Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[†] Vilniaus miesto bažnyčios

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Civis
    replied
    Taip miela matyti naujam gyvenimui atgimstančią Šv. Stepono bažnyčią. Geros naujienos: Restauruojami Vilniaus Šv.Stepono bažnyčios fasadai puošiasi tinku su pelenais

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Rekonstruojama Šv. Jonų bažnyčios varpinė.

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Bažnyčia ketina susigrąžinti šv. Jurgio bažnyčios ir karmelitų vienuolyno pastatus

    Komentuoti:


  • Maxas
    replied
    Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčios projektas
    Daugiau: http://naujojivilnia.blogas.lt/svc-m...jektas-52.html

    Komentuoti:


  • Justin
    replied
    Parašė Maxas Rodyti pranešimą
    Na visos proporcijos ir aukso pjūviai čia tikrai yra. Gal susidaro toks tau įspūdis, nes nėra išlikusio vidurinio bokštelio. Grąžintų bokštelį, atsistatytų ir proporcijos. Ir išvis 19a. viskas buvo grindžiama aukso pjūviu. Projekto autorius N. Čiaginas, vienas žymiausių tų laikų architektas Lietuvoje. Dekoras bažnyčios neobarokinis. Tiek senąjame variante, tiek dabartiniame proporcijos yra.
    Ne prie ko čia vidurinis bokštas. Bendra pastato architektonika yra sutrikdyta. Kupolo dominavimas užgožia visą bažnyčios tūrį, nors turėtų būti jam atsvara bokštuose (http://www.ipix.lt/images/49749291.jpg). Bažnyčios galinis fasadas visiškai skiriasi nuo pagrindinio fasado. Dekoras eksterjere suformuotas nevientisai. Ką mes matome dabar yra nei katalikų bažnyčia nei stačiatikių šventovė. Neaišku kas čia dabar yra. Tarsi žmogus be kojų. Prieš 80 metų bent protezus turėjo, o dabar nė tų nebėra.

    Komentuoti:


  • Maxas
    replied
    Parašė music Rodyti pranešimą
    Proporcijos, aukso pjūvis ir pan. Dabartinė to neturi. Be to, Vilniaus baroko mokyklos vienas skiriamųjų ženklų- du aukšti, liauni bokštai.
    Kazimiero man visada panešėjo į Šv. Dvasios, tačiau paskutinė atrodo graksčiau, gražiau. Gaila, kad pastaroji taip sukomponuota į urbanistinę situaciją, kad neturi pagr. fasado ir tik iš toli ar aukštai galima ją apžvelgti.
    Kazimiero gi bažnyčios proporcijos tiesiog sugriūva. Gal jei fasadas baigtųsi viena linija, atrodytų geriau, dabar gi bent man, nei šis nei tas.

    Atvaizdas


    Ir dar, ta, atsiprašant, spalva.. Tipinė šizofreniška lenkijos renovuojamų tarybinių daugiabučių spalva Deja, vadovaujantis polichromijos tyrimais, galiu nudžiuginti tokių spalvų megėjus- taip ateityje "atkuriant istorinę teisybę" gali atrodyti dauguma Vilniaus šventovių..
    Na visos proporcijos ir aukso pjūviai čia tikrai yra. Gal susidaro toks tau įspūdis, nes nėra išlikusio vidurinio bokštelio. Grąžintų bokštelį, atsistatytų ir proporcijos. Ir išvis 19a. viskas buvo grindžiama aukso pjūviu. Projekto autorius N. Čiaginas, vienas žymiausių tų laikų architektas Lietuvoje. Dekoras bažnyčios neobarokinis. Tiek senąjame variante, tiek dabartiniame proporcijos yra.

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė Maxas Rodyti pranešimą
    Būtent šiame straipsnyje ir rašoma apie cerkves ir kokios jos galėjo būt. Svogūnai irgi neišimtis.
    Gal būtų galima šį straipsnį kur nors rasti elektroniniame formate?

    Komentuoti:


  • music
    replied
    Parašė Maxas Rodyti pranešimą
    Gal yra koks nors meno teoretikų ar kritikų šaltinis, kur teigiama, kad neskoningas dabartinis fasadas?


    Būtent šiame straipsnyje ir rašoma apie cerkves ir kokios jos galėjo būt. Svogūnai irgi neišimtis.
    Proporcijos, aukso pjūvis ir pan. Dabartinė to neturi. Be to, Vilniaus baroko mokyklos vienas skiriamųjų ženklų- du aukšti, liauni bokštai.
    Kazimiero man visada panešėjo į Šv. Dvasios, tačiau paskutinė atrodo graksčiau, gražiau. Gaila, kad pastaroji taip sukomponuota į urbanistinę situaciją, kad neturi pagr. fasado ir tik iš toli ar aukštai galima ją apžvelgti.
    Kazimiero gi bažnyčios proporcijos tiesiog sugriūva. Gal jei fasadas baigtųsi viena linija, atrodytų geriau, dabar gi bent man, nei šis nei tas.



    Ir dar, ta, atsiprašant, spalva.. Tipinė šizofreniška lenkijos renovuojamų tarybinių daugiabučių spalva Deja, vadovaujantis polichromijos tyrimais, galiu nudžiuginti tokių spalvų megėjus- taip ateityje "atkuriant istorinę teisybę" gali atrodyti dauguma Vilniaus šventovių..
    Paskutinis taisė music; 2010.06.16, 00:30. Priežastis: pridėjau pasipiktinimą dėl originalių spalvinių sprendimų "atkūrimų"- pasityčiojimo iš estetikos

    Komentuoti:


  • Maxas
    replied
    Parašė laimutis Rodyti pranešimą
    Dabar buvo proga atkurti barokinį Šv.Kazimiero bažnyčios fasadą,nei sukišti pinigai į neskoningą dabartinį fasadą.
    Gal yra koks nors meno teoretikų ar kritikų šaltinis, kur teigiama, kad neskoningas dabartinis fasadas?

    Esu skaitęs knygą LDK GOTIKA : SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA IR DAILĖ.Čia yra Algės Jankevičienės straipsnis DVIEJŲ STILIŲ SINTEZĖ XVI a. VILNIAUS CERKVIŲ ARCHITEKTŪROJE.
    Būtent šiame straipsnyje ir rašoma apie cerkves ir kokios jos galėjo būt. Svogūnai irgi neišimtis.

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Parašė Maxas Rodyti pranešimą
    Siulyciau pasiskaityt viena is VDA leidiniu apie Lietuvos gotika. Ten labai placiai yra aptariama 14-15 amziu architektura. Tyrinetojai iki siol negali nustatyt kokios visgi buvo tos senosios cerkves, ar su svogunais ar be ju. Yra dvi nuomones. Ir jos abi yra teisingos. Ir cia kalba eina ne apie unijos laikus, kai cerkves buvo perstatomos, o apie 14-15 amzius, kai cerkviu buvo dauguma. Todel negalima teigt kad cerkves buvo be svogunu. O mineta Dvasios cerkve pastatyta veliau.
    Esu skaitęs knygą LDK GOTIKA : SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA IR DAILĖ.Čia yra Algės Jankevičienės straipsnis DVIEJŲ STILIŲ SINTEZĖ XVI a. VILNIAUS CERKVIŲ ARCHITEKTŪROJE.

    Dabar buvo proga atkurti barokinį Šv.Kazimiero bažnyčios fasadą,nei sukišti pinigai į neskoningą dabartinį fasadą.

    Šv.Kazimiero bažnyčios fasadas prieš rekonstrukciją



    Litografija Iš knygos LIETUVOS TSR DAILĖS IR ARCHITEKTŪROS ISTORIJA. TOMAS I 1987 M.
    Paskutinis taisė laimutis; 2010.06.15, 22:40.

    Komentuoti:


  • Maxas
    replied
    Siulyciau pasiskaityt viena is VDA leidiniu apie Lietuvos gotika. Ten labai placiai yra aptariama 14-15 amziu architektura. Tyrinetojai iki siol negali nustatyt kokios visgi buvo tos senosios cerkves, ar su svogunais ar be ju. Yra dvi nuomones. Ir jos abi yra teisingos. Ir cia kalba eina ne apie unijos laikus, kai cerkves buvo perstatomos, o apie 14-15 amzius, kai cerkviu buvo dauguma. Todel negalima teigt kad cerkves buvo be svogunu. O mineta Dvasios cerkve pastatyta veliau.

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Parašė Maxas Rodyti pranešimą
    Štai dar pridedu Kamarausko Vilniaus akvarelę.
    Pažiūrėkite į bendrą urbanistinį kontekstą, o tai juk vaizdas dar prieš Vilniaus įjungimą į Rusijos imperiją.

    Atvaizdas
    Vienintelis pastatas Šv.Jono bažnyčia pavaizduota tokia kokia išliko.Tokių cerkvių kokias pavaizdavo Kamarauskas iki pat XIX a. Vilniuje nebuvo.Cerkvės statytos po ilgo draudimo jas steigti,statytos panašios į bažnyčias,dalis LDK stačiatikių jau linko į uniją su katalikais.Visos Vilniaus cerkvės buvo gotikinio stiliaus.Cerkvę nebent priminė trisienė apsida ir interjeras.Net baroko stiliumi rekonstruotos cerkvės priminė bažnyčias.

    Šv.Dvasios cerkvė iki 1836-1837 m. rekonstrukcijos



    Visai nepanašu į cerkvę. XIX a. caro valdžia sunaikino barokinę išvaizdą,nes jiems tai visai nepriminė didžiosios Rusijos.

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Kokios cerkvės matomos šitam piešiny? Šiaip jau greičiausiai jų išvaizda yra sufantazuota, nes jų svogūnuota architektūra yra grynai rusiška ir nebuvo paplitusi Lietuvoje iki pat carinių laikų. Lietuvoje cerkvės dažniausiai atrodė kažkaip taip:

    Panašiai atrodė ir stačiatikių katedra (dar dabar matosi tokių gotikinių bokštelių likučiai) ir dabartinė graikų katalikų bažnyčia.

    Komentuoti:


  • Justin
    replied
    Apie kažkada buvusį urbanistinį kontekstą irgi, mano nuomone, galima būtų diskutuoti. Juo labiau, kad cerkvės projektuotos ir iš pagrindų kurtos kaip tokios, visiškai tarnaujančios provoslavų tikėjimui. Konkrečiai kaip pavyzdį imant Kazimiero bažnyčią - tai buvo net ne rekontrukcija, o dalinis perstatymas, pritaikant katalikų bažnyčią stačiatikiams. Ką dabar matome labiau primena nesaikingą bei nenuoseklią eklektinę architektūrą. Mano asmenine nuomone, carinės Rusijos vykdytos katalikų bažnyčių rekonstrukcijos tiek Vilniuje, tiek visoje šalyje buvo ir išlieka neigiamas reiškinys.

    Komentuoti:


  • Maxas
    replied
    Yra ir fantazijos, bet kontekstą jis puikiai vaizdavo, nes rėmėsi įvairiais istoriniais šaltiniais.
    Kogero darydamas šį piešinį rėmėsi aprašymais ir cerkvių/bažnyčių tų metų žemėlapiu. O cerkvės tuo metu buvo bizantikos ir lietuviškos gotikos mišinys.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Na kai kurie jo piesiniai tai pafantazuota siek tiek

    Komentuoti:


  • Maxas
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
    na cia kiek suprantu yra rekonstrukciniai piesiniai..., jis pats gime kai siena jau buvo nugriauta.
    Taip rekonstrukciniai, Kamarauskas dažniausiai piešė rekonstrukcijas. Pvz valdovų rūmai ir t.t.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    na cia kiek suprantu yra rekonstrukciniai piesiniai..., jis pats gime kai siena jau buvo nugriauta.

    Komentuoti:


  • Maxas
    replied
    Čia būtent ta ''rusų miesto'' dalis, iš Užupio pusės.
    Paskutinis taisė Maxas; 2010.06.15, 09:38.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    is kurios vietos cia piesta?

    Komentuoti:

Working...
X