Valdovų rūmai

[Prieš]

Esmė ne tame, kiek kievienam tai kainavo. O kokią naudą tai duos. Jokios ir dar siurbs biudžeto pinigus išlaikymui. Galima buvo į mokslą investuoti, mokslo slėnį sukurti, kuris šiuo metu jau būtų veikęs ir naudą davęs. Arba naują kalėjimą pastayti, į kurį arnksčiau ar vėliau teks sukišti daugumą vagių.

[andyour]

Valdovų rūmai neturi jokios praktinės naudos Lietuvai, todėl jų statyba didelės visuomenės dalies nuskurdimo ir bėgimo iš Tėvynės fone atrodo makabriškai. Tuos pinigus buvo galima panaudoti ir kitoms reikmėms, kurios būtų atnešusios daugiau naudos.

Pradinė sąmata buvo 80mln. litų. Buvo numatyta, kad per keliasdešimt metų gautos pajamos už bilietus atpirks statybų kainą. Ekonominių krizių niekas nepranašavo. Vėliau kaip matom viskas išsirutuliojo smarkiai nepagal planą. Analogiška situacija su nacionaliniu stadionu ir atomine elektrine

[index]

Galima buvo į mokslą investuoti, mokslo slėnį sukurti, kuris šiuo metu jau būtų veikęs ir naudą davęs.

Tai jau ne vienas iš jų kuriamas (Nemažai ir padaryta) ir nauda po truputi duoda ir duos dar daugiau. Apsidairyk aplinkui, bet iki Saulėtekio nuvažiuok.

[Prieš]

Už bilietus būtų atsipirkę? NESĄMONĖ. Bilietai nepadengia nei vieno muziejaus eksploatacinių išlaidų, o čia dar mat ir atsipirkę būtų? Įdomu, ką gi ten tokio turėtų eksponuoti? Kiek bilietas turėtų kainuoti?

Index, Saulėtekyje dabar statoma ne už TUOS pinigus ir nebe TUO laiku ir net ne TAI. Tie pinigai jau galėjo nešti naudą bent 10 metų.

[B.S.]

Esmė ne tame, kiek kievienam tai kainavo. O kokią naudą tai duos. Jokios ir dar siurbs biudžeto pinigus išlaikymui. Galima buvo į mokslą investuoti, mokslo slėnį sukurti, kuris šiuo metu jau būtų veikęs ir naudą davęs. Arba naują kalėjimą pastayti, į kurį arnksčiau ar vėliau teks sukišti daugumą vagių.

Tiek, kiek yra investuojama i moksla ir sleniu kurima dar prie jokios kitos valdzios nebuvo investuojama. Rumu ir stadiono statyba butent ir buvo pristabdyta/sustabdyta krizes akivaizdoje, todel tamstos pasipiktinimas yra visiskai nesuprantamas.

[B.S.]

Index, Saulėtekyje dabar statoma ne už TUOS pinigus ir nebe TUO laiku ir net ne TAI. Tie pinigai jau galėjo nešti naudą bent 10 metų.

Na tai papasakok mums eiliniams mirtingiesiems butent KA, uz butent KIEK, butent KADA reikeejo pastatyti, butent KUR. Jei sneki apie tai kas galejo buti pries 10 metu-kaltink tuometine valdzia ir jos rinkejus.

[Čikupakas]

Esmė ne tame, kiek kievienam tai kainavo. O kokią naudą tai duos. Jokios ir dar siurbs biudžeto pinigus išlaikymui. Galima buvo į mokslą investuoti, mokslo slėnį sukurti, kuris šiuo metu jau būtų veikęs ir naudą davęs. Arba naują kalėjimą pastayti, į kurį arnksčiau ar vėliau teks sukišti daugumą vagių.

Gal jau pasilaikyk savo perliukus sau?

Jokios ir dar siurbs biudžeto pinigus išlaikymui.

Toks pasisakymas rodo, kad tavo išmanymas apie paveldą yra lygus 0.

Galima buvo į mokslą investuoti, mokslo slėnį sukurti, kuris šiuo metu jau būtų veikęs ir naudą davęs.

Kokią naudą? papasakok plačiau, nes tiktai svaidytis nesąmonėms ir tesugebi. "šitas duos naudos, tas neduos". Pasidomėk kokią vietą pasaulyje Lietuva užima švietimo srity.

Arba naują kalėjimą pastayti, į kurį arnksčiau ar vėliau teks sukišti daugumą vagių.

Kokį dar kalėjimą? mažai kalėjimų Lietuvoj?

[evvt]

Kažkaip tas "Prieš" primena viena buvusį forumo narį...

[Čikupakas]

Kažkaip tas "Prieš" primena viena buvusį forumo narį...

Jisai primena liguistą žmogų. Ligos simptomai:

Internete troliu vadinamas asmuo, kuris prisijungia prie susiformavusios bendruomenės, pvz., naujienų grupės ir skelbia fleimines, grubias arba įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti kitus bendruomenės narius bei nutraukti normalią diskusijų eigą, sąmoningai sutrikdyti bendruomenės veiklą, sukiršinti jos narius. Tokie pasisakymai, pranešimai dar kitaip vadinami Troll, Troll-Post arba Troll-Posting.

[[sp]]

Kažkaip tas "Prieš" primena viena buvusį forumo narį...

ir net iš tos pačios raidės

[music]

Esmė ne tame, kiek kievienam tai kainavo. O kokią naudą tai duos. Jokios ir dar siurbs biudžeto pinigus išlaikymui. Galima buvo į mokslą investuoti, mokslo slėnį sukurti, kuris šiuo metu jau būtų veikęs ir naudą davęs. Arba naują kalėjimą pastayti, į kurį arnksčiau ar vėliau teks sukišti daugumą vagių.

Tauta, kuri nežino ir negerbia savo praeities, ateities neturi.

Žmogus be aukštosios kultūros juk yra gyvulys.

1990 metais tik tam ir pabėgome iš kalėjimo, kad vietoje atkūrinėjamų prarastų simbolių, keliančių tautos savigarbą, meilę kraštui ir jo istorijai, statytume naujus kalėjimus.

[Depeche]

Ir net bendravimo tonas panašus.

[Sula]

Jokios ir dar siurbs biudžeto pinigus išlaikymui. Galima buvo į mokslą investuoti, mokslo slėnį sukurti, kuris šiuo metu jau būtų veikęs ir naudą davęs. Arba naują kalėjimą pastayti, į kurį arnksčiau ar vėliau teks sukišti daugumą vagių.

Galima buvo pastatyti daug gamyklų rūkstančiais kaminais, atstatyti Visagino AE, nutiesti europinius bėgius, sukurti nanotechnologijomis paremtas gamybas, užmegzti gerus kaiminystės santykius su Rusija, Baltarusija, KLDR, Iranu... Vadovauti projektams paskirti žmones iš "Tvarkos ir Teisingumo" ir "Fronto".

[Prieš]

Tiek, kiek yra investuojama i moksla ir sleniu kurima dar prie jokios kitos valdzios nebuvo investuojama. Rumu ir stadiono statyba butent ir buvo pristabdyta/sustabdyta krizes akivaizdoje, todel tamstos pasipiktinimas yra visiskai nesuprantamas.

Dabar, bet ne tuomet, kai to reikėjo. Todėl mes 1990-2000 m. ne tik kad nepriartėjome prie Vakarų mokslo standartų, bet ir nutolome. Dabar pasivyti bus sunku, nes pinigai daug ką lemia, bet ne viską. Viską lemia kadrai, kaip sakė vienas įžymus žmogus. Dalis mokslinio potencialo per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį išvažinėjo po užsienius, dalis paseno, naujos kartos neatsirado, nes mokslininko karjera nežadėjo normalaus gyvenimo Lietuvoje. Mokslininkų gretose vakuumas - senoji profesūra, kuriai virš 50 metų, ir naujoji karta, iki 30-35 metų. Tas 15 metų tarpsnis prarastas. Todėl dabar reikiau daug daugiau investicijų, nei jų būtų reikėję nuosekliai ir pakankamai finansuojant mokslą.

