Kaip tik per žinias rodė apie sunaikintas freskas, nesitiki kad Lietuvoje tokie dalykai vyksta, ko norėt iš tokių žmonių jie ant visko uždėję, čia tarsi nieko nebuvę atsitikę ir dar bando teisintis atseit tai sovietmečiu padaryta. Tas kuris tai padarė turėtų už tai sumokėti iš savo kišenės.
Pačiame Vilniaus centre esanti Šv.Jurgio bažnyčia uždaryta visuomenei, bet jos sienų tapyba, kitos interjero dekoro detalės gana neblogai išlikusios. Jų išsaugojimui reikėtų tik šiek tiek daugiau pinigų ir atidesnio paveldosaugininkų dėmesio. 2011 m. birželio 09 d.
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė nusprendė atleisti Vilniaus teritorinio padalinio vedėją Rimantą Bitiną dėl nuolatinio pareigų nevykdymo – kultūros paveldo nesaugojimo. Tokių sankcijų imtasi po to, kai paaiškėjo, kad prieš trejus metus barokinėje Šv. Jurgio bažnyčioje ir Karmelitų vienuolyne savavališkai sumontuota priešgaisrinės signalizacijos sistema.
KPD vadovė teigė, kad atėjo laikas išvalyti šią struktūrą nuo tarnautojų, kurie atėjo ne ginti kultūros paveldą ir viešąjį interesą, o siekti kitų tikslų. „Prieštaringais sprendimais pagarsėjęs Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Šv. Jurgio bažnyčios atveju priėmė sprendimą ne ieškoti tų, kurie padarė žalą šiai šventovei 2008 metais įrengdami priešgaisrinę signalizaciją, o juos dangstyti. Ir tai jau ne pirmas atvejis“, – sakė D.Varnaitė.
Prieš trejus metus bažnyčioje, kurioje šiuo metu yra įrengta M.Mažvydo bibliotekos knygų saugykla, buvo įrengta priešgaisrinė signalizacija nesuderinus projekto, negavus reikiamų leidimų – darbai, anot KPD vadovės, buvo atlikti savavališkai.
„Vilniaus teritorinis padalinys, kuriam vadovavo R.Bitinas, per trejus metus nesugebėjo nė karto aplankyti tokio reikšmingo ir iškilaus paminklo. Šitų savavalių, vandališkų darbų jie net nematė. Bet kai paaiškėjo, kad bažnyčioje sužalota vertinga sieninė tapyba, nukaltas dekoruotas tinkas, iškaltos skylės XVIII a. sieninėje tapyboje, įrengti davikliai ant sieninės tapybos, pareikalavome iš R.Bitino imtis labai reikšmingų veiksmų, pareikalavome taikytis teisės aktuose numatytas sankcijas. Bet visos pastangos buvo skirtos ne tam, kad pažeidėjai būtų išaiškinti, o tam, kad jie būtų dangstomi“, – tvirtino D.Varnaitė.
KPD teigimu, tris mėnesius R.Bitino vadovaujamas KPD padalinys skyrė pastangas įrodyti, kad žala nėra padaryta, laidai išvedžioti dar tarybiniais metais įrengtos elektros instaliacijos vietose, o ne aiškinosi pažeidėjus ir jiems taikė sankcijas.
Bažnyčioje įsikūrusių M.Mažvydo bibliotekos Antrųjų rūmų darbuotojai teigė darbus patikėję konkursą laimėjusioms bendrovėms, todėl patys nesijaučia esantys atsakingi dėl pastatui padarytos žalos.
Su pačiu R.Bitinu 15min.lt susisiekti nepavyko – jo telefonas buvo išjungtas.
R.Bitinui KPD vadovybė turėjo ir daugiau priekaištų. Vienas rimčiausių – esą jis dangstė pažeidėjus, netinkamai restauravusius į Aušros Vartų koplyčią vedančius laiptus.
Įsakymą dėl atleidimo D.Varnaitė pasirašė šį pirmadienį, tačiau R.Bitinas dar dirba departamente – perduoda savo darbus kolegoms. Į jo vietą naujas padalinio vadovas bus paskirtas po konkurso. KPD vadovai neabejoja, kad R.Bitinas sprendimą atleisti jį iš darbo skųs teismui.
Gražūs ir įdomus vaizdai, dar nematytos varpinės vidaus detalės ir senieji mūrai. Dėkui už nuotraukas, yra jums Vilniečiams kur pasigrožėti, reiktų kada nulėkti į sostinę
Šiame žemėlapyje skirtingomis spalvomis sužymėti skirtingų religijų Vilniaus maldos namai.
Taip pat visos teritorijos nuspalvintos pagal tai, kokios religijos maldos namai nuo tos teritorijos yra arčiausiai.
Tai gana gerai ir šiandien atspindi buvusių etninių rajonų vietas, taip pat urbanistinę Vilniaus raidą. Juk skirtingais savo istorijos periodais Vilnius turėjo ir skirtingas valdžios religijas.
Neounitų bažnyčia pradėjo kurtis Lenkijoje po I pasaulinio karo ( lenk. Kosciol katolicki obrzadku bizantyjsko-slowianskiego, Kosciol neounicki). Neounitų centru nuo 1924 metų tapo Albertinas prie Slonimo (dabar Slonimo miesto dalis). 1925-1931 m. Albertino jėzuitų misijos dvasios tėvas ir noviciato magistras, neounitų parapijos administratorius Antanas Dambrauskas. http://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Dambrauskas_(1896)
Neužilgo neounitai redemptoristai įsikurė ir Vilniuje, prie dabartinio Nemenčinės plento. Iš pradžių jie turėjo medinius pastatus, bet prie tėvo František Svionteko (Franciszek Świątek) 1937-1938 buvo pastatyti mūriniai vienuolynas ir bažnyčia.
Po II pasaulinio karo redemptoristai iš Vilniaus išvyko. Františeko Sviontek dar buvo grįžęs 1959 metais ir jau prieš mirtį 1976 metais. http://www.medrzechow.tarnow.opoka.o...ni_rodacy.html
Dabar šiame pastate:
VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė, Nemenčinės vaikų stacionaras.
Nemenčinės pl. 7
norėta atstatyti ją, o viduje turėjo būti (kažkuri) turizmo institucija ar informacinis centras. žodžiu, nebūčiau prieš jei ir dabar atgamintų šią idėją. nekainuotų milžiniškų sumų.
Komentuoti: