Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Diskusijos apie Vilniaus miesto užstatymo tankinimą ir aukštingumą

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Bet paskutiniu metu pradėjo dėtis Vilniaus plėtrai pavojingi dalykai - jie organizuojasi, vienijasi, ir pradeda pakankamai rimtai "tarmozinti" naujus projektus. Jau ir naujas pastatas Lvovo gatvėje tik 8 aukštų, ir dėl K18B triukšmas ir pastato koregavimas ne į geresnę pusę, ir dėl teismų pastato darosi neaišku kaip ten bus... Ar prieš kokius 10 - 15 metų būdavo taip? Nebūdavo. Padėtis darosi pavojinga, todėl tylėti ir ignoruoti negalima.
    Įdomiausia tai, kad viso šio judėjimo nedomina prastos architektūros projektai ar tikrojo paveldo nykimas.

    Comment


      #42
      Googlelt/matrioškinas ir kitų panašiu veikėjų tikslas sukelti triukšmą, kad viskas čia LT yra blogai, neįsiklausoma į paprastą žmogų, naikinama paprastų žmonių alternatyvi nuomonė tik dėl verslininkų/turtuolių interesų :)

      Comment


        #43
        Be to, toks mentalitetas būdingas ne tik miestui. Įprastas Lietuvoje pavyzdys, kai kaimynai (paprastai nelabai tvarkingi) tiesiog neleidžia perstatyti sodybos, sutvarkyti aplinką (įstatymų nustatyta tvarka). Pats esu su tuo susidūręs. Tuo tarpu tai, kad pačių namai avarinės būsenos, kiemai užversti šiukšlėmis, pristatyta neregistruotų sandėliukų, vienodai šviečia aplinka - visiškai niekam, įskaitant valdžią, nerūpi.
        Nėra tokio sąjūdžio Lietuvoje kaip "Sutvarkykime namus" ar "Už saugų būstą" - vien tik destrukcinės grupuotės.

        Comment


          #44
          Parašė Garbanius Rodyti pranešimą
          Googlelt/matrioškinas ir kitų panašiu veikėjų tikslas sukelti triukšmą, kad viskas čia LT yra blogai, neįsiklausoma į paprastą žmogų, naikinama paprastų žmonių alternatyvi nuomonė tik dėl verslininkų/turtuolių interesų :)
          Tai iš viso yra juokinga, turint omenyje, kad ko gero dauguma šio forumo narių nėra jokie turtuoliai ir nemaža dalis - savo darbu netgi nesusiję su statybomis.

          Parašė Sula Rodyti pranešimą
          Be to, toks mentalitetas būdingas ne tik miestui. Įprastas Lietuvoje pavyzdys, kai kaimynai (paprastai nelabai tvarkingi) tiesiog neleidžia perstatyti sodybos, sutvarkyti aplinką (įstatymų nustatyta tvarka). Pats esu su tuo susidūręs. Tuo tarpu tai, kad pačių namai avarinės būsenos, kiemai užversti šiukšlėmis, pristatyta neregistruotų sandėliukų, vienodai šviečia aplinka - visiškai niekam, įskaitant valdžią, nerūpi.
          Nėra tokio sąjūdžio Lietuvoje kaip "Sutvarkykime namus" ar "Už saugų būstą" - vien tik destrukcinės grupuotės.
          Apgailėtinas tokių žmonių elgesys. Ko gero, šito reiškinio prigimtis tokia pati, kaip gėlių nuo kapinių mėtymas geriau/padoriau/tvarkingiau (nebūtinai tik materialia prasme) gyvenantiems kaimynams prie durų (irgi iš gyvenimo).
          Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
          Mielosios Grigiškės

          Comment


            #45
            Tokia jau tų prorusišku trolių darbas- sudaryt vaizdą, kad viskas LT(ir vakarų civilizacijoj) tik blogėja..

            Comment


              #46
              Parašė googleLT Rodyti pranešimą
              Vilniu jau beveik šimtą metų erdvus miestas ir tokiu išskirtiniu tikrai gali išlikti net ir su naujomis statybomis bei didesniu gyventojų skaičiumi.
              Erdvumas atsirado kai miestas buvo išgriautas per II pasaulinį karą, ir didelė dalis neatstatyta. Aš nemanau, kad vertingas išskirtinumas yra tas, kad nesusitvarkėm per II pasaulinį karą padarytos žalos. O aplink centrą sukurtas sovietų erdvus išplanavimas nėra joks išskirtinumas.

              Comment


                #47
                Parašė Kristisz Rodyti pranešimą

                Erdvumas atsirado kai miestas buvo išgriautas per II pasaulinį karą, ir didelė dalis neatstatyta. Aš nemanau, kad vertingas išskirtinumas yra tas, kad nesusitvarkėm per II pasaulinį karą padarytos žalos. O aplink centrą sukurtas sovietų erdvus išplanavimas nėra joks išskirtinumas.
                Sovietai apskritai mėgo atvirą erdvę, jie tai darė specialiai. Tai sukuria jausmą, kad galbūt kažkas tave stebi. Atvirose erdvėse žmonių susibūrimai lengviau pastebimi, nes atviroje erdvėje žmonės būna išsisklaidę. Sovietai propagavo taip pat ir kaimišką gyvenimą, nes revoliucijos ir pasipriešinimai užgimsta miestuose.

                Perimetrinis užstatymas gal ir nėra geriau už sodybinį, bet kaip JAV patirtis rodo, kad tai nepasiteisino. Nematau priežasčių kodėl dabartinis populiarus taškinis užstatymas daugiaaukščiais pastatais yra geresnis už mažaaukštį perimetrinį užstatymą.

                Paskutinis taisė andyour; 2018.09.16, 16:42.

                Comment


                  #48
                  Parašė andyour Rodyti pranešimą

                  Sovietai apskritai mėgo atvirą erdvę, jie tai darė specialiai. Tai sukuria jausmą, kad galbūt kažkas tave stebi. Atvirose erdvėse žmonių susibūrimai lengviau pastebimi, nes atviroje erdvėje žmonės būna išsisklaidę. Sovietai propagavo taip pat ir kaimišką gyvenimą, nes revoliucijos ir pasipriešinimai užgimsta miestuose.
                  Na jau nereikia sąmokslo teorijų. :) Toli gražu net ne rusai pirmieji sugalvojo retą užstatymą, jau greičiau prancūzai kaip koks Le Corbusier tai propogavo.
                  Kalbėdamas apie erdvę jokiu būdu nekalbu apie sovietų išgriautas skyles, jas užstatyti neretai reikia, tačiau nepritariu, jog naujasis užstatymas visada būna tankesnis ir masyvesnis už tai kas ankščiau stovėjo ir už tai kas aplink iki šiol stovi. Taip pat paskutiniu metu istoriniame centre yra dažniau ne atstatomas senasis užstatymas, mažinama karo žala, tačiau elgiamasi priešingai ir palengva jis yra ardomas bei griaunamas. Tokiu būdu yra dar labiau mažinamas prieškarinių pastatų skaičius ir dėl vis didesnio kiekio naujais įterpiniais užpildytų skylių atrodo, jog per Antrąjį pasaulinį karą mūsų sostinei padaryta žala buvo didesnė nei iš tiesų. Galų gale dalis tuščių, tiek ankščiau išgriautų, tiek neišgriautų aplink senamiestį esančių erdvių labai tinka skverams bei rekreaciniams parkams. Ir Talinas ir Riga turi puikius žaliuosius žiedus aplink senamiesčio gynybines sienas.
                  Erdvė gali būti suvokiama kaip senamiesčio pakraščiuose ir aplink patį senamiestį esantis retesnio senojo užstatymo žiedas, žemesni istorinių priemiesčių pastatai, buferinė zona nuo naujojo miesto, kurioje yra paliekama daug erdvės augmenijai, natūraliam reljefui, žalioms erdvėms.
                  Erdvė taip pat gali būti dideli kiemai, žali koridoriai, aikštelės ar miškeliai tarp reto užstatymo, tačiau nebūtinai mažo gyventojų tankumo, daugiabučių. Panašiai kaip jūs minite sovietinius kvartalus.
                  Paskutinis taisė googleLT; 2018.09.16, 17:18.

                  Comment


                    #49
                    Parašė googleLT Rodyti pranešimą
                    Galų gale dalis tuščių, tiek ankščiau išgriautų, tiek neišgriautų aplink senamiestį esančių erdvių labai tinka skverams bei rekreaciniams parkams. Ir Talinas ir Riga turi puikius žaliuosius žiedus aplink senamiesčio gynybines sienas.
                    Erdvė gali būti suvokiama kaip senamiesčio pakraščiuose ir aplink patį senamiestį esantis retesnio senojo užstatymo žiedas, žemesni istorinių priemiesčių pastatai, buferinė zona nuo naujojo miesto, kurioje yra paliekama daug erdvės augmenijai, natūraliam reljefui, žalioms erdvėms.
                    Mieste tušti nenaudojami plotai yra per brangūs miesto ekonomikai. Jei yra miškeliai, tai jie turi būti sutvarkyti iki tokio lygio, kad jais naudotųsi visi miestiečiai, o ne tik pavieniai šalia gyvenantys ir ten vedžiojantys šunis. Parkai turi būti švarūs, prižiūrima augmenija, nakčiai rakinami, draudžiama girtuokliauti. Tokių pavyzdžių tėra vienas mažiukas Sereiškiškių parkas. Visą kitą apleisti, netvarkingi ir nenaudojami hektarai.


                    Parašė googleLT Rodyti pranešimą
                    Erdvė taip pat gali būti dideli kiemai, žali koridoriai, aikštelės ar miškeliai tarp reto užstatymo, tačiau nebūtinai mažo gyventojų tankumo, daugiabučių. Panašiai kaip jūs minite sovietinius kvartalus.
                    Mieste to niekur nėra ir tai būtų įgyvendinama tik griaunant namus :) Ar tu miškelį laikai kieme augantį vieną kitą medį? Niekas ir nestato namų kitiems visiškai po langais.
                    Paskutinis taisė andyour; 2018.09.16, 18:06.

                    Comment


                      #50
                      Parašė andyour Rodyti pranešimą

                      Mieste to niekur nėra ir tai būtų įgyvendinama tik griaunant namus :) Ar tu miškelį laikai kieme augantį vieną kitą medį? Niekas ir nestato namų kitiems visiškai po langais.
                      Griauti nereikia, pakaktų mažiau tam tikrose vietose statyti. Na 1 medžio miškeliu nelaikau, tačiau 30-50 tankiai suaugusių kodėl gi neapibūdinus tokiu žodžiu. :)

                      Parašė andyour Rodyti pranešimą
                      Visą kitą apleisti, netvarkingi ir nenaudojami hektarai.
                      Jie yra naudojami, tačiau kiek mažiau intensyviai, o mieste reikia ir tokių erdvių kur vienas ar vos su keliais aplinkiniais gali ramiai gamtoje, atokesnėje vietoje pasivaikščioti ar pasėdėti.
                      Beje, kai kam miškeliai mielesni, jaukesni kai palikta natūraliesnė, o ne tobulai išlaižyta gamta pro kurią eina vienas kitas tvarkingas skaldos takelis su suoliukais atsisėsti.
                      Ir kodėl naktimis viską rakinti? Suprantu, jog tai daroma reprezentaciniuose centriniuose parkuose su gėlynais, fontanais ar kita prabanga. Tačiau parkus miela aplankyti naktimis, nieko blogo jei didžioji dalis yra be darbo valandų.
                      Paskutinis taisė googleLT; 2018.09.16, 21:32.

                      Comment


                        #51
                        Parašė Garbanius Rodyti pranešimą
                        Tokia jau tų prorusišku trolių darbas- sudaryt vaizdą, kad viskas LT(ir vakarų civilizacijoj) tik blogėja..
                        Problema, kad Vilniaus urbanistinis planavimas iki šiol išlieka tragiškas. Net dabar, 2018, vykdomi ir būsimi projektai daromi nesivadovaujant jokiais logikos ir bendro miesto gerbūvio kriterijais. Pakalnis šnaka, kokia "klaida" buvo Perkūnkiemis, bet toliau plečia tą patį Perkūnkiemį, Pilaitę ir Visokius Viršuliškių ir chuj**iškių "centrus". Tai kur tu bl*t esi, Pakalni? Kodėl sakai, kad blogai, bet tuo pat metu nieko nedarai, kad blogumas bent jau sustotų? Kaip kitaip tai vadinti, jei ne dalba**bizmu?

                        Tuo pačiu nesugebama reguliuoti automobilių srautų, įrenginėti ir apmokestinti parkingų, normaliai tvarkyti VT ir šiaip kurti civilizuoto miesto koncepciją.

                        Realybė yra tokia, kad Vilnius yra tragiškai blogai planuojamas miestas. Ir tai buvo daroma ne tik Sovietų, bet ir dabartinės administracijos. Ir atsakingi miesto valdžios skyriai nieko nedaro, kad tai pasikeistų. Anaiptol, jie toliau tęsia ir skatina idiotiškas Sovietų 1950-1970 sudarytas miesto "plėtros" koncepcijas ir blogas praktikas, kurios yra elementariai kenksmingos ir nepriintinos pagal jokius sveiko proto ar logikos kriterijus. Dėl to iš tikrųjų sunku kaltinti tiek vatnikus, tiek tokius, kaip googleLT. Jie nors ir kalba nesąmones, bet bent jau nieko realiai nedaro. Vilniaus savivaldybė su Pakalniu priešaky, kita vertus, daro ar bent jau nestabdo miestui kenksmingos veiklos.
                        Paskutinis taisė John; 2018.09.16, 22:02.
                        Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                        Comment


                          #52
                          Žmonės skirtingai suvokia kaip konkrečiai turi atrodyti gyvenamoji aplinka ir nereiškia, jog jūsų arba mano siūloma miesto raidos kryptis yra visapusiškai teisingesnė. Tačiau jūs čia pasisakėte tarsi visažinis, kurio idėjos yra vienintelė tiesa, t.y. pačios tobuliausios ir nekvestionuojamos :) Ar kartais nesijaučiate aukščiau už kitus? XD

                          Comment


                            #53
                            neblogas skaitinys į temą (nors jis ir yra lobistinis, propaguojantis tam tikros bendrovės techninius sprendimus):

                            Click image for larger version  Name:	erdv.jpg Views:	1 Size:	90,9 kB ID:	1670348

                            Santrauka. Didieji pasaulio miestai, norėdami suvaldyti XXI a. prasidėjusią ir iki šiol besitęsiančią aukštybinių pastatų plėtrą,
                            kuri sukėlė negrįžtamą vizualinį poveikį bendram miesto siluetui, pradėjo taikyti naujausius erdvinės plėtros modeliavimo metodologinius
                            principus miesto erdvinei plėtrai formuoti. Šios metodologijos, sukurtos planavimo gairės yra orientuotos ne tik
                            į aukštybinių pastatų plėtros suvaldymą mieste, bet į viso miesto erdvinį modeliavimą numatant pagrindinius plėtros kriterijus
                            ir įvertinant galimas pasekmes. Vilniaus miestas šiuo atveju nėra išimtis, tačiau atkūrus nepriklausomybę, prasidėjus nevaldomiems
                            urbanizacijos procesams dauguma miesto plėtrą reglamentuojančių dokumentų atsirado kaip nesuvaldomų procesų įteisinant
                            investuotojų lūkesčius pasekmė. Apie miesto kaip vientiso urbanistinio audinio formavimą, jo svarbiausių, vertingiausių
                            objektų išsaugojimą ir reprezentavimą buvo pradėta galvoti tik tada, kai atsirado reali jų nustelbimo nauja architektūra grėsmė,
                            urbanizacijos procesai ne tik miesto centre, bet ir jo pakraščiuose tapo nevaldomi, nulemti žemėtvarkos projektų. Dabartiniai
                            Vilniaus mieste galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, nors ir aiškiai apibrėžia miesto struktūros ypatumus ir galimus
                            statybos principus, tačiau yra palyginti abstraktūs, galutiniai reglamentai niveliuoja užstatymą skirtingus požymius turinčiose
                            teritorijose, pateikiami supaprastinti planiniai sprendiniai, kurie negarantuoja kokybiško galutinio rezultato. Urbanistinė architektūrinė
                            kokybė nėra reglamentuojama. Straipsnyje nagrinėjamos esamų erdvinio modeliavimo metodologijų, atskirų jų
                            dalių, principų, vertinimo kriterijų taikymo galimybės Vilniaus mieste. Įvardijama, kokiame miesto sistemos planavimo etape
                            šios metodikos ir miesto planavimo principai, atlikti tyrimai gali būti taikomi praktiškai. Taip pat įvardijami galimi užstatymo
                            rodiklių reglamentavimo bei pasekmių vertinimo kriterijai naujai plėtrai. Pateikiamas kokybiško teritorijų planavimo ir pastatų
                            projektavimo reikalavimų sąvadas.

