Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

SEB banko centrinė būstinė Konstitucijos pr.

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė John Rodyti pranešimą

    Tai kad čia ne apie mane kalbam, o apie paveldo gynėjus. Ar aš skautysiu Andriulį su Užkalni, ar išvis nieko neskaitysiu, ar net išvis iškeliausiu anapilin, tai niekaip nepadės tiems gkušiams įgauti daugiau proto.
    Tiesiog išsakau savo nuomonę. Man atrodo, jog šis naujas pastatas yra geras judesys pirmyn, tačiau tuo pat metu galvoju, kad ardyti seną akmenų grindinį ar mūrinuką tikrai nėra būtina. Daugiausiai čia kalbama apie grožio sampratą ir tai yra labai subjektyvus dalykas, kiekvienas skirtingai įsivaizduoja, kaip Vilnius turi atrodyti tiek dabar, tiek ateityje. Ir taip tiesmukiškai teigti, jog jūsų supratimas yra teisingesni už kito žmogaus, bei jį jėga "kalti" kitiem į galvą, kaip vienintelę, tobuliausią tiesą tuo pačiu dar žeminant neįtikusi oponentą nėra labai jau kultūringa ir etiška. Tai tikrai nepaskatins žmonių keisti nuomonę į jums palankesnę, sutikti su jūsų idėjomis. Paprasčiausia yra tiesiog "stumti" ant kitų.
    Paskutinis taisė googleLT; 2018.04.22, 14:13.

    Comment


      Parašė googleLT Rodyti pranešimą
      Wow vėl tau žmonės "Debilai". Iki kokio lygio įžeidinėjimai yra toliaruojami šiame forume? O norėti žalio ir seno miesto pačioje Vilniaus širdyje nėra nieko kvailo. Dėl šių savybių jis ir įvertintas kaip kultūros vertybė tarptautiniu mastu. Ir tai tai nereiškia norima šiukšlynų, tvarka visada yra didžiulė siekiamybė.
      Pritariu, kad nereikia įžeidinėti, bet kartu ir suprantu kai išsiveržia tokie apibrėžimai - kai sklinda toks kiekis realybei neadekvačių veiksmų nieko keisto, kad monės, kuriems nusibodo nesąmonės, nori "nuleisti garą".

      'norėti žalio ir seno miesto pačioje Vilniaus širdyje nėra nieko kvailo.' - šis teiginys turi labai platų spektrą. Jis gali varijuoti Nuo kalbėjimo apie šabakštynų, šiukšlynų, griuvėsių, dirvonų, antifunkcijos saugojimą Iki aukšto lygio architektūros apsuptos išpuoselėtais parkais, tvarkinga ir funkciuonale infrastruktūra. Mano supratimu, juoktasi būtent iš pirmosios spektro pusės - šiukšlynų, griuvėsių ir šabakštynų saugojimo. Nieko nuostabaus, nes "paveldo gynėjai" ir "šabakštynų, uoj, medžių saugotojai" lenda iš visų kampų (gal aš darausi paranojiškas : )?..) su neadekvačiais pareiškimais ir tie pareiškimai, atrodo, tiesiogiai koreliuoja su kiek mieste yra tvarkoma.

      Du konkretūs atvejai, kuriuos mačiau prieš kelias dienas - FB grupėje 'Kultūros paveldo draugai' moteriškė pasidalino video, berods pačios filmuotas, kur ji dūsauja, kad projekto ,Bastėja Life' vystytojai maždaug "nušlavė trečdalį kvartalo ir nugriovė paskutinį kultūros lopinėlį", o ten, senamiestyje, iš tiesų nugriauta stalinistinė apleista gamyklėlė ir sovietinė geltonų plytų dėžė - administracinis (ar panašiai) apleistas pastatas. Kitoje FB grupėje 'Gelbėkime Vlniaus medžius. Iniciatyva' šaršalas, kad Pilaitėje dėl Sudervės šaltinėlio tvarkymo buvo aplink jį išpjautas šabakštynas (tikrai šabakštynas - man užteko kelmus pamatyti, kad suprasčiau kas ten augo). Juokinga tai, kad "medžių gynėjų" keliamas triukšmas dėl šabakštynų iškirtimo jau atsibodo ir patiems vietiniams, kurie, kaip rašoma 15min, stebisi dėl tokių "iniciatyvų" . Ir tai tik keli pavyzdžiai... Pats esu didelis gamtos mylėtojas ir saugotojas ir esu už žalią miestą, bet šį bei tą žinau ir apie želdynus, jų auginimo ir tvarkymo principus mieste ir man, atvirai kalbant, jau bloga darosi nuo tų "visuomenės intereso gynėjų" ir į minėtas grupes užsuku kai norisi humoro dozės, tik pastaruoju metu mano juokas perauga į stebėjimąsi ar kai kurie ten rašantys žmonės tiesiogine to žodžio prasme neturi psichologinių problemų, nes atsiliepimai darosi vis neadekvatesni ir paskutiniu metu save pagaunu svarstant kas tiem žmonėm nutiko, kad užsiiminėti tokiu briedu.

      Mieste jokių būdu negalima aklai visur taikyti principo "gamta neliečiama", nebent, aišku, norima turėti problemų... O tendencija yra būtent tokia.

      'Dėl šių savybių jis ir įvertintas kaip kultūros vertybė tarptautiniu mastu.' - hmm... nesu geras Vilniaus istorijos žinovas, bet šį bei tą žinau ir noriu pasakyti, kad verta žinoti bent pagrindines gaires istorinio Vilniaus formavimosi kai norima naudoti istorinius veiksnius kaip argumentą. Viduramžiais, pradedant kažkur Gotika (turėkite omenyje, kad Vilniuje stiliai vėlavo) ir baigiant galbūt brandžiu baroku, Vilniaus formavimasis buvo apskritai chaotiškas - buvo statoma pastatas prie pastato belekaip belekur bet koks stilius prie bet kokio. Tai gerai rodo bažnyčios ir jų įsikomponavimas tarp aplinkinių pastatų. Buvo trobos, kurios, galimybėms atsiradus, buvo šluojamos ir statomi mūriniai pastatai, vėlgi - padrikai. Tada buvo laikotarpis kai iki horizonto buvo iššluoti medžiai, kad žmonės turėtų kuo pečius kūrenti (gal pasvarstom šio istorinio etapo saugojimą, įtraukimą į paveldą?). Buvo laikotarpis okupacijos apie 200 metų kai Vilnius merdėjo ir, panašu, kad perimetrinis užstatymas beveik nevyko, nes buvo tiesiog didelis skurdas - to pasekmė medinės lūšnos centre su kuriomis mes, kaip matome, ir dabar tebekariaujame (žinoma reikia atsirinkti ir saugotiną medinę architektūrą). Tada buvo laikas po Antro Pasaulinio kai sovietai prašlavė senamiestį, statė naujus rajonus padrikai išmėtant pastatus, paliekant didžiausius nenaudojamus klodus, tarp kurių, kad susisiekti, buvo tiesiamas nemenkas gatvių tinklas bei miesto želdynų planavimo išvis nebuvo. Tad dabar ką matome, kaip miesto žaliąją paklodę, didžiaja dalimi yra savaime padrikai priaugę medžiai ir šabakštynai arba gyventojų sodinti nesilaikant rekiamų atstumų.

      Iš atsiliepimų atrodo, kad taikomasi saugoti būtent gotikinį-barokinį laikotarpį. Tada reikėtų žinoti, kad jei tų laikų užstatymo principus taikyti šiandienai, mums iš esmės būtų galima panaikinti visus statybos, miesto planavimo etc reikalavimus ir leisti chaotišką statybą - būtų stilių chaotiška samplaika, kuri, galbūt, po kelių šimtų metų irgi taptų kaip paveldas žiūrint iš to laikmečio perspektyvos.

      'Ir tai tai nereiškia norima šiukšlynų, tvarka visada yra didžiulė siekiamybė.' - kur būtent?
      Griauna Vilniaus apleistas industrines teritorijas, įkurtas nusikaltėliškai gerose vietose; - blogai - niokoja Vilniaus senamiestį ir kels šiltnamius.
      Tvarko Bernardinų sodą; - blogai - niekadėjai medžius žaloja.
      Retina Sereikiškių parką, nes dėl šakų tankumo trūksta saulės ir dėl to neauga žolė, o dėl žolės nebuvimo viskas skendi purvyne; - blogai - nebėra nieko šventa, nekenčiama gamtos.
      Tiesia dar sovietmiečiu suplanuotą (palei 1970-1980) gatvių tinklą; - blogai - nuodys žmones, kerta šabakštynėlį, uoj, mišką!
      Neužbaiginėja senai neįrengto, minimalius reikalavimus netenkinančio, gatvių tinklo dėl piketų; - blogai - gatvės skendi kamščiuose, nieko nedaroma.
      Užstatinėja senamiestyje sovietmečiu sugriautų pastatų nišas; - blogai - senamiestis mirtinai užkemšamas ir Unesco paveldas kenčia.
      Atkūrinėja perimetrinį užstatymą sovietmečiu išgriautose vietose ar jį formuoja; - blogai - niokojamas istoriškai susiformavęs užstatymo tinklas.
      Vidurį miesto dirvonai paverčiami į funkcionalią teritoriją; - blogai - vaizdą užstoja ir žmonėms nebebus kur vaikščioti, ilsėtis.
      Šalinami avariniai, pasvirę, papuvę, nevietoje savaime išaugę medžiai; - blogai - jie irgi turi sielą.
      Užvirsta apleisti avariniai medžiai; - blogai - neprižiūri medžių!
      Senamiestyje statomi daugiau stiklo, metalo, betono turintys minimalistinio stiliaus pastatai, kad nebūtų pseudoistorizmo; - blogai - komerciniai monstrai siautėja, stato šiltnamius etc.
      Apleistos bažnyčios paverčiamos viešomis patalpomis, viešbučiais, bibliotekomis, meno švietimo erdvėmis; - blogai - net paskutinis dvasingumo bastionas neatsilaikė prieš materializmą!
      ...papildykite...