Na tai papasakok mums eiliniams mirtingiesiems butent KA, uz butent KIEK, butent KADA reikeejo pastatyti, butent KUR. Jei sneki apie tai kas galejo buti pries 10 metu-kaltink tuometine valdzia ir jos rinkejus.

Jau rašiau. Mokslo slėnį ar net du buvo galima už tuos pinigus įrengti. Jie jau dabar veiktų ir turėtų mokslinį įdirbį. Galėtų pritraukti daug daugiau ES fondų lėšų mokslo projektams nei dabar, kai tik stojasi ant kojų.

Arba buvo galima pastatyti kalėjimą. Vis tiek anksčiau ar vėliau reikės beveik visus buvusius valdžioje sodinti. Taip pat ir sukčius verslininkus, tautos sąmonės nuodytojus (tipo tolerastus ir kitus).

Toks pasisakymas rodo, kad tavo išmanymas apie paveldą yra lygus 0.

Kokią naudą? papasakok plačiau, nes tiktai svaidytis nesąmonėms ir tesugebi. "šitas duos naudos, tas neduos". Pasidomėk kokią vietą pasaulyje Lietuva užima švietimo srity.

Tavo paties suvokiams apie paveldą lygus nuliui, jei laikai šiuolaikinėmis technologijomis pagal kelias akvareles ir atkastų pamatų kontūrus atstatytus valdovų rūmus paveldo objektu. Ten nieko autentiško nėra. Netgi senieji pamatai nenaudojami pagal paskirtį pastatytiems rūmams. Trakų pilis bent apie 50 proc. autentiška.
Jums gal atrodys keista ir neįtikėtina, bet Valdovų rūmai dar Žečpospolitos laikais buvo apleisti ir griuvo, nes jų nebereikėjo. Tai gal vieną kartą baigsis erezijos apie blogus rusus, nugriovusius Valdovų rūmus, valstybingumo simbolį. Kokį simbolį. Jie dar Žečpospolitos laikais buvo tapęs bomžų prieglauda. Mokykitės istorijos, paveldo korifėjai.

Lietuva švietimo srityje (mokykų) užima padorią vietą. Bet aukštojo mokslo srityje atsiliekame.

Jisai primena liguistą žmogų. Ligos simptomai:

Telepatas?

Tauta, kuri nežino ir negerbia savo praeities, ateities neturi.

Žmogus be aukštosios kultūros juk yra gyvulys.

1990 metais tik tam ir pabėgome iš kalėjimo, kad vietoje atkūrinėjamų prarastų simbolių, keliančių tautos savigarbą, meilę kraštui ir jo istorijai, statytume naujus kalėjimus.

Praeitį reikia žinoti, bet nereikia jos idealizuoti. Valdovų rūmai didžiąją savo gyvavimo dalį buvo valstybę iš vidaus griaunančių valdovų rezidencija. Tai kas čia gerbtino?

Kalėjimai atlieka praktinę funkciją - po 90-ųjų valstybę griovę ir vis dar griaunatys turi būti nubausti. Tai tie parazitai, kurie trukdo kelti tautos savigarbą (o to jokie Valdovų rūmai nepakels), diegia nepilnavertiškumo kompleksus, niekina kalbą, papročius, patriotizmą sulygina su paskutine niekšų prieglauda. Ar netgi jau drįsta kalbėti apie Lietuvą be lietuvių kaip savaime suprantamą dalyką...

Galima buvo pastatyti daug gamyklų rūkstančiais kaminais, atstatyti Visagino AE, nutiesti europinius bėgius, sukurti nanotechnologijomis paremtas gamybas, užmegzti gerus kaiminystės santykius su Rusija, Baltarusija, KLDR, Iranu... Vadovauti projektams paskirti žmones iš "Tvarkos ir Teisingumo" ir "Fronto".

Buvo galima. Jeigu tai būtų daroma, tai populistų nebūtų atsiradę.

[Aleksas666]

Dabar, bet ne tuomet, kai to reikėjo. Todėl mes 1990-2000 m. ne tik kad nepriartėjome prie Vakarų mokslo standartų, bet ir nutolome. Dabar pasivyti bus sunku, nes pinigai daug ką lemia, bet ne viską. Viską lemia kadrai, kaip sakė vienas įžymus žmogus. Dalis mokslinio potencialo per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį išvažinėjo po užsienius, dalis paseno, naujos kartos neatsirado, nes mokslininko karjera nežadėjo normalaus gyvenimo Lietuvoje. Mokslininkų gretose vakuumas - senoji profesūra, kuriai virš 50 metų, ir naujoji karta, iki 30-35 metų. Tas 15 metų tarpsnis prarastas. Todėl dabar reikiau daug daugiau investicijų, nei jų būtų reikėję nuosekliai ir pakankamai finansuojant mokslą.



Jau rašiau. Mokslo slėnį ar net du buvo galima už tuos pinigus įrengti. Jie jau dabar veiktų ir turėtų mokslinį įdirbį. Galėtų pritraukti daug daugiau ES fondų lėšų mokslo projektams nei dabar, kai tik stojasi ant kojų.

Arba buvo galima pastatyti kalėjimą. Vis tiek anksčiau ar vėliau reikės beveik visus buvusius valdžioje sodinti. Taip pat ir sukčius verslininkus, tautos sąmonės nuodytojus (tipo tolerastus ir kitus).



Tavo paties suvokiams apie paveldą lygus nuliui, jei laikai šiuolaikinėmis technologijomis pagal kelias akvareles ir atkastų pamatų kontūrus atstatytus valdovų rūmus paveldo objektu. Ten nieko autentiško nėra. Netgi senieji pamatai nenaudojami pagal paskirtį pastatytiems rūmams. Trakų pilis bent apie 50 proc. autentiška.
Jums gal atrodys keista ir neįtikėtina, bet Valdovų rūmai dar Žečpospolitos laikais buvo apleisti ir griuvo, nes jų nebereikėjo. Tai gal vieną kartą baigsis erezijos apie blogus rusus, nugriovusius Valdovų rūmus, valstybingumo simbolį. Kokį simbolį. Jie dar Žečpospolitos laikais buvo tapęs bomžų prieglauda. Mokykitės istorijos, paveldo korifėjai.

Lietuva švietimo srityje (mokykų) užima padorią vietą. Bet aukštojo mokslo srityje atsiliekame.




Telepatas?



Praeitį reikia žinoti, bet nereikia jos idealizuoti. Valdovų rūmai didžiąją savo gyvavimo dalį buvo valstybę iš vidaus griaunančių valdovų rezidencija. Tai kas čia gerbtino?

Kalėjimai atlieka praktinę funkciją - po 90-ųjų valstybę griovę ir vis dar griaunatys turi būti nubausti. Tai tie parazitai, kurie trukdo kelti tautos savigarbą (o to jokie Valdovų rūmai nepakels), diegia nepilnavertiškumo kompleksus, niekina kalbą, papročius, patriotizmą sulygina su paskutine niekšų prieglauda. Ar netgi jau drįsta kalbėti apie Lietuvą be lietuvių kaip savaime suprantamą dalyką...



Buvo galima. Jeigu tai būtų daroma, tai populistų nebūtų atsiradę.

Žinoma opozicija gerai, bet tu jau perlenki lazdą

[music]

Dabar, bet ne tuomet, kai to reikėjo. Todėl mes 1990-2000 m. ne tik kad nepriartėjome prie Vakarų mokslo standartų, bet ir nutolome. Dabar pasivyti bus sunku, nes pinigai daug ką lemia, bet ne viską. Viską lemia kadrai, kaip sakė vienas įžymus žmogus. Dalis mokslinio potencialo per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį išvažinėjo po užsienius, dalis paseno, naujos kartos neatsirado, nes mokslininko karjera nežadėjo normalaus gyvenimo Lietuvoje. Mokslininkų gretose vakuumas - senoji profesūra, kuriai virš 50 metų, ir naujoji karta, iki 30-35 metų. Tas 15 metų tarpsnis prarastas. Todėl dabar reikiau daug daugiau investicijų, nei jų būtų reikėję nuosekliai ir pakankamai finansuojant mokslą.

Kuo čia dėta Žemutinė pilis, pradėta atkūrinėti 2001 metais?

Jau rašiau. Mokslo slėnį ar net du buvo galima už tuos pinigus įrengti. Jie jau dabar veiktų ir turėtų mokslinį įdirbį. Galėtų pritraukti daug daugiau ES fondų lėšų mokslo projektams nei dabar, kai tik stojasi ant kojų.

Arba buvo galima pastatyti kalėjimą. Vis tiek anksčiau ar vėliau reikės beveik visus buvusius valdžioje sodinti. Taip pat ir sukčius verslininkus, tautos sąmonės nuodytojus (tipo tolerastus ir kitus).

Du mokslo slėnius už 200 mln.? Turbūt juokauji... Gal ir vietoje Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijos už 65 mln. reikėjo pastatyti 18 gamyklų?
vietoje Mažvydo bibliotekos rekonstrukcijos už 93 mln. galėjome išasfaltuoti 100 km žvyrkelių, o vietoje Kauno arenos galėjome tris Silicio slėnius įrengti.. Arba dalelių greitintuvą pastatyti...

Tavo paties suvokiams apie paveldą lygus nuliui, jei laikai šiuolaikinėmis technologijomis pagal kelias akvareles ir atkastų pamatų kontūrus atstatytus valdovų rūmus paveldo objektu. Ten nieko autentiško nėra. Netgi senieji pamatai nenaudojami pagal paskirtį pastatytiems rūmams. Trakų pilis bent apie 50 proc. autentiška.
Jums gal atrodys keista ir neįtikėtina, bet Valdovų rūmai dar Žečpospolitos laikais buvo apleisti ir griuvo, nes jų nebereikėjo. Tai gal vieną kartą baigsis erezijos apie blogus rusus, nugriovusius Valdovų rūmus, valstybingumo simbolį. Kokį simbolį. Jie dar Žečpospolitos laikais buvo tapęs bomžų prieglauda. Mokykitės istorijos, paveldo korifėjai.

Jei tau 300 000 radinių yra kelios akvarelės nematau prasmės toliau diskutuoti.

Praeitį reikia žinoti, bet nereikia jos idealizuoti. Valdovų rūmai didžiąją savo gyvavimo dalį buvo valstybę iš vidaus griaunančių valdovų rezidencija. Tai kas čia gerbtino?

O ką su ja daryti? Menkinti, nekęsti?

A.Anskaitis. Apie Valdovų rūmus, patriotizmą ir liurbizmą
Dabar jau nė kiek neabejoju, kad didžiausia Lietuvos nelaimė – Valdovų rūmų atkūrimas. Didesnė negu nedarbas, emigracija, evakuacija, kainų kilimas, šildymo brangimas, baisesnė negu kontrabanda, korupcija, kyšininkavimas, valdžios pareigūnų išdidumas ir bukumas.


