Man kazkaip uzkliuva viena "smulkmena". Kazkodel nuotraukose, zaliojo tilto prieigose, tarsi tycia umirstami desineje stoveje rumai (Architektu sajungos pastatas, isikures ju likuciuose). Tilto nuotrauku netruksta, o stai rumu - labai mazai. Susidaro ispudis, kad buvo pravesta kazkokia akcija tiems rumams nugramzdinti uzmarstin Beje, niekur neradau informacijos, kada jie buvo pastatyti.
Lietuva senose fotografijose
Rūmai pastatyti gydytojo Hiliaro Raduškevičiaus. Jie susidėjo iš 3 korpusų
pačiam savininkui gyventi ir nuomuoti. Statyba truko 6 metus, jai vadovavo 4
architektai.1894-95 m.buvo pastatytas neišlikęs korpusas.1900 m.mirus
Raduškevičiui rūmai atiteko paveldėtojams.1962-1963 m.nugriauta beveik
pusė rūmų : vakarų korpusas ir š.korpuso v.galas.
Iš knygos Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų savadas.I tomas
VILNIUS.1988.
1915 m.
Paskutinis taisė Romas; 2011.01.29, 19:18.
Priežastis: Tarpai tarp nuotraukų
Man kazkaip uzkliuva viena "smulkmena". Kazkodel nuotraukose, zaliojo tilto prieigose, tarsi tycia umirstami desineje stoveje rumai (Architektu sajungos pastatas, isikures ju likuciuose). Tilto nuotrauku netruksta, o stai rumu - labai mazai. Susidaro ispudis, kad buvo pravesta kazkokia akcija tiems rumams nugramzdinti uzmarstin Beje, niekur neradau informacijos, kada jie buvo pastatyti.
"Lietuvos architektūros istorijos" 3 tome arba "Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje" yra aprašyta
Būtų įdomu pamatyti šių laikų panašią šaltos dienos nuotrauką... Dūmų tikrai būtų, nes senamiestyje dar yra kūrenančių malkomis ar anglimis. Be to ir dujomis yra kūrenančių.
Dekui uz toki reta vaizdeli. Apie ta paminkla nieko nesu girdejes. Gal kas daugiau zinote? O ta tvora, tai botanikos sodo riba? Net nemaniau, kad jis iki sios vietos driekesi.
Dekui uz toki reta vaizdeli. Apie ta paminkla nieko nesu girdejes. Gal kas daugiau zinote? O ta tvora, tai botanikos sodo riba? Net nemaniau, kad jis iki sios vietos driekesi.
1878 m. caras Aleksandras II patvirtino Vilniaus tvirtovės panaikinimo projektą. Iki 1884 m nukasti pylimai, grioviai užpilti žemėmis. Dalį buvusios tvirtovės teritorijos perėmė Miesto dūma.
Buvusio Botanikos sodo, pilies rūmų sodo ir Kunigaikščių rūmų vietoje įkurtas miesto poilsio parkas. Katedros aikštėje nutiesta gatvė pro pat pietinį Katedros šoną iš Pilies gatvės į naująjį Šv. Jurgio prospektą. Pati aikštė dar ilgai nebuvo tvarkoma. Čia vykdavo pramonės ir amatų mugės, veislinių galvijų parodos, Jurgio ir Kaziuko turgūs, įvairūs balaganai.
1903 m. aikštėje priešais pietinį Katedros fasadą buvo atidengtas paminklas carienei Jekaterinai II. Pjedestalą ir pamatą projektavo karo inžinierius N. Prusakovas, skulptūrą kūrė garsus iš Vilniaus kilęs skulptorius M. Antokolskis (paminklas išstovėjo iki Pirmojo pasaulinio karo). Ta proga Katedros aikštėje pagal sodininko Pavlovičiaus projektą buvo pasodintas peizažinio išplanavimo skveras, siekęs dab. Sereikiškių sodo skverą. Jis apsodintas liepomis ir aptvertas ažūrine kaltos geležies tvorele.
XIX a. miesto centras iš Rotušės aikštės persikėlė į Katedros aikštę, kuri sujungė senąją ir naująją miesto dalis.
Pilies kalno šlaitai apželdinti buvo jau XIX a. trečiajame dešimtmetyje. XIX a. pabaigoje kalnas buvo neblogai sutvarkytas. Jo vingiuoti takai apsodinti medžiais, įrengti takai ir pavėsinės. Tai buvo gražiausias ir jaukiausias miesto kampelis. 1881 m. želdynui pietinėje Pilies kalno papėdėje, vadinamam Veršynu suteiktas Pilies sodo vardas. Jis pertvarkytas ir apželdintas suteikus mišraus pobūdžio išplanavimą su plačiomis bulvarinio tipo alėjomis ir siaurais antraeiliais takais, vinguriuojančiais tarp žolynų, apsodintų medžių bei krūmų grupėmis. Jį projektavo architektas F. Jasinskis ir Verkių sodininkas H. Pažas.
1904 m. pastatytas paminklas poetui A.Puškinui, todėl skvereliui prigijo Puškino skvero pavadinimas. Čia buvo pasodinta 85 kanadinės tuopos, 52 kaštonai, padaryta alėja į Pilies kalną. Į Pilies kalną vedančios alėjos pietinėje pusėje ties dabartine Bernardinų g. pradžia tyvuliavo tvenkinys iki skvero pertvarkymo 1955 m. Skveras nuo Neries pusės iki Katedros buvo įrengtas 1883 m. Jame buvo pasodinta 600 medžių, įveistos vejos ir gėlynai.
Paskutinis taisė Romas; 2011.02.01, 22:24.
Priežastis: Pastraipos
Radau nuoroda apie pastatą - Geležinkelio technikos mokykla. Pastatas neišlikęs, dabar toje vietoje yra Vilniaus autobusų stotis. Mokykla pastatyta 1876-1877 metais pagal Felikso Jasinskio projektą priešais geležinkelio stotį, Sodų (Sodų gatvė ėjo per dabartine Autobusų stotį iki susikirtimo su Geležinkelio gatve) ir Geležinkelio gatvių kampe. J mokykla buvo priimami 14-18 metų jaunuoliai. Mokslas truko trejus metus. Mokykla turėjo gerai įrengtas dirbtuves, savo cerkvę, ligoninę, butus mokiniams (bendrabutį). http://www.oldtimers.lt/viewtopic.ph...6823&start=270 http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/poses/r12868.htm
Comment