Kėdainiai praeityje

[Stepas]

Fotografas Mikštavičius.

[laimutis]

Potvynis 1924 m. B.Mikštaičio nuotrauka


www.yadvashem.org

[laimutis]

Kariuomenės paradas Kėdainiuose. Radvilų gatvė. XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš.



http://www.limis.lt/greita-paieska/p...ype=EKSPONATAS

[Depeche]

O tai negi buvo baisiai sunku išlaikyti medinį frontoną?

[laimutis]

XIX a. pab. arklių paštas - užvažiuojamieji namai prie Kėdainių geležinkelio stoties. Žemės ūkio kooperatyvo „Dirva“ sandėliai



Jonas Jucevičius knygoje Kėdainių krašto architektūra rašo: XIX a. pabaigoje prie geležinkelio stoties pastatytas arklių paštas - kurių vakarinėje dalyje buvo patalpa arkliams laikyti, o rytinėje - nakvodavo ir valgydavo lankytojai. Čia keisti arkliai tolesnei kelionei. Pastatas buvo mūrinis, tinkuotas, su skiedromis dengtu stogu. Tarpukariu jame buvo Žemės ūkio kooperatyvo „Dirva“ sandėliai. XXI a. pradžioje buvo nenaudojamas ir labai sunyko. 2008 m. perstatytas ir tapo "Maximos" parduotuve. Senojo pastato išlaikyta tik priekinė fasado siena.

Pastatas prieš ir po





http://www.projesta.lt/?p=235

Dabar pastatas atrodo taip: https://www.google.lt/maps/@55.30883...acL1_Hfz8g!2e0

[laimutis]

Kėdainiai, Dvaro rūmai 1916 m. Leidėjas Hermann Ludewig, Leipzig-Stölleritz", "17776" (rs).


ebay.de

[Stepas]

Netylėti sėdint savivaldybės tarnyboje? :-) Buvo ten tokių netylinčių, po ilgų paieškų darbą rado kažkur palei Pakruojį O dėl miesto piliečių. Kėdainiai pasižymi tuom, kad ten beveik nėra inteligentijos. Senoji karta, kuri laikė pareiga kelti problemas ir rašinėti į spaudą, išmirė. Naujoji arba nebemoka rašyti, arba į Kėdainius trumpai sugrįžta vasarom iš Kaunų, Vilnių, Londonų, Čikagų...

[laimutis]

Teiginys teisingas. Tačiau reikia konstatuoti, kad aikštė architektūriškai nebeatsigavo jokiais laikais. Iki XX a. vidurio, kad ir apsususi, ji bent jau buvo gyva, ten visada buvo žmonių urmas, virė prekyba. Sovietmetį ji pateko į komą, o pastaraisiais dešimtmečiais vietiniai savivaldos urbanistai ją pribaiginėja kontroliniais šūviais. Kol kas dar ji kvėpuoja, bet Kėdainių Architektūros ir urbanistikos skyrius kantrus ir patyręs. Vieną aikštę jau pribaigė (Senąją rinką - jos nebėra, ten mašinų stovėjimo aikštelė), susidoros ir su Didžiąja...

Bet kodėl tai daroma, tyli muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis kiti miesto piliečiai?

[Stepas]

Po 1914 ir 1916 m. gaisrų labai suprastėjo aikštės pastatų architektūra. Statyti mediniai ir mūriniai pastatai nepasižymėjo architektūra, atrodė kaip provincinio miestelio aikštė.

Teiginys teisingas. Tačiau reikia konstatuoti, kad aikštė architektūriškai nebeatsigavo jokiais laikais. Iki XX a. vidurio, kad ir apsususi, ji bent jau buvo gyva, ten visada buvo žmonių urmas, virė prekyba. Sovietmetį ji pateko į komą, o pastaraisiais dešimtmečiais vietiniai savivaldos urbanistai ją pribaiginėja kontroliniais šūviais. Kol kas dar ji kvėpuoja, bet Kėdainių Architektūros ir urbanistikos skyrius kantrus ir patyręs. Vieną aikštę jau pribaigė (Senąją rinką - jos nebėra, ten mašinų stovėjimo aikštelė), susidoros ir su Didžiąja...

[laimutis]

Iškilminga kariuomenės rikiuotė Kėdainiuose Didžiosios rinkos aikštėje. 1928-09-23


delcampe.net

Po 1914 ir 1916 m. gaisrų labai suprastėjo aikštės pastatų architektūra. Statyti mediniai ir mūriniai pastatai nepasižymėjo architektūra, atrodė kaip provincinio miestelio aikštė.

[laimutis]

„Lietuvos architektūros istorijos“ IV tomas - Lietuvos etninė architektūra nuo seniausių laikų iki 1918 m. 2014

[laimutis]

Kėdainių miesto rotušė, įrengta XVII a. viduryje



http://www.kedainiutvic.lt/18234/tur...os-vietos.html

Išlikusi rotušė pastatyta apie 1650 -1654 m. vietoje jau anksčiau stovėjusių dviejų mūrinių namų. Viename iš jų Tamošiaus Šaflerio name nuo 1625 m. veikė reformatų mokykla, o kitame gyveno mokyklos mokytojai - protestantų kunigai. XVII- XVIII a. pagrindinis architektūrinis rotušės akcentas buvo masyvus bokštas, išmūrytas iš lauko akmenų ir plytų. Bokšte buvo du varpai ir laikrodis. 1770 m. mažesnysis varpas svėrė 12 akmenų, t. y. apie 180 kg. Tad H.Grinevičiaus teiginys, kad virš rotušės įvažiavimo vartų buvo medinis bokštas su laikrodžiu, neturi jokio pagrindo. Laikrodis ir bokštas sudegė 1777 m. su rotušės pastatu. Vaitas Juozas Valentinavičius XVIII a. 2 pusėje pats prisidėjo prie rotušės bokšto sunykimo, sugriuvusio bokšto plytas pardavė. Buvo parduotas ir varpas. Jonas Jucevičius Kėdainių krašto architektūra 2011

Labai įdomu kurgi iš tikrųjų stovėjo rotušės bokštas, virš įvažiavimo, kur nors kieme kilo nuo pamatų, matyt jokios ikonografijos ir šaltinių neatsiras.

[Stepas]

Iš jų irgi nieko neliko.

[laimutis]

Kėdainių valdžios gimnazijos naujieji rūmai. XX a. 4 dešimt.



http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1597

[laimutis]

Tiek iš grafo Eduardo Totlebeno dvaro rūmų buvo likę 1944 metų liepos 30-osios pavakarę.



1944 metų rugpjūčio 1-ąją Kėdainių krašte vienus okupantus keitė kiti - http://muge.eu/1944-metu-rugpjucio-1...us-keite-kiti/

[Stepas]

Atvaizdas
[/URL]

Gera analizė

Paminklinis akmuo žuvusiems už Tėvynę.

Neblogai paminklas kažkada atrodė. Namas trečiame plane dar tebestovi.

[laimutis]

Paminklinis akmuo žuvusiems už Tėvynę. Prie betoninės laiptuotos paminklinio akmens pakylos priekinės pusės pritvirtinta šlifuota granito plokštė su įrašu „Žuvusiems / už tėvynę/ 1918-1928/ Iš praeities / tavo sūnūs / te stiprybę / semia“. Ant paminklinio akmens pavaizduotas Vytis, priekyje, po plokšte su užrašu, sudėti ginklai, šalmas ir skydas su Jogailaičių kryžiumi. Ant žemės iš akmenų išdėliotas užrašas „1933“.



Šiaulių „Aušros“ muziejus

[egisaugis]

Salų žemesniosios žemės ūkio mokyklos moksleiviai su buvusiu mokyklos vedėju Viktoru Juozapavičiumi Kėdainiuose prie žirgyno. 1937-05-25

Kokia čia vieta? Turbūt buvusio Totlebeno dvaro žirgynas.

[egisaugis]

Salų žemesniosios žemės ūkio mokyklos moksleiviai su buvusiu mokyklos vedėju Viktoru Juozapavičiumi Kėdainiuose prie žirgyno. 1937-05-25

Kokia čia vieta? Turbūt buvusio Totlebeno dvaro žirgynas.

J.Jucevičiaus knygoje "Kėdainių krašto architektūra" yra kita kairiau esančio pastato fotografija, įvardinta kaip "XIX a. pab. buvęs E.Totlebeno dvaro žirgynas". O Salų žemesniosios žemės ūkio mokyklos moksleiviai panašu jau fotografavosi Kėdainių dvaro sodyboje veikusiame (keliose interneto svetainėse nurodoma 1936-1944m.) valstybiniame žirgyne.

[laimutis]

Salų žemesniosios žemės ūkio mokyklos moksleiviai su buvusiu mokyklos vedėju Viktoru Juozapavičiumi Kėdainiuose prie žirgyno. 1937-05-25



http://www.limis.lt/greita-paieska/p...ype=EKSPONATAS

Kokia čia vieta? Turbūt buvusio Totlebeno dvaro žirgynas.