Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Valdovų rūmai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė B.S. Rodyti pranešimą
    Na, galbut ne vietoj ikisau savo trileki. Nenoriu pradet politines diskusijos. Komisijos pateiks isvadas kas kaip ir kodel, ir tuomet bus matyt kodel visi statybu stumiko didieji projektai stoja del korupcijos (Valdovu Rumai ir Nacionalinis stadionas), kodel Kristute turi viesbuti ir kodel kito viesbucio statybos stojo sustojus stadionui.
    Tu tikrai tuo tiki? Reiktų įteikti medalį už viltį...

    Comment


      Parašė Kecal Rodyti pranešimą
      Tu tikrai tuo tiki? Reiktų įteikti medalį už viltį...
      Mano pasisakymas buvo pusiau sarkastiskas, bet ir vilties turiu isties nemazai =)
      Nemanau kad pacios komisijos baisiai daug ka paskelbs, nes nebera ka skelbt... Gal koki direktoriu ir nutvers (ir bent jau tai butu isties neblogai), bet pacio stogo kuris denge ir leido pinigu plovima nebenutversi, AMB nebeapklausi. Kazkaip baigesi Alitos, LDuju, LEO ir viesbucio tipo privatizacijos, uzsidare statybu lesykleles.
      O siaip jei stebit kas vyksta, tai Lietuvos korupcijos reitingas gereja, po truputi kapojamos galvos, pareigunai verciami atsakyti uz savo veiksmus, grieztinami viesieji pirkimai. Belieka tiketis kad sis procesas tesis. Kazkada ir reketas Lietuvoje buvo kasdienybe...

      Comment


        Pradėjau skaityti knygą - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste. http://www.valdovurumai.lt/Leidiniai/Knygos.lt.htm

        Knygoje įdomiai supažindinama ne tik su Valdovų rūmų, bet ir kitų Europos šalių, net Amerikos svarbių pastatų atkurimu ir išsaugojimu, jų atkurimo problemomis. Įkeliu tik keleta brėžinių iš knygos susijusių su rūmų atkurimų ir archeologija.











        Comment


          Labai gera knyga, as ja jau perskaiciau. Geras pasirinkimas Laimuti
          Lithuanian Top 5 tallest buildings
          1. Europa Tower 126 m. 33 f.
          2. Pilsotas 112 m. 34 f.
          3. Arfa 100 m. 29 f.
          4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
          5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.

          Comment


            Smagu, kad žmonės pradėjo domėtis, kad šie rūmai atstatyti ne iš Brazausko fantazijos, kaip čia kai kas piešė šiame forume.
            DINGĘS MIESTAS - MERKINĖ <<

            Comment


              O ta knyga dar pardavinėjama ?
              N N N

              Comment


                Parašė LBP Rodyti pranešimą
                O ta knyga dar pardavinėjama ?
                Dar yra pirkti čia: http://www.patogupirkti.lt/book/book...=9786099507409 o Vilniaus knygynuose tikrai yra.

                Comment


                  patariu pirkti Vilniaus paveikslu galerijoje. ten kaina 25lt
                  Lithuanian Top 5 tallest buildings
                  1. Europa Tower 126 m. 33 f.
                  2. Pilsotas 112 m. 34 f.
                  3. Arfa 100 m. 29 f.
                  4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
                  5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.

                  Comment


                    Kultūros veikėjų parašai už Valdovų rūmus remia „ūkišką“ ministro požiūrį

                    Beveik 770 kultūros bei meno veikėjų, įvairių premijų laureatų, mokslininkų palaiko Valdovų rūmų statybų užbaigimą. Aukščiausiems valdžios atstovams adresuotas vardinis sąrašas ir Valdovų rūmus palaikanti peticija antradienio rytą įteikti kultūros ministrui Arūnui Gelūnui.

                    Comment


                      Rūmų vakarų ir šiaurės vakarų korpusų išoriniai fasadai

                      Mane labiausiai stebina šių korpusų statybos ir projektavimo darbai. Pirmajame projekte altana buvo atskirta nuo vakarinio korpuso, tai matosi P.Smuglevičiaus piešinyje.
                      N.Kitkauskas rašo: Neužstatytas protarpis vakarų korpuso vidurinėje dalyje vaizduojamas ir M.Fiurstenhofo plane. Šiame protarpyje galėjo buti vienaaukštė patalpa, nes čia rastas rūsys. Retrospektyviniame projekte virš rusio K tokią antžeminę patalpą (vienaaukštę) siūlyta atstatyti. Projektuotojai nutarė kitaip - virš rūsio K pastatė tris aukštus.

                      http://www.lvr.lt/



                      Du lapai iš N.Kitkausko knygos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, čia rašoma apie vakarų korpuso atstatymo darbus.

                      http://www.pics.lt/gallery.php?entry=images/208_1.jpg

                      http://www.pics.lt/gallery.php?entry=images/132_2.jpg

                      Mūro sienų iškyša vakarų korpuso vakarinės sienos išorėje.



                      Manau nesusipratimas buvo padarytas statant šias iškyšas, tokių tikrovėje nebuvo, čia jau projektuotojų vaizduotė. Priekaistauja N.Kitkauskas rūmų projektuotojams dėl pietinio fasado langų virš pagrindinio įvažiavimo, atkuriant rūmus menėje pietiniame fasade atkurtas tik vienas langas. Tačiau 1802 m. pietų fasado piešinyje į šonus nuo jo dar matomos tamsesnės dėmės: galima manyti, kad tai - užmūrytų langų žymės. Tokie langai numatyti pirmajame variante.



                      Virš įvažiavimo buvo Karaliaus sosto salė ir praėjimas į Šv.Kazimiero koplyčią, tokiai patalpai tikrai mažoka dviejų langų. Projektuotojai patikėjo 1802 m. piešiniu.

                      Comment


                        Iš tos pačios serijos:







                        Tai kuriame "valdovų rūmų" variante visgi daugiausia autentikos? O galiausiai juk ir plastikiniais langais įstiklintas bokštelis nebemaišo..
                        Paskutinis taisė Justin; 2011.03.11, 18:45.

                        Comment


                          Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                          Rūmų vakarų ir šiaurės vakarų korpusų išoriniai fasadai

                          Mane labiausiai stebina šių korpusų statybos ir projektavimo darbai. Pirmajame projekte altana buvo atskirta nuo vakarinio korpuso, tai matosi P.Smuglevičiaus piešinyje.
                          N.Kitkauskas rašo: Neužstatytas protarpis vakarų korpuso vidurinėje dalyje vaizduojamas ir M.Fiurstenhofo plane. Šiame protarpyje galėjo buti vienaaukštė patalpa, nes čia rastas rūsys. Retrospektyviniame projekte virš rusio K tokią antžeminę patalpą (vienaaukštę) siūlyta atstatyti. Projektuotojai nutarė kitaip - virš rūsio K pastatė tris aukštus.
                          Na vėlesnis projekto variantas turi savas priežastis:

                          1) rūsio K sienos pastebimai storesnės už viso šiaurės rytų korpuso sienas. Natūraliai iškyla klausimas, kam tokios storos rūsių sienos, jei virš jų tik vieno aukšto pastatėlis?

                          2) jei "altana" būtų atstatyta ne virš K rūsio, o virš L rūsio pietinės dalies, tai koks būtų buvęs jos pamatas? Tokios "altanos" šiaurinė siena būtu turėjusi remtis netgi ne į pamatą, o į arką rūsiuose, Ar tokia arka iš principo būtų pajėgusi atlaikyti virš savęs 3 aukštus + didžiulį atiką?



                          Be Smuglevičiaus sepijų egzistuoja dar ir kitos mežiagos. Ir ji netgi chronologiškai ankstyvesnė. Pvz. nežinomo dailininko XVIII a. pask. ketvirčio piešinys, kuris nenatūraliai, bet ir informatyviai pateikia viso vakarų korpuso fasado išklotinę. Ten altana yra prijungta prie vakarų korpuso.



                          tame šiaip jau nekokybiškame, bet ansktyvame piešinyje atlana aiškiai išsiskiria trimis matomais obeliskais. virš atiko.
                          blaivumas išlaisvina

                          Comment


                            Laimuti, pagarba kad vienas iš nedaugelio šioje temoje rašai apie projektą, o ne apie AMB ir sąmokslo teorijas

                            teko dalyvauti VR projektavimo "virtuvėje" galiu pakomentuoti dėl vakarinio korpuso.
                            ikonografijoje akivaizdžiai nėra matoma kad vakarinis bokštas buvo atskiras ar neatskiras:
                            http://img446.imageshack.us/img446/1...k02scan5bb.jpg
                            vaizdas iš šono, rakursu. frontalaus v.korpuso piešinio nėra.
                            Fiurstenhofo plane matyti 2 sujungimai su katedra - labai panašu, kad piešinyje jis kaip tik ir yra matomas bokšto dešinėje. tie pripjovimai, kurie tau užkliuvo kaip "savivalė" , yra kaip ženklas, užuomina į šiuos elementus, kurių atstatyti greta šiandieninės katedros yra nebeįmanoma.
                            Dėl plyšio Fiurstenhofo plane - iš esmės taip pat vaizduojamas yra ir bromas, negalima 100proc. teigti kad stovejo 2 atsiri rūmų gabalai.kad bokštas
                            Taip pat negalima pamiršti ir elementarios logikos ir rūmų tipologijos. rytų korpuse taip pat yra toks "priblokuotas" bokštas, užbaigiatis rūmų korpusą. šitaip daroma ir to laikmečio analoguose. Na, jei visgi bokštas toks vienišas ir stovėjo, vadinasi neatstatėme visiško unikumo ir anomalijos
                            Tikėti viskuo ką sako ir rašo ponas Kitkauskas aš esu įsitikines negalima jokiu būdu. Nors ir žmogus daug nuveikęs, bet itin senamadiškų pažiūrų ir labai kategoriškas.

                            p.s.kol rašiau ir Zosys labai į temą tą patį pakomentavo, bei įdėjo pamatų kartogramą, kuri čia daug sako. akivaizdu, kokios storos pamatų sienos toje vietoje, kur bokštas ir atstatytas. būtų mistika daryti tokius pamatus 1 aukšto neaiškiam dariniu.
                            Paskutinis taisė toshas; 2011.03.11, 20:26.

                            Comment


                              Parašė toshas Rodyti pranešimą
                              Laimuti, pagarba kad vienas iš nedaugelio šioje temoje rašai apie projektą, o ne apie AMB ir sąmokslo teorijas

                              teko dalyvauti VR projektavimo "virtuvėje" galiu pakomentuoti dėl vakarinio korpuso.
                              ikonografijoje akivaizdžiai nėra matoma kad vakarinis bokštas buvo atskiras ar neatskiras:
                              http://img446.imageshack.us/img446/1...k02scan5bb.jpg
                              vaizdas iš šono, rakursu. frontalaus v.korpuso piešinio nėra.
                              Fiurstenhofo plane matyti 2 sujungimai su katedra - labai panašu, kad piešinyje jis kaip tik ir yra matomas bokšto dešinėje. tie pripjovimai, kurie tau užkliuvo kaip "savivalė" , yra kaip ženklas, užuomina į šiuos elementus, kurių atstatyti greta šiandieninės katedros yra nebeįmanoma.
                              Dėl plyšio Fiurstenhofo plane - iš esmės taip pat vaizduojamas yra ir bromas, negalima 100proc. teigti kad stovejo 2 atsiri rūmų gabalai.kad bokštas
                              Taip pat negalima pamiršti ir elementarios logikos ir rūmų tipologijos. rytų korpuse taip pat yra toks "priblokuotas" bokštas, užbaigiatis rūmų korpusą. šitaip daroma ir to laikmečio analoguose. Na, jei visgi bokštas toks vienišas ir stovėjo, vadinasi neatstatėme visiško unikumo ir anomalijos
                              Tikėti viskuo ką sako ir rašo ponas Kitkauskas aš esu įsitikines negalima jokiu būdu. Nors ir žmogus daug nuveikęs, bet itin senamadiškų pažiūrų ir labai kategoriškas.

                              p.s.kol rašiau ir Zosys labai į temą tą patį pakomentavo, bei įdėjo pamatų kartogramą, kuri čia daug sako. akivaizdu, kokios storos pamatų sienos toje vietoje, kur bokštas ir atstatytas. būtų mistika daryti tokius pamatus 1 aukšto neaiškiam dariniu.
                              Taip Zosio idėtas pamatų planas daug ką pasako, atkreipiau jau anksčiau į tai, altana tikrai negalėjo stovėti ant silpnų pamatų, to N.Kitkauskas nepaminėjo knygoje. Bet dabar keistai atrodo tos vakarinės sienos iškyšos, manau jų galėjo ir nestatyti. Vietoje jų buvo galima visiškai atkurti praėjimą į Šv.Kazimiero koplyčia ir dvi konstrukcines arkas pavaizduotas M.Fiurstenhofo plane. Manau ateityje toks praėjimas į koplyčia bus, ir visi galės apsilankyti karališkoje ložėje.

                              Comment


                                Prieš galerijos į katedrą atstatymą kažkodėl pasisakė visagalė katalikų bažnyčia (O pro tą galeriją gi Karaliai patekdavo į Kazimiero koplyčią klausyti pamaldų)...
                                Post in English - fight censorship!

                                Comment


                                  Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                  Taip Zosio idėtas pamatų planas daug ką pasako, atkreipiau jau anksčiau į tai, altana tikrai negalėjo stovėti ant silpnų pamatų, to N.Kitkauskas nepaminėjo knygoje. Bet dabar keistai atrodo tos vakarinės sienos iškyšos, manau jų galėjo ir nestatyti. Vietoje jų buvo galima visiškai atkurti praėjimą į Šv.Kazimiero koplyčia ir dvi konstrukcines arkas pavaizduotas M.Fiurstenhofo plane. Manau ateityje toks praėjimas į koplyčia bus, ir visi galės apsilankyti karališkoje ložėje.
                                  Ar tai iš tikrųjų buvo altana. Aš neatsitiktinai ją rašau kabutėse. Šis priestatas nepanašus į tipišką altaną (tokią kaip pvz. Gardino pilyje). Ji per didelė. Su atskiru atiku (!). Kas tai buvo? Neaišku. Tai dar reikės atskleisti, bet tai turėjo būti specifinės funkcijos patalpa. Aš turiu savų sumetimų šiuo klausimu (ir jie paaiškintų tos patalpos atskirumą ir kartu integruotumą į vakarinį korpusą), bet kol kas aš geriau nutylėsiu savo labai jau drąsias hipotezes.

                                  Kaip jums atrodo, kas tai galėjo būti?
                                  blaivumas išlaisvina

                                  Comment


                                    Parašė toshas Rodyti pranešimą
                                    ikonografijoje akivaizdžiai nėra matoma kad vakarinis bokštas buvo atskiras ar neatskiras:
                                    http://img446.imageshack.us/img446/1...k02scan5bb.jpg
                                    .
                                    Aiškiai matoma, jog bokštas yra atskirtas, matoma likusio korpuso karnizai, kurie yra atskirti nuo bokšto. Galima palyginti su šiuo maketu

                                    Ir tai gan tikslus Smuglevičiaus piešinys, kuriame perteiktos proporcijos.

                                    Comment


                                      Parašė Zosys Rodyti pranešimą
                                      Ar tai iš tikrųjų buvo altana. Aš neatsitiktinai ją rašau kabutėse. Šis priestatas nepanašus į tipišką altaną (tokią kaip pvz. Gardino pilyje). Ji per didelė. Su atskiru atiku (!). Kas tai buvo? Neaišku. Tai dar reikės atskleisti, bet tai turėjo būti specifinės funkcijos patalpa. Aš turiu savų sumetimų šiuo klausimu (ir jie paaiškintų tos patalpos atskirumą ir kartu integruotumą į vakarinį korpusą), bet kol kas aš geriau nutylėsiu savo labai jau drąsias hipotezes.

                                      Kaip jums atrodo, kas tai galėjo būti?
                                      Spėju, kad stori masyvus pamatai ir sienos buvo skirtos kažką vertingo laikyti pvz: iždą, archyvą, biblioteką.

                                      Comment


                                        Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                        Spėju, kad stori masyvus pamatai ir sienos
                                        - šilčiau -

                                        Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                        buvo skirtos kažką vertingo laikyti pvz: iždą, archyvą, biblioteką.
                                        - šalta -

                                        p.s. storos sienos, atskiras atikas (savotiška ugniasienė stogo lygyje) ne tik apsaugo rizalitą nuo išorės, bet ir išorę t.y. likusius valdovų rūmus galėjo saugoti nuo to, kas galbūt vyko tame rizalite.
                                        Paskutinis taisė Zosys; 2011.03.11, 21:57.
                                        blaivumas išlaisvina

                                        Comment


                                          Beje, mano pateiktas 18 a. 4-o ketvirčio piešinys dar informatyvesnis, nei aš maniau.



                                          Kaip sakiau, jame pavaizduotas viso vakarinio korpuso išklotinė. Vakarinio korpuso rizalitą (kaip jau sakiau) išduoda ne tik virš jo atiko nupiešti maži obeliskai (kaip ir rytų korpuso rizalito atiko viršuje), bet taip pat akivaizdžiai nupiešta vartų įvažiavimo arka - tai yra senojo kelio į valdovų rūmus vieta. taigi tai nepaneigiamai liudija, kad rizalitas buvo pastatytas virš senojo kelio į valdovų rūmų kiemą.
                                          Paskutinis taisė Zosys; 2011.03.11, 21:49.
                                          blaivumas išlaisvina

                                          Comment

                                          Working...
                                          X