      Ir apskritai, turi būti tik tamsa, kančia bei liūdesys ir ši šventa trejybė turi kaboti ant Nieko Nedarymo obelisko...

      Comment


        Amen.
        Lietuva visiems.

        Comment


          Parašė spekas Rodyti pranešimą

          Senamiestyje statomi daugiau stiklo, metalo, betono turintys minimalistinio stiliaus pastatai, kad nebūtų pseudoistorizmo; - blogai - komerciniai monstrai siautėja, stato šiltnamius etc.
          Su beveik viskuo sutinku, tačiau kai kurie jūsų išvardinti dalykai retai, esant tam tikroms aplinkybėms, išties gali būti blogai. Pačio senamiesčio teritorijoje abejoju ar dažnai pasitaiko rimtų problemų su statybomis, ten daug ką reikia tvarkyti, bet visiškai kita kalba apie aplink senamiestį esančias apsaugos zonas, kurių priežiūrai dėmesys yra žymiai menkesnis. Ten problemų išties pasitaiko tiek dėl pačios naujos statybos, tiek dėl tų pastatų vietoj, kurių ji išdygsta. UNESCO apie tai per kiekvieną situacijos įvertinimą užsimena nuo 2006 metų. Labai jau sutampa su NMC vystymo ir pirmosios modernios architektūros atsiradimo žvėryne (Sėlių g.) laikotarpiu.
          • High rise buildings located in vicinity of Vilnius Historic Centre which have an impact on the visual integrity of the site
          • Demolition of wooden heritage in the construction areas
          Gal, vis dėl to, patys vilniečiai kai ko tinkamai neįvertina ir neskiria pakankamo dėmesio tiek apsaugai, tiek priežiūrai.
          Paskutinis taisė googleLT; 2018.04.22, 13:54.

          Comment


            Parašė googleLT Rodyti pranešimą
            Su beveik viskuo sutinku, tačiau kai kurie jūsų išvardinti dalykai retai, esant tam tikroms aplinkybėms, išties gali būti blogai. Pačio senamiesčio teritorijoje abejoju ar dažnai pasitaiko rimtų problemų su statybomis, ten daug ką reikia tvarkyti, bet visiškai kita kalba apie aplink senamiestį esančias apsaugos zonas, kurių priežiūrai dėmesys yra žymiai menkesnis. Ten problemų išties pasitaiko tiek dėl pačios naujos statybos, tiek dėl tų pastatų vietoj, kurių ji išdygsta. UNESCO apie tai per kiekvieną situacijos įvertinimą užsimena nuo 2006 metų. Labai jau sutampa su NMC vystymo ir pirmosios modernios architektūros atsiradimo žvėryne (Sėlių g.) laikotarpiu.
            • High rise buildings located in vicinity of Vilnius Historic Centre which have an impact on the visual integrity of the site
            • Demolition of wooden heritage in the construction areas
            Gal, vis dėl to, patys vilniečiai kai ko tinkamai neįvertina ir neskiria pakankamo dėmesio tiek apsaugai, tiek priežiūrai.
            Kita vertus Uncesco neturi prie ko prisikabinti, pvz., nagrinėjant K18B atvejį.

            "have an impact on the visual integrity of the site" - tiesa, bet frazė neturinti neigiamo nei teigiamo atspalvio. Poveikis gali būti teigiamas, o gali būti ir neigiamas. Pakalnis gerai paskutiniu metu pasakė: architektų bendruomenėje nėra vieningo sutarimo dėl teigiamo ar neigiamo poveikio.

            Comment


              Parašė Creatium Rodyti pranešimą

              Kita vertus Uncesco neturi prie ko prisikabinti, pvz., nagrinėjant K18B atvejį.
              Šiek tiek turėjo prie ko kabintis.
              "Libeskindo projektas „K18B“ turėtų būti plėtojamas, tačiau jį ir pačią jo idėją rekomenduojama tikslinti sumažinant dabar numatytą pastato aukštį, taip pat sumažinti šviesą atspindinčių elementų.", "taip pat nuodugniau pagrįsti, kodėl projektuojamo pastato viršutinės dalies profilis pakrypęs į priešingą pusę negu „Architektūrinės kalvos“ šlaitas."
              https://m.delfi.lt/verslas/nekilnoja...s/article.php?
              Apie pastatų senamiesčio apsaugos zonoje aukštingumą yra neretai kalbama.

              Comment


                Parašė spekas Rodyti pranešimą
                'Ir tai tai nereiškia norima šiukšlynų, tvarka visada yra didžiulė siekiamybė.' - kur būtent?
                Griauna Vilniaus apleistas industrines teritorijas, įkurtas nusikaltėliškai gerose vietose; - blogai - niokoja Vilniaus senamiestį ir kels šiltnamius.
                Tvarko Bernardinų sodą; - blogai - niekadėjai medžius žaloja.
                Retina Sereikiškių parką, nes dėl šakų tankumo trūksta saulės ir dėl to neauga žolė, o dėl žolės nebuvimo viskas skendi purvyne; - blogai - nebėra nieko šventa, nekenčiama gamtos.
                Tiesia dar sovietmiečiu suplanuotą (palei 1970-1980) gatvių tinklą; - blogai - nuodys žmones, kerta šabakštynėlį, uoj, mišką!
                Neužbaiginėja senai neįrengto, minimalius reikalavimus netenkinančio, gatvių tinklo dėl piketų; - blogai - gatvės skendi kamščiuose, nieko nedaroma.
                Užstatinėja senamiestyje sovietmečiu sugriautų pastatų nišas; - blogai - senamiestis mirtinai užkemšamas ir Unesco paveldas kenčia.
                Atkūrinėja perimetrinį užstatymą sovietmečiu išgriautose vietose ar jį formuoja; - blogai - niokojamas istoriškai susiformavęs užstatymo tinklas.
                Vidurį miesto dirvonai paverčiami į funkcionalią teritoriją; - blogai - vaizdą užstoja ir žmonėms nebebus kur vaikščioti, ilsėtis.
                Šalinami avariniai, pasvirę, papuvę, nevietoje savaime išaugę medžiai; - blogai - jie irgi turi sielą.
                Užvirsta apleisti avariniai medžiai; - blogai - neprižiūri medžių!
                Senamiestyje statomi daugiau stiklo, metalo, betono turintys minimalistinio stiliaus pastatai, kad nebūtų pseudoistorizmo; - blogai - komerciniai monstrai siautėja, stato šiltnamius etc.
                Apleistos bažnyčios paverčiamos viešomis patalpomis, viešbučiais, bibliotekomis, meno švietimo erdvėmis; - blogai - net paskutinis dvasingumo bastionas neatsilaikė prieš materializmą!
                ...papildykite...

                Ir apskritai, turi būti tik tamsa, kančia bei liūdesys ir ši šventa trejybė turi kaboti ant Nieko Nedarymo obelisko...
                Tikrai taip. Paveldo gestapininkai ir rūtų darželio fetišistai nesupranta, kad miestas yra socialinis-ekonominis projektas pirmoje eilėje, o tik po to architektūrinis ... Kintantys žmonių ir visuomenės poreikiai ir ekonominės galimybės / technologijos pasiekimai turi diktuoti architektūrą, o ne atvirkščiai. Architektūra yra tik forma, kuri be turinio - tai yra socialinės-ekonominės funkcijos - pati savaime neturi jokios reikšmės, ypač šiuolaikinėje paslaugų / postindustrinėje / postagrarinėje ekonomikoje. Dėl to moderniame mieste verslo centrai šiandien yra svarbesni ir daugiau / dažniau sutinkami už bažnyčias ar turtuolių rūmus, nes visuomenė yra labiau demokratiška, decentralizuota, turtinga ir svarbiausia - išsilavinusi ir sunkiau apdurninama. Pats "saugojimas", vietoj adaptavimosi, kaip požiūris, yra pasmerktas ir nereikia būti išmaniu darvinistu bei išprususiu istorijoj / antropologijoj, kad ta suprastum. O pavelgo gestapininkai ir rūtų darželio fetišistai, grynai savo etikos ir motyvacijos prasme, man tiesiog primena inkvizicijos epochos katalikų dvaisininkus, kurie degindami ant laužo plokščio pasaulio teorijos priešininkus, naiviai manė, kad apsaugos pasaulį (t.y. savo įtaką bei valdžią) nuo socialinio-ekonominio progreso. Bet nenumaldomai atėjo Švietėjų epocha ... Taigi būkim biškį kantrūs, palaukim.
                Paskutinis taisė nomad; 2018.05.06, 18:51.
                There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                Comment


                  Kažkoks marksistinis - utopinis modernistinis mąstymas, kad kultūra yra tik ekonominės-socialinės sanklodos „anstatas" ir kad galima greitai pastatyti naujovišką laimę.
                  Miestas yra ne tik erdvė, bet ir laikas.


                  http://pilotas.lt/2018/04/24/archite...jas-galimybes/

                  Kaip gimsta įvairialypis, gyvas miesto organizmas?
                  Rolandas Palekas: Man atrodo, esminis elementas miesto formavimosi procese yra laikas. Miestas yra prisiminimai. Jei Elektrėnuose užaugęs žmogus ten patyrė pirmąją meilę ir buvo pirmajame pasimatyme, nors ir prie negražaus, pilko pastato, ta vieta jau įstrigo jo atmintyje ir jis ją prisijaukino. Tam, kad naujai suformuotas miestas taptų tikru, daugiasluoksniu organizmu, turi užaugti pirmoji jo gyventojų karta.
                  Bandymų suplanuoti ir pastatyti miestus vienu potėpiu yra buvę nemažai, bet šie procesai iš principo yra pasmerkti nesėkmei, nes jie išauga ne iš aplinkos, o yra nuleidžiami iš viršaus.
                  Lietuvoje taip pat turime tokių pavyzdžių – minėti Elektrėnai, Visaginas buvo įgyvendinti per labai trumpą laiką. Žinoma, žmonės ten gali gyventi, bet jie nesijaučia gerai iki kol nepraeina kažkiek laiko ir nesusiformuoja gyventojams artimi sluoksniai.
                  Be laiko faktoriaus neįmanoma sukurti natūraliai „laimingo“ miesto. Miestai, kuriuose jauti paslaptį, gylį, sluoksnius, kinta pamažu. Beje, Vilniuje tikrai galima tai pajusti.
                  Miestas – kaip sengirė, kur vietoje supuvusių ir nuvirtusių medžių, užauga nauja karta. Tokiose vietose flora ir fauna klesti.
                  Pažvelgus pro langą Vilniuje, galima pamatyti įvairovę. Tai būdinga gyvybingam miestui, nes gyvybė gimsta iš skirtumų. Mieste turi gyventi visi: žvirbliai, balandžiai, šunys, katės, žmonės, seneliai, vaikai, chuliganai, grafitiorai, drageriai…
                  ...
                  Paskutinis taisė Eikantas X; 2018.05.06, 21:28.

                  Comment


                    Eikantas X, tokia pozicija dažna pas tiksliukus ar emigrantus ir šiaip su knyga mažai bendraujančius žmones. Todėl nesistebėkime, kad pas juos ekonomika yra gyvenimo variklis, o stikliniai fasadai - džiaugsmo priebėga.

                    Comment


                      Visų pirma, nereikia painioti architektūros su kultūra, kuri yra žymiai platesne ir labiau daugialypė savoka. Kalbant grynai subjektyviu testu, kultūra yra tiesiog stilius, procesinis dalykas - visuomenės būdas daryti kažką ilgą laiką tam tikru būdu. Gerai, gražiai, efektyviai, sažiningai ar tvariai - visaip gali būti, o gal ir ne. Svarbu - ilgą laiką ir nuosekliai. Dėl to, be abejo, tautos kultūroje pasikeitimai ateina labai lėtai ir ne visada seka ekonominės raidos bei technologijos galimybes. Culture eats strategy for breakfast ... Kultūra, tam tikra prasme, kalbant psichologijos terminais, yra tautos kolektyvinis kompleksas kuris pristabdo ekonominį judėjimą, bet kartu ir duoda tam judėjimui savitumą. Lietuvoje mes tą matome labai gerai ir Spekas savo pastebėjime tą lietuvišką požiūrį puikiai reziumavo.

                      Iš kitos pusės, matuojant objektyviu (išoriniu) testu, tik ekonominė galia ir daro kultūrą galinga, ekspansyvia. Ar sutapimas, kad 16-17 amžiuje labiau atsilikusiuose Europos kraštuose (įskaitant Lietuvą) labiau plito itališki stiliai, nes juk būtent tuo metuVenecija buvo by far turtingiausia vieta Europoje ... Kaip ir kad dangoraižiai paplito visame pasaulyje iš turtingiausios XX amžiaus vietos - JAV. Be pinigų ir ekonomikos, nėra galingos / įtakingos kultūros.

                      Grįžtant prie to pačio cituojamo Paleko, tiesiai į temą jo skuduras paveldo gestapininkams į veidą:

                      "Kitas Vilniui būdingas ligotas požiūris – nauja statyba istorinėje aplinkoje. Dažna sprendžiančiųjų ir dalies visuomenės nuomonė deklaruoja, kad naujas pastato projektas senamiestyje ar šalia istorinių objektų turi atitikti neva buvusią stilistiką. Tarsi kitaip jis nederės. Pavyzdžiui, kaip Valdovų rūmai, kurie yra sukurti ne pagal turimus šaltinius, o pagal tam tikro laikmečio madą. Mano supratimu, tai yra apsimetinėjimas, noras būti kažkuo, kuo nesi. Jei pastatas projektuojamas ir statomas šiandien, ne XIX a., privaloma naudoti šiandienines technologijas ir galimybes. Šiais laikais, dėl technologinės pažangos, architektas gali užtikrinti žmogui daugiau šviesos ir geresnį vaizdą pro langą. Kodėl tuomet tuo nepasinaudoti ir nestatyti to didesnio lango?"
                      Paskutinis taisė nomad; 2018.05.06, 21:54.
                      There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                      Comment


                        Parašė nomad Rodyti pranešimą

                        Tikrai taip. Paveldo gestapininkai ir rūtų darželio fetišistai nesupranta, kad miestas yra socialinis-ekonominis projektas pirmoje eilėje, o tik po to architektūrinis ... Kintantys žmonių ir visuomenės poreikiai ir ekonominės galimybės / technologijos pasiekimai turi diktuoti architektūrą, o ne atvirkščiai. Architektūra yra tik forma, kuri be turinio - tai yra socialinės-ekonominės funkcijos - pati savaime neturi jokios reikšmės, ypač šiuolaikinėje paslaugų / postindustrinėje / postagrarinėje ekonomikoje. Dėl to moderniame mieste verslo centrai šiandien yra svarbesni ir daugiau / dažniau sutinkami už bažnyčias ar turtuolių rūmus, nes visuomenė yra labiau demokratiška, decentralizuota, turtinga ir svarbiausia - išsilavinusi ir sunkiau apdurninama. Pats "saugojimas", vietoj adaptavimosi, kaip požiūris, yra pasmerktas ir nereikia būti išmaniu darvinistu bei išprususiu istorijoj / antropologijoj, kad ta suprastum. O pavelgo gestapininkai ir rūtų darželio fetišistai, grynai savo etikos ir motyvacijos prasme, man tiesiog primena inkvizicijos epochos katalikų dvaisininkus, kurie degindami ant laužo plokščio pasaulio teorijos priešininkus, naiviai manė, kad apsaugos pasaulį (t.y. savo įtaką bei valdžią) nuo socialinio-ekonominio progreso. Bet nenumaldomai atėjo Švietėjų epocha ... Taigi būkim biškį kantrūs, palaukim.
                        Na toks primityvus, siaurų pažiūrų progresas, ignoruojantis kultūros ir istorijos (į tai įeina bažnyčios, senamiesčiai, seni pastatai net medinės trobelės) svarbą tikrai nėra toks jau modernus. Manau jis, išties, yra gana pasenęs. Tokia mąstysena populiariausia buvo būtent prieš beveik šimtmetį, pavyzdžiui vyraujant socialistinei Stalino ar Mao Zedong diktatūrai. Ignoruajam daugybę svarbių sričių ir susikoncentruojame į kelias labiausiai "šiuolaikiškas": bedvasę vartojimo, prekybos centrų kultūrą ir negyvus, atšiaurius bei tamsius ofisų kvartalus.
                        Paskutinis taisė googleLT; 2018.05.06, 21:45.

                        Comment


                          Parašė nomad Rodyti pranešimą
                          Visų pirma, nereikia painioti architektūros su kultūra, kuri yra žymiai platesne ir labiau daugialypė savoka. Kalbant grynai subjektyviu testu, kultūra yra tiesiog stilius, procesinis dalykas - visuomenės būdas daryti kažką ilgą laiką tam tikru būdu. Gerai, gražiai, efektyviai, sažiningai ar tvariai - visaip gali būti, o gal ir ne. Svarbu - ilgą laiką ir nuosekliai. Dėl to, be abejo, tautos kultūroje pasikeitimai ateina labai lėtai ir ne visada seka ekonominės raidos bei technologijos galimybes. Culture eats strategy for breakfast ... Kultūra, tam tikra prasme, kalbant psichologijos terminais, yra tautos kolektyvinis kompleksas kuris pristabdo ekonominį judėjimą, bet kartu ir duoda tam judėjimui savitumą. Lietuvoje mes tą matome labai gerai ir Spekas savo pastebėjime tą lietuvišką požiūrį puikiai reziumavo.

                          Iš kitos pusės, matuojant objektyviu (išoriniu) testu, tik ekonominė galia ir daro kultūrą galinga, ekspansyvia. Ar sutapimas, kad 16-17 amžiuje labiau atsilikusiuose Europos kraštuose (įskaitant Lietuvą) labiau plito itališki stiliai, nes juk būtent tuo metuVenecija buvo by far turtingiausia vieta Europoje ... Kaip ir kad dangoraižiai paplito visame pasaulyje iš turtingiausios XX amžiaus vietos - JAV. Be pinigų ir ekonomikos, nėra galingos / įtakingos kultūros.

                          Grįžtant prie to pačio cituojamo Paleko, tiesiai į temą jo skuduras paveldo gestapininkams į veidą:

                          "Kitas Vilniui būdingas ligotas požiūris – nauja statyba istorinėje aplinkoje. Dažna sprendžiančiųjų ir dalies visuomenės nuomonė deklaruoja, kad naujas pastato projektas senamiestyje ar šalia istorinių objektų turi atitikti neva buvusią stilistiką. Tarsi kitaip jis nederės. Pavyzdžiui, kaip Valdovų rūmai, kurie yra sukurti ne pagal turimus šaltinius, o pagal tam tikro laikmečio madą. Mano supratimu, tai yra apsimetinėjimas, noras būti kažkuo, kuo nesi. Jei pastatas projektuojamas ir statomas šiandien, ne XIX a., privaloma naudoti šiandienines technologijas ir galimybes. Šiais laikais, dėl technologinės pažangos, architektas gali užtikrinti žmogui daugiau šviesos ir geresnį vaizdą pro langą. Kodėl tuomet tuo nepasinaudoti ir nestatyti to didesnio lango?"
                          kam taip sudetingai rasyti. trumpai reziumuojant sita foruma tai, mano poziuriu, arba skonis pas zmogu (forumo dalyvi) yra, arba jo nera. visi imantrus zodziai ir aliuzijos tai cia tik figos lapelis.

                          Comment


                            Parašė googleLT Rodyti pranešimą

                            Na toks primityvus, siaurų pažiūrų progresas, ignoruojantis kultūros ir istorijos (į tai įeina bažnyčios, senamiesčiai, seni pastatai net medinės trobelės) svarbą tikrai nėra toks jau modernus. Manau jis, išties, yra gana pasenęs. Tokia mąstysena populiariausia buvo būtent prieš beveik šimtmetį, pavyzdžiui vyraujant socialistinei Stalino ar Mao Zedong diktatūrai. Ignoruajam daugybę svarbių sričių ir susikoncentruojame į kelias labiausiai "šiuolaikiškas": bedvasę vartojimo, prekybos centrų kultūrą ir negyvus, atšiaurius bei tamsius ofisų kvartalus.
                            Keli metodologiniai pastebėjimai:

                            Kultūros ir ekonomikos santykis ir grįžtamasis ryšys nėra Marxo, Stalino, Hitlerio ar Mao teorija. Tai bet kokio minimalius smegenis turinčio sprendimus priimančio žmogaus suprantama aksioma.

                            Istorija ir kultūra nėra tas pats. Istorija yra tik metodas aiškinti kultūrą (šalia kitų dalykų aiškinimo).

                            Top-down planavimas neturi būti rišamas tik su socializmu/komunizmu. Top-down buvo populiarus XIX-XX amžiaus planavimo metodas, kuriuo naudojosi tiek baronas Haussmannas Paryžiuje, tiek Robert Moses New Yorke pokario metais. Socialistiniai "planuotojai" tiesiog tą metodą privedė iki ekstremumo.

                            Top-down planavimas nėra jokia siekiamybė. Bet kokioj geroj šiuolaikinėj strategijoj turi būti taikomi tiek top-down, tiek bottom-up metodai. Kitaip tariant - tvariai plėtrai reikia didelių ir ambicingų vizijų, bet reikia ir duomenų toms vizijoms pagrįsti, patikrinti ir tinkamai pritaikyti.
                            Paskutinis taisė nomad; 2018.05.06, 22:19.
                            There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                            Comment


                              Parašė nomad Rodyti pranešimą
                              Top-down planavimas neturi būti rišamas tik su socializmu/komunizmu. Top-down buvo populiarus XIX-XX amžiaus planavimo metodas, kuriuo naudojosi tiek baronas Haussmannas Paryžiuje, tiek Robert Moses New Yorke pokario metais. Socialistiniai "planuotojai" tiesiog tą metodą privedė iki ekstremumo.
                              Na nežinau ar R. Moses ir Haussmanno pokyčiai buvo tokie jau puikūs, jie, išties galima teigti, buvo gana radikalūs ir kontraversiški. Taip Paryžius modernus ir gražus, tačiau tikrai yra mažiau ar daugiau liūdna, jog beiveik nieko neliko iš didingo viduramžių miesto. Haussmannas nepakankamai įvertindamas savo miesto istoriją su plačiomis gatvėmis ir panašiais naujais pastatais išnaikino beveik viską kas buvo iki tol. Akivaizdu, jog 19a. paveldo suvokimas buvo gana siauras. Šiais laikais ypač tankūs, įvairūs ir unikalūs senieji Paryžiaus kvartalai, be jokių abejonių, būtų tarp labiausiai vertinamų miesto dalių. Deja, per modernėjimo ir judėjimo į priekį pokyčius mes jų niekada nebepamatysime (žinau yra kelios senos gatvelės, bet jos paliktos tik todėl, jog jau tuomet stovėjo gana nauji pastatai) ir tikrai aš ne vienintelis, kuriam gaila, jog taip atsitiko.

                              Panašiai ir Moses norėjo radikalių pokyčių savo automobilizmu ir autostradomis. Jam nebuvo gaila nei parkų nei apgyvendintų rajonų. Nuostabu, jog bent New Yorke jo idėjoms buvo didelis pasipriešinimas ir tokių aktivistų kaip Jane Jacobs pastangomis buvo sustabdyti ar bent pristabdyti jo projektai ir labai greit atgyvenęs tuometinis "modernus progresas".

                              Comment


                                Click image for larger version

Name:	
Views:	1
Size:	308,7 kB
ID:	1643948Click image for larger version

Name:	
Views:	1
Size:	299,3 kB
ID:	1643949 2018.05.25

                                Comment


                                  /\ Pas juos ten mačiau prieš kelias savaites belenkokio dydžio/diametro juodus vamzdžius. Gal ten nuotekų irgi tinklai eina kažkokie?

                                  Comment


                                    Click image for larger version

Name:	
Views:	1
Size:	355,6 kB
ID:	1644753

                                    Comment


                                      Parašė Perfect Rodyti pranešimą
                                      Click image for larger version

Name:	
Views:	1
Size:	355,6 kB
ID:	1644753
                                      Bet dalis "Rumšiškių" lieka šalia esančiame sklype?

                                      https://www.google.com/maps/@54.6971...7i13312!8i6656
                                      Aviate, navigate, communicate

                                      Comment


                                        Papildant temą informacija.

                                        Išduotas kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos leidimas archeologiniams tyrimams G. Baravyko g. 4 ir 10. atlikti iki 2018 11 30.
                                        Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (25504) teritorijos G. Baravyko g. 4 ir 10, Vilniaus m. 2018 m. archeologinių detaliųjų tyrimų PROJEKTAS

                                        Viso detaliuosius archeologinius tyrimus planuojama atlikti apie 2000 m2 plote, o žvalgymus 5500 m2. Jeigu žvalgymų metu bus aptikti nesuardyti kapai, archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis ar kitos struktūros, iš karto bus vykdomi detalieji tyrimai.
                                        Tyrimų tikslas: Ištirti aptiktus žmonių kapus, kultūrinį sluoksnį, nustatyti jo susiformavimo laiką bei aplinkybes. Surinkti vertingus radinius, užfiksuoti statinių liekanas.
                                        Tyrimų trukmė: 2018.04.25 – 2018.11.30 d.
                                        Aptiktas kapas, vaizdas iš viršaus
                                        Click image for larger version  Name:	Aptiktas kapas.JPG Views:	1 Size:	135,5 kB ID:	1645248

                                        Taip pat įkeliu brėžinį (didesnis).
                                        Click image for larger version  Name:	Trasos breziniai2.jpg Views:	1 Size:	335,2 kB ID:	1645249
                                        Šaltinis

                                        Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                                        /\ Pas juos ten mačiau prieš kelias savaites belenkokio dydžio/diametro juodus vamzdžius. Gal ten nuotekų irgi tinklai eina kažkokie?
                                        Palei šiaurinę sklypo ribą atidengta esama šiluminė trasa. Galbūt su tuo susiję?
                                        Paskutinis taisė M1gdas; 2018.05.31, 18:10.

                                        Comment


                                          Įdomu. Brėžinyje nurodoma, kad jie ir daugiau turi aplink apsipirkę (du palei Konstitucijos pr.) ir vienas kitoje Baravyko g. pusėje.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X