                            Reikšminiai žodžiai: sistema, praktinis taikymas, miestas, erdvinis miesto valdymas, urbanistinė struktūra, morfotipas, miestovaizdis,
                            kvartalas, pasekmių vertinimas, modeliavimas, metodologija.

                            Įvadas
                            Pastaruoju metu tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje yra nemažai
                            kalbama apie miestų įvaizdį, pagrindinius jį apibūdinančius
                            kriterijus, erdvinį miestų modeliavimą formuojant miestą
                            kaip vientisą audinį. Keičiantis ir augant miestui, keičiasi
                            jo estetika, vizualinis suvokimas, veidas. Dėl sparčių
                            urbanizacijos procesų, augant žemės kainai, miestams pradedant
                            stiebtis į viršų, kinta nusistovėję miesto erdvinio
                            projektavimo principai, lemiantys sparčią miesto erdvinės
                            struktūros kaitą. Iškyla naujų problemų ir uždavinių.
                            Vilniaus miestas – vienintelis gyventojų skaičiumi augantis
                            miestas Lietuvoje, o tai lemia nuolatinę miesto plėtrą,
                            maksimalų vidinių resursų išnaudojimo poreikį. Vilnius yra
                            universalus, tiek istorinis, tiek modernus miestas, kurio
                            veidas metai iš metų keičiasi, turtėja. Tačiau urbanistiniai
                            procesai mieste nėra valdomi, kompozicinės miesto plėtros
                            idėjos išlieka idėjomis, neturinčiomis tiesioginio ryšio
                            su realiu planavimo procesu. Miesto plėtrą pradeda lemti
                            atskirų investuotojų, plėtotojų individualūs norai, kurių galiojančiuose
                            teritorijų planavimo dokumentuose apibrėžti
                            kriterijai nesustabdo, nes tiesiog yra nepakankami. Visiškai
                            nėra numatytų architektūrinę urbanistinę kokybę mieste
                            lemiančių planavimo ir projektavimo kriterijų. Kitaip sakant,
                            miestas iš esmės vystosi savaimingai.
                            Apie tam tikrų
                            objektų išsaugojimą, reprezentavimą, erdvinį miesto valdymą
                            naudojantis jau sukurtais metodais ir tyrimais prabylama
                            tik tada, kai iškyla reali grėsmė juos nustelbti nauja
                            architektūra, netenkina siūlomi sprendiniai. Urbanistinių
                            struktūrų, gamtinių teritorijų vientisas vystymas sujungiant
                            jas į bendrą audinį iš viso retai minimas.
                            ...
                            pdfas yra internete
                            Paskutinis taisė Eikantas X; 2018.09.17, 07:04.

                            Comment


                              #54
                              Parašė googleLT Rodyti pranešimą
                              Jie yra naudojami, tačiau kiek mažiau intensyviai, o mieste reikia ir tokių erdvių kur vienas ar vos su keliais aplinkiniais gali ramiai gamtoje, atokesnėje vietoje pasivaikščioti ar pasėdėti.
                              Tai dėl tavęs vieno reikia mieste laikyti apžėlusį hektarą. Kažkokios vaikiškos svajonės.

                              Parašė googleLT Rodyti pranešimą
                              Ir kodėl naktimis viską rakinti? Tačiau parkus miela aplankyti naktimis, nieko blogo jei didžioji dalis yra be darbo valandų.
                              O ką tu ten veiki naktį? Rakinama tam, kad vandalai negertų ir nelaužytų, narkomanai nesibadytų.
                              Paskutinis taisė andyour; 2018.09.17, 07:38.

                              Comment


                                #55
                                Parašė andyour Rodyti pranešimą

                                Sovietai apskritai mėgo atvirą erdvę, jie tai darė specialiai. Tai sukuria jausmą, kad galbūt kažkas tave stebi. Atvirose erdvėse žmonių susibūrimai lengviau pastebimi, nes atviroje erdvėje žmonės būna išsisklaidę. Sovietai propagavo taip pat ir kaimišką gyvenimą, nes revoliucijos ir pasipriešinimai užgimsta miestuose.
                                Geras pastebėjimas, dėl tos pačios priežasties socialistai labai mėgo ir "open space" tipo darbovietes, kad kuo mažiau vietos liktų individualumui ir būtų skatinamas kolektyvizmas.
                                Flickr

                                Comment


                                  #56
                                  Parašė John Rodyti pranešimą

                                  Problema, kad Vilniaus urbanistinis planavimas iki šiol išlieka tragiškas. Net dabar, 2018, vykdomi ir būsimi projektai daromi nesivadovaujant jokiais logikos ir bendro miesto gerbūvio kriterijais. Pakalnis šnaka, kokia "klaida" buvo Perkūnkiemis, bet toliau plečia tą patį Perkūnkiemį, Pilaitę ir Visokius Viršuliškių ir chuj**iškių "centrus". Tai kur tu bl*t esi, Pakalni? Kodėl sakai, kad blogai, bet tuo pat metu nieko nedarai, kad blogumas bent jau sustotų? Kaip kitaip tai vadinti, jei ne dalba**bizmu?
                                  Dabar plėtra vykdoma žymiai kokybiškiau nei prieš 10 metų ar seniau. Užstatomos teritorijos miesto centre, prie visų naujų projektų įrengiami normalūs šaligatviai/dviračių takai, net tos pačios piliatės plėtra vykdoma visai kitaip, su normalia infrastruktūra, parkavimu ir pan. Kas padaryta blogai seniau taip greitai ir lengvai neišeis pakeisti, svarbu tendencijos teisingos.

                                  Flickr

                                  Comment


                                    #57
                                    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                    Geras pastebėjimas, dėl tos pačios priežasties socialistai labai mėgo ir "open space" tipo darbovietes, kad kuo mažiau vietos liktų individualumui ir būtų skatinamas kolektyvizmas.
                                    Atviro išplanavimo ofisus dar labiau mėgsta kapitalistai paskutinius porą dešimtmečių. Nes taip daug pigiau ir į vieną kvadratinį metrą galima sukišti daugiau galvų. Kartais prisidengiama lozungais, kad "skatina bendravimą", bet kai visas ofisas sėdi su ausinėm kiaurą dieną - turbūt ir patys nebetinki tuo :)

                                    Comment


                                      #58
                                      Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                      O ką tu ten veiki naktį? Rakinama tam, kad vandalai negertų ir nelaužytų, narkomanai nesibadytų.
                                      Dėk rožančių į šoną (arba į kišenę jei taip drąsiau) ir išeik vėlai vakare pasivaikščiot..

                                      Comment


                                        #59
                                        Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                                        Dėk rožančių į šoną (arba į kišenę jei taip drąsiau) ir išeik vėlai vakare pasivaikščiot..
                                        Mes kalbame apie naktį.

                                        Comment


                                          #60
                                          Parašė andyour Rodyti pranešimą

                                          Mes kalbame apie naktį.
                                          Prieš vidurnaktį - čia naktis ar vėlus vakaras? Pagal "naktį rakinamus parkus" tai jau naktis... Pvz Bernardinai rakinami 23-6 vasarą, 22-7 žiemą. Gedimino kalnas rodos dar trumpiau būna atrakintas (kai negriūna).

                                          Comment

                                          Working...
                                          X