Valdovų rūmai

[Andrejavus]

Atvaizdas


žiūrėjau žiūrėjau į rūmus ir supratau, kad kažkas čia netaip.
Negražus pastatas. Išmetus visą tinką, pristačius daugiau bokštų būtų pats tas. Reikėjo daryti taip:
Atvaizdas



O kad būtų gražiau, pragriauti Pilies g. pradžią ir padaryti aikštę, ir Aukštutinę pilį truputį pastumti labiau į pietus bei suteikti gražesnes formas.

jojo as ir taip sakau, dar reiketu kokios grazios olos prie rumu, is kokios norjegijos atsivezti reiketu...


P.S: buciau isgyvenes ir be sarkazmo

[music]

jojo as ir taip sakau, dar reiketu kokios grazios olos prie rumu, is kokios norjegijos atsivezti reiketu...


P.S: buciau isgyvenes ir be sarkazmo

O kokiu pagrindu tie vartai turi būti ne valdovų kelio gale, iš Pilies g. per Pilies vartus patenkant į Žemutinę pilį, o kažkur šone, kur buvo tik prekybinės patalpėlės?

Langai XVI a. taip pat buvo ne tokie vitrininiai kaip dabar, tad kokiu pagrindu jie turėtų būti dideli?

Londonas. Gal teko lankytis Šekspyro teatre?


Žemutinė pilis tai ne koks Globe teatras, kurio tiek forma kitokia nei buvo originaliai- apvali vietoje aštuoniakampės, tiek pastatytas keli šimtai metrų į šoną. Va čia tai tikrai kūryba iš vieno paveiksliuko. Pastatas sudegintas 1644, atkurtas prieš dešimtmetį. Beje, reiks aplankyt.

[c2h5oh]

Kad panašį suma "įsūdyta" į nac. stadiono griuvėsius, nekliūna niekam.

Kliūna. Ir antrą kartą stadiono statyba sustojo būtent dėl to (dėl akivaizdžiai kyšančių "ausų"). Beje, stadiono atveju irgi buvo bandoma prisidengti "nacionaliniais interesais", "Ką Užsieniečiai Pasakys Kad Sostinėje Neturime Tarptautinius Standartus Atitinkančio Stadiono", ir skubėjimu suspėti iki 2009 metų dainų šventės.

Taigi tavo pavyzdys gan taiklus - tik tai ne į naudą šioje temoje aptariamam statiniui. Nors stadionas statinys gerokai paprastesnis, nėra galimybės žaisti antikvariatą...

[Sula]

Kliūna. Ir antrą kartą stadiono statyba sustojo būtent dėl to (dėl akivaizdžiai kyšančių "ausų").

Ne dėl to, o dėl neskirto finansavimo. Juolab, kad "Veikmė" varė net iki 2009 m. sausio.
Tiesa, vėliau atsirado tam tikras teisinis įvertinimas. Bet, pabrėžtina, kad "kaltų nėra", kaip jau įprasta pas mus.
Ir istorija tikrai nesibaigia:
Sostinės politikai vėl nori imtis nacionalinio stadiono statybų


Bet šita tema ne apie tai

[c2h5oh]

Ne dėl to, o dėl neskirto finansavimo.

O neskyrimo priežastis ir buvo "ausys" (nes dar ir partijos skirtingos buvo).

Bet tikrai netęskim Bet sutik, kad "kitur pavogė ne mažiau" - ne argumentas.

[Andrejavus]

O kokiu pagrindu tie vartai turi būti ne valdovų kelio gale, iš Pilies g. per Pilies vartus patenkant į Žemutinę pilį, o kažkur šone, kur buvo tik prekybinės patalpėlės?

Langai XVI a. taip pat buvo ne tokie vitrininiai kaip dabar, tad kokiu pagrindu jie turėtų būti dideli?

Londonas. Gal teko lankytis Šekspyro teatre?
Atvaizdas


Žemutinė pilis tai ne koks Globe teatras, kurio tiek forma kitokia nei buvo originaliai- apvali vietoje aštuoniakampės, tiek pastatytas keli šimtai metrų į šoną. Va čia tai tikrai kūryba iš vieno paveiksliuko. Pastatas sudegintas 1644, atkurtas prieš dešimtmetį. Beje, reiks aplankyt.

nr 1:
Nieko nesakiau apie langu dydi, rasiau langu dekoracijos, ir taip, stambiasnes dekoracijos butu vaizda pagerine 10000000 kartu... ir jokiems breziniams nebutu nusizengimas. dar plius derintusi prie katedros.



Nr 2: Ijejimas turetu buti viduryje nes is tos tavo pilies,valdovu ar kokios ten gatves vistiek negali matyti iejimo. statula blokuoja... gal ten iejimas is sono ir "made sense" pries 500 metu, bet siandien jisai tik durnai atrodo.

Ir nr 3: Jeigu gerai atsimenu valdovu rumai turi: liftus, modernius langus, modernu sildyma, stiklines terasas, kurios tikruose valdovu rumuose tikrai nesirado, kazkoki kupola kuris nezinia is kur ten isdyges, kazkoki lempini nesusipratima po desne puse ijejus i rumu kiema (prie laiptu) ir t.t. tai nereik tik pradet, kad atitaikymas i brezinius buvo labai svarbus dalykas...

[Sula]

Bet tikrai netęskim Bet sutik, kad "kitur pavogė ne mažiau" - ne argumentas.

Grįžtant prie Valdovų rūmų, vis gi visuomenės dėmesys, manau, neleido didelių grobstymo mąstų.
O šiaip žmogiškai mane piktina tai, kad iki šiol negaliu aplankyti šio objekto, nors jame yra įmūryta ir mano keliasdešimt litų

[Depeche]

nr 1:
Nieko nesakiau apie langu dydi, rasiau langu dekoracijos, ir taip, stambiasnes dekoracijos butu vaizda pagerine 10000000 kartu... ir jokiems breziniams nebutu nusizengimas. dar plius derintusi prie katedros.

Atvaizdas

.

čia žinok kažkokią komediją padarei, viskas atsiremia į analogus ir radinius, piešinius, o ne kaip gražiau. Kaimiečiai jau labai daug prisidarė ant savo namų kad būtų "gražiau".

[Prieš]

Kuo čia dėta Žemutinė pilis, pradėta atkūrinėti 2001 metais?

Aš irgi nežinau, kuo čia dėta Ž. Pilis. Pats apie ją užsiminei, matyt bandydamas nukreipti dėmesį. Kalba buvo apie Valdovų rūmus.

Du mokslo slėnius už 200 mln.? Turbūt juokauji... Gal ir vietoje Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijos už 65 mln. reikėjo pastatyti 18 gamyklų?
vietoje Mažvydo bibliotekos rekonstrukcijos už 93 mln. galėjome išasfaltuoti 100 km žvyrkelių, o vietoje Kauno arenos galėjome tris Silicio slėnius įrengti.. Arba dalelių greitintuvą pastatyti...

Taip, nes jei pradėtų statyti Valdovų rūmus dabar, jie kainuotų dar daugiau. Pagal ano meto kainas, buvo galima pastatyti net ir du mokslo slėnius. Pavyzdžiui, Saulėtekio slėnio projekto vertė tik apie 29 milijonus ikikrizinėmis kainomis.
http://www.lvpa.lt/lt/content/viewitem/11389/
Todėl netgi ne du slėnius buvo galima pastatyti. Dar ir kalėjimą su priverčiamųjų darbų įmone vagims v zakone.

Jei tau 300 000 radinių yra kelios akvarelės nematau prasmės toliau diskutuoti.

Ar aš kur nors prieštaravau archeologinių tyrimų atlikimui? Atrodo sakiau, kad buvo galima ištirti ir uždengti stikliniu stogu įrengiant ekspoziciją.

Tiesiog duota komanda: "Klykti!". Ir masuotė klusniai vykdo ją.

Čia dar kuris iš mūsų penktakolonininkas?

[Aleksas666]

Manau, jog verta tęsti darbus vien dėl to, kad reikia kažkokio postumio valstybei, o jei trūksta autentiškumo visąlaik galima patyrinėti Vingrės upelio vietą, manau, jog būtent ten sumėtė visą mūrą. O kaži, gal ir dar kokio brūdo galima rast Vingrėj

[index]

Manau, jog verta tęsti darbus vien dėl to, kad reikia kažkokio postumio valstybei, o jei trūksta autentiškumo visąlaik galima patyrinėti Vingrės upelio vietą, manau, jog būtent ten sumėtė visą mūrą. O kaži, gal ir dar kokio brūdo galima rast Vingrėj

O va čia iš tikrųjų teisingai mąstai.. Juk ten dar šalia buvo vyskupų rūmai (Kažkur skaičiau, kad romaniniai) ir t.t. Taigi ten visokio gėrio turėjo būt. Klausimas tik ar mūro nesunaudojo statydami carinę tvirtovę toje vietoje?..

[Aleksas666]

O va čia iš tikrųjų teisingai mąstai.. Juk ten dar šalia buvo vyskupų rūmai (Kažkur skaičiau, kad romaniniai) ir t.t. Taigi ten visokio gėrio turėjo būt. Klausimas tik ar mūro nesunaudojo statydami carinę tvirtovę toje vietoje?..

Įsitikinęs, jog romaniniai? nes romanika XI–XII, o Vilnius įkurtas tik XIV amžiuje. Tačiau, dėl vyskupų rūmų tai tikrai tuėjo būti. O dėl Vingrės, tai jį užpilta būtent tuo laikotarpiu kai buvo nugriauti Valdovų rūmai, o kadangi upę palaužti vien tik žemę neįmanoma, jie turėjo naudoti kažką tvirtesnio, tai galima daryt prielaidą, jog sumėtė į upę mūrą, medieną(jei tokią dar buvo likusį) ir žinoma daug kitko.

[index]

Įsitikinęs, jog romaniniai? nes romanika XI–XII, o Vilnius įkurtas tik XIV amžiuje.

Taigi, kad nesu įsitikinęs ir labai abejoju, bet ta kažkur perskaityta mintis man ramybės neduoda. Čia kaip su neaišku ar egzistavusia ir kaip atrodžiusia Mindaugo Katedra Vilniuje...

Tačiau, dėl vyskupų rūmų tai tikrai turėjo būti. O dėl Vingrės, tai jį užpilta būtent tuo laikotarpiu kai buvo nugriauti Valdovų rūmai, o kadangi upę palaužti vien tik žemę neįmanoma, jie turėjo naudoti kažką tvirtesnio, tai galima daryt prielaidą, jog sumėtė į upę mūrą, medieną(jei tokią dar buvo likusį) ir žinoma daug kitko.

Labai gali būti. Dėl to ir labai gaila, kad tvarkant Katedros aikštę ten visko neatkasė (O vandeningame sluoksny viskas galėjo ir gana gerai išsilaikyti). Dabar vėl neaišku kiek laiko reikės laukt. O gi ten pati Lietuvos širdis buvo: Vyskupų rūmai, Tribunolas, dar ir senieji Radvilų rūmai kitoje upės pusėje...

[Aleksas666]

Taigi, kad nesu įsitikinęs ir labai abejoju, bet ta kažkur perskaityta mintis man ramybės neduoda. Čia kaip su neaišku ar egzistavusia ir kaip atrodžiusia Mindaugo Katedra Vilniuje...

Tiesa, galėjo būti romaniniai, jei buvo statyti taip pat kaip Aukštutinė pilis bei žemutinė. Jeigu tai buvo bendras gynybinių statynių ir administracinių pastatų kompleksas, tuomet nemaža tikimybė, jog jie buvo romaniniai

[index]

Tiesa, galėjo būti romaniniai, jei buvo statyti taip pat kaip Aukštutinė pilis bei žemutinė. Jeigu tai buvo bendras gynybinių statynių ir administracinių pastatų kompleksas, tuomet nemaža tikimybė, jog jie buvo romaniniai

Gal turi kartais kokios informacijos kaip atrodė, kur stovėjo, kada buvo statyta ir šiaip visko apie pirmąją žemutinę pilį? Šita vieta labai domina (savotiškos šventojo gralio paieškos ), bet informacijos labai mažai.

[Aleksas666]

Gal turi kartais kokios informacijos kaip atrodė, kur stovėjo, kada buvo statyta ir šiaip visko apie pirmąją žemutinę pilį? Šita vieta labai domina (savotiškos šventojo gralio paieškos ), bet informacijos labai mažai.

Nieko tvirtai teigti negaliu, tačiau bent Pagal šį žemėlapį numeriu 16 "Das Bischops haus"yra pažymti Vyskupų rūmai. Manau reikės daugiau pasiaiškinti, tuomet turėsiu aiškesnį vaizdą. Tačiau čia rūmai tikrai romaniniai

[index]

Ir kodėl aš į šitą paveikslą anksčiau atidžiai neįsižiūrėjau? Jeigu čia teisingai nupiešta tai išvis sensacija kvepia, nes vyskupų rūmai net ne Žemutinės pilies komplekse nupiešti, o kažkur Prezidentūros (Naujųjų vyskupų rūmų?) vietoje nupiešti. Įdomu tada kiek ir kada tų Vyskupų rūmų Vilniuje buvo ir kada kurie statyti?.. Logiškai mąstant jeigu buvo Mindaugo Katedra tai ji turėjo turėt savo Vyskupą...

Įdomu, ar buvo kokie kasinėjimai prie Prezidentūros daromi?

p.s. O čia jame tiek įdomybių, kad atskiros temos reiktu.

[music]

Nesuprantu kokias čia sensacijas sugalvojote ir kuriate
Pirmoji Žemutinė pilis buvo medinė, 1282 m.
Daug įdomesni ne tie rūmai, o varpinės kvadratinė dalis, kuri dabar yra po žeme.
Romanikos stiliaus Lietuvoje nebuvo iš iš principo būt nelabai galėjo, į Lietuvą tik priėmus krikštą įžengė gotika. Ikikrikštinės pilys stiliaus požymių neturi, tik vietinės architektūros bruožų.

Truputį apie to laikotarpio statybas šioje vietoje.

Medines, vėliau mūrines pilis-tvirtoves statė kunigaikščių statybininkai, amatininkai, papilių (prie pilių įsikūrusios gyvenvietės) gyventojai. Kaip atrodė medinės romaninio laikotarpio Lietuvos pilys, galima įsivaizduoti pažiūrėjus į Dapštiį pilies rekonstrukciją.

Perėjimą nuo medinių prie mūrinių pilių geriausiai rodo Vilniaus Žemutinė pilis. XIII a. viduryje prieš pilį esantis medinis aptvaras buvo pakeistas mūrine siena iš akmenų, vėliau ir iš plytų. Gynybiniai Žemutinės pilies įrenginiai jungėsi su Aukštutinės pilies įtvirtinimais. Po apvaliuoju bokštu (katedros varpinė) aptiktos Žemutinės pilies mūro sienos ir keturkampio gynybinio bokšto liekanos, niša su pusapvale sąrama. Sienos mūrytos iš didelių plytų ir akmenų kiautiniu būdu (dvi lygiagrečios sienos mūrijamos iš plytų ar apylygių akmenų, o tarpas tarp jų užpildomas smulkiais akmenimis, skalda ir kalkių skiediniu). Plytos dėtos dar nesilaikant ritmo. Lietuvoje iki XII-XIII a. sienos krautos tik iš nesurištų lauko akmenų ar riedulių. Toks mūras vadinamas krūsniniu (krautiniu). Jis aptinkamas kai kuriuose X-XIII a. gynybiniuose įrenginiuose Nemenčinėje, Kaune, Vilniuje ir kitur. Pažymėtina, kad ir vėliau, net iki XX a., iš nesurištų akmenų būdavo kraunamos šventorių, kapinių, kiemų tvoros, kartais pastatų pamatai, pirčių krosnys, rūmų sienos.

Nuo XIII a. paplito kalkių skiediniu surištas akmens mūras.

Iki XIII a. pabaigos didieji akmenys paprastai nebuvo skaldomi, o tik guldomi lygesniu šonu į išorę. Būtent iš tokio mūro išsirutuliojo kiautinė sienos konstrukcija.

XIII a. Lietuvoje atsirado plytos. Iš pradžių plonosios, vadinamos bizantinėmis, o vėliau storosios – bruselinės, pargabentos iš Vidurio Europos. Seniausios Lietuvoje gamintos plytos taip pat siekia XIII a. Joms prigijo lietuviškųjų plytų vardas. Lietuviškosios plytos – raudonos, pailgos formos, daug storesnės už to paties laikotarpio bizantiškąsias ir rusiškąsias plytas. Vienoje kloto pusėje, dažniausiai išilginėje, lietuviškosios plytos turėjo keletą griovelių, padarytų braukiant pirštais ar kokiu nors įrankiu. Gamybos būdas, naudojant pailgas brauktines plytas (jos dar vadinamos bruselinėmis) ir rišamąją medžiagą – kalkes, į Lietuvą atėjo iš Vidurio Europos šalių apie XIII a. vidurį. Ankstyvuosiuose statiniuose plytų kaitos ritmo nepaisyta, ilgainių ir trumpainių plytų eilėje vyravo ilgainės. Nuo XIII a. pabaigos pradėta rišti baltiškuoju (vendiniu, markiškuoju) būdu. Plytos daugiausia naudotos pilims statyti.

[index]

Matai, aš čia svarsčiau apie Mindauginį XIII a. Vilnių ir ar tikrai jame nebuvo mūrinės architektūros... Ir kokios architektūros buvo Vyskupų rūmai priešais katedrą bei pirmieji dabartinės Prezidentūros vietoje.

Paskaičius tavo straipsnį iškilo dar daugiau klausimų.

Kaip atrodo ta minima rekonstrukcija? Kas Lietuvoje buvo statyta iš tų plonųjų romėniškų (Bizantinių) plytų (Šitas faktas man buvo tikra sensacija )?

[Prieš]

Įsitikinęs, jog romaniniai? nes romanika XI–XII, o Vilnius įkurtas tik XIV amžiuje. Tačiau, dėl vyskupų rūmų tai tikrai tuėjo būti. O dėl Vingrės, tai jį užpilta būtent tuo laikotarpiu kai buvo nugriauti Valdovų rūmai, o kadangi upę palaužti vien tik žemę neįmanoma, jie turėjo naudoti kažką tvirtesnio, tai galima daryt prielaidą, jog sumėtė į upę mūrą, medieną(jei tokią dar buvo likusį) ir žinoma daug kitko.

Nebuvo būtina užpilinėti mūru visą vagą. Nemanau, kad tais laikais su brangiomis statybinėmis medžiagomis (plytomis) taip būtų buvę pasielgta. Didžioji dalis plytų turbūt buvo gražiai išrinktos ir panaudotos kitoms reikmėms.
Be to tiesiant lietaus kanalizaciją, daug suversto šlamšto turėjo būti iškasta.