[†] Vilniaus miesto bažnyčios

[Nikas]

Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia

[DeSadas]

Kiek zinau aplink sia epitafija yra grazi gana didele freska (po dazu sluoksiu), nupaisyta paminint maro aukas.

[Evilangel]

O kur Jezus Kristus,muziejun pernestas?

Ši epitafija su pagražinimais tai vienas vertingiausių XVIII a. Lietuvos dailės kūrinių. Centrinėje fasado sienoje yra įrengtas didelis paskutiniojo LDK kanclerio ir Naugarduko kašteliono Jokymo Liūtauro Chreptavičiaus šeimyninis antkapinis paminklas su didele memorialinio teksto lenta ir puošniais rokokiniais rėmais. J. L. Chreptavičius naudodamasis Šv. Jonų bažnyčios rekonstrukcija, po Loreto Marijos altoriumi įrengė rūsius savo šeimos nariams palaidoti. Jose jis pašarvojo savo tetos Onos Chreptavičiūtės-Krišpinienės , 1753 m. lapkričio 12 - dukters Marijonos Chreptavičiūtės palaikus ir 1758 m. kovo 13 - savo žmonos Onos Riomerytės-Chreptavičienės. ta proga jis užsakė pagaminti juodo marmuro plokštę su epitafija ir įmūryti ją išorinėje rytinėje bažnyčios sienoje.
Virš lentos ant sienos kabojo natūralaus dydžio bronzinė Kristaus Nukryžiuotojo skulptūra, originalaus sprendimo, neeilinio meistro kūrinys. Ši skulptūra nebuvo įrašyta į sąrašą perduodant bažnyčią „Tiesos“ leidyklai(1949 m.). Vieną naktį ši skulptūra dingo nuo bažnyčios fasado. Kai „Tiesos“ redaktoriaus G. Zimano buvo klausinėjama, kas tą skulptūrą nuėmė, jis paleido paskalą, esą ją pasiskolinusi "Lenfilmo" ar "Mosfilmo" direkcija kaip jai reikalingą rekvizitą. VU studentai 1989 m. susirūpino ir ėmėsi priemonių tą skulptūrą atrasti. Bet nei "Lenfilmo" nei "Mosfilmo" rekvizitų sandėliuose jos neužtiko ir administracija negalėjo pasakyti, kad kada būtų skolinęsi tokią skulptūrą. Belieka manyti kad bronzinę Nukryžiuotojo skulptūrą G. Zimanas busiąs perdavęs Vilniaus spalvotojų metalų kontorai ("Vtorcvetmet") kaip metalo laužą. Tai patikimiausia versija žinant nežabotą G. Zimano neapykantą lietuviškam kultūriniam palikimui - panašiai jis apie 1947 m. perdavė 150 metų senumo Zavadskių spaustuvės ir leidyklos archyvo 10 sunkvežimių kaip makulatūrą permalti Grigiškių popieriaus ir kartono fabrikui. Šitų faktų Kultūros ministerijos kultūros paminklų apsaugos valdybos pareigūnai nepastebėjo ir nedrįso paminėti.

[laimutis]

Chreptavičių šeimos narių epitafija (įmūryta 1759 m.) rytiniame bažnyčios frontone (nuo Pilies gatvės) buvo aprėminta turtingais lipdybiniais rokokiniais rėmais.

Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas

O kur Jezus Kristus,muziejun pernestas?

[Evilangel]

Chreptavičių šeimos narių epitafija (įmūryta 1759 m.) rytiniame bažnyčios frontone (nuo Pilies gatvės) buvo aprėminta turtingais lipdybiniais rokokiniais rėmais.


1912-1913 m. Jano Bulhako nuotrauka

[Evilangel]

Sunaikintos medinės skulptūros nuo rytinio ir vakarinio frontono (~1960 m.)

[Evilangel]

Šaunuolis Evilangel! Gal ką nors idomaus turi ir apie kitas Vilniaus miesto bažnyčias?

Na dar apie šią bažnyčią nebaigiau

Paieškojus rasčiau

[Aukselis]

Šaunuolis Evilangel! Gal ką nors idomaus turi ir apie kitas Vilniaus miesto bažnyčias?

[Evilangel]

M.J. Oziemblausko litografija (1853 m.)



P. Smuglevičius. P. Skargos kiemas (1786 m.) nuo Šv.Jono bažnyčios slenksčio (iš VU bibliotekos)

[Evilangel]

Šv. Jono bažnyčia. Vlado Drėmos piešinys



Šv. Jono bažnyčia 1600 m. V. Drėmos piešinys.



Bažnyčios fasadas. P. Bokšos piešinys (1582 m.)



Bažnyčia XVI a. T. Makovskio raižinys



T. Makovskio raižinio detalė (1600 m.)



T. Makovskio 1604 m. panoramoje



T. Makovskio raižinys (1608 m.)



G. Brauno ir F. Hogenbergo Vilniaus plane - Šv. Jonų bažnyčios ir universirteto kvartalas (1576 m.)





Pietinis bažnyčios portalas. Archit. R. Jalovecko rekonstrukcijos projektas.

[Evilangel]

Bažnyčios ir VU kompleksas piešiniuose

http://gidas.wordpress.com/2008/12/1...-paveiksluose/

Bažnyčia ir VU ant pašto ženklų ir vokų

http://gidas.wordpress.com/2008/12/0...sto-zenkluose/

[Evilangel]

Įvairių nuotraukų su ŠV. Jonų bažnyčia ir Vilniaus universiteto vaizdų galite pasižiūrėti paspaudę šią nuorodą.

http://gidas.wordpress.com/2009/01/page/2/

[Evilangel]

Vaizdas į Didįjį kiemą nuo varpinės



Dar kelios foto darytos 20 a. antrojoje pusėje.

P. Skargos kiemas



Vaizdas į kiemą nuo varpinės

[Evilangel]

Vaizdas į Šv. Jono gatvę



J. Bulhakas. Šv. Jonų bažnyčios nuotrauka



Nuotrauka iš Pilies gatvės (buv. Gorkio g.) nuo Gedimino aikštės iki Šv. Jono bažnyčios. Autorius: Algimantas Kunčius



Rytinis bažnyčios frontonas Pilies g. (~ XX. a. pr.)

[Evilangel]

Šv. Jono g. (1910 m.) S. Johangasse nuotrauka



Pilies ir Šv. Jono gatvių kampas (1912 m.). Kampe, prie bažnyčios prisišliejusioje gyvenamojoje patalpoje kurį laiką buvo katafalkų sandėlis, bažnyčios tarnų gyvenamosios patalpos, 20 a. vid. kūrėsi įvairios dirbtuvės. Nuo aštunto dešimtmečio iki mūsų dienų veikia suvenyrų parduotuvė.



Šv. Jono gatvė 1939 m. Z. Vrzesniovskio nuotrauka



J. Bulhako nuotrauka



Vaizdas iš Šv. Jonų bažnyčios varpinės. J. Bulhako nuotrauka

[Evilangel]

Šv. Jono gatvė. Vokiečių 1-ojo išminuotųjų bataliono (Minenräum-Abt. 1) kariai ir technika tarp vilniečių, 1941 metų vasara.



ŠV. Jono gatvė. Raudonosios armijos kariai 1944 m. vasarą, po mūšio dėl Vilniaus.



Nuotraukų autorius nežinomas

[Evilangel]

Universiteto Akademijos kiemas. Spalvota litografija iš J.K. Vilčinskio "Vilniaus albumo" (1845-1856 m.)



ŠV. Jonų bažnyčios varpinė (~1930 m.)

[Evilangel]

Vakarinis bažnyčios fasadas (VU Didysis kiemas)

[Evilangel]

Šv. Jonų bažnyčia (nuotraukos iš V. Drėmos knygos, 1997)

[Evilangel]

Keista, kad niekas neįdėjote nuotraukų su Šv. Jonų bažnyčia, o beveik visos kitos Vilniaus bažnyčios jau paminėtos.
Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia, sutrumpintai vadinama Šv. Jonų bažnyčia, stovi Vilniaus senamiestyje, Vilniaus universiteto teritorijoje. Turi gotikos, baroko ir klasicistinių bruožų.
Prie buvusių svarbiausių gatvių sankryžos 1387–1426 m. pastatyta mūrinė gotikinė pirmoji parapinė bažnyčia. Ji pradėta statyti Jogailos iniciatyva. 1571 m. bažnyčia atiduota jėzuitams. Perstatant bažnyčią išlaikyta gotikinė architektūra.
1600–1610 m. pastatyta mūrinė varpinė. Bažnyčia gerokai apgriauta 1655 m. per karą su Maskva; įgriuvo skliautai. Netrukus suremontuota. 1700 m. rekonstruotas choras, įsigyti nauji vargonai.
1737 m. bažnyčia sudegė, išsilydė varpai. Atstatant fasadas ir frontonas įgavo vėlyvojo baroko formas. Po 1737 m. gaisro paaukštinta varpinė. Dar degė 1741 ir 1748 m. Sudegusios bažnyčios rekonstrukcijos projektas architekto Jono Kristupo Glaubico. 1743–1754 m. freskas tapė J. Salmanas. 1756–1758 m. perstatymui vadovavo T. Žebraukas. Nuo 1773 m. bažnyčia priklausė universitetui.
1827–1828 m. Karolis Podčašinskis gotišką pietų fasado portalą pakeitė klasicistiniu. 1840–1842 m. vargonininkavo kompozitorius Stanislovas Moniuška.
1940–1942 m. bažnyčia tarp lietuvių garsėjo ugningais, patriotiniais kunigo Alfonso Lipniūno pamokslais. Jį 1943 m. naciai išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1948 m. vasarą bažnyčia uždaryta.

1949 m. daugiau kaip 5000 bažnyčioje rastų knygų perduota Knygų rūmams, o inventorius, meno vertybės – įvairioms organizacijoms, „Tiesos" redakcijai. Bažnyčioje įrengtas popieriaus sandėlis. 1963 m. bažnyčia perduota universitetui. 1964–1979 m. restauruota (archit. Romano Jalovecko projektas). 1979 m. įrengtas Mokslo muziejus.
1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, atkurta parapija, 1991 m. liepos 11 d. pašventinta.

Jei kam įdomu visa informacija apie šią bažnyčią yra V. Drėmos knygoje "Vilniaus šv. Jono bažnyčia" (1997 m.).

Smulkesnės informacijos su nuotraukomis mėginsiu pateikti.