[VLN] Atminimo lentos

[Knope]

Vilniuje įamžintas žydų gelbėtojo kunigo Alfonso Lipniūno atminimas

Ant Aušros Vartų g. 23 ant Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos fasado atidengta atminimo lenta neeilinei asmenybei – kunigui Alfonsui Lipniūnui (1905–1945). Vilniuje kunigas gyveno 1939–1943 m. Lenta įrengta ant pastato, kuriame kunigas nuomavosi nedidelį butą ir būtent šiame pastate prasidėjo aktyvi kun. A. Lipniūno antisovietinė ir antinacinė pogrindžio veikla.

https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...uno-atminimas/

[digital]

Pranciškonų g. 3, Pirmoji Vilniaus lietuviška pradinė mokykla, Lietuvių mokslo draugija:

[digital]

https://www.delfi.lt/miestai/vilnius...nimus-94897605

Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, buvusiai Ežerėlių gatvei suteiktas A. Terlecko vardas.

„Įvertindama svarų A. Terlecko indėlį į Lietuvos valstybingumo istorijos tąsą, Istorinės atminties komisija nedvejodama pasiūlė šį kartą padaryti išimtį ir nesilaikyti nuostatos atminimą įamžinti tik išlaukus dešimt metų po mirties. Artimiausiu metu siūlysime įrengti tipinę atminimo lentą ant buvusio aspirantų bendrabučio, adresu Gynėjų g. 4, kuriame A. Terleckas gyveno ir buvo suimtas“, – teigė Vilniaus miesto Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.

Mieste atsiras ir dviejų žymių asmenų atminimo lentos. Aušros Vartų g. 12, bus įrengta tipinė atminimo lenta Marcelei Kubiliūtei – Lietuvos žvalgei, žydų gelbėtojai ir politinei kalinei.

Įamžintas bus ir kompozitoriaus, kultūros ir meno veikėjo profesoriaus Rimvydo Žigaičio atminimas. Ant Adomo Mickevičiaus g. 33 namo, kuriame jis gyveno, sienos bus įrengta tipinė atminimo lenta.

[digital]

Goštauto g. 9, Apolinaras Juozas Povilaitis

[digital]

Šventaragio g. 2, Kazimieras Bizauskas

[digital]

Atminimo lentos Vilniuje liks be rusiškų raidžių

Savivaldybės taryba neseniai pritarė atminimo lentų, kuriose dar likę tekstai rusų kalba ar paminėta, pavyzdžiui, sovietinė Lietuva, nuėmimui.

13 lentų bus pakeistos tipinėmis atminimo lentomis ir grįš į savo vietas, o 3 iš jų nutarta nebekabinti.

Mieste kabančios atminimo lentos buvo peržiūrėtos Istorinės atminties komisijos iniciatyva.

Savivaldybė atnaujins atminimo lentas Borisui Dauguviečiui (V.Mykolaičio-Putino g. 8), Antanui Račiūnui (A.Mickevičiaus g. 33), Juozui Lingiui (A.Vienuolio g. 14), Baliui Dvarionui (Vasario 16-osios g. 17), Valentinui Adamkevičiui (A.Vienuolio g. 14), Mykolui Bukšai (Vasario 16-osios g. 16), Juozui Rudzinskui (A.Goštauto g. 2/15), Jonui Švedui (Tilto g. 7), Romualdui Juknevičiui (A.Vienuolio g. 14), Juozui Karosui (Birutės g. 9A), Broniui Kelbauskui (A.Vienuolio g. 14), Steponui Juknai (A.Vienuolio g. 14), Kiprui Petrauskui (Raseinių g. 14).

Tris atminimo lentas buvo nuspręsta ne keisti, o visai nuimti: muzikos pedagogui Juozui Banaičiui (Beržyno g. 5), poetui prozininkui Teofiliui Tilvyčiui (Dominikonų g. 1), teatro aktoriui Vasilijui Kačialovui (Didžioji g. 14).

[digital]

Užupio g. 2A, Birutė Gudynaitė

[digital]

Užupio g. 2, Romualdas Kunca



Kairėje - lentelės lietuviškiems keiksmažodžiams.

[digital]

Pamėnkalnio g. 24, Juozas Vitkus - Kazimieraitis

[digital]

Vašingtono a. 1, Juozas Mikėnas:

[gerietis]

Jau buvo rašyta, kad ta lenta buvo pakabinta prieš 45 metus.

Toks noras perrašyti istorijos mažai kuo skiriasi nuo pokario komjaunuolių, griovusių tarpukario Lietuvos paminklus.
Atrodo, kai kas pabuvojęs Kinijoje po kažkiek laiko užsinorėjo pakartoti, ką per kultūrinę revoliuciją darė Mao įkvėpti chunveibinai.

Lenta melaginga, nes nebuvo tokio dalyko kaip "LTSR liaudis".

[digital]

Tilto g. 23, Gabrielius Landsbergis Žemkalnis:

[digital]

A. Goštauto g. 2, Jurgis Fledžinskas:

[John]

Supratau. Bet čia skiriasi kontekstas. Tos architektūros paminklus žyminčios lentos yra tam tikrą santykį su valdžia, jau dabartine, parodantys ženklai.
Štai juos, manau, net reikėjo pakeisti, bet pataupė mūsų vergdieniai.
Čia gi minimas neegzistuojančio okupacinės valdžios administracinio vieneto pavadinimas, dabar nieko nereiškiantis, bet buvęs faktas. Bet nežinantiems būtų gerai paaiškinti, kas ta LTSR, kas buvo "liaudies poetas", ir kodėl dubliuojama rusų kalba.

Žinoma, papildomas paaiškinimas vietoje būtų visai svarstytina alternatyva.

[senasnamas]

Perdaryti bareljefą dėl kelių raidžių pagal dabartines realijas? Čia panašiai kaip perdaryti Lenino paminklo veidą, kad būtų panašus į kokį nors geresnį veikėją ir paminklo nereikėtų nukelti . Jei laikom istorinę lentą, tai laikom tokią, kokia buvo pakabinta, be jokių papudravimų. Sulos pasiūlymas neblogas, kad šalia turi būti pateikta papildoma informacija ir Tilvytis nebūtų suvokiamas kaip nusipelnęs Lietuvos veikėjas, o būtent LTSR. Tos raidės ir nusako visą istorinį kontekstą.

[Sula]

Su bareljefais viskas ok, tegul būna. Problema su "LTSR". Analogiški užrašai su "LTSR kultūros vertybė" lentomis buvo išspręsta paprastai, tiesiog pašalinant TSR ir paliekant tą pačią lentą.

Supratau. Bet čia skiriasi kontekstas. Tos architektūros paminklus žyminčios lentos yra tam tikrą santykį su valdžia, jau dabartine, parodantys ženklai.
Štai juos, manau, net reikėjo pakeisti, bet pataupė mūsų vergdieniai.
Čia gi minimas neegzistuojančio okupacinės valdžios administracinio vieneto pavadinimas, dabar nieko nereiškiantis, bet buvęs faktas. Bet nežinantiems būtų gerai paaiškinti, kas ta LTSR, kas buvo "liaudies poetas", ir kodėl dubliuojama rusų kalba.

[John]

Mano nuomone, tokius bereljefus vertėtų palikti, tačiau šalia kabinti informacinę lentelę su išaiškinimu.

Su bareljefais viskas ok, tegul būna. Problema su "LTSR". Analogiški užrašai su "LTSR kultūros vertybė" lentomis buvo išspręsta paprastai, tiesiog pašalinant TSR ir paliekant tą pačią lentą.

[Sula]

Mano nuomone, tokius bereljefus vertėtų palikti, tačiau šalia kabinti informacinę lentelę su išaiškinimu.

[John]

Istoriją šiaip jau bandė perrašyti Sovietai su savo atminimo lentomis LTSR (kas tai yra?) didvyriams. Tokio teisėto darinio kaip LTSR niekada nebuvo, dėl to ir atminimo lentose jį minėti yra keista.

[Romas]

Gal aš kažką būsiu praleidęs, bet ar čia ok ir teisėta tokias lentas kabinti Vilniaus senamiestyje?

Jau buvo rašyta, kad ta lenta buvo pakabinta prieš 45 metus.

Toks noras perrašyti istorijos mažai kuo skiriasi nuo pokario komjaunuolių, griovusių tarpukario Lietuvos paminklus.
Atrodo, kai kas pabuvojęs Kinijoje po kažkiek laiko užsinorėjo pakartoti, ką per kultūrinę revoliuciją darė Mao įkvėpti chunveibinai.