Nėra savaitės, kad apie šią statybą nerašytų laikraščiai, nediskutuotų komercinė ir visuomeninė televizija, radijas ir internetinė žiniasklaida. Nėra tų metų, kad Gedimino kalno papėdėje nesiraustų visokio rango Valstybės kontrolieriai, tikrintojai, istorijos, gamtos ir kiti saugotojai, etatiniai ir neetatiniai kritikai.

O šiemet net pačiai Vyriausybei bei elitiniams tikrintojams susisuko galvelės. Praėjus dešimčiai metų nuo rūmų atkūrimo pradžios Viešųjų pirkimų tarnyba pagaliau išsimiegojo, garsiai nusižiovavo ir išpyškino: sutartį su rangovu „Panevėžio statybos trestu“ reikia nutraukti ir skelbti naują konkursą. Ta aukštoji principingoji tarnyba nė nepastebėjo tokios „smulkmenos“, kad rūmų statyba iš esmės baigta, belikę vidaus įrengimo darbai.
Valstybės kontrolė savo išvadoje mus visus protina, kad reikėtų keisti rangos sutartį darbus tęsiant toliau. Pasigėrėjimą kelia kontrolierių ir jiems besąlygiškai pritariančių matematikos „žinios“: girdi, per dešimtmetį Valdovų rūmų projektas pabrango 250 milijonų litų, kai per tą laiką išleista 230 milijonų. Net pati Vyriausybė susipainiojo aukštųjų tarnybų tinkluose ir kelintą posėdį nenusprendžia, ką daryti. Atrodo, tik šalies prezidentė dar nepametė galvos, spaudos konferencijoje pasakiusi, kad „užšaldyti rūmų statybą būtų neprotinga“.
O dabar Generalinės prokuratūtos atstovas pravirko, kad nepriklausoma ekspertizė, ar teisingai panaudotos lėšos, gali kainuoti 2 milijonus litų ir kad Vyriausybė šią sumą turėtų skirti auditui, o ne rūmų atkūrimui. Tik kam jo reikia, kai kontrolierė „tiksliai“ pasakė, kiek jie pabrango ir visa žiniasklaida kelintą mėnesį tą skaičių linksniuoja? Vienas viską žinantis komentatorius rodo išeitį, girdi dėl rūmų likimo reikia vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo išmintimi ir toliau viskas eis kaip sviestu patepta. Pamiršo liaudies patarlę: „Su teismais prasidėk, pupų rėtį pasidėk“. Išmintingi patarėjai jau nė nežino, kas per daiktas tos pupos.


Po visokių kritikų, svarstymų, draudimų, purvo liejimo, patarimų, ekspertizių ir rekomendacijų jau pradedame pamiršti, kas gi iš tikrųjų tie Valdovų rūmai ir kodėl jie atkuriami. Esu vienas iš tų 70 tūkstančių naivuolių, aukojusių sunkiai uždirbtus litus rūmų atkūrimui, kadangi 2009 m. vasarą, artėjant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, skirtingai negu kritikos teisuoliai, nepatingėjau išlandžioti tų rūmų požemius, kalbėtis su statybų vadovais, paminklosaugos specialistais, jaučiu turįs teisę pareikšti ir savo nuomonę.

Nepasakosiu, kaip atrodo Valdovų rūmai. Kas labai norėjo, tą jubiliejinę vasarą visą mėnesį galėjo juose nemokamai lankytis. Kur kas svarbiau žinoti, kodėl ir kieno iniciatyva jie buvo nutarti atstatyti, pagalvoti, kodėl ant jų tiek pilama purvo.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tautinio patriotizmo pakilimo laikais, daug mūsų šalies gyventojų, ypač užsienio lietuvių organizacijos siūlė atkurti šį mūsų didingos istorijos simbolį. Taigi siekdamas įgyvendinti pilietiškų žmonių lūkesčius, septintasis, konservatorių vadovaujamas Seimas 2000 m. spalio 17, priešpaskutinę savo darbo dieną, vakariniame posėdyje priėmė „Lietuvos Respublikos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymą“ Nr. VIII-2073 ir įpareigojo Vyriausybę dar tais pačiais metais priimti nutarimą dėl praktiškų atstatymo darbų. Įstatyme buvo parašyta: „Iš valstybės biudžeto kasmet skiriama lėšų Valdovų rūmams atkurti, o jų suma nurodoma atskiroje valstybės biudžeto įstatymo eilutėje“. Posėdyje dalyvavo 59 Seimo nariai, 49 balsavo už, 5 susilaikė, prieš nebalsavo nė vienas Seimo narys.

Įstatymo projektą pateikė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Žibartas Jackūnas, posėdžio pirmininkas buvo dabar jau pagarsėjęs Arvydas Vidžiūnas, įstatymą pasirašė šalies prezidentas Valdas Adamkus.
Nepaisant prabėgusių metų, turime teisę žinoti, ką kalbėjo ir ką darė mūsų išrinktieji. Pacituosime pora to posėdžio dalyvių minčių. Kalbėję Seimo nariai – įvairių frakcijų atstovai Feliksas Palubinskas, Vytenis Andriukaitis, Vytautas Dudėnas, Juozas Dringelis vieningai siūlė priimti įstatymą. Įsimintinus sparnuotus žodžius ištarė F. Palubinskas: „Tie, kurie nesididžiuoja savo praeitimi, vargu ar galės kurti ateitį, kurią būtų galima didžiuotis“. Ir tik tuometinis premjeras Andrius Kubilius išdrįso pagalvoti skeptiškai: „Kolegos, nepaisant viso šio gražaus sprendimo, turiu pasakyti, kad niekas nesuskaičiavo, kiek tai kainuos... Mes turėsime ilgą ir varginančią statybą, nematydami jos pabaigos”.

Įvairių partijų politikai, vieningai, be didesnių ginčų balsavę už šį tautinės ištikimybės, solidarumo, politinės savimonės ir kultūros puoselėjimui ypatingai svarbų dokumentą (atsiprašau, šie gražūs žodžiai ne mano, o paimti iš įstatymo preambulės), vėliau neuždegė žmonių praktiniams darbams. Net dokumentą palaiminęs tuometinis šalies prezidentas V. Adamkus po kiek laiko ėmė viešai abejoti, ar verta rūmus atkurti, ar ne geriau tas lėšas paskirstyti po žiupsnelį bibliotekoms, rajonų kultūros centrams. Neteko patirti, kad kas nors iš tame posėdyje kalbėjusių ir balsavusių Seimo narių vėliau būtų mūru stojęs už jų atkūrimą.

Sakoma, kol gandrai snaudžia, varlės kvarkia. Kai mūsų politikos gandrai snaudė liurbių snauduliu, žiniasklaidos erdvė atiteko skeptikams, nihilistams. Kai kurie juodieji kritikai Valdovų rūmų atkūrimą vadina didžiausia pinigų plovykla, Algirdo Brazausko dvaro statyba ir kitais žeminančiais vardais.

Pravartu priminti, kad ir tokiomis nepalankiomis sąlygomis veikia Valdovų rūmų paramos fondas, tūkstančiai žmonių, dešimtys įmonių ir organizacijų aukojo dalį savo pinigų rūmams atstatyti. Paaukota daugiau negu 5 milijonai litų. Padėkos žodžiai jiems netarti, matyt, jų nė nereikia. Tik skaudu: po eilinės kritikų atakos, tie aukotojai pasijunta tarsi purvu apipilti. Ir vis dėlto tikiu: praeis keleri metai, ir savo valstybingumo simboliu – Valdovų rūmais didžiuosimės ne mažiau negu Trakų pilimi, kurios atstatymą irgi lydėjo skundai, priekabės, Maskvos emisarų kritika.

O dabar keletas nukrypimų, tiksliau klausimų pagal sąmokslo teoriją.

· Kodėl Seimas tokį svarbų, kaip rašoma paaiškinamame rašte, dokumentą priėmė paskubomis priešpaskutinę savo kadencijos darbo dieną, kai jau buvo žinomi konservatoriams nepalankūs rinkimų rezultatai? Kodėl tame svarbiame posėdyje dalyvavo gerokai mažiau negu pusė, o už įstatymą balsavo vos trečdalis Seimo narių? Kodėl įstatymas priimtas nepaisant Vyriausybės abejonių, nežinant bent apytikslės šio projekto kainos?

· Ar Valdovų rūmų atstatymas nebuvo savotiški spąstai būsimai Vyriausybei? Jei neatstatysi, kritikuos už įstatymo nevykdymą, už patriotizmo stoką, jei imsiesi darbų, gausi pylos už lėšų švaistymą.

· Ar kai kam ši kritika nebuvo patogi širma? Gal kas prisimena prancūzų klasiko G. Mopasano (Maupassant) novelę „Tas kiaulė Morenas“? Kol visuomenė gąsdinama apie 230 milijonų, kaip į balą išmestų, tiems nelemtiems Valdovų rūmams, be didelio triukšmo apie 70 milijonų išleista Žemės ūkio ministerijos didžiulio pastato modernizavimui, apie 40 milijonų - Užsienio reikalų ministerijos priestatui. O juodoji Generalinės prokuratūros piramidė surijo visą šimtą milijonų. O kiek milijonų palaidota likimo valiai paliktame sostinės stadione? Buvo spaudoje rašoma: projektui „Drąsi Lietuva“ išleisti 64 milijonai. Nors iš to projekto liko geras šnipštas, bet milijonai „sėkmingai įsisavinti”. Ar ne tiesa, kad valdininkų gerovei valdininkai visada yra dosniausi. Nepaisant partinės priklausomybės.

· Pagaliau kodėl žiniasklaida nepaskelbė to bene 800 Lietuvos šviesuolių laiško, raginančio greičiau baigti rūmų atkūrimą, o informacinę erdvę atiduoda vien kritikams?

Prieš kelerius metus vienas Prancūzijos prezidentas yra taikliai pasakęs, kad mūsų politikai praleido gerą progą patylėti. Vis lenda įkyri mintis – šįkart mūsų politikos lyderiai praleido ypač gerą progą vardan kilnaus tikslo telkti visuomenę, ugdyti žmonių patriotizmą. Kilnus tikslas murkdomas nihilizmo, o dabar ir teisinės painiavos liūne.

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=43445967

[oranger]

Ir net bendravimo tonas panašus.

O jei dar kas nors padarytų leksikos tyrimą...

[Sula]

Kad panašį suma "įsūdyta" į nac. stadiono griuvėsius, nekliūna niekam. Nes pinigai nuėjo tam, "kam reikia".
Valdovų rūmų vietoje reikėjo kažką daryti nori nenori, ir padaryta nemažai, nors ir diskutuotina. Dalis pinigų irgi buvo "papielavota" , kaip pas mus įprasta. Bet sumos ir rezultatai yra palyginami.
Tiesiog duota komanda: "Klykti!". Ir masuotė klusniai vykdo ją.

[Zosys]

Tiesiog duota komanda: "Klykti!". Ir masuotė klusniai vykdo ją.

visiškai sutinku. Tai net nebeįmanoma užslėpti. Ilgainiui išryškėja "klykiančių" motyvacija, tikrieji tikslai ir vidinė destrukcija.

[Andrejavus]

ziurejau as cia i tuos rumus, ir kazkas juose netaip, kazkas sleivo. radau kas. Durys blogoj vietoj istatytos.. Ziurekit kiek kartu geresnis vaizdas kai durys viduryje...


tikrasis vaizdas...


Kaip turetu buti...



dar biski stambiasnias ir graziasnes langu dekoracijas imetus is vis liux butu.