Vilniaus planai ir žemėlapiai

[Romas]

Планъ города Вильны 1866 / Plan goroda Vil'ny (Vilniaus miesto planas) 1866


Legenda (paspaudus - didesnis vaizdas)


Miestas 1866 ir artimiausi priemiesčiai


Vidurinė Vilniaus žemėlapio dalis


Dabartinis Senamiestis


142,5x127,0 cm, ark. 145,5x130,0 cm, złoż. 48,5x32,5 cm
Biblioteka Narodowa, UID 45625604
https://polona.pl/item/plan-goroda-vil-ny,NDU2MjU2MDQ/0/

[Romas]

Lenkijos keliai 1939-1940
Dideli failai (14 - 15 MB )
© SISKOM

Vilniaus tranzitinio eismo schema 1939 m. II pasaulinio karo išvakarėse

http://siskom.waw.pl/nauka/historia/...olski_1939.pdf

[laimutis]

Vilniaus tvirtovės dešiniajame Neries krante planas. Sudarė Aleksandras Mendė. 1832 m. spalio 20 d.



Plane vaizduojama Vilniaus tvirtovės dalis dešiniajame Neries krante, skirta tilto priedangai. Čia buvo sukoncentruotos artilerijos pajėgos (plane vadinama Артиллерiйская). Gynybinę liniją čia sudarė trikampis ravelinas, karių slėptuvės arba redutai, pylimai ir grioviai. Aptvertame plote buvo kalvė, dirbtuvės, kareivinės. Už tvirtovės pylimų parodytos žydų kapinės. Jos buvo uždarytos 1830 m. spalio 31 d., naujos įsteigtos Pacų kalvose (prie Olandų g.). Plane pažymėtos medine tvora aptvertos likusių kapinių teritorijos ribos. Karminu išryškinta buvusi mūrinė kapinių tvora bei sargo namelis (nugriauti 1836 m.). Žydų bendruomenė pageidavo aptverti buvusių kapinių teritoriją, apribotą raidėmis a, b, c ir d, tai pat buvo prašoma įrengti aptvėrimą plote, apibrėžtame raidėmis e, f, g. Plane autorius pateikė medinės tvoros pavyzdį (Фасад Полисаденъ). Informacija iš knygos Vilniaus miesto planai (2016).

Vilniaus carinės tvirtovės dalis dešiniajame Neries krante ir žydų kapinės, 1912 m. Fotografas Sergej Prokudin-Gorsky (1863-1944).

[laimutis]

Vilniaus miesto, priemiesčių ir apylinkių planas. Planą sudarė rusų karininkas Fiodoras Chomentovskis 1794 m. Plano eksplikacijoje esantis įrašas galėtų rodyti, kad planas sudarytas Vilniaus sukilimo metu arba tuoj po jo ir jame vaizduojamos sukilėlių pastatytos lauko baterijos, kurios nukreiptos nuo miesto į išorę ir išdėstytos prie visų svarbiausių į miestą vedančių kelių. Prie garsiosios Pohuliankos smuklės nubrėžtos kelios gynybinės linijos, čia 1794 m. rugpjūčio 11 d. vyko svarbiausi mūšiai dėl Vilniaus, kurio sukilėliams atremti nepavyko. Užėmę svarbias aukštumas, rusai pradėjo artilerijos ugnies atakomis apšaudyti miestą, kuris tesėsi visą dieną, buvo sudeginti beveik visi namai vakarinėse miesto prieigose, degė ir senamiestis. Vidurdienį miestiečiai pasirašė kapituliacijos aktą. Plane tiksliai pavaizduota Vilniaus gynybinė siena, vartai ir visi svarbiausi vienuolynai ir bažnyčios. Kartografas daug dėmesio skyrė infrastuktūrai: reljefui perteikti, keliams, upėms ir upeliams, tiltams, malūnams, smuklėms ir palivarkaams parodyti. Šis planas 1812 m. buvo išvežtas prancūzų kariškių iš Vilniaus ir vėliau atsidurė Slaptajame Prūsijos archyve Berlyne. Planą aptiko ir kopiją 1940 m. padarė V. G. Studnickis. Tai vienintelis dokumentas, įrodantis plano buvimą, nes originalas, saugotas Berlyne, dingo Antrojo pasaulinio karo metais. Informacija iš knygos Vilniaus miesto planai (2016).



Fot. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba - Virtualios parodos (archyvai.lt)

[laimutis]

Maskvos Rusijos karo istorijos archyve, istorinės ikonografijos ir kartografijos (846) fonde saugomas 1799 m. Vilniaus miesto su priemiesčiais ir jo apylinkių situacijos planas. Jo autorius - Lietuvos gubernijos matininkas Michailas Markovičius. Planas nėra detalus, išskiriami svarbiausi kvartalų pastatai, skirtingomis spalvomis nežymimi medinės statybos kvartalai. Nurodoma pastatų priklausomybė asmeniui, institucijai ar valstybei. Pilies teritorijos pastatų žymėjimas aiškesnis ir detalesnis. Melsva spalva pažymėti pastatai - rezidenciniai rūmai, III-oji oficina - netrukus buvo nugriauti (išliko Aukštutinė pilis). M. Markovičiaus planas buvo atrama carinei administracijai ir jos sumanytiems miesto pertvarkymo planams, kurie siejami su Lietuvos civilinio gubernatoriaus J. Frizelio veikla. Nors XVIII a. pabaigos Rusijos kartografų planai nusileidžia tikslumu K. Grunarto planui, bet juose vaizduojamas XVIII a. antrosios pusės Vilnius - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, dar neprasidėjus jos praeities simbolių griovimo darbams.
Šaltinis: Žemutinė pilis 1793-1799 m. Vilniaus miesto planuose iš Rusijos karo istorijos archyvo / Liudas Glemža. Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. - XIX a. pradžioje : 2005-2006 m. tyrimai". 2007.

[laimutis]

Pakalnės palivarko ir Vilniaus priemiesčių plano fragmentas. Juozapas Žakovičius, Motiejus Uselovičius. 1799 m. gruodžio 8 d. Raudona spalva paspalvinti sugriauti namai, geltona - mediniai namai.



Plan geometryczny Folwarku Podgurza [!] z Przedmieściami Miasta Wilna. | Polona

Knygoje Vilniaus miesto planai (2016) rašoma, kad planą sudarė matininkai Juozapas Žakovičius ir Motiejus Uselovičius, tęsdami ir tikslindami 1798 m. vykdytus Vilniaus priemiesčių matavimus. Plane parodyti tik pietiniai ir vakariniai Vilniaus priemiesčiai, užbrėžta pietinė miesto riba. Plane pavaizduota miesto gynybinė siena ir visi vartai, miesto ribas ženklinę riboženkliai, šalia Žaliojo tilto pastatytas laikinas tiltas. Kur dingo plano originalas ir kas ir kada padarė jo šviesoraštį, neišaiškinta.

[liootas]

Kažkokių ypatingų potvynių nebuvo prognozuojama. Juolab po 1975 m., kai buvo baigta Vilijos užtvanka ir dalis debeto nukreipta į Minską.

Bet čia 1817 m. planas

[Sula]

Nepamirškim, kad tuo metu būdavo didžiuliai potvyniai, tai ta žemuma vien dėl to nebuvo planuojama užstatyti.

Kažkokių ypatingų potvynių nebuvo prognozuojama. Juolab po 1975 m., kai buvo baigta Vilijos užtvanka ir dalis debeto nukreipta į Minską.

[Lettered]

Pieva prie balto tilto jau tada buvo suplanuota

Nepamirškim, kad tuo metu būdavo didžiuliai potvyniai, tai ta žemuma vien dėl to nebuvo planuojama užstatyti.

[Valiukas]

Pieva prie balto tilto jau tada buvo suplanuota

[bato_usai]

Kažkiek, panašu, buvo pradėta (yra perimetrinio užstatymo fragmentų Šeimyniškių/Kalvarijų sankryžoje), bet panašu, kad pilnavertiškai neįgyvendino Rusijai pradėjus represinę stagnaciją po sukilimo.

Sutapo dar ir kad Haste tuo pačiu metu 1832 m. numirė.
https://en.wikipedia.org/wiki/William_Heste

[index]

Įdomiai atrodytų jeigu dešinė pusė šiandien tokiu perimetru ir būtų užstatyta. Kurioje vietoje čia ta didelė aikštė taip numatyta, Konstitucijos dešinys kraštas?

Kažkiek, panašu, buvo pradėta (yra perimetrinio užstatymo fragmentų Šeimyniškių/Kalvarijų sankryžoje), bet panašu, kad pilnavertiškai neįgyvendino Rusijai pradėjus represinę stagnaciją po sukilimo.

Kadangi matosi Žaliasis tiltas, tai aikštė kažkur netoli Kalvarijų turgaus turėjo būti, panašu.

[Blaze]

Įdomiai atrodytų jeigu dešinė pusė šiandien tokiu perimetru ir būtų užstatyta. Kurioje vietoje čia ta didelė aikštė taip numatyta, Konstitucijos dešinys kraštas?

Maždaug Krokuvos/Rinktinės/Turgaus/Kalvarijų kvartalas.

[bato_usai]

Įdomiai atrodytų jeigu dešinė pusė šiandien tokiu perimetru ir būtų užstatyta. Kurioje vietoje čia ta didelė aikštė taip numatyta, Konstitucijos dešinys kraštas?

[index]

Kokios dailios Šnipiškės su Žirmūnais būtų buvę.

[laimutis]

Vilniaus miesto perspektyvinis planas. Sudarė Williamas Hastie. 1817 m. LNM, AFP-673





Ingrida Tamošiūnienė / „Šv. Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės. I knyga: 1817-1875“ / 2012 / knyga / Lietuvos nacionalinis muziejus.

[peteque]

Dvejojau del to i kuria tema ikelt, tad tebunie cia.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas turi parengęs žemėlapį, su suskaitmenintomis ir ant žemėlapio užvilktomis WW2 laikotarpio vokiečių aeronuotraukomis. Jos padengia nemažą dalį Vilniaus. Manau daug kam bus įdomu pasižvalgyti. https://lcva.maps.arcgis.com/…/StorytellingSwipe/index.html…#

[Al1]

Gal yra sudarytas Vilniaus žemėlapis su pažymėtomis teritorijomis, kuriose būtini archeologiniai kasinėjimai atliekant statybos ar inžinerinių tinklų klojimo darbus?

[lukass]

Vrublevskių bibliotekos istoriniai žemėlapiai jau pasiekiami interneto vartotojams

LMA Vrublevskių bibliotekos skaitmeninio projekto „Lietuva topografiniuose žemėlapiuose 1914–1945 m.“ (vykdyto 2018–2019 m.) rezultatai jau prieinami interneto vartotojams. Biblioteka dalijasi savo fonduose sukauptais ir 2015–2019 m. suskaitmenintais bei su koordinačių sistema susietais istoriniais žemėlapiais. Mažai pažinti ir nelengvai prieinami kartografiniai dokumentai dabar patogiai pasiekiami interneto priemonėmis.

Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/naujienos/g...o-vartotojams/ .

Istorinius žemėlapius rasite čia.

[OpenStreetMap]

Gal kas žino, kur būtų galima rasti Vilniaus topografinį žemėlapį?

https://topo.openmap.lt/#t/13.35/54.68637/25.3021/0/0/