Vokiečių gatvės vakarinė pusė. Namų eilė Vokiečių ir Rūdninkų gatvių sankirtoje. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė ir apgriuvo liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje 1967 m. pastatyti Dailės parodų rūmai. Tolumoje Vokiečių gatvės rytinė pusė nugriauta iki 1950 m.
Didžioji gatvė. Vakarinė gatvės pusė. Mėsos krautuvėlių pasažas priešais Rotušę. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatas apdegė 1944 m., po karo nugriautas, jo vietoje pastatytas gyvenamasis namas.
Didžioji gatvė. Rytinė gatvės pusė. Namai priešais rotušę. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė liepos 6-13 d., vidurinis namas po karo nugriautas, jo vietoje 1977 m. pastatytas „Maskvos" kino teatras, 2003 m. perdirbtas į prekybos centrą.
Vilnius. Aušros Vartų gatvė. Namų eilė rytinėje gatvės pusėje. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė liepos 6-13 d.; namas vaizdo kairėje po karo nugriautas, jo vietoje suformuota aikštė, dešinėje esantis - 1952 m. restauruotas. VMS KPS albumas, nr. 122
Vilnius. 1944 m. rugpjūčio nuotrauka. Fot. Janas Bulhakas. Aušros vartai karo metais nenukentėjo, apdegė namas prišlietas prie vartų. Vaizdo kairėje - pastatas Bazilijonų ir Aušros vartų sankirtoje, po karo nugriautas. VMS KPS albumas, nr. 119
Vilnius. Kalvarijų gatvė. Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia ir jėzuitų vienuolynas. 1944 m. rugpjūčio nuotrauka. Fot. Janas Bulhakas. Bažnyčia karo metais nenukentėjo, apdegė vienuolyno pastatai, po karo atstatyti. Visas ansamblis restauruotas 1975 m. VMS KPS albumas, nr. 184
Vilnius. Dominikonų gatvės šiaurinė pusė. Vaizdas nuo Vokiečių ir Vilniaus gatvių sankirtos. 1944 m. rugpjūčio nuotrauka. Fot. Janas Bulhakas. Vaizdo kairėje - Sapiegų (vėliau Magistrato) rūmai. Sudegė liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje 1951 m. pastatyta Salomėjos Nėries vidurinė mokykla. Vaizdo dešinėje - viešbutis ,,Europa'' ir Pijorų kolegija. Apdegė 1944 m., iki 1950 m. namai nugriauti, jo vietoje suformuotas bulvaras, pastatyti nauji namai.
J. Basanavičiaus šiaurinė gatvės pusė. Teatro rūmai, karo metais nenukentėjo. 1944 m. rudenį įgriuvo lubos, 1947 m. atliktas pastato remontas. 1948-1974 m. rūmuose veikė Operos ir baleto teatras, 1974-1981 m. Dramos teatras, 1981-1985 m. Jaunimo teatras, nuo 1986 iki 2022 m. Rusų dramos teatras.
Vilnius. J. Basanavičiaus šiaurinė gatvės pusė. Kampiniai namai prie Šv. Konstantino ir Šv. Michailo (Romanovų) cerkvės. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė 1944 m. liepos 6-13 d. Namas vaizdo kairėje po karo nugriautas, jo vietoje suformuotas skveras. 2007 m. pastatytas modernus namas. VMS KPS albumas, nr. 202
Vilnius. Vokiečių gatvės vakarinė pusės. Didžiosios ir Vokiečių gatvių sankryža. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai kairėje apgriauti 1944 m. liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje 1967 m. pastatyti Dailės parodų rūmai (dabar- Šiuolaikinio meno centras). Dešinėje namai po karo nugriauti, jų vietoje praplatinta Vokiečių gatvė ir suformuotas bulvaras.
Vilnius. Vokiečių gatvė. Namų eilė tarp Rūdninkų ir Mėsinių gatvių. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Namai sudegė 1944 m. liepos 6-13 d., po karo nugriauti, jų vietoje 1967 m. pastatyti Dailės parodų rūmai.
Didžioji gatvė. Rytinė gatvės pusė. Namų eilė tarp Šv. kankinės Paraskevijos (Piatnickajos) ir Šv. Mikalojaus cerkvių. Po karo išliko Chodkevičių rūmai ir gretimas namas. Kiti sudegė 1944 m. liepos 6-13 d., po karo nugriauti, atstatyti 2001 m.
Šv. Jono gatvė. Vaizdo dešinėje - namas, kurį 1790 m., perėmęs iš Katedros kapitulos, perstatė ir jame gyveno architektas Laurynas Gucevičius. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė 1944 m. liepos 10-13 d., po karo nugriautas, jo vietoje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Vilnius. J. Basanavičiaus gatvė. Polesės geležinkelio valdybos pastatai. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Namai apdegė 1944 m. liepos 6-13 d. Po karo suremontuoti.
Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir varpinė. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Karo metais nenukentėjusi, 1949 m. katedra buvo uždaryta, nusiaubta ir išplėšta, daug bažnyčios turto prarasta. 1950 m. sovietinio aktyvisto Kazio Preikšo iniciatyva nuo arkikatedros nuimtos ir susprogdintos šventųjų skulptūros. Reiktų paminėti, kad nugriauti skulptūras nuo katedros mintį pasigavo patys lietuviai (jų pavardės žinomos) stiliaus grynintojai, jau prieš karą iš kai kurių lenkų sklido kalbos, kad jos visiškai nesiderina su tauria architektūra, vietiniai sovietiniai aktyvistai ir be Maskvos įsikišimo tai atliko.
Vilnius. Vilniaus gatvės rytinės pusės namai. Vaizdo kairėje - Šv. Kotrynos bažnyčia. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė 1944 m. liepos 6-13 d., iki 1950 m. namai nugriauti. Jų vietoje 1961-1964 m. pastatytas Salomėjos Nėries mokyklos priestatas.
Tai gal dabartinė šv.Jurgio? Nes matosi Gedimino 9 galiniame plane.
Taip, matomas namas dabartinių laiptų prie Gedimino 9 vietoje. Pats dabartinis Šv. Jurgio skersgatvis XX a. pirmos pusės planuose vadinamas Sniadeckių gatve. Kaip žinia Centrinio pašto pastatas buvo pastatytas 1886 m. kaip dvarininko Andriaus Sniadeckio rūmai, galbūt tai giminei priklausė ir šis senesnis namas kitoje gatvės pusėje - jį berods galima įžiūrėti ir 1798 m. plane.
Dar įdomu, kad viename 1907 m. plane nurodyta, kad tame pastate veikė bajorų klubo pramonininkų skyrius (klub szlachecki przemysłowców). Pagrindinė to klubo būstinė pagal plano eksplikaciją buvo Oginskių rūmuose tarp Arklių ir Rūdninkų g. (dab. Jaunimo teatras), klubo vasarnamis - dab. Nyderlandų ambasada Trijų kryžių kalno papėdėje, o klubo karinis skyrius - dab. KAM Totorių gatvėje.
Vilnius. J. Basanavičiaus gatvės vaizdas nuo Šv. Konstantino ir Šv. Michailo (Romanovų) cerkvės. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai apdegė 1944 m. liepos 6-13 d. Namas vaizdo kairėje po karo nugriautas, jo vietoje suformuotas skveras. 2007 m. pastatytas modernus namas.
Komentuoti: