Vilnius iš paukščio skrydžio

[Eikantas X]

Tai kad ta "natūrali augmenija" Vilniuje ir aplink jį yra šūdas ir niekam neįdomi bei nereikalinga. Natūrali gamta irgi nežina arba yra nepritaikyta/nesutvarkyta žmonių naudojimui.

Tai kad Vingio parkas užkimštas tiesiog būna geru oru. O Verkių ir Pavilnių parkams irgi netrūksta vaikštūnų ir dviratuotų.

[John]

Tai kad Vingio parkas užkimštas tiesiog būna geru oru. O Verkių ir Pavilnių parkams irgi netrūksta vaikštūnų ir dviratuotų.

Aš nesakau, kad Vingio parkas yra tuščias geru oru ar kad Verkių/Pavilnių/Chu**lnių parkuose trūksta vaikštųnų. Tiesiog sakau, kad Vilniuje nėra normalių miesto parkų ir tai yra blogai.

[Eikantas X]

Paprasta ir aiški logika, taikoma nuo Londono iki Berlyno ir nuo Miuncheno iki Singapūro.

Oslas?

[Eikantas X]

Kam čia paistyti kažkokius vėjus apie prastuomenės klases (what?). Apsaugok dieve nuo tokių "logiškų mastytojų".

pvz

https://en.wikipedia.org/wiki/Parks_..._in_Birmingham

Public parks emerged in the 1830s to improve the health of the working classes living in the over-crowded conditions of the rapidly growing industrial town. It was hoped that parks would reduce disease, crime, and social unrest, as well as providing “green lungs” for the city and areas for recreation.

http://www.newyorknature.net/Parks.html

New York, by the mid-nineteenth century, was emerging as a major metropolis. Its population was exploding as people fled failing farms upstate and failing economies abroad to find work in its burgeoning industries. Poor and working class people crowded into the teeming wards of Lower Manhattan, livng cheek by jowl in fetid neighborhoods where alleyways , streets and gutters overflowed with refuse and human wastes. During the hot summer months, epidemics swept through the city -- typhoid, yellow fever, cholera -- killing poor and rich alike.

The wealthy were able to escape to their country homes but the poor had no such means of escape from an unhealthy urban environment. Urban parks were viewed as antidotes to such miserable conditions, offering green spaces, fresh air and sunlight to the masses.

[John]

1830? Kodėl, tarkim, apskritai ne 1120's?

What about grįžtame į 2015 ir žiūrime, kas aktualu šiuolaikiniame mieste? Tais laikais ir kanalizaciją varydavo tiesiai į griovius. Gal ir tai pasiūlysi kaip alternatyvą dabartinei nuotekų sistemai? Kam rašinėti tokius vėjus?

[Eikantas X]

Aš nesakau, kad Vingio parkas yra tuščias geru oru ar kad Verkių/Pavilnių/Chu**lnių parkuose trūksta vaikštųnų. Tiesiog sakau, kad Vilniuje nėra normalių miesto parkų ir tai yra blogai.

Na aš kai noriu ilstelt, kad galėčiau toliau kelt šalies BVP, tai mieliau prasinešu pro neiškapotus pušynus ir kitus šabakštynus, o ne slankioju po miesčioniškai turistinius Bernardinus, tai nežinau, kodėl tai yra blogai

[index]

Nekalbu apie dvarų parkus, bet nemažai tų urban parkų atsirado iš siekio suteikti miesto prastuomenės klasėms vietą pabūti, kai jie neturėjo pinigų ir laiko išvažiuoti pailsėti į natūralią gamtą kaip turtingesni. Tai kai Vilniuj ir aplink pilna natūralios augmenijos, nebūtina kurti tų dirbtinų parkų. Reik logiškai mąstyti, kas ir kaip buvo ir yra ir kodėl, o ne aklai kažką iš kažkur kopijuoti, nes ten taip va yra. Na nuskustas Gedo kalnas ir Bernardinai - gražu malonu, bet nebūtina visko taip pertvarkyti.

Ir kiek žmonių vaikšto po kalnų parko brūzgynus, o kiek varguolių Bernardinų sode? Esmė, kad kur nėra tvarkos, o yra "natūralumas" normalūs žmonės nelabai nori eiti. Tuo tarpu tokiose vietose daug tokių, kuriems reikia nuošalumo, uždarų vietų, dėl ko atsiranda visokių benamių gyvenviečių, šiukšlynų ir t.t.

Nesenai net ant trijų kryžių kalno (kai sugalvojau pasigrožėti senamiesčio panorama) teko sutikti kažkokį narkomaną, kuris nuo kažko slėpėsi ir klausė ar policija netoli nevaikšto.

[Creatium]

Pamirštat kitą gerą dalyką: tai natūralius miškus, pritaikytus vaikščiojimams ar kitai veiklai. Pavyzdžiui kaip populiarus mountain hiking - vaikštoma nurodytais takeliais visiškai nesutvarkytoje ir laukinėje gamtoje. Tas pilnai gali būti įgyvendinta pas mus. Ir nereikės nei skųsti plikai visko, nei turėti šabakštynų (nes tuos galima irgi aptvarkyti).

Galų gale mūsų arti esantys miškai yra geras šaltinis biokuro. Ne apie kirtimus kalbu, o apie normalų miško šiukšlių tvarkymą, paliekant tiek medžiagos miške, kiek jos reikia. Taip yra tvarkoma nemaža dalis Lietuvos miškų - ir puikiai auga, bei puikiai atrodo ir tinkami pasivaikščiojimams.

[index]

Pamirštat kitą gerą dalyką: tai natūralius miškus, pritaikytus vaikščiojimams ar kitai veiklai. Pavyzdžiui kaip populiarus mountain hiking - vaikštoma nurodytais takeliais visiškai nesutvarkytoje ir laukinėje gamtoje. Tas pilnai gali būti įgyvendinta pas mus. Ir nereikės nei skųsti plikai visko, nei turėti šabakštynų (nes tuos galima irgi aptvarkyti).

Galų gale mūsų arti esantys miškai yra geras šaltinis biokuro. Ne apie kirtimus kalbu, o apie normalų miško šiukšlių tvarkymą, paliekant tiek medžiagos miške, kiek jos reikia. Taip yra tvarkoma nemaža dalis Lietuvos miškų - ir puikiai auga, bei puikiai atrodo ir tinkami pasivaikščiojimams.

Taip. Bet mišką reikia tvarkyti, o ne laikyti brūzgynus, pavadinti juos parku ir saugoti kiekvieną krūmelį ar medelį. Čia ir yra skirtumas tarp Vingio parko ir Kalnų parko. Vienas yra sutvarkytas ir pravalytas, tinkamas pasivaikščiojimams, o kitas tiesiog brūzgynai miesto centre.

[Sula]

Taip. Bet mišką reikia tvarkyti, o ne laikyti brūzgynus, pavadinti juos parku ir saugoti kiekvieną krūmelį ar medelį. Čia ir yra skirtumas tarp Vingio parko ir Kalnų parko. Vienas yra sutvarkytas ir pravalytas, tinkamas pasivaikščiojimams, o kitas tiesiog brūzgynai miesto centre.

Vilniuje parkai nepakankamai prižiūrimi - štai kur bėda. Tiesiog bukai nėra lėšų. Tai pripažįsta ir "Vilniaus parkai".
Bernardinų sodas neseniai tvarkytas, o gėlynuose jau metro aukščio piktžolės auga.
Miškai-parkai yra visai kita kategorija. Pats esu "užaugęs" panerių miškuose.

O dėl "skutimo" pasižiūrėkime senesnes nuotraukas ir paveikslus - medžių Vilniuje ir apylinkėse buvo mažiau. Gerai tai ar blogai - kitas klausimas.

[Elinateja]

1830? Kodėl, tarkim, apskritai ne 1120's?

What about grįžtame į 2015 ir žiūrime, kas aktualu šiuolaikiniame mieste? Tais laikais ir kanalizaciją varydavo tiesiai į griovius. Gal ir tai pasiūlysi kaip alternatyvą dabartinei nuotekų sistemai? Kam rašinėti tokius vėjus?

Juokinga, kai žmonėms pritrūksta argumentų ir jie puola kabinėtis prie tokių dalykų nesigilindami į esmę.

Leiskit priminti - visa šita diskusija užvirė ne dėl klausimo "sutvarkyti miškus ar palikti juos apžėlusius" o dėl klausimo "palikti medžius ar išskusti visus medžius braziliškai nepaliekant nė vienos drebančios pušelės".
Miškų pavertimas parkais - gerai, miškų pritaikymas "hiking'ui" (praretinant juos, sutvarkant šabakštynus) - irgi gerai, nieks tam neprieštarauja, miškų palikimas tokiais kokie yra - irgi pusė velnio (į Kalnų parką einu kiekvieną savaitę, žmonių ten visu paros metu būna. Gal ne tiek kiek Sereikiškėse, bet būna. Ir nevien narkomanų.)
BET. Išskutimas - štai apie ką ėjo kalba. Ką jūs nuskutimo šalininkai planuojate daryti su nuskustu milžinišku kalnų parku? Ten pilies nėra, ten turistai neina ( taip, yra kryžiai, bet vien dėl jų į pliką dykinę nieks nekoptų ). Pastatyt suoliukus, kad žmonės galėtų ateiti pasičirškinti po kaitria saule?...

Anyhow. Monteq teisus, diskusija ne šiai temai, nes ji skirta NMC, o ne senamiesčiui ar parkams

[andyour]

O šiaip medžiai yra jėga, ir yra gerai, kai jų daug. Išskiria fitoncidus - antibakterinį gaivalą, kurio įkvėpti sveika.

Tai yra dar ir kaip pavėsis, bei sugeria karštį, t.y. mažiau karštą mieste, jei daugiau žalumos.

[Lettered]

Taip. Bet mišką reikia tvarkyti, o ne laikyti brūzgynus, pavadinti juos parku ir saugoti kiekvieną krūmelį ar medelį. Čia ir yra skirtumas tarp Vingio parko ir Kalnų parko. Vienas yra sutvarkytas ir pravalytas, tinkamas pasivaikščiojimams, o kitas tiesiog brūzgynai miesto centre.

Kaip įsivaizduojate Verkių, Sapieginės ar net to pačio Vingio parko visišką sutvarkymą iki Bernardinų sodo lygio? Per didelės teritorijos iš miškų padaryti parką, vienintelis dalykas ką galima padaryti, tai ten nutiesti daugiau pėsčiųjų, dviratininkų takų su apšvietimu. Beje, ir Europoje yra daug tokių miškų-parkų ir žmonėms jie patinka. Vilniaus problema, kad pačiame centre yra labai daug apleistų vietų, čia net ne medžių klausimas, ar reikia jų daugiau, ar mažiau, o paprasčiausio apsileidimo.

[index]

Kaip įsivaizduojate Verkių, Sapieginės ar net to pačio Vingio parko visišką sutvarkymą iki Bernardinų sodo lygio? Per didelės teritorijos iš miškų padaryti parką, vienintelis dalykas ką galima padaryti, tai ten nutiesti daugiau pėsčiųjų, dviratininkų takų su apšvietimu. Beje, ir Europoje yra daug tokių miškų-parkų ir žmonėms jie patinka. Vilniaus problema, kad pačiame centre yra labai daug apleistų vietų, čia net ne medžių klausimas, ar reikia jų daugiau, ar mažiau, o paprasčiausio apsileidimo.

Nereikia jų sutvarkyti iki Bernardinų sodo lygio. Gerai būtų juos sutvarkyti bent iki Vingio parko lygio t.y. išpjauti krūmus, pragenėti medžius, kad brūzgynų nebūtų, įrengti minimalią infrastruktūrą (tvarkingi takeliai, kai kur suoliukai, šiukšliadėžės), retkarčiais tarp medžių nupjauti žolę, kad neaugtų metro aukščio žolės ir krūmų vėl neprisiveistų.

[Vilkas]

Asmeniškai džiugu, kad vis dažniau girdžiu nedrąsias mintis apie Kalnų parko sutvarkymą ir "nuskutimą". Tai ypatinga vieta šalyje, panašių piliakalnių kompleksų Lietuvoje yra tik (jei neklystu) Kernavėje bei Sudarge. Tai Lietuviškosios Trojos, o Kalnų parkas yra Vilniaus centre! Nežinau kitos sostinės regione, kuris turėtų tokį gamtinį (ir istorinį) grynuolį. Apskritai, būtent kalvos (net ir architektūrinės) yra Vilniaus išskirtinumas, kuriantis savąją mistiką
O kad jos būtų lankomos neabejoju, jei žmonių nuolat pilna būna pieva prie Baltojo tilto, tai kodėl turėtų nebūti ant kalvų, nuo kurių atsiveria nuostabios senamiesčio panoramos? Aš ne vilnietis, bet studijų laikais daugelį Vilniuje gimusių draugų vesdavausi ant Bekešo kalno ir jis jiems būdavo staigmena - "tikrieji vilniečiai" nenueina toliau Trijų kryžių kalno, ką jau kalbėt apie žinias apie Kreivąjį miestą. O kam trūksta šabakštynų - Belmontas, Verkių, Antakalnio, Panerių miškai, tik prašom lankykitės.

[nomad]

Asmeniškai džiugu, kad vis dažniau girdžiu nedrąsias mintis apie Kalnų parko sutvarkymą ir "nuskutimą". Tai ypatinga vieta šalyje, panašių piliakalnių kompleksų Lietuvoje yra tik (jei neklystu) Kernavėje bei Sudarge. Tai Lietuviškosios Trojos, o Kalnų parkas yra Vilniaus centre! Nežinau kitos sostinės regione, kuris turėtų tokį gamtinį (ir istorinį) grynuolį. Apskritai, būtent kalvos (net ir architektūrinės) yra Vilniaus išskirtinumas, kuriantis savąją mistiką
O kad jos būtų lankomos neabejoju, jei žmonių nuolat pilna būna pieva prie Baltojo tilto, tai kodėl turėtų nebūti ant kalvų, nuo kurių atsiveria nuostabios senamiesčio panoramos? Aš ne vilnietis, bet studijų laikais daugelį Vilniuje gimusių draugų vesdavausi ant Bekešo kalno ir jis jiems būdavo staigmena - "tikrieji vilniečiai" nenueina toliau Trijų kryžių kalno, ką jau kalbėt apie žinias apie Kreivąjį miestą. O kam trūksta šabakštynų - Belmontas, Verkių, Antakalnio, Panerių miškai, tik prašom lankykitės.

Būtent, turizmas Vilniuje vienareišmiškai išloštų, nes tiesiog nuo tų Kalnų Parko ir Užupio kalnų nerealūs vaizdai atsivertų.

Jau nekalbant apie tai, kad tokiu būdu būtų atstatyta istorinė teisybė - medžių Kalnų Parko zonoje niekada nebuvo!

[TIME]

Būtent, turizmas Vilniuje vienareišmiškai išloštų, nes tiesiog nuo tų Kalnų Parko ir Užupio kalnų nerealūs vaizdai atsivertų.

Jau nekalbant apie tai, kad tokiu būdu būtų atstatyta istorinė teisybė - medžių Kalnų Parko zonoje niekada nebuvo!

Manau reiktų nukirsti tik tuos medžius, kurie užstoja vaizdą į miestą, giliau esantys turėtų būt palikti. Bet Kalnų Parke didžiausia problema ne tie medžiai, o pats aplinkos nesutvarkymas , pavyzdžiui, ant Bekešo kalno nėra nei vieno suoliuko, nei vienos šiukšlinės, jau nekalbu apie kažkokius apšvietimus tamsiu paros metu ! Taip pat yra ