų? Kas jūs, urbanistas, kad nusprendėt, kad reikia 6 aukštų? Kodėl ne 4, kodėl ne 5? Juk kvartalai skirtingi. Ar iš lempos beriat žodžius?
Bakūžės, nes jos tokio ir yra: be minties, jokios architektūrinės vertės, aplink jas nieko doro nėra, pastatytos iš skurdo, iš neturėjimo kur gyventi. Joks padorus Europos miestas neleis savęs purvinti tokia "architektūra". Tuo labiau, kad jūs niekad neįvadinate, kur tų bakūžių architektūrinė vertė. Net mano kaime be didelio vargo senelis sugebėjo langines išpjaustyti raštais, kurie sukuria bent kažkokią estetinę vertę, o čia Vilniaus miesto centre (ES šalies sostinė) pakrypę medinukai be jokios minties, be normalios infrastruktūros. Tai nėra nei tradicinė architektūra, nei saugotina.

[googleLT]

šito veikėjo googleLT galvoje absoliutus kognityvinis disonansas. Žmogau, tu paskaityk pats savo tekstus. Liublijana beveik 2x mežesnė už Vilnių ir jos istorinė raida kitokia, gamtinės sąlygos šiek tiek skirtingos. Helsinkis už centro? Tai jūs diskutuojate apie miesto urbanizaciją ar šiaip apie priemiesčius? Apie Amsterdamą net nekalbėsiu, nes nėra ką.
Vilnių supa ištisi miškai (kurie yra, beje, Vilniaus miesto ribose). Miškai skiria net nuo priemiesčių miestą. Nepastebėjote? Nuvažiuokite į Balsius per Santarus. Turėsite ne tik mišką, bet ir Žaliuosius Ežerus. Mėgaukites. Vingio parkas kaip koks miškas miesto centre. Kodėl 6 aukštų? Kas jūs, urbanistas, kad nusprendėt, kad reikia 6 aukštų? Kodėl ne 4, kodėl ne 5? Juk kvartalai skirtingi. Ar iš lempos beriat žodžius?
Bakūžės, nes jos tokio ir yra: be minties, jokios architektūrinės vertės, aplink jas nieko doro nėra, pastatytos iš skurdo, iš neturėjimo kur gyventi. Joks padorus Europos miestas neleis savęs purvinti tokia "architektūra". Tuo labiau, kad jūs niekad neįvadinate, kur tų bakūžių architektūrinė vertė. Net mano kaime be didelio vargo senelis sugebėjo langines išpjaustyti raštais, kurie sukuria bent kažkokią estetinę vertę, o čia Vilniaus miesto centre (ES šalies sostinė) pakrypę medinukai be jokios minties, be normalios infrastruktūros. Tai nėra nei tradicinė architektūra, nei saugotina.

Darbininkų gyvenamieji pastatai dar vis iki šiol daugybėje Europos miestų stovi. Vilniuje jie irgi gali stovėti, jie tik kiek skiriasi nuo pastatų kituose valstybėse ir tai unikalu, tačiau žiūriu, jog dalis lietuvių tai nuvertina ir eilinį kartą "pas kitus žolė žalesnė". Vilnius yra gražus, išskirtinis, malonus gyventi toks koks yra ir jame nereikia jokių radikalių pokyčių tankinant ar griaunant, kai galime su menkesniais pokyčiais išsaugoti tęstinumą. O dabar kas? Tiesiog ateina nauja statyba ir užmetamas kuo didesnio ploto kubas neatsižvelgiant į jokią istoriją, aplinką, kultūra at paveldą. Tokių "šedevrų" galima rasti visame pasaulyje nes jie neturi jokių ypatingų regioninių bruožų arba jie tokie menki palyginus su tuo ką turi mūsų medinukai. Ar rasi ką nors panašaus į Vilniaus medinuką Suomijoje? Ne nes jie stipriai skiriasi net nekalbant apie drožybą, o kokį modernų YIT daugiabutį lengviausiai.

Kaip mūsų medinukai be minties jei dalyje gyveno ir turtingesni asmenys, turėjo puošnią drožybą ir vidaus lipdinius? Abejoju ar Žygimantų g. medinukas stovi palei kiekvieną kaimo gatvelę... Tokie namai nedaug nusileidžia savo išvaizda ir kitų vietovių mediniams dvarams.

Galų gale reikia džiaugtis, jog turime kažką labai išskirtinio, t.y. medinius pastatus, kurių didžioji dalis Europos neturi. Vienur unikali statyba iš akmens, kitur-iš plytų ar molio, o mes turime medį. Medis gali asocijuotis ne tik su lietuvių nekenčiama Rusija, bet ir su išsivysčiusia Norvegija.

Tarkime 6 aukštai iš lempos, o kodėl tuomet statybos namų turinčių 10 aukštų jau ne iš lempos? Nejau norite viską palikti spręsti laisvajai ekonomikai ir turėti atsitiktinio aukštingumo košę? Gal toks sprendimas ir tiktų Kinijos miestui, bet tikrai ne Vilniui, kuris dar turi išsaugojęs savo istorijos.

[Milwaukee]

Bratislava? Pora minuciu tereikia pagooglint ir ohoho ... kiek nauju stoglangiu, palepiu ir kitko prisandeliuota Sitie vaizdai nuo senamiescio tik 2km, lygiai tiek, kiek nuo musu rotuses iki NMC. Ar tikrai esi ten buves, ar Jurate su Rasa taip sake? O tavo ajatolos Rasa su Jurate bent girdejo toki zodi URBANISTISKA? Beje, labai nekokie sitie stiklainiai. Avulis tikriausiai pristampavo GEDA.

https://www.google.com/maps/@48.1471...7i13312!8i6656

[googleLT]

Bratislava? Pora minuciu tereikia pagooglint ir ohoho ... kiek nauju stoglangiu, palepiu ir kitko prisandeliuota Sitie vaizdai nuo senamiescio tik 2km, lygiai tiek, kiek nuo musu rotuses iki NMC. Ar tikrai esi ten buves, ar Jurate su Rasa taip sake? O tavo ajatolos Rasa su Jurate bent girdejo toki zodi URBANISTISKA? Beje, labai nekokie sitie stiklainiai. Avulis tikriausiai pristampavo GEDA.

https://www.google.com/maps/@48.1471...7i13312!8i6656

Na nuo mūsų katedros iki daugiaaukščių tikrai nėra 2km. Beje, aš neminėjau Bratislavos, nzn iš kur dabar ją ištraukėte

[Tomizmas]

O ką, blogai - išeini į kiemą, basas, per žolytę, išsirauni morkytę, pašeri ožiuką, nueini į šalia stovintį garažą, nublizgini VW Passat, nusimaudai netoli esančiame tvenkynyje, paguli kvapnaus šieno kupetoje, kol močiutė atneš šviežio pienelio - rojus.

Neblogai, tik daug kam nesigauna suprasti, kad jeigu jau nori tokio kaifo, tai gyvenk ne didmiestyje.

Gal toks sprendimas ir tiktų Kinijos miestui, bet tikrai ne Vilniui, kuris dar turi išsaugojęs savo istorijos.

Kinija, viena seniausių pasaulio civilizacijų, neturi istorijos? Šitas argumentas posto pabaigoje iš viso žudantis. Ar čia dėl to, kad jie Šanchajuje irgi nesaugo savo to medinio - ruberoidinio "paveldo" ir vietoj jų pristatė stiklinių "beveidžių baidyklių"?

[googleLT]

Kinija, viena seniausių pasaulio civilizacijų, neturi istorijos? Šitas argumentas posto pabaigoje iš viso žudantis. Ar čia dėl to, kad jie Šanchajuje irgi nesaugo savo to medinio - ruberoidinio "paveldo" ir vietoj jų pristatė stiklinių "beveidžių baidyklių"?

Taip, tai ką yra išsaugoję Kinijos didmiesčiai yra labai menka palyginus su tuo ką saugo Europos miestai, ypač kai atsižvelgia į jų gyventojų skaičių, teritorijos dydį. Vos keli Kinijos miestai turi rimtesnius senamiesčius (dažniausiai tai būna maži miestai), o ir tas apčiuopiamas kultūros paveldas buvo stipriai apnaikintas autoritarinis valdžios. Daugumoje modernių milijoninių Kinijos miestų sunkiai kažką istorinio rastume nes jiems atrodo geriau viską naujai daryti nuo nulio.
Kinijos kultūros, meno, mokslo istorija labai turtinga, tačiau dažniausiai išlikę tik pavieniai nekilnojamojo turto objektai.

[D_P]

Darbininkų gyvenamieji pastatai dar vis iki šiol daugybėje Europos miestų stovi. Vilniuje jie irgi gali stovėti, jie tik kiek skiriasi nuo pastatų kituose valstybėse ir tai unikalu, tačiau žiūriu, jog dalis lietuvių tai nuvertina ir eilinį kartą "pas kitus žolė žalesnė". Vilnius yra gražus, išskirtinis, malonus gyventi toks koks yra ir jame nereikia jokių radikalių pokyčių tankinant ar griaunant, kai galime su menkesniais pokyčiais išsaugoti tęstinumą. O dabar kas? Tiesiog ateina nauja statyba ir užmetamas kuo didesnio ploto kubas neatsižvelgiant į jokią istoriją, aplinką, kultūra at paveldą. Tokių "šedevrų" galima rasti visame pasaulyje nes jie neturi jokių ypatingų regioninių bruožų arba jie tokie menki palyginus su tuo ką turi mūsų medinukai. Ar rasi ką nors panašaus į Vilniaus medinuką Suomijoje? Ne nes jie stipriai skiriasi net nekalbant apie drožybą, o kokį modernų YIT daugiabutį lengviausiai.

Kaip mūsų medinukai be minties jei dalyje gyveno ir turtingesni asmenys, turėjo puošnią drožybą ir vidaus lipdinius? Abejoju ar Žygimantų g. medinukas stovi palei kiekvieną kaimo gatvelę... Tokie namai nedaug nusileidžia savo išvaizda ir kitų vietovių mediniams dvarams.

Galų gale reikia džiaugtis, jog turime kažką labai išskirtinio, t.y. medinius pastatus, kurių didžioji dalis Europos neturi. Vienur unikali statyba iš akmens, kitur-iš plytų ar molio, o mes turime medį. Medis gali asocijuotis ne tik su lietuvių nekenčiama Rusija, bet ir su išsivysčiusia Norvegija.

Tarkime 6 aukštai iš lempos, o kodėl tuomet statybos namų turinčių 10 aukštų jau ne iš lempos? Nejau norite viską palikti spręsti laisvajai ekonomikai ir turėti atsitiktinio aukštingumo košę? Gal toks sprendimas ir tiktų Kinijos miestui, bet tikrai ne Vilniui, kuris dar turi išsaugojęs savo istorijos.

Gal tu eik vienkiemiai.net/forumas, o ne čia kliedėk.Toks jausmas, kad kažkas grožėjosi "pripersta medine troba" ant medžio šakos ir netyčia nukrito..

O jei rimtai, labai gerai, kad tokios svajos niekada nebus realizuotos, nesvarbu kiek bus rėkaujama. Vilnius turi augti, o nebūti užkonservuotas šabakštynų (aceit žalumos), nusmurgusių nereikšmingų ir vertės neturinčių bakužių ar sovietinių nesąmonių. Šitie Vilniaus "unikalumai" labiau primena trečiojo pasaulio šalį, o ne XXI Vilnių. Užteks kliedėti su tais unikalumais, išskirtinumais. Priešingai, visos šios nesąmonės sudaro nevykusio, purvino ir atsilikusio miesto įvaizdį. Jei jums tai išskritinumas, tai siūlau gyventi Petroniškėse ar Karvaviškėje (random sugalvojau), o ne Vilniuje.

[Kristisz]

Ar yra kam nors jauki Šinipiškių glūduma? Aš ten pėsčiomis bijau įžengti, nesvarbu koks dienos metas.
Apskritai, man niekada neatrodė ir niekad nesijaučiau jaukiai individualių namų kvartale, ar kokiam kaime - nebent tai yra mano gyvenama ar dažnai lankoma (giminių/draugų gyvenama) vieta. Kitais atvejais nesijauti jaukiai - jautiesi kaip svečias, svetimas, galų gale ir žmonių tankumas toks mažas, kad reikiant pagalbos - jos negausi, o sutikus vietinį - jis žinos, kad tu ne iš čia. Teritorija tarp mažų namų yra kaip ir vieša, bet kaip ir tos mažos bendruomenės, kuri ten gyvena - ji atlieka bendro kiemo funkcija, kadangi namai turi tik individualius kiemus, bendrą kiemą pakeičia tarp sklypų esančios gatvelės. Tai yra gerai priemiesčiui - kur atstumas nuo miesto paskatina bičiuliautis su tais keliais, kurie gyvena aplinkui, visų saugumas priklauso nuo to, ar tu atkreipsi dėmesį į kelis prašalaičius, ir jaukumo svetimam trūkumas užtikrins ramią aplinką.
Bet kas gerai priemiesčiui - visiškai netinka miesto centrui, kuriuo dabar tapo Šnipiškės. Norint kad jos būtų iš tikrųjų jaukios miestiečiams, o ne tik keliems vietiniams gyventojams, jos turi pasikeisti. Reikia daugiabučių, reikia verslo centrų, reikia parduotuvėlių ir restoranų, reikia gerai įrengtų viešųjų erdvių, šaligatvių ir gatvių - tam, kad būtų žmonių, kad būtų jauku, kad tai leistų sujungti miestą su miestų, kad neturėtume šito Priemiesčio Eksklavo miesto centre, kuris sukuria įspūdį, kad Žalgirio g. ir Konstitucijos pr. yra du skirtingi pasauliai, nors tai gali būti malonios 10 min pėsčiomis.
Šnipiškių priemiestinės statybos paveldas gali likti keliose gatvelėse kaip muziejus po atviru dangum (taip ir planuojama palikti) - ir ten bus jauku - ne dėl to, kad mažaaukštė statyba, o dėl to kad nebebūsi ten svetimas - būsi ten laukiamas muziejaus lankytojas.

[Tomizmas]

Šiaip tai Šnipiškes praeinu labai dažnai. Nieko ten labai baisaus nėra Tiesa, sutemus einu nebent tik Giedraičių ar Linkmenų gatvėmis. Į visokias Daugėliškio ar Šilutės tai tikrai geriau nelandžioti tamsoje.

Bet tai iš esmės yra ne miestas, o absoliučiai neaišku kas. Net maži miesteliai ar kaimai dažniausiai atrodo žymiai tvarkingiau ir gražiau, nei tas... Rajonas.

P. S. jeigu GoogleLT norisi būti kažkuo iš tikrųjų naudingam, tai patarčiau geriau susirūpinti Labanoro girios situacija. Aš pats esu iš tų vietų ir žinau, kad miško vaizdas vis labiau blogėja. Ir ten yra TIKRA gamta, o ne kažkokie bruzgynai ir pievos miesto viduryje, kurios tikra gamta niekad nebus. Lietuvoje tikrai yra didesnių problemų dabar.

[googleLT]

Sutinku, tūris per mažas, tai vietai reiktų šiek tiek didesnio, gal tas anstatas pataisys padėtį.

Mielas juokelis. Šio viešbučio tūris ir taip neįprastai didelis šiai vietai, jei jis bent kiek būtų didesnis visiškai dominuotu aplinkoje, o tokią padėtį naujam pastatui čia užimti tikrai ne vieta. Vos po kelių dešimtmečių tai būtų tiesiog nepilnavertiškas išsišokimas, kai tuo metu mažesnis statinys gali harmoningai papildyti aplinką nors ir šimtmečiui į priekį.

[digital]

Architektas: į Vilnių atsikėlę žmonės iš provincijos bando įvedinėti savo tvarką

Galia senamiestyje nuolat buvo demonstruojama statant bažnyčias. Tai buvo vienintelis pastatas, kuriam buvo leista išsišokti, kuris galėjo nederėti prie konteksto. Jis galėjo stovėti vidury aikštės, būti aukštesnis, platesnis ir t.t. Pastatas, galintis išsišokti iš konteksto, yra galios demonstravimo būdas. Dabar ši paradigma yra pasikeitusi – mes tokią privilegiją suteikiame kitiems pastatams. Šiais laikais teatrui leidžiame būti egoistu, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Miestiečiai nori ir leidžia jau ir kitiems pastatams tapti naujosiomis bažnyčiomis. Net ir dangoraižių atsiradimas visai šalia Vilniaus centro byloja tą pati – verslas yra naujas interesas, kuris tam tikra prasme yra šiuolaikinė religija.

Manau, miesto tapatybės paieškos ir yra didžiausias iššūkis. Vilniaus mieste gyvena ne tie žmonės, kurie jį pastatė iki Antrojo pasaulinio karo – statytojai jo metu buvo sunaikinti arba ištremti. Į Vilnių atsikėlė gyventi žmonės iš provincijos, kurie jį atranda iš naujo. Jie nežino, kas jis per gyvūnas, bando jame įvedinėti tvarką ir visi – savą. Vieni rėkia, kad turėsime daryti taip, kaip darė protėviai, ir nebus jokių naujų pastatų, kiti sako, kad kaip tik reikia modernumo apraiškų. Neturime tradicijos, kaip suvokti savo miestą. Problema, jog nėra sutarimo, o, jam nesant, atsiranda labai daug draskymosi. To puikus pavyzdys yra „Misionierių sodų“ daugiabučių statyba. Iš vienos pusės jis yra pristatomas kaip labai korupcinis projektas (nes ten buvo kažkokia istorija su bandymu papirkti), bet, kita vertus, vėliau jis yra padarytas bene pačiu skaidriausiu būdu: yra visi įmanomi teritorijų planavimo dokumentai, viskas nuosekliai daroma dešimt metų, konkursas buvo visiškai viešas, vertino normali komisija, o ir architektūrinis rezultatas yra geras. Ir tik tada, kai visa tai įvyksta, pradedama diskusija.

Taigi, tas draskymasis yra didžiausia Vilniaus problema: tiek investuotojų noras „prasistumti“ tyliai su dideliu projektu, tiek saugotojų noras užsipulti bet ką, kas nėra padaryta „senamiestiškai“. Juk, jei suprojektuojamas didesnis langas – apšaukia stiklainiu, panaudota metalo – išvadina stiklo ir metalo monstru ir t.t. Visuose paveldosaugos konvencijose yra parašyta, kad tai, kas nauja, turi būti nauja, ir aiškiai skirtis nuo to, kas yra sena – stebėtojas neturi būti apgaudinėjamas. Pastatas turi atspindėti savo laikmetį, jo vertybes ir ideologijas. Matyt, žingsnis po žingsnio, ir mums pavyktų susitarti šiuo klausimu.

Per pastaruosius penkiolika metų susiformavo naujasis miesto centras – tai yra esminis urbanistinis pokytis. Atsirado Konstitucijos prospektas su visais savivaldos ir verslo pastatais, daug kas ten persikėlė iš senamiesčio. Senamiestyje atsirandantys nauji pastatai miesto struktūros, audinio nekeičia, nes jie yra statomi tuščiose vietose, kur, sakykime, per antrąjį pasaulinį karą buvo subombarduotas seniau stovėjęs pastatas. Aš manau, kad, netgi kalbant apie Misionierių statybas, kuomet sovietinį pastatą keičia šiuolaikinis, tai nėra esminis urbanistinis pokytis. Šiuo metu svarstoma, kad iš senamiesčio išsikeltų visos ministerijos, kalėjimas, taigi, Gedimino prospektas turėtų pavirsti į kažką kitą – tai inspiruotų pokyčius.

[vogtas agurkas.]

Kaip tik skaitau šį straipsnį ir jau norėjau pasidalinti. Imponavo:

Šiuo metu seku miestiečių ir statytojų ginčus, kurių tikrai netrūksta. Iš tikrųjų tokios chaotiškos statybos yra Vilniaus tapatybė jau kokius penkis šimtus metų, ir siekis konservuoti esamą status quo, kelia grėsmę pavirsti miestu muziejumi, koks yra Venecija.

O čia citata skirta googleLT:

Man labiausiai imponuoja olandiškas požiūris, kuris yra labai pragmatiškas. Nėra to „davatkiško“ paveldo saugojimo – kas yra vertinga, tas yra vertinga, kas ne – tas ne. Vien dėl to, kad ten yra senas mūras, nereiškia, jog ten yra vertė. Juk pastaroji susideda iš daugelio segmentų.

[Tomizmas]

Mielas juokelis. Šio viešbučio tūris ir taip neįprastai didelis šiai vietai, jei jis bent kiek būtų didesnis visiškai dominuotu aplinkoje, o tokią padėtį naujam pastatui čia užimti tikrai ne vieta. Vos po kelių dešimtmečių tai būtų tiesiog nepilnavertiškas išsišokimas, kai tuo metu mažesnis statinys gali harmoningai papildyti aplinką nors ir šimtmečiui į priekį.

Po kelių dešimtmečių (duok Dieve, aišku) šitie pastatai bus labai savo vietoje ir puikiai derės prie aplinkos, nes aplinkui stovės dideli tūriai ir geresnės, tikrai kažkuo vertingesnės trobos liks tik Giedraičių gatvėje kaip istorinis buvusio Šnipiškių užstatymo pavyzdys (ir reikia manyti, kad tvarkingas, pritaikytas smulkiai prekybai, kavinėms ir t. t.).

[googleLT]

Gali būti, kad užbaigus šitą projektą ir žvelgiant iš šito taško Vilniaus panorama atkreips daugiau dėmesio, nei tas baisus dviaukštis

Visiems skirtingai. Man tas dviaukštis yra gražiausia detalė, vienintelis pastatas, kuris praskaidrina ir praturtina šią panoramą, suteikia istorinės dvasios, yra jaukesnis už naujas kompiuteryje pabraižytas dėžutes. Be jo net nesuvoktum, jog tai sena miesto dalis, būtų tarsi Žalgirio g. ir nieko daugiau. Kolkas šioje vietoje dar bent truputis liko unikalios Vilnietiškos žalumos ir erdvės, užstačius pievutę tai bus standartinis betono ir stiklo didmiestis, kokių gali rasti visame pasaulyje. Kam jūs išvis nusprendėte Vilniuje gyventi jei tiek daug kas jame seno, istoriško, malonaus ir jaukaus jums neįtinka? Europoje galima labai lengva rasti jau pastatytų miestų, kurie visiškai atitinka jūsų norus ir jūsų tobulo miesto kriterijus. Kam apversti Vilniaus identitetą aukštyn kojomis jei tiesiog galite emigruoti į kokį Londoną, kuriame iškarto rasite išsvajotą visišką Vilniaus priešingybę su daugybe modernių pastatų :/

[Tomizmas]

Na, iš tiesų beveik ir atspėjau atsakymą (perkeltą čia iš viešbučio Gedimino pr. temos): gražu tik tai, kas sena. Jeigu pastatas naujas - reiškia, jis blogas. Jeigu pastatytas kažką nugriaunant - blogas, jeigu užstatė tuščią plotą (a. k. a. viešą erdvę, gamtos lopinėlį) - blogas. Viskas kaip ir aišku, seniai supratom.

Tik jeigu visi vadovautųsi tokia logika, tai nebūtų ir Europoje tų "jau pastatytų" miestų, į kuriuos čia siūlote emigruoti.

[Eidvis]

"Jeigu nori Lietuvos didžiausiam mieste gyventi kaip mieste - tai emigruok", nes Lietuvoje neužtenka bažnytkaimių, tokie turi būti visi, bažnytkaimiu turi būti netgi sostinė su dviaukštėmis trobomis ir aplink jas hektarais laisvo ploto. Kažkoks radikalizmas.