Valdovų rūmai

[Linas]

"mokslinės" įžvalgėlės, paveldėtos iš prof(?) A. Kulakausko

Buvai Kulakausko studentu? Kur?

[Rijikas]

toshas išreiškė labai teisingą poziciją šiuo klausimu, su kuria visiškai sutinku. Tik dar norečiau paklaust Rijiko, ką būtent mes stengiamės paslėpti? Galbūt praskaičiau ar iš konteksto iškrito, bet būtų įdomu, kad įvadintumei.

Pirma paklausi, kas yra tiesa, po to aš susimausiu, ir galiausiai manyje išaugs žinojimas? Neblogas scenarijus
Nė vienas skaičius nekalba pats už save. Tai, ką vadiname "faktais", dažnai būna tik pasakos, pagrindžiančios kažkam patogią istoriją, legitimuojančią pirmiausiai darbartį, bet tai turės pasėkmes ateityje. Kas yra praeitis? Tai, ko nebėra, bet turime keletą gabaliukų trupinių. Kaip sukurti visą istorijos mokslą? Cituoju vieną tikrai kietą dėstytoją: "Kuriant istoriją, reikia prisirinkti faktų. Visa kita mažai skiriasi nuo Hario Poterio ar Žiedų valdovo". Beje, istoriją, kaip sakiau, rašo nugalėtojai - po antrojo pasaulinio karo galima šnekėti apie ką tik nori, IŠSKYRUS neigti holokaustą. Pasirodo, kad vokietija buvusi blogio imperija, kalbėti niekaip kitaip negalima. Bet kaip žinia, ir ssrs yra visokiausio blogio šaltinis (lietuvoje taip skleidžiama). Išeitis - liberalioji demokratija, kuri gal ir nėra tobula, bet "geriausia iš visų blogų valdymo formų" (w. čerčilis). Taip nejučia pasaulis pradeda šuoliuoti "laisvės" kryptimi, tik neaišku, kokią laisvę padeda įgyvendinti (panašu, kad patampame žvėrimis: "give apes a right to vote - you wont regret it" - iš simpsonų futuristinės serijos ) Neaiškiau? tai be abejo, kad ne...

Valdovų rūmai neturi (ir iš principo negali turėti) istorinio pagrindo, nes praeitis gali būti labai lengvai sufabrikuojama. Belieka tik tikėti arba tuo, ką sako vieni "ekspertai" ["o taip, tai autentiška"], arba tikėti, ką sako kritikai ["baikit juokus, iliuzija"]. Aš sakau iliuzija - patikite arba ne, labai paprasta. Argumentų lyg ir pridėsčiau, ir dar pridėsiu: tai ne praeities rekonstravimas, bet iš principo naujos statybos, skirtos dabarčiai ir ateičiai, kuriant pasakas dabar apie LDK laikų didybę, kartu bandant sulipdyti tai, ką vadina tauta, bet iš tiesų nieko nepastatyti prasmingo, o gal tiesiog antkapį savo tautos istorijai. Arba dar tiksliau, ką nuo ko slepiame: statome tam, kad tik būtų statoma. Dėl vaizdo, kad kažką darom, bet iš tiesų kaip ir nieko prasmingo. Va tai ir vadinama simuliakrais.
kitame komentare, jei nieko prieš, pateiksiu mane tikrai sužavėjusį publicistinį neeilinio žmogaus straipsnį apie "statybas". Tas žmogus mane juk sužavėjo keista, straipsnį atsiverčiau tik 2 metų pertraukos, va dabar, ir mintys beveik atkartojau komentaruose

"mokslinės" įžvalgėlės, paveldėtos iš prof(?) A. Kulakausko

Buvai Kulakausko studentu? Kur?

vis dar kaip ir esu... jis be savo pagrindinio didžiojo darbo romeryje, kartais dėsto ir kituose universitetuose, tai pvz man mįslingame univere vyksta toks nacionalizmas, per kurį kulakauskas neužsičiaupdamas kartoja keletą istorijų

[Sula]

Nė vienas skaičius nekalba pats už save. Tai, ką vadiname "faktais", dažnai būna tik pasakos, pagrindžiančios kažkam patogią istoriją, legitimuojančią pirmiausiai darbartį, bet tai turės pasėkmes ateityje. Kas yra praeitis? Tai, ko nebėra, bet turime keletą gabaliukų trupinių. Kaip sukurti visą istorijos mokslą? Cituoju vieną tikrai kietą dėstytoją: "Kuriant istoriją, reikia prisirinkti faktų. Visa kita mažai skiriasi nuo Hario Poterio ar Žiedų valdovo". Beje, istoriją, kaip sakiau, rašo nugalėtojai ...

Niekaip nesuprantu, kolega, kodėl jūs siejate būties klausimus būtent su Valdovų rūmais. Mano manymų, čia yra tik etikos objektas: reikėjo-nereikėjo-kaip reikėjo pastatyti, o ne ontologijos: ar Visatos centras yra Valdovų rūmuose, ar galėjo ir kaip galėjo žmogus replikuoti Valdovų rūmus, kokią tai padarys įtaką Visatai...

[B.S.]

Ar nenusibodo gincytis?
Rumai stovi, dabar belieka aptarineti tokius klausimus kaip kad: ar sekmingai isipaiso i aplinka, kas toliau, ka tobulinam, ir Aukstutine Pilis =D
Filosofuot prasom eit i literatus.

[B.S.]

Sakyciau pats laikas butu Gediminui joti i kita vieta bei iskeldinti (jei imanoma) miska su varnu lizdais.

[deep house]

diskutuoti dėl V.R. nėra jau prasmės. Ką daugiausia galima pasakyti šia tema, tai tik replikuoti (komentuoti) esamoms statyboms.

Komentaras:
Valdovų Rūmai iš tiesų yra politizuotas statinys šioje vietoje puikiai atspindintis tam tikro žmonių sluoksnio požiūrį į Lietuvą aplamai (į jos kultūrą, istoriją, čia gyvenančius žmones). Tai pastatyti galėjo tik tam tikro mentaliteto ir kultūros žmonės. Kai tai supratau, pradėjau visai kitaip žiūrėti į Valdovų Rūmus: kas anksčiau mane glumino ir stebino, dabar jau nekelia jokių emocijų - tai jau FAKTAS, atspindys, projekcija tam tikro požiūrio, kultūros tam tikrų žmonių į dabartį.

Tiems kas sugalvojo pradėti šią statybą, pritaikyčiau vieną frazę, kurią jie tikriausiai ne vieną kartą yra sau ir ypač kitiems(liaudžiai taip sakant) pasakę: "dėjau ant jūsų visų skersą.."

P.s.: kai pripranti, tai tie V.R. ir visai nieko atrodo; ypač kai taip greitai pamiršti kas buvo iki tol čia.

P.s.s.: Gedimino Pilis buvo visos Lietuvos simbolis; kieno simbolis yra Valdovų Rūmai? Ir ar ne simboliška, kad Valdovų Rūmai pilnai užstoja Gedimino Pilį žvelgiant iš pagrindinių, reprezentacinių miesto centro prieigų?

[praetor]

Jei būtų mano valia, aš tamstos paminėtą frazę pritaikyčiau mūsų rytų kaimynui. Būtent man asmeniškai valdovų rūmų atstatymas ir reiškia "skersą" ant maskolių.

Juokingos kai kurios tamstos mintys.

Mūsų (gyvenusių XXa. antroj pusėj ir gyvenančių XXI a. pirmoj pusėj) vaizdiny buvo tik neginčijamai laikinos sandėlius primenančios konstrukcijos, mes jų prisimint ir neturime.

Manau, nieko čia simboliško nėra, nes pagal tamstos idėją prieš tris šimtmečius valdovų rūmai irgi užgožė aukštutinės pilies kompleksą.

Kodėl valdovų rūmai negali būti visos Lietuvos simbolis? Todėl, kad jie kažkam asocijuojasi su kažkokias nepatinkančiais politikais?

[deep house]

kaip minėjau diskutuoti šia tema jau neverta.

Noriu tik pastebėti: vakar (2008 10 09) kultūros ministras kalbėjo apie dvarus ir rūmus, iš kurių 80% reikalingi remonto ir 10% yra avarinės būklės. Ir aišku, pinigų jiems skirti tvarkyti nėra..
Klausimas - turime 100% autentiką (esamus dvarus, pilis) išlaikiusią visą istorinį architektūros tęstinumą, kuris gali 100% reprezentuoti Lietuvos istoriją ir kultūrą pasaulio akyse; ir turime trafaretinį, šabloninį pseudo istorinį statinį, kuris net pastatytas nesilaikant to meto statyb.technologijų ir apie jo vidaus apdailos autentiką nėra ką diskutuoti. Dabar pasakykite, PROTINGAS ŽMOGUS ką pirmiau darys: pirma restauruos esamus dvarus ir jų ansamblius ir tik po to gal pagalvos statyti pseudo "valdovų rūmus" (kurie pastatomi tik todėl, kad turi be galo paprastus fasadus), ar darys viską atvirkščiai?

Norite pasakyti, kad ir Vilniuje neliko ko rekonstruoti? atstatinėti? Už tuos pinigus, kurie buvo įkišti į šią statybą, įsivaizduojate, kiek buvo galima renovuoti, rekonstruoti istorinių pastatų ir aikščių Vilniaus mieste?

Ir pabaigai: mes kalbame apie vieną vienintelį statinį pačioje jautriausioje ir prestižiškiausioje Vilniaus (ir tuo pačiu Lietuvos) vietoje. Kalbame apie nerealias pinigų sumas, kurios sukištos ir bus dar kišamos į šį pastatą.

Nepykit, bet tai lietuviškasis "gugenhaimo" variantas. kaip sakoma, net ir šuo kariamas pripranta, taip ir lietuviai prie jo dar greičiau pripras ir viską užmirš..

Manau, nieko čia simboliško nėra, nes pagal tamstos idėją prieš tris šimtmečius valdovų rūmai irgi užgožė aukštutinės pilies kompleksą.

Tamsta pamirštate, kad prieš tiek amžių, esama pilis buvo tik, milžiniško ir didingo, valdovų rūmų komplekso dalis, kuri tikrai nebuvo pati įspūdingiausia ir reikšmingiausia.

Dėl objektyvumo: esamų Valdovų rūmų statyba pateisinčiau tik tuo atveju, jei būtų atstatinėjamas visas Rūmų kompleksas.

[Kema]

to deep house:

Suprantu, kad visada galima rasti, kur tuos pinigus panaudoti. Čia šiaip jau apie bet ką kalbant (kad ir nac. stadiono statybas). Visgi su tavo prioritetais aš nesutinku. Kodėl? Sakai yra krūvos dvarų, kuriuos reikia restauruoti. Tavo žiniai (tiksliai nepasakysiu kiek), dalis dvarų turi privačius savininkus, tad reikėtų klausti jų, kodėl nerestauruoja. Pvz. gal siūlai restauruoti Lentvario rūmus, kur netrukus apsigyvens Pinkevičius su jaunąja? Arba gal mano pažįstamos dvarą (neprisimenu tik dvaro pavadinimo), kuri jį nusipirko kaip patalpas kviečių daigams auginti? Vasarą važiuodams į sodybą, dažnai pravažiuoju pro Abromiškių (gyvenvietė prie Elektrėnų) dvarą. Jei neklystu, tai jis irgi turi savininką. Na tiek tos, sakykime yra valstybinis ar priklauso savivaldybei. Tai paimame dabar ir sukišame ten 5-6 mln. + kažką nuperkame, kad būtų į ką žiūrėti. Na ir taip atrestauruojame krūvą dvarų. Kaip manai, kiek vidutiniškai toks dvaras (Abromiškių) sulauktų lankytojų per metus? Kiek kainuotų išlaikymas, apsauga, darbuotojai?
Priešingas pvz. baigiamas rekonstruoti Užutrakio dvaras, kur jau yra suformuota visa turizmo infrastruktūra ir kur neabejoju, kad lankytojų bus.
Aš ne prieš, kad reikia daug ką atstatyti ar restauruoti, bet prioritetai turėtų būti renkami pagal lankomumą ir atsipirkimą, nesvarbu, kad pradžioje investicijos bus didesnės, bet jokie Abromiškių ir pnš. dvarai, ženkliai nepadidins turistų skaičiaus, jei pradėsime pirmiausiai nuo jų. Kada jau Lietuvoje įsisuks turizmo mašina, beabejonės bus galima plėsti lankytinų vietų skaičių.

[Rijikas]

deep house nuomonei galiu pritarti tik kad mano požiūriu čia daug filosofijos, o va žmogus gyvena ant žemės. toks jausmas, kad apskritai girdėtas kažkur toks kalbėjimo tonas, bet anyway...
gal tiesa, kad jau kalbame po fakto - stovi antkapis mūsų [ne tik statybų "elito", bet ir eilinių piliečių, kurie neatsipeikėjo laiku, o gal ir nebuvo kaip atsipeikėti] tautiškumo suvokimui; galime grožėtis armatūros ir betono derme XXI amžiuje
ką gi, žadėtasis straipsnis, bent 7 metų senumo... paryškinu tai, ką, mano manymu, verta paakcentuoti, praktiškai beveik mano argumentai iš žymiai struktūruotesnio žmogaus

Antkapis atminčiai

Daugelis šalies gyventojų, atrodo, pritaria dabartinių Lietuvos valdytojų užmačioms nuveikti darbą, skambiai vadinamą Valdovų rūmų atstatymu. Šį sumanymą linkusi remti ir išeivija. Bet ar visada priimant tokius atsakingus sprendimus galima kliautis daugumos pritarimu? Juk atlikę sociologinę apklausą ir pamėginę išsiaiškinti, kiek rūmų atkūrimo entuziastų yra nors šį tą girdėję apie šiuolaikinius kultūros paveldo apsaugos principus ir metodus, greičiausiai išvystume niūroką vaizdą.
Būtina kai ką pasakyti ir apie gausią lietuvių išeivijos bendruomenę. Pagarba ir dėkingumas išeivijai už milžinišką indėlį atkuriant nepriklausomybę neturėtų užgožti fakto, kad jos branduolį sudaro daugiausaii garbingo amžiaus žmonės. Prieš daugybę metų palikdami Tėvynę jie išsinešė ir to meto Lietuvos istorijos sampratą. Tačiau per šį laiką tiek toji istorijos samprata, tiek kultūros paveldo suvokimas ir jo saugojimo būdai žengė į priekį septynmyliais žingsniais.
Vadinasi, tikrasis plataus pritarimo rūmų atstatymui šaltinis yra daugelio svarbių dalykų neišmanymas arba sąmoningas jų nepaisymas. Būtent toks neišmanymas leidžia žaisti žodžiais ir "atstatymu" vadinti tai, kas iš tikrųjų būtų rūmų "pastatymas". Atstatyti ir pastatyti nėra tas pats. Pamatų liekanos, keletas piešinių, o visa kita - statytojo vaizduotės reikalas. Kaip būtų galima įtikinėti, tarkime, užsienio turistą, kad šitokiomis sąlygomis išdygę rūmai nėra grynai XXI amžiaus pradžios statinys ir nesijausti niekingu komediantu?
Jeigu kur nors Vilnaius apylinkėse būtų kuriamas koks nors lietuviškas Disnaylandas, jam neabejojamai praverstų ir romantiškas, natūralaus dydžio Valdovų rūmų maketas. Tačiau tokią imitaciją ruošiamasi įkurdinti pačiame dvasiniame ir politiniame valstybės centre.
Kodėl taip daroma ir ką visa tai galėtų reikšti? Vieni didžiausių sumanymo rėmėjų yra pilių komplekso tyrinėtojai, surinkę daug vertingų žinių apie šios istorinės vietos praeitį. Tačiau istorinės, juo labiau archeologinės žinios nelaiduoja gyvos istorinės sąmonės, kuri yra vienas svarbiausių tautos gyvastį palaikančių veiksnių. Pavyzdžiui, istorikai labai daug žino apie senovės Egiptą, tačiau niekas neims neigti, kad šį tauta ir jos kultūra yra negrįžtamai mirusios. Lietuvių tauta, regis, dar gyva, tačiau sumanymas pastatyti Valdovų rūmus verčia tuo suabejoti. Gali būti, kad jis yra merdėjančios mūsų istorinės sąmonės išraiška. Gyvos istorinės sąmonės požymis - čia ir dabar gyvenančių žmonių sugebėjimas kūrybiškai apmąstyti ir plėtoti praeities paveldą. Polinkis mechaniškai atstatyti tai, kas buvo, nepaisant konkrečių sąlygų ir aplinkybių, savaime yra rimtas tos sąmonės nuosmukio ir kūrybinės negalios požymis.
Šiose užmačiose galima įžvelgti ir dar du tautos dvasinę negalią rodančius požymius.
Pirmas yra tai, ką galima pavadinti melo dvasia. Valdovų rūmų imitacijos pastatymas iš esmės būtų mūsų pačios istorijos klastojimas. Nemalonu ir net skaudu, bet tiesa yra tai, kad, pavyzdžiui, Krokuvos Vavelis išliko per visas istorijos audras, o Vilniaus Valdovų rūmai - ne. Jų pamatų liekanos yra senosios Lietuvos likimo simbolis ir kartu istorinės tiesos liudijimas, kurį sąmoningai norima sunaikinti sumeluotą didybę neva atspindinčiu statiniu.
Antras požymis - bolševikinės naikinimo dvasios prisikėlimas. Naikinimas ne visada būna atviras griovimas. Neretas griovėjas slepiasi po statytojo ir kūrėjo kauke. Šiuo atveju rūmų statyba irgi būtų ne kas kita, o tolesnis mūsų praeities paveldo ir istorijos sąmonės grovimas. Juk tokia statyba btų unikalus pasityčiojimas iš kažkada gyvenusių mūsų protėvių, kurių talentu ir pastagomis Katedros aikštė įgijo dabartinę išvaizdą. Čia pakanka paminėti vieną - Lauryno Stuokos-Gucevičiaus - vardą. Kokią teisę turime griauti tai, kas sukurta jų, ir ko tada verti žodžiai apie pagarbą praeičiai.
Galutinis šio tariamai didžiai patriotiško užmojo rezultatas taip pat aiškus. Galima neabejoti, kad daugelis statybos ranogvų jau dabar trina rankas mintyse dalydamiesi didžiules rūmams pastatyti numatomas lėšas. Tokios istorinę tiesą ir atmintį trypiančios statybos iš esmės tėra eilinis nešvarus biznelis.
Apskritai Lietuvoje dar gajus požiūris į praeitį, kurio esmė - versti istoriją mumija. Rūmų statyba būtų tik dar vienas tokio mumifikavimo atvejis. Todėl prieš visiems puolant statyti saujelės žmonių vaizduotėje susikurtus rūmus derėtų pagalvoti, ar jie netaps pomirtiniu antkapiu, kurį skuba pasisatatyti dvasiškai mirštanti tauta?

V. Radžvilo komentaras Lietuvos radijui, 2001 m. spalio 12 d.

// V. Radžvilas, Sunki laisvė. Vilnius: Tyto alba, 2005, 17-19.
Na per vėlu jau kalbėt, galim užraukt temą ir nebent kalbėt apie "nestiliovus" minaretus na blogiausiu atveju pasirašyti peticiją "dėl buldozerio apsilankymo Valdovų rūmų teritorijoje"
Nors tokiame pačiame kontekste įdomu pasvarstyti, kas yra tie vadinamieji niekad neegzistavę "tautos namai", kuriuos ten vietoj profsąjūzo ar kakžkur norėtų kažkas statyti... Juk dar vienas antkapis ir jei kas rimtai pradės svarstyti, būsiu pirmojoje eilėje prieš tokią iliuziją

[Whose Homepage]

These photos were taken from www.lvr.lt website, from time to time they post some new photos there.

Aciu, Eddai! I went to that site & tried to find some photos of the Castle, but all I managed to come up with was a pic of the owner of our hotel.

I see enormous progress has been made of late: there's a copper-clad tower now!

[deep house]

Na ir taip atrestauruojame krūvą dvarų. Kaip manai, kiek vidutiniškai toks dvaras (Abromiškių) sulauktų lankytojų per metus? Kiek kainuotų išlaikymas, apsauga, darbuotojai?
Priešingas pvz. baigiamas rekonstruoti Užutrakio dvaras, kur jau yra suformuota visa turizmo infrastruktūra ir kur neabejoju, kad lankytojų bus.
Aš ne prieš, kad reikia daug ką atstatyti ar restauruoti, bet prioritetai turėtų būti renkami pagal lankomumą ir atsipirkimą, nesvarbu, kad pradžioje investicijos bus didesnės, bet jokie Abromiškių ir pnš. dvarai, ženkliai nepadidins turistų skaičiaus, jei pradėsime pirmiausiai nuo jų. Kada jau Lietuvoje įsisuks turizmo mašina, beabejonės bus galima plėsti lankytinų vietų skaičių.

Prieš 8metus privačioje aplinkoje teko daug diskutuoti dėl turizmo Lietuvoje (ne apie Palangą ir Neriją). Tuo metu tvirtinau, kad kaimo turizmas turi labai didelį potencialą ir yra kol kas vienintelė sritis, niša, kurią lietuviai gali pasiulyti turistams ir pramogautojams. Oponentai man taip aiškino: apie kokias nesąmones čia kalbi, kas važiuos kažkur į kaimą, vienkiemį ar mišką, praleisti savaitgalio ar savaitės savo atostogų? kas ten gero yra? troba, laukai, miškai..Ką ten kaime galima rasti įdomaus? Ir pan.. Mano vieni iš argumentų buvo puiki, dar nesunaikinta gamta, ežerai, upės (deja, dabar jau daug kur su VALDŽIOS palaiminimu labai neprotingai privatizuotos ir užstatytos), galiausiai puikus vasaros klimatas ypač keliautojams iš Pietų Europos. Na ir t.t.
Dabar sakykite, kaip gyvuoja kaimo turizmas Lietuvoje? Ir kas galėjo pronuozuoti, kad jis bus toks populiarus..

Dabar klausiate apie dvarus (kurie yra savivaldybių ir valstybės dispozicijoje). Tai ir yra visa (esama!) turizmo infrastruktūra, kuri šiuo metu visai apleista, nes niekas iš tų, kurie sėdi valdiškose kėdėse, nesupranta šio turto potencialo. Nesiruošiu aiškinti kaip galima panaudoti Lietuvoje esančius dvarus, jų kompleksus, parkus bei etnografinius (dar visai nesugriuvusius, bet visai apleistus) statinius. Kas gaudosi šioje sferoje ir taip supras. Bet sukurti visą turizmo, pramogų bei poilsio infrastruktūrą naudojantis jau esamais, stovinčiais tam pilnai pritaikomais objektas, yra daugiau nei akivaizdu. Analogų galima pasisemti ir iš vakarų kaimynų.
Visa bėda tame, kad nėra vizijos ir NORO kažką daryti iš tų, kurių darbo paskirstis būtent tokia ir turėtų būti. Nesinori vadinti valdžios klerkų ribotomis asmenybėmis, bet stebint esamą kultūros paveldo išsaugojimo ir panaudojimo politiką, juos kitaip kaip belytėmis (viskam abejingomis) būtybėmis nepavadinčiau.

Ir pabaigai: kai matau kiek milijonų kišama į "valdovų rūmus", kiek jų išplaunama, ir tik kokia dalis jų pasiekia savo tikslą, skaudu darosi, kai pagalvoji, kaip naudingai ir prasmingai galima būtų visa TAI (investicijas) panaudoti, kas galėtų duoti daug didesnę naudą (visos Lietuvos mastu) nei kad siaurų labai nedidelio žmonių rato interesų tenkinimas.

[Andrewass]

žiūriu, kad šioje temoje, ką nors naudingo ir aktualaus apie rūmų statymo naujineas pasiskaityt nelabai išeina, vien tik nuomonių apsimėtymas....

[baltic]

Na ką, rūmai stovi, dabar jau galim juo nugriauti. Matom, kad nereikia čia tų rūmų, nes pagrindinius miesto akcentus užgožia. Ten kur nereikia, ten pastatus vieną prie kito stato... Tai gal dar ir vokiečių gatvę atstatykim? Tada išvis, galėsim visi eiti ir būti tarp sienų. AMB

[Edd]

Būtų gerai, jei atstatytų ir Vokiečių gatvę, nes dabar vidury senamiesčio turim stalinistinę gatvę. Vieną kartą ant Vokiečių gatvės kampo turistai manęs klausė kur rasti senamiestį. O labiausiai norėčiau, kad atsatytų Gedimino pilį.

Kas dėl diskusijų apie Valdovų rūmus - jos sukasi ir sukasi ratu. Ateina naujas forumietis ir pateikia vis tuos pačius argumentus kodėl VR yra blogis. Tiek dėl aukščio, tiek dėl to kodėl gelžbetonis, tiek dėl to kad VR nestovėjo kartu su Katedra, tiek dėl to kas juose bus... - į visa tai jau buvo pateikti atsakymai ir ne vieną kartą.
O į filosofinius išvedžiojimus antkapis/neantkapis, Visatos centras/ne Visatos centras... deja, bet atsakinėti nėra prasmės.

@deep house: 4-5 restauruoti dvarai (turbūt tiek jų būtų galima restauruoti už pinigus skirtus VR) tikrai nepritrauktų tiek turistų kiek VR.

[pablonis]

Būtų gerai, jei atstatytų ir Vokiečių gatvę, nes dabar vidury senamiesčio turim stalinistinę gatvę. Vieną kartą ant Vokiečių gatvės kampo turistai manęs klausė kur rasti senamiestį. O labiausiai norėčiau, kad atsatytų Gedimino pilį.

Didžiosios sinagogos atstatymas, turbūt svarbesnis nė visos Vokiečių gatvės.

Sluškų ir Sapiegų rūmų restauravimas ir aplinkos sutvarkymas, taip pat turėtų būt tarp svarbausių savivaldybės prioritetų. Deja....

[anaiptol]

teorinėms diskusijoms praskiesti: galima paspėlioti, kas labiau kenkia vaizdui, žalia būdelė kairėje, ar varinis kupolas dešinėje



iš kito kampo:

[deep house]

truputis filosofijos

@deep house: 4-5 restauruoti dvarai (turbūt tiek jų būtų galima restauruoti už pinigus skirtus VR) tikrai nepritrauktų tiek turistų kiek VR.

tai kad tokioje vietoje! bet ką pastatyk - turistų visada bus. Bet ką pastatyk Klaipėdoje Anikės aikštėje, bet ką Kaune Rotušės aikštėje, - turistų srautai nuo to nepasikeis.

Jei kas 3-4metus pavyktų pilnai rekonstruti po 4-5 Lietuvos dvarus, tai kiek jų būtų galima išsaugoti po 10-15-20metų?
Suprantu visus tuos didmiesčių (vilniaus, kauno, klaipėdos) forumo gyventojus, kurie persismelkę "didmiesčių vaikų" filosofija ir toliau savo gimto betonio/stiklinio miesto prioritetų toliau nemato.

Jei pavyktų atgaivinti Lietuvos dvarus, ar įsivaizduojate kokio masto gali čia organizuoti kultūrinį/pramoginį turizmo tinklą? Dabar vėl viskas nusės Vilniuje (gerai vilniečiams) ir vėl "provincija" toliau merdės. Ir niekas dar nesupranta, kad jei visoje Lietuvoje būtų daug kult/pramog. taškų, tai pasirinkimas ir tuo pačiu pasiūla būtų nepalyginamai didesnė. Ir turistų srautai būtų kur kas didesni. O tai savaime įplaukos į biudžetą iš šios sferos kur kas padidėtų. Bet niekas to nenori: nenori investuoti, tvarkyti. Geriau savo kieme už 200mln.lt. sau namuką pasistatyti ir pavadinti "valdovų rūmais".
Apsiribojama savo kiemo pašlavimu, o kas už tvoros, tai jau ne mūsų reikalas? Keista to lietuvio filosofija. Totaliai XIXa. atsiduodanti, kai kaimietis toliau savo kiemo interesų nematė prasmės ką nors daugiau daryti.

Tam kad suprastumėte Esmę, pasakysiu tai ką visi žinote: Lietuva yra vienas didelis kaimas. kaimas, kurio "centras" granitu gristas, o kuo toliau jo periferija, tuo labiau mėšlu dvokia.
Ir kokią standartinę programą siūlote atvažiavusiam turistui? Vilnius, Trakai, Nerija? Trupučio popiečio kaune, klaipėdoje, na, dar vasara-palanga. Dar viena kita sodyba, sutvarkytas dvarelis (įvairumo dėlei) ir viskas. Ir visiems nuo to GERAI! Suprasčiau, jei kaip suomiai gyventume tarp miškų ir ežerų ir be jų daugiau nieko neturėtumėme. Bet kai po nosimi toks paveldas ir visiems dzin!, na, tai tikrai ne progresyvaus toliaregiško valstybiškai (tautiškai) mąstančio ir matančio piliečio žvilgsnis. Kai matau sutvarkyta vakarų šalių paveldą, tai apie tai, kas čia yra belieka tik patylėti.

Atvažiuojantys užsieniečiai matydami (jei juos kas nuveža, žinoma) mūsų kult.paveldą už Vilniaus miesto ribų, mato tikrąjį lietuvio požiūrį į savo istorinę kultūrą: dvarai, parkai, etno sodybos, malūnai ir t.t. Tiesiog neįtikėtina, kad niekas šito nesupranta!
Juk taip, kaip rūpinamės savaja istorine atmintimi, atspindi tai, ką galvojame apie savo (šalies) dabartį ir ateitį.

[Edd]

Priminsiu deep house, kad apie 80% visų užsienio turistų Lietuvoje apsilanko Vilniuje ir tas 80% vidutiniškai čia būna pakankamai trumpai - kelias dienas. Jei žiūrėsim realiai tik į faktus ir skaičiukus, o ne verksim dėl netvarkomų privačių dvarų provincijoje, tai matysim, kad daugiausiai naudos gautumėm, jei didžiausią Lietuvos užsienio turistų skaičių, kuris apsilanko Vilniuje priverstumėm pasilikti ilgiau, bei priverstumėm juos palikti savo pinigus įvairiuose objektuose. Tačiau tuo nenoriu pasakyti, kad nereikia tvarkyti dvarų ar dar kažko. Reikia, tačiau esam nepajėgūs daryti visko iš karto. Ateis ir dvarų eilė.

Žinau daug žmonių kurie buvo įvairiuose Europos miestuose, tačiau jie visi lankė tik tuos miestus ir išskirtinai įspūdingus objektus netoli tų miestų (Lietuvoj tai galėtų būti pvz Trakų pilis, Pažaislio vienuolynas). Nei vienas dvaras Lietuvoje tokio lygio objektu deja nebus. O nelabai įspūdingi traukos objektai esantys toliau nuo pagrindinių sulaukia ir atitinkamai mažiau dėmėsio. Dvarai galbūt labiau būtų populiarūs tarp lietuvių, jei juose organizuotų įvairius renginius.

[RHCP@]

Žinau daug žmonių kurie buvo įvairiuose Europos miestuose, tačiau jie visi lankė tik tuos miestus ir išskirtinai įspūdingus objektus netoli tų miestų (Lietuvoj tai galėtų būti pvz Trakų pilis, Pažaislio vienuolynas). Nei vienas dvaras Lietuvoje tokio lygio objektu deja nebus. O nelabai įspūdingi traukos objektai esantys toliau nuo pagrindinių sulaukia ir atitinkamai mažiau dėmėsio.

Nereiktų lyginti lietuvio turisto važiuojančio į Vakarų Europą su Vakarų Europos turistų važiuojančiu į Lietuvą, nes jie važiuoja visai kitaip nusiteikę. Matot lietuviams po 1990 atsiverė visą didinga Europa su savo perlais, o v.europiečiui - kelios nuskurdusios ex-komunistinės respublikos, į kurias jie važiuoja po to, kai jau būna aplankę savo įspūdingas ir puoselėtas kaimynes valstybes jau daug kartų, todėl jie tikisi iš Lietuvos ne įspūdingesnės sostinės už pvz. Paryžių, bet savitos kultūros, savito palikimo ir savitos gamtos. Todėl gal ir nebūtų labai prasta idėja siūlyti dvarų ir senų sodybų tinklą turistui, vietoj muziejaus su senoviniais baldais ir kilimais, ne?