[VLN] Vilnius iki 1918 m. (caro laikų ir I pasaulinio karo metų nuotraukos)

[gerietis]

Ačiū už atnaujinimą, Koks šaltinis?

Rastas kažkur FB, pirminis šaltinis Vokietijos imperijos karinės oro pajėgos.

[Romas]

Ačiū už atnaujinimą, Koks šaltinis?

[gerietis]

1917

[laimutis]

Vilnius. Geležinkelio stoties rajonas, kairėje Šv. Stepono bažnyčia, 1880 m. Fotografas Nikolajus Demčinskis (1851–1914), spausdinta Gleicmano ateljė Maskvoje, apie 1890 m.



229. Vilnius, geležinkelio stotis, 1880 - ARSVIA

[laimutis]

Vilnius. Senamiesčio panorama iš gaisrinės bokšto Pirmojo pasaulinio karo metais

ebay.de

[laimutis]

Vilnius. Žaliasis tiltas per Nerį Pirmojo pasaulinio karo metais

ebay.de

[laimutis]

Vilnius Pirmojo pasaulinio karo metais

ebay.de

[laimutis]

Vilnius. Hilarijaus Raduškevičiaus rūmai Pirmojo pasaulinio karo metais

ebay.de

[laimutis]

Vilnius. Mėsos prekyvietės kiemas Imbarų gatvėje (statiniai neišlikę, dabar jų vietoje namas Vokiečių g. 1). Tolumoje - Šv. Kazimiero bažnyčia ir rotušės pastatas. Apie 1915 m.



Iš Dainiaus Raupelio kolekcijos. © Lietuvos nacionalinis muziejus (20+) #palei_vandenį NUTEKAMIEJI GRIOVIAI... - Gintaras Valiuškevičius | Facebook

[Ginthus]

Paminklo Jekaterinai II Vilniaus Katedros aikštėje įrengimo komiteto nariai apžiūri pamatus | Skaitmeninės kolekcijos (vu.lt)

Man truputį nesiklijuoja pamatų įrengimo technologija. Arkos, kad sutaupyt medžiagų? O tuštumą po to rankomis užpildė ir kojom užspardė? Dar keisčiau atrodo akmeninės sienos jau pradėtos statyti, kai pamatai dar neužpilti. Nebus čia visai kitos paskirties statinio liekanos panaudotos paminklui?

[Romas]

Otto Liesmann.
Partei an der Wilja ~1915

Kretingos muziejus. Inv. Nr. KM IF 7802/244
Oto Lysmano Pirmojo pasaulinio karo fotografijų albumas
https://www.limis.lt/valuables/e/805661/65220909

Ta pati vieta dabar

www.mapy.cz

[laimutis]

Carinės Rusijos okupacijos metais carienei Jekaterinai II (tai pačiai, kuri 1795 m. užgrobė Lietuvą) Vilniuje 1904 m. buvo pastatytas didžiulis paminklas. Paminklo Jekaterinai II Vilniaus Katedros aikštėje įrengimo komiteto nariai apžiūri pamatus. 1902 m. Fot. Aizikas Cinovecas. Skulptūros autorius Markas Antokolskis (1843–1902). 1915 m. paminklą maskoliai išsivežė į Rusiją.



Paminklo Jekaterinai II Vilniaus Katedros aikštėje įrengimo komiteto nariai apžiūri pamatus | Skaitmeninės kolekcijos (vu.lt)

[Romas]

Deja, viskas skendi migloje

Vėlesnis garsiojo Vilniaus fotografo likimas bei jo kapo vieta iki šiol lieka nežinomi

[digital]

Na klausimas kur tikslesnė info - anoniminėje wiki ar pagal žmogaus, kuris domėjosi ir parašė knygą, surinktą info parašytame straipsnyje.

[Romas]

Iš kur paimti mirties metai? Nes straipsnyje rašo:

Wiki gimimo metus nurodo 1826 m. - tai šiemet gal dar ne jubiliejus.


Wiki skirtingose kalbose nurodo mirtes metus -1865 arba 1866.

Abdon Korzon, Korzun, apie 1826 m. Raseinių apskr. – apie 1866 m. Suchobuzimskojės valsčius, Jenisiejaus gubernija, dab. Krasnojarsko kraštas) https://lt.wikipedia.org/wiki/Abdonas_Korzonas

Abdon Korzon (ur. 1826 w guberni kowieńskiej, zm. 1865 w guberni jenisejskiej) https://pl.wikipedia.org/wiki/Abdon_Korzon

[digital]

Abdon Korzon (g.1824 arba 1826; m. 1865 arba 1866)

Iš kur paimti mirties metai? Nes straipsnyje rašo:

Gyvendamas tremtyje A. Korzonas sulaukė dalinės amnestijos – 1871 m. jam leista už savo lėšas vykti į Orenburgo guberniją ir įsikurti Čeliabinske. Tuo pačiu jam sugrąžintas bajoro vardas ir teisės. Tačiau likus iki Čeliabinsko 135 km dėl silpnos sveikatos ir lėšų stygiaus jis apsigyveno Troicke. Paskutiniai įrašai jo byloje Orenburgo archyve datuoti 1874 m. gegužės 12 d. Tuomet A. Korzonas pasirašė pasižadėjimą negyventi carinės Rusijos imperijos europinės dalies sostinėse, sostinių gubernijose ir Vakarų krašte, taip pat be valdžios leidimo nestoti į valstybinę ir visuomeninę tarnybą. Nuo fotografo ištrėmimo iš Vilniaus jau buvo praėjęs dešimtmetis, o jam suėję penkiasdešimt metų
Vėlesnis garsiojo Vilniaus fotografo likimas bei jo kapo vieta iki šiol lieka nežinomi.

[Romas]

Abdon Korzon (g.1824 arba 1826; m. 1865 arba 1866)
Lukiškių aikštė nuo Tauro kalno, apie 1860-1861 m.

Fotografui Abdonui Korzonui – 200: pirmasis įamžino Vilnių, dalyvavo 1863 m. sukilime ir pražuvo Sibire
https://www.15min.lt/media-pasakojim...vo-sibire-2092

[Romas]

Misionierių bažnyčia XX a. pr.
Rasų gatvės dešinėje pusėje tuo metu buvo Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčios Vizitiečių vienuolyno (tuomet - pravoslavų vienuolyno) tvora.
Dabar toje vietoje yra kampu einanti Žiupronių gatvė

Leidėjas: Šv. Eugenijaus Raudonojo Kryžiaus draugija, Sankt Peterburgas, 1906-1914
https://www.kitapus.lt/products/viln...ieriu-baznycia

[laimutis]

Vilniaus bažnyčių bokštai nuo Poguliankos. 1916 m. Fot. Augustas Heeras



Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte. 1 knyga. Sudarytoja Jūratė Gudaitė. Leidėjas: Lietuvos nacionalinis muziejus. 2019, 600 p.

[Romas]

Be pastatų ir Vilniaus kalvos daug aukštesnės atrodo!

Atrodo kaip pietinė Lenkija, kažkur prie Karpatų.

Dar viena Józefo Czechowicz'iaus laikų Tuskulėnų nuotrauka, tik saugoma ne Lenkijoje, o Lietuvos nacionaliniame muziejuje
Tuskulėnai 1873 m. Autorius nenurodytas

https://virtualios-parodos.lt/tuskul...kes-anotacija/