Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[†] Vilniaus miesto bažnyčios
Collapse
X
-
Parašė Kavasiakas Rodyti pranešimąĮdomu, kur tie gobelenai,kilimai, baldai ir tapybos darbai dingo...
-
Įdomu, kur tie gobelenai,kilimai, baldai ir tapybos darbai dingo...
-
Parašė laimutis Rodyti pranešimąKada jos buvo nugriautos?
Sovietmečiu rūmai buvo restauruoti, pertverinėjami naujomis medinėmis pertvaromis, įvesta nauja šildymo sistema, nebeliko tapybos darbų, gobelenų, kilimų, baldų, taip pat ir pastatą puošusių skulptūrų. Kelerius metus rūmai buvo palikti likimo valiai, tačiau pokariu restauruoti (architektas A. Lagunavičius), 1970 m. atkurti kai kurie rūmų interjero elementai (architektas J. Zibolis).
Komentuoti:
-
Parašė laimutis Rodyti pranešimąNebėra nei vienuolių nei mecenatų tai ir nyksta tokie didingi pastatai, įdomus reportažas Aleksas666, tik nuotraukos truputi tamsokos.
Komentuoti:
-
Nebėra nei vienuolių nei mecenatų tai ir nyksta tokie didingi pastatai, įdomus reportažas Aleksas666, tik nuotraukos truputi tamsokos.
Komentuoti:
-
Kadangi jau prakalbom apie Šv.Dvasios bažnyčios ir buvusio Dominikonų vienuolyno freskų būklę, tai supažindinu su senomis, gal pusmečio senumo nuotraukomis:
Pradedam nuo bendro vaizdo
Ir vidus
Vilniaus globėjas?
Na ir kiemas per kelis dešimtmečius nevalytus langus
Na bendra būklė tikrai nedžiūgina ir reikalauja nemažai darbo, bet sutvarkyti tikrai realu.
Komentuoti:
-
Turbūt nieko naujo neparodysiu, bet visgi įdėsiu. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios interjeras.
1. Altorius su Pranciškaus Smuglevičiaus tapytu paveikslu, vaizduojančiu Evangelistus.
2. Lubos.
3. Arčiausiai altoriaus esantys mažesni altorėliai.
4. Šv. Mergelė Marija Maloningoji apsaugo nuo maro Vilniečius.
5. Švč. M. Marija Maloningoji. 1650 m. kairės pusės pirmasis altorėlis nuo didžiojo altoriaus.
6.
7. Dešinės pusės mažasis altorius pirmasis nuo didžiojo altoriaus.
8. Vargonai.
9. Lubų freskos.
10. Kupolas...
11.
12. Puošyba...
13. Šv. Barbora ir Šv. Katerina šventosios kankinės, kurios vaizduojamos su kankinimo simboliais, bokštu (kuriame Šv. Barbora buvo uždaryta tėvo) bei ratu, kuriuo kankino Šv. Kotryną.
14. Šv. Juozapas su Kristumi. Paveikslas už jo man primena Vatikane esantį Šv. Petro bazilikoje kabanti šalia Potockos koplyčios paveikslą.
P.S. Ši bažnyčia man kažkodėl primena Šv. Čitos bažnyčią Palerme, Sicilijoje, kurios interjerą sukūrė Džakobas Serpota (apačioje). Ši bažnyčia išsiskiria tuo, jog kiekviena interjero dalelė yra išlipdyta atskirai iš stiuko ir marmuro ir prilipinta prie sienos. Interjere pasakojama visa Jėzaus gyvenimo istorija. Įdomu tai, jog angelai pagaminti perpus didesni nei mažosios skulptūrėlės. Pati bažnyčia XV - XVI a., o interjeras XVII a. Ir tai vienintelis šio autoriaus darbas, nes jis mirė kalėjime būdamas skurdžius.
Paskutinis taisė Raelis; 2013.03.29, 22:22.
Komentuoti:
-
Vėl susirūpino pūvančia Tiškevičių koplyčia
Anot A.Mulvinsko, pagal programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ Lietuvai bus skirta per 30 mln. Lt.
Lėšų iš šios programos galima tikėtis ne tik užbaigti restauruoti pradėtus objektus, bet ir sutvarkyti medinio tautos paveldo objektus, ypač bažnyčias. Paraiškų teikimas prasidės šį kovą, kiekvienam objektui tikėtina parama - nuo 700 tūkst. Lt iki 2 mln. 450 tūkst. Lt.
Komentuoti:
-
Šv. Nikodemo bažnyčia. Apžiūrint bažnyčią pastebėjau porą dalykų, iš kurių pasidariau išvadą.
Šis fligelis, ko gero nėra apsidė, kaip bent pats maniau ankščiau, o koplyčia arba net vapinė.
Keista, tai jog priestate esti arka užmūryta kur kas vėlesniu laikotarpiu, spėju jau paskutinės rekonstrukcijos metu. Greičiausiai būta portalo toje vietoje.
Karnizas toks pat kaip ir ant fligelio, atsižvelgiant į paskutinės rekonstrukcijos kokybę(tai yra, karnizų net nedarė) peršasi mintis, jog karnizai liko dar nuo tada, kai bažnyčia veikė pagal tikrąją paskirtį.
Matomas ir senas langas.
Bendrai susidariau nuomonę, jog bažnyčia rekonstruota du kart: pirmą kartą suteikiant jei greičiausiai barokinę išvaizdą, o antros rekonstrukcijos metu dalis bažnyčios nugriauta(nes vienoje sienoje iki šiol kyšo akmuo, ko gero dėl to, jog siekta sutautypi plytų neišraunant senojo mūro). Pati bažnyčia turėjo tęstis arčiau Aušros vartų gatvės, o apsidė liko užtatyta pastatais priešais Lapų gatvę. Pagal planą bažnyčia turėjo būti panaši į šv.Mikalojaus bažnyčią.
Komentuoti:
-
O pačioje bažnyčioje lyg ir spaustuvė veikė, bet gerai jau nebepamenu, tik žinau pagyvenęs vyras dirbęs gidu sakė, jog nuo agregatų grindys įlinko.
Komentuoti:
-
Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimąVilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia
Komentuoti:
-
-
Gal Šv. Jonų bažnyčia?
1963 m. bažnyčia perduota universitetui.
1979 m. įrengtas Mokslo muziejus.
O gal Šv. Kazimiero.
1966 m. įrengtas Ateizmo muziejus.
Komentuoti:
-
Vilniaus Dievo Apvaizdos bažnyčia mieste yra turbūt viena iš rečiausiai patenkančių į objektyvą. Įsispraudusi tarp namų netoli Gerosios Vilties gatvės Vilkpėdėje ji nėra lengvai pastebima atsitiktiniam praeiviui, o ir šiaip su tikslu pafotografuoti į šį rajoną mažai kas pasuka.
Bažnyčia pastatyta 1913 m., taigi, kitąmet švęs savo šimtmetį.
Foto 2012 10.
Šventoriuje.
Į vidų neužėjau, nes vyko mišios ir nesinorėjo trukdyti.
Komentuoti:
-
J.Oziemblauskas 1840
Misionierių bažnyčios vidus.
Paskutinis taisė Romas; 2012.12.22, 15:07.
Komentuoti:
-
Drėma "Dingęs Vilnius"
Įdomiausia, kad kupolo lipdiniai daug maž išlikę.
Komentuoti:
-
http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=1467&lg=2
Jūs pažiūrėkit kokios lubos, sienos :O KAIP tokią bažnyčią galima paverst saugykla??
Jau vien istorija ko verta:
Šis pirmasis Lietuvoje senosios regulos karmelitų vienuolynas įkurtas 1506 m. Radvilų dvaro teritorijoje, už tuometinio miesto sienų. Vienuolyno fundatorius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila statydino šią bažnyčią kaip padėką Viešpačiui ir Dievo Motinai už pergalę prieš totorius, pasiektą prie Klecko tais metais. Kartu vienuolyno bažnyčia tapo Radvilų mauzoliejumi. Vienuolių išlaikymui M. Radvila skyrė žemės ir lėšų, 1514 m. fundaciją patvirtino ir papildomų žemių bei privilegijų suteikė Žygimantas I, vėliau ir kiti Lietuvos valdovai. Vienuolynas statytas palaipsniui: XVII a. I-oje pusėje iškilo rytinis korpusas, vėliau-platus šiaurės rytų korpusas. XVIII a. namai praplėsti vakarų link. Vienuolyno kieme buvo sodas.
1506 m. pastatyta pirmoji bažnyčia buvo gotikinė, vienanavė. 1749 m. gaisras sunaikino pastatus, liko tik sienų dalys. 1750-1755 m. Naugarduko vaivados Jurgio Radvilos iniciatyva beveik iš naujo pastatyta vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia. Jos statybai, manoma, vadovavo architektas ir skulptorius P.J. Hoferis. 1755 m. bažnyčios skliautai ir vienuolių choro sienos dekoruotos freskomis. 1765 m. bažnyčia konsekruota.
Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia priklausė kultūros ir švietimo įstaigoms. Dabar vienuolyno pastatuose įsikūrę Knygų rūmai, o bažnyčioje-knygų saugykla.
Išlikęs beveik visas architektūros ansamblis, kurį sudaro bažnyčia, varpinė-vartai, vienuolyno namai, pagalbiniai ir ūkiniai pastatai. Ansamblio pastatai sukomponuoti terasiniu principu: aukščiau pastatyta bažnyčia ir pagrindiniai vienuolyno namai, pašlaitės terasoje-pagalbiniai ir ūkiniai pastatai. Vienuolyno namų fasadų formos lakoniškos. Meniniu požiūriu vertingiausia bažnyčia, ypač jos interjero dekoras. Dėmesį patraukia navos ir presbiterijos skliautų bei sienų tapyba: retas, LDK dailėje analogų neturintis šv. Jurgio gyvenimo ir kančių ciklas, Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės atvaizdas ant triumfo arkos, fundatorių portretai presbiterijoje. Išliko ir dalis altorių, dar išlaikiusių karmelitams būdingą ikonografiją.
Komentuoti:
Komentuoti: