Vilniaus planai ir žemėlapiai

[Palpatine]

Iš Lietuvos archyvo virtualios parodos KAIP AUGO VILNIAUS MIEGAMIEJI RAJONAI keli įdomesni planai:

Santariškės:


Šiauriniai Žirmūnai:


Šiaurės miestelis 1971:

[Sula]

Aukštutinio Naujamiesčio vietoje planavo kažkokią nerealią tvirtovę?

[laimutis]

Vilniaus miesto tikrosios būklės ir okupacinės Rusijos valdžios suprojektuotų gynybinių įtvirtinimų planas. 1807 m.



EAIS (archyvai.lt)

[laimutis]

1875 m. perspektyvinio Vilniaus plano kopija (fragmentas). Kopijos autorius braižytojas Nikolajus Giunteris.



„ ПЛАНЪ проектируемаго расположенiя Губернскаго города ВИЛЬНЫ " | Skaitmeninės kolekcijos (vu.lt)

Po 1863 m. sukilimo prasidėjo dideli Vilniaus tvirtovės pertvarkymo darbai, gynybinius pylimus nuspręsta panaikinti. Tvirtovės teritorija ėmė mažėti: atsisakyta įtvirtinimų Plikajame kalne, 1870 m. Sluškų rūmuose įkurtas katorgos kalėjimas, slaptajame kalėjime Chodasevičiaus name buvo laikomi politiniai kaliniai. Vilniaus tvirtovės panaikinimas sutapo su artilerijos pramonės Rusijos imperijoje nuosmukiu, karinėse kompanijose patirtu artilerijos pabūklų neefektyvumu. Imperatorius Aleksandras II 1878 m. birželio 29 d. pasirašė tvirtovės panaikinimo raštą. Jau prieš tai 1856 m. buvo pateiktas sodo tarp įtvirtinimų ir katedros planas, sodas turėjo susijungti su generalgubernatoriaus sodu buvusio Botanikos sodo vietoje. Miesto valdžia dar ilgai kovojo su kariškiais dėl Pilies kalno ir jo prieigų sutvarkymo. Karinės žinybos XIX a. pabaigoje nebuvo linkusios užleisti savo teritorijų. Tačiau laikui bėgant jos buvo priverstos tai padaryti: atidavė Pilies kalną, Neries pakrantės bulvarą, ir nuo 1880 m. Vilniaus pilių teritorija pradėjo keistis. Ji virto viešu miesto parku. informacija iš knygos Vilniaus miesto planai (2016).

[laimutis]

Vilniaus tvirtovės plano fragmentas. Sudarė Prokofjevas. 1860 m. vasario 9 d. Popierius, tušas, karminas, akvarelė, pieštukas, spalvoti pieštukai, 62,8 × 64,7 cm. Lietuvos nacionalinis muziejus



Vykstant 1831 m. sukilimui imperatorius Nikolajus I 1831 m. balandžio 6 d. davė nurodymą Vilniaus pilių teritorijoje pastatyti tvirtovę. Tvirtovę projektavo inžinierius generolas majoras Michailas Klimenka, jo ir caro nurodymais buvo išgriauta daug senųjų pastatų: Vyskupų, Kapitulos rūmai, Pilies vartai ir Tribunolo rūmai, Pilies ir žemės teismo rūmai, Šv. Roko ligoninė ir koplyčia, daugybė namų. Kasant tvirtovės gynybinius griovius toliau ardyti Didžiųjų kunigaikščių rūmų pamatai ir rūsiai.
Šiame plane atsispindi 1859 m. Vilniaus tvirtovėje atlikti darbai. Per 1858 m. pavasario potvynį nukentėjo Vilnios upės krantinės ir tiltai bei Sereikiškių užtvanka. Plane matyti taisymai pieštuku aplinkui šią užtvanką. Buvo sutvarkyti abu Vilnios krantai ir išplautas kairysis krantas nuo egiptietiško tiltelio. 1854 m. rugpjūčio 17 d. panaikinus optinį telegrafą, Vilniaus tvirtovės pagrindinė vėliava 1859 m. nuo Plikojo kalno buvo perkelta ant Aukštutinės pilies pietvakarinio bokšto (N 54). Tarp nebaigtų darbų minima nukasinėjamos dvi aukštumos prie Antakalnio kelio (А) ir kitos trys (Stalo kalnas, jo atragis bei Karigailos kalva) į rytus bei pietryčius nuo Plikojo kalno įtvirtinimų (Б). 1854-1856 m. buvo vykdomi Aukštutinės pilies mūrų griovimo darbai, kurie tai pat dar nebuvo užbaigti (В). Informacija iš knygos Vilniaus miesto planai (2016).

[laimutis]

Rusijos kariuomenės artilerijos korpuso teritorijos planas. Inžinierius poručikas Belovas. 1799 m. gruodžio 24 d.



EAIS (archyvai.lt)

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės artilerijos pastatus Vilniaus Žemutinėje pilyje ir Altarijoje Rusijos kariuomenė užėmė, matyt, jau 1792 m. birželį. Pralaimėjus 1794 m. sukilimui, Vilnios ir Neries santakoje buvo įkurta Rusijos imperijos Vilniaus artilerijos apygarda. Kariškiai užėmė Senojo ir Naujojo arsenalų pastatus, daugelis aplinkinių namų tebepriklausė privatiems asmenims. Pilininko namas buvęs apleistas, jame įkurtos dirbtuvės. Plane parodyti išlikę senoviniai mūriniai statiniai ant Pilies kalno, Senasis arsenalas buvo ką tik rekonstruotas ir suremontuotas, nugriautas renesansinis atikas ir dalis antrojo aukšto. Naujajame arsenale buvo laikomos patrankos, įrengtos trys įvažos, pastatą rekonstruojant nugriautas vadinamasis Tvardovskio bokštas. Kairiajame Vilnios krante rytinėje Pilies kalno papėdėje stovėjo 70 vietų arklidės, ir dvi karinės laboratorijos. Prie Vingrės ir Neries santakos buvusius tris mūrinius ir vieną medinį privačius namus numatyta griauti. Plane užfiksuota nesenai pastatyto parako sandėlio Altarijoje vieta. Aplink naująjį parako sandėlį buvo iškastas vandens nuleidimo kanalas ir nuvestas į netoliese buvusią pelkę. Plane gerai matyti XVIII a. Vilnios ir Neries pakrančių kontūrai ir užstatymas. Dešinioji Neries pakrantė, išskyrus žydų kapinių plotą, buvo tankiai užstatyta ne tik mediniais, bet ir mūriniais namais. Kairiajame Neries krante išskirtini Sluškų rūmai, jau konfiskuoti ir priklausę iždui, stovėjo tušti. Vilnios vaga netoli žiočių smarkiai skyrėsi nuo dabartinės, abiejose pusėse matyti statūs, erozijos pažeisti šlaitai. Karinės laboratorijos prie arsenalų anuomet buvo vienos svarbiausių techninio aptarnavimo tarnybų. Kadangi parakas, sviediniai, gilzės ir kitokios reikalingos artilerijos priemonės būdavo gaunamos ne iki galo paruoštos, o pusfabrikačių pavidalu, nes taip jas buvo saugiau tronsportuoti, kariškiai turėdavo jau vietoje padaryti jas tinkamas naudojimui, o šie darbai būdavo atliekami specialiose dirbtuvėse, vadinamose laboratorijomis. Informacija iš knygos Vilniaus miesto planai (2016), [knygoje geros raiškos spalvotas planas].

[laimutis]

Vilniaus pilininko jurisdikos planas. Architektas Laurynas Gucevičius ir jo mokiniai. 1792-1797 m. Čartoriskių biblioteka Krokuvoje, Plan de Horodnica à Vilna. - [Miejsce nieznane : wydawca nieznany, około 1701-1800]. - 1 mapa rkp. : kolor., tusz i akwarela ; 47,5x70,0 cm, na ark. 51,0x73,5 cm. Sygnatura: 2282 III BCZK, Muzeum Narodowe w Krakowie.



Plan de Horodnica à Vilna - The National Museum in Krakow (mnk.pl)

Plano datavimą patikslina vos matomas įrašas Sereikiškių teritorijoje (Serakiszki) tarp Vilnios kanalų: Jardin Botanigue. Planas nubraižytas ant po 1792 m. Olandijoje gaminto popieriaus. Plane šalia Pilies vartų matome 1792 m. pagal L. Gucevičiaus projektą perstatytą Teismo rūmų pastatą, ir buvusi Papilininkio namą jau po rekonstrukcijos: pritaikomą Lietuvos archyvui pastatą prieš 1794 m. perstatė Martynas Knakfusas. Vilniaus pilių jurisdikai priklausė dalis Altarijos kalvų - Plikasis ir Bekešo kalnai. Parodyta pilis juosusi upių ir kanalų sistema. Aplink pilį pavaizduoti trys tiltai. Sereikiškėse parodyti du tiltai ir užtvanka. Plane sužymėtos posesijos atitinka 1789 m. įvestą numeraciją. 1789-1799 m. pačiuose Žemutinės pilies rūmuose buvo 14 posesijų, kuriuose gyveno paprasti amatininkai, karaliaus šambelionas. XVIII a. pabaigoje Vilniaus pilys priklausė LDK kariuomenės artilerijos daliniams. Plane pažymėti: arsenalo pastatai, Invalidų namai (senų kareivių prieglauda) su Tvardovskio bokštu, buvę Radvilų rūmai, vikariatas, Kotovičiaus rūmai, kunigų emeritų namai (Senieji Vyskupų rūmai), gynybinių sienų ir bokštų kontūrai. Už pilies sienų sužymėti privatūs ir bažnytiniai pastatai. Pilies gatvės pradžioje pažymėti buvę Žemaičių vyskupų rūmai, XVIII a. 2 pusėje atitekę Oginskiams, už Pilies vartų rokitų špitolė su koplyčia.
Informacija iš knygos Vilniaus miesto planai, sudarytoja Birutė Rūta Vitkauskienė 2016 m.

[R.D.]

bucaneer, už kruopštų darbą.

[bucaneer]

Švenčiant Vilniaus 700 metų jubiliejų - proga įsivaizduoti, kaip miestas atrodė daugmaž 300 metų amžiaus. Interaktyvus žemėlapis "Vilnius 1636", kuriame pateikiami 1636 metų namų surašymo duomenys - namų dydis, patalpų skaičius, gyventojų profesijos ir socialinis statusas. Surašymas sudarytas prieš reguliarų valdovo Vladislovo Vazos rezidavimą Vilniuje - miestiečiai turėjo prievolę tokiomis ypatingomis progomis savo namuose apgyvendinti gausius svečius.



Tuo metu mieste vis dar buvo daugybė mažų medinių namelių, nors pagrindinės gatvės jau beveik pilnai išmūrytos. Aplink Turgaus (Rotušės) aikštę buvo susikoncentravę didžiausi ir prabangiausi mūrnamiai - iki trijų aukštų, su dešimtimis kambarių/būtų bei krautuvėmis apačioje. Tokių namų vietą lengviausia atsekti ir tiksliai pažymėti žemėlapyje. Pvz. galima gana užtikrintai pasakyti, kad vaistininkas Stanislovas Kendžerskis gyveno dešinėje pusėje dabartinio Pilies g. 12 namo, kurio rekonstruotas gotikinis frontonas turbūt panašus į tą, koks ir buvo XVII amžiuje. O tarkim kokio nors baltušniko Petro Gelaževskio medinio namelio vieta kažkur prie Šv. Mikalojaus bažnyčios visai neaiški - per amžius perstatytas ne tik pats namas, bet ištisi aplinkiniai kvartalai, greičiausiai keičiant gatvių tinklą. Tad kai kur, ypač arčiau miesto pakraščių, teko smarkiai spėlioti dėl žymėjimo vietos.

Šitą projektėlį pamažu lipdžiau per kelis metus, ir tik jau einant visai į pabaigą prieš porą mėnesių netyčia atradau, kad VU puslapyje "Orbis Lituaniae" irgi yra pagal tą pačią Lietuvos istorijos instituto autorių studiją parengtas žemėlapis. Bet drįsčiau teigti, kad mano variantas patogesnis naudoti.

[digital]

Manau kad galima ir reikia jiems pranešti - sutvarkys.

[gerietis]

apie 1911 m. detalų topografinį planą anksčiau net neteko girdėti.

Gaila kad keli lapai pietinėje dalyje belekaip numesti, pastatai nesutampa su realybe...

[bucaneer]

Besidomintiems sostinės istorija pristatytas interneto portalas „Vilniaus DNR“: kviečia pažinti Vilnių per žemėlapius

Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga, visuomenei atverta Vilniaus istorijos geografinė sistema „Vilniaus DNR“ (www.vilniusdnr.lt), kurioje pirmą kartą tokia apimtimi pateikiami skaitmenizuoti įvairių laikotarpių stambaus mastelio topografiniai miesto planai, informacija apie dabarties ir praeities geografinius objektus, istorinius įvykius, mieste įamžintas asmenybes, jų įamžinimo ženklus.

Atrodo labai vertinga istorinių planų kolekcija. Pateiktos naujai skaitmenintos 1808,1845 ir 1938 m. planų kopijos - išsamiausios ir kokybiškiausios, kokias teko matyti, o apie 1911 m. detalų topografinį planą anksčiau net neteko girdėti.

[Tomizmas]

Vakariniai kaip tik mažiausiai pasikeitė nuo 1990 metų.

Pilaitės pr., Perkūnkiemis, aplinkelis, užstatymas ir naujas gatvių tinklas tarp Karoliniškių ir Viršuliškių, vakarinėje Pašilaičių dalyje, daug naujų nuosavų namų masyvų.

[Arunasx]

Vakariniai kaip tik mažiausiai pasikeitė nuo 1990 metų. Labiausiai Žirmūnų Šiaurės miestelis ir Ozo, dar "netikras" Žvėrynas vietoje pieno kombinato ir priešais VCUP už Ukmergės (Konstitucijos) gatvės.

[Tomizmas]

Žemėlapiai iš pirmųjų Yellow Page. Turbūt 1990-ųjų vidurys.


Didesnis: http://foto.terpe.lt/inkelti/2011030...VilniusC9x.jpg


Didesnis: http://foto.terpe.lt/inkelti/2011030...Vilnius19x.jpg


Didesnis: http://foto.terpe.lt/inkelti/2011030...Vilnius29x.jpg


Didesnis: http://foto.terpe.lt/inkelti/2011030...Vilnius39x.jpg


Didesnis: http://foto.terpe.lt/inkelti/2011030...Vilnius49x.jpg

Pavarčiau temą šiek tiek atgal, tai radau štai šituos. Aišku, gal ir ne visiems kurie augo 90-aisiais tai buvo įdomu, bet man šitie žemėlapiukai sukelia gausybę vaikystės prisiminimų. Buvo apie 1995 metus tokie "Lietuvos įmonių katalogai" su baltaisiais ir geltonaisiais puslapiais, o jų gale miestų žemėlapiai. Štai prie šių planų daug laisvo laiko vaikystėje praleista tiesiog žiūrinėjant savo įdomumui (tada Vilnius man buvo menkai pažįstamas, tik kiek nuvažiuodavom su tėvais). Vėliau tie katalogai su visais žemėlapiais kažkur nusimėtė, ir nebuvau jų matęs virš 25 metų. Dabar su didžiausiu įdomumu pasižiūrėjau vėl. Permainos mieste per pora (+) dešimtmečių didžiulės. Ypač keistai atrodo labai daug violetinių pramoninių zonų mieste, kurių daugumos jau nėra. Žirmūnai be Šiaurės Miestelio gatvių tinklo atrodo nenatūraliai, kai dabar Šiaurės Miestelis atrodo tokia įprasta ir natūrali miesto dalis, ir visai atrodo neįtikėtina, kad ne taip seniai jo galėjo nebūti (nors tikrai nebuvo, vaikystėje dar ten apsipirkti atvažiuodavom). Praktiškai jokio užstatymo Ozo g. rajone, Jeruzalė pusiau tuščia, kai dabar tai tankiai užstatytas rajonas, o apie vakarinius "miegamuosius" rajonus geriau ir nepradėti, nes visko neišvardinsi. Ir beje, tais laikais kai niekas neįsivaizdavo jokių Google Mapsų ir Street View, 3D ir panašiai, tai čia atrodė super modernūs ir detalūs žemėlapiai, pirmą kartą atsivertus buvo kažkas wow, ir dar ryškūs, spalvos gražios.

[Tomizmas]

Bet tai koks mažas miestelis, dabar net sunku patikėti. Ir dar vos ne pusiau medinis.

Man žiūrint tokius senus žemėlapius ypač įdomu tai, kaip visokie nereikšmingi laukų keliukai vėliau tapo didelėmis ir svarbiomis gatvėmis. Kaip pavyzdys - Ateities gatvė. Dar nėra jokių gyvenamųjų rajonų toje vietoje, o keliukas jau yra, kažkur laukuose, kaip suprantu - kažkoks žvyrkelis. Ir dabartinė svarbi miesto gatvė, aplink kurią tankiai gyvenama, daugybė eismo ir judesio, eina ta pačia trajektorija. Gaila kad tada nebuvo Street View, kontrastas būtų neįtikėtinas.

Ir kiek daug gatvių, kurios toli viena nuo kitos, tarpusavyje nesusijusios, bet eina lygiai ta pačia kryptimi, neįtikėtinai lygiagrečiai viena kitai. Jau minėta Ateities, Kareivių, Plytinės, S. Batoro, Savanorių pr., Naugarduko, Džiaugsmo, Daugėliškio - pasuktos absoliučiai vienodu kampu, nors toli viena nuo kitos ir jų niekas nesieja.

[Obi-Wan Kenobi]

Labai įdomu. Dar nėra naujos autobusų stoties, matosi ten einanti Stepono, tada Tarybų, gatvė.

[Romas]

Kaip atrodė Vilnius 1967 m, kai mieste per Nerį buvo tik du tiltai - Černiachovskio (dab. Žaliasis) ir Žvėryno. Dar prie TEC-2 buvo kabantis pėsčiųjų tiltas pažymėtastatomas Žirmūnų_-Antakalnio tiltas. Buvo įpusėta Žirmūnų gyvenamojo statyba - pažymėti du kvartalai (naujausio "ant kalno" dar nėra), Jau nutiestos Kareivių ir Žirmūnų gatvės, pažymėtas Autobusų parkas, Kuro apratūros gamykla, Skaičiavimo mašinų gamykla (vėliau - "Sigma").
Jau nutiesta K.Požėlos g. palei Zakretą link Dobra Rados (dab. Geležinio Vilko gatvė pro Vingio parką iki Gerosios Vilties g.)
Dar nėra Olandų, Zarasų gatvių, pagrindinis kelias į Naująją Vilnią - per Užupį. Dar nėra iškirsta nauja Ukmergės gatvės (dab. Konstutucijos pr.). Pagrindinis kelias į Ukmergę ėjo dabartiniu pėsčiųjų pasažu prie šv.Rapolo bažnyčios. Jau yra Žirmūnų žiedas prie IKI Minsko, bet dar nėra R.Čarno (dab. Tuskulėnų) ir G.Gajaus (dab.Šeimyniškių) gatvių.
Autentiškas gatvių tinklas buvo ne tik Šnipiškėse iki Žalgirio g. bet ir šiaurinėje Šnipiškių dalyje - dar natūroje matėss i Sargybų, Raudondvario, Kaltanėnų ar Tauragnų gatvėęs

Topografinis 1967 m. GUGK žemėlapis iš www.mapywig.org
N-35-39-Г-б_(Вильнюс) N-35-39-G-b
Mastelis 1: 25.000

http://igrek.amzp.pl/details.php?id=11819686

[Romas]

Įdomus 1950-1952 m. Vilniaus planas su administraciniais rajonais.
Pasirodo, vėlyvajame sovietmetyje buvęs didžiausias Lenino rajonas buvo sujungtas iš dviejų - kairiajame Neries krante buvusio Lenino rajono ir dešiniajame - Dzeržinskio. Spalio rajonas pervardintas iš Stalino rajono, Tarybų rajono (Sovetskij rajon) nesikeitė, o Naujosios Vilnius rajonas atsirado vėliau, apie 1959 m. panaikinus atskirą Naujosios Vilnius miestą.

Nežinojau, kad dar anais laikais buvo planų sudaryti miesto apylinkes, daugiausia miesto pakraščiuose (ribos pažymėtos žaliai) - Šeškinės, Jeruzalės, Valakumpių, Markučių, Kirtimų ir kt.

Vilniaus planas 1950-1952 m.Mastelis: 1:25 000.
(paspaudus - didesnis vaizdas)

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-758, ap. 4 b. 330, l. 59.
Virtuali paroda "Dovana Vilniui"
https://virtualios-parodos.archyvai....e-1306#slide10

[bucaneer]

Dar yra kažkokia paslaptinga linija nuo Nikolajaus cerkvės per Naujamiestį link tos pačios Amatų g. Gal žinote, kieno čia liekana?

https://erdvinis.vilnius.lt/?d=0&l=-...mp;akLay=empty

Apie tą liniją taip pat rašiau:

Linijos kilmę turbūt galima matyti šiame vaizde, kur ant 1898 m. spausdinto plano matyt kažkokio miesto planuotojo ranka nubraižytos būsimos gatvės (pvz. Orenburgo - dabartinė Švitrigailos) ir jų tiesimui trukdantys sklypai sunumeruoti su paraštėse surašytais savininkų vardais (pilnas planas):



Šita linija - tai sklypo nr. 18, priklausiusio kažkokiam F. Bermanui, riba. Matyt sklypas buvo suformuotas prieš pradedant tiesti naująjį gatvių tinklą, tad jo riba brėžta tiesiog šiaurės-pietų kryptimi (su poros laipsnių technine paklaida).