[VLN] Atminimo lentos

[laimutis]

Gražiai sutvarkė namą ir aplinką, na bet kaip visada be naujadarų neišsiverčia. Tradiciniame miestiečio mediniame name pastogės skliautas visiškai naujoviškai padarytas.

[Civis]

Pokyčiai
Pernai vasarį rašiau:

Stuokos-Gucevičiaus 5. Čia kadaise buvo paminklinis namas, kuriame 1913 m. gyveno Žemaitė. Apie tai bylojo lenta. Kaip matote lenta nuplėšta, o ir namas tuoj sugrius Vat ko sulaukė įžymus namas, ir ne kokiame užkampy, o centre.

Dabar:

[Civis]

/\ Jau turiu nuotrauką

Kaštonų g. 2

[ultra laverdi]

Vilniaus centre atidengta paminklinė lenta V. Kernagiui atminti

http://www.balsas.lt/naujiena/539166...-atminti-video

[pukisbaisula]

Be abejo - šaunuolis.

[Almis]

Nemanau, kad tik jį domina. Pagarba Civiui už temą ir nuotraukas.

[pukisbaisula]

Civi kodėl tave taip tos lentos domina? (toks pasišventimas),gal paminklus gamini.(su pagarba).

[Civis]

J. Basanavičiaus 13 (Rusų dramos teatras)


Pilies 26. „1918 metais vasario 16 dieną šiuose namuose paskelbtas nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymas“.


Gedimino 1.



J. Tumo-Vaižganto 2 (Užsienio reikalų ministerija)



A. Jakšto 9.

[Civis]

Aušros Vartų 3. „Paveldėtas iš velionio pirklio Leibos Mejerovičiaus Feigelsono. Vilniaus žydų prieglaudos, Talmud-Toros, labdaringos valgyklos ir Mišmeres Choilim draugijos namas“.


J. Basanavičiaus 16. „Šiame name gyveno didysis žydų kalbininkas Maksas Vainraichas 1894-1969. YIVO įkūrėjas ir vadovas“.


A. Goštauto 11. Lukiškių mečetei, nugriautai 1968 m.


Kaštonų 5.


Tilto 7. „Šiame name 1945-1971 gyveno TSRS liaudies artistas, prof., kompozitorius Jonas Švedas“.

[Civis]

Ant Evangelikų liuteronų bažnyčios (Vokiečių g.) varpinės. “Ši bažnyčia įkurta 1555 metais. Šis varpinės bokštas pastatytas su Dievo pagalba 1872 metais”.


Gedimino 9.


Čiurlionio 18. Nuo 2008 m. birželio 10 d. kabo lenta „Lėlės” teatrui ir jo įkūrėjui.


Raseinių g.

[Civis]

Arklių 18c. Francišakui Bahuševičiui, vadinamam baltarusių literatūros tėvu. Lenta sukurta Baltarusijoje (skulptorius Levas Humileuskis, architektas Aliaksandras Korbutas), Vilnijos baltarusių kalbos draugijai (Таварыства беларускай мовы Віленшчыны) bendradarbiaujant su Baltarusijos valdžia. Atidengta 2010 m. rugsėjį, dalyvaujant Baltarusijos Respublikos kultūros ministrui Pavalui Latuškai. F. Bahuševičiui lentos jau atidengtos: 2002 m. gimtuosiuose Svironyse (Vilniaus raj.) ir 2007 m. ant rašytojo vardu pavadintos Savičiūnų (Vilniaus raj.) bibliotekos.


Šv. Mikalojaus 11. Lenta atidengta 2004 m. Neseniai atkurta bareljefinė dalis; bronzinis bareljefas buvo pavogtas, dabar jo vietoje akmeninis, besiskiriantis nuo pirmojo ne tik medžiaga, bet ir kitokiu portretu.


Aušros Vartų 4. Nuo 2007 m. spalio mėn.


Didžioji 14. Yra kieme: 1960 m. pritvirtinta prie trečio nuo gatvės korpuso vakarinės sienos. Vasilijus Kačalovas (Šverubovičius) čia gimė 1875 m. šalimais esančios Šv. Mikalojaus cerkvės šventiko šeimoje ir gyveno iki 1893 m. pastato pirmajame aukšte.

[Civis]

Šv. Mikalojaus cerkvė (Didžioji g.)

„Šv. Mikalojaus cerkvė pati seniausia Vilniuje, todėl atskirti nuo kitų Mikalojaus [vardu pavadintų] buvo vadinama Didžiąja. Antroji Algirdo žmona Julijona Aleksandrovna, Tverės kunigaikštytė, apie 1350 metus vietoje medinės pastatė mūrinę. 1514 metais kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis iš naujo ją atstatė nuo pamatų. Unijos laikais apgailėtinai suniokota, ji 1865 metais Michailo Nikolajevičiaus Muravjovo pageidavimu buvo puikiai atnaujinta geranoriškomis visos Rusijos žemės aukomis“.


Lenta dėl panegrinio įrašo Muravjovui yra buvusi užtinkuota, tad perskaityti sunkiau, bet įmanoma...
„Ši šv. Archistratego Michailo koplyčia pastatyta 1865 metais, šv. Mikalojaus cerkvės atnaujinimo(?) metu, kaip padėka Šiaurės vakarų krašto viršininkui Michailui Nikolajevičiui Muravjovui už ramybės įvedimą krašte ir stačiatikybės išaukštinimą“.

[Civis]

Abipus įėjimo į Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvę (Maironio g.)

Senasis metropolijos katedros Skaisčiausiosios Dievo Motinos Ėmimo į Dangų soboras, įkurtas, valdant didžiajam kunigaikščiui Algirdui 1346 metais.


Atstatyta, viešpataujant maloningiausiajam Valdovui Imperatoriui Aleksandrui II, vadovaujant Lietuvos metropolitui Josifui Semaškai 1868 metais.

[Civis]

Dar trys lentos ant Šv. Paraskevijos cerkvės

Pranešime #61 jau esu pateikęs tris lentas, esančias ant Šv. Paraskevijos (Piatnicos) cerkvės šiaurinio fasado.

Dabar – kitos trys, kurios yra pritvirtintos ant pietinio cerkvės fasado. Pridedu laisvokus rusiškų įrašų vertimus į lietuvių k.


„Ši cerkvė atnaujinta ypatingojo komiteto, įsteigto 1863 m., skirto pastatyti koplyčias: Šv. Aleksandro Neviškio Jurgio aikštėje ir Šv. Jurgio Pergalingojo kapinėse, perstatyti Šv. Mikalojaus soborą, Šv. Mikalojaus parapinę cerkvę su nauja Šv. Arkistratego Michailo koplyčia, Lietuvos dvasinę seminariją, atnaujinti šią cerkvę ir senąjį metropolijos Skaisčiausiosios Dievo Motinos soborą, pastatyti Marijos Magdalietės moterų vienuolyną ir kaimų cerkves Vilniaus gubernijoje“.


„Cerkvės statybos komitetas, vadovaujamas Vilniaus gubernatoriaus S. F. Paniutino, buvo sudarytas iš [šių] narių: Lietuvos dvasinės seminarijos rektoriaus archimandrito Josifo, katedros šventikų: <...>, S. S. Šeremetjevo, A. I. Polozovo, G. J. Abramovičiaus, V. B. Lakijevo, V. I. Zybino, V. I. Pavlovo, A. P. Merkulovo, V. A. Tyrkovo, V. G. Lastočkino, P. P. Družinino, I. J. Kastalskio, A. V. Glinskio, N. A. Šestakovo, A. F. fon Gebgardto ir architektų: Sankt Peterburgo imperatoriškosios akademijos profesoriaus dailininko A. I. Riazanovo, Vilniaus gubernijos architekto akademiko N. M. Čagino ir jų pagalbininkų: A. L. Guno, A. I. Girkovskio, R. E. Šmelingo ir P. A. Lavrinovičiaus. Dalyvavo <...> akademikas V. A. Šreteris ir <...> I. N. Pakrovskis“.


„Piatnicos cerkvė 1865 m. atnaujintu pavidalu. *** Sugriuvusios ir užstatytos namais Piatnicos cerkvės vaizdas iš pietų pusės iki jos atnaujinimo 1865 m.“ Šios lentos apatiniame dešimiajame kampe yra parašas: B. F. Sobolevskis.


Б. Ф. Соболевскiй


Fragmentai

[Civis]

Na, o šįkart keletas pačių naujausių lentų Vilniuje

Sausio 16-ąją ant LR Seimo atidengta lenta 1991 m. Sausio 13-osios Lietuvos valstybės gynėjams. Beje, lentoje iškalti šią Vasario 16-ąją mirusio poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai.




Vasario 12 d. Islandijos gatvėje, ant pirmuoju numeriu pažymėto namo, atidengta atminimo lenta pirmajai Lietuvos nepriklausomybę pripažinusiai valstybei – Islandijai.


Vasario 14 d. vyko lentos, skirtos Prezidentui A. Brazauskui, atidengimo ant LSDP centrinės būstinės Barboros Radvilaitės g. 1 iškilmės. Tai jau antroji lenta A. Brazauskui Lietuvoje (pirmoji yra Rokiškyje, prie gimtojo namo). Taip pat tai antroji lenta LR prezidentui Vilniuje (pirmoji – A. Smetonai Tilto g.).


Vasario 15 d. atidengta lenta pirmajai lietuviškai mokyklai Vilniuje ant buvusio pranciškonų vienuolyno komplekso pastato Lydos 6 / Pranciškonų 3. „Šiuose namuose 1907-1924 m. veikė pirmoji Vilniuje legaliai įsteigta lietuviška pradinė mokykla. 1908-1917 m. buvo įsikūrusi Lietuvių mokslo draugija. Čia laikinai gyveno jos pirmininkas dr. Jonas Basanavičius“. Lenta ant šio pastato pritvirtinta dar 1968 m., tačiau prieš keletą metų dingo restauruojant pastatą. Dabar atkurta Vilniečių ainių klubo lėšomis.

[Jeffas]

Kažkada per History Channel teko matyti dokumentinį filmą apie Čarlzą Dikensą, kuris pastoviai per gyvenimą keitė gyvenamąsias vietas, ko rezultate - pilna namų UK su lentomis "Charles Dickens lived here". Kažkam užteko fantazijos pakabinti tokią lentelę:


Būtų visai smagu pakabinti Vilniuje kažką panašaus į "Adam Mickiewicz tu nie mieszkal"

[ultra laverdi]

Vilniuje atidengta paminklinė lenta A. M. Brazauskui

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=41988699

[ultra laverdi]

Prie Seimo atidengta Lietuvos gynėjams skirta atminimo lenta :

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=40882729

[Civis]

1991 m. Sausio įvykiams pažymėti

Minint 20-ąsias 1991 m. Sausio įvykių metines, šiemet Vilniuje jau atidengtos keturios naujos lentos.

Ant Spaudos rūmų (Laisvės pr. 60). Atidengimo iškilmės vyko sausio 11-ąją.




Dar viena lenta Viršuliškėse tą pačią dieną atsirado ant buvusio Krašto apsaugos departamento pastato (Viršuliškių g. 36).


Žurnalistų sąjungos (Palangos 3/Vilniaus 35) sieną papuošusi lenta atidengta taip pat sausio 11-ąją.


Moderni lenta prie centrinio įėjimo į LRT (S. Konarskio g. 49). Joje įrengtas ekranas nuolat rodo archyvinius kadrus. Tokia Vilniuje pirmoji. Iškilminga ceremonija vyko sausio 12-ąją.






Ta proga, pora senesnių tos pačios tematikos lentų nuotraukų.
Prie Lietuvos Radijo (S. Konarskio g. 49) centrinio įėjimo.


A.P.Kavoliuko g. 32, Karoliniškės.


Lazdynuose esančių penkių lentų, žyminčių namus, kuriuose gyveno Laisvės gynėjai, nuotraukas galite pamatyti #37 pranešime.

[ultra laverdi]

Sausio įvykius primins trys atminimo lentos :

http://www.lrytas.lt/-12947264851293...imo-lentos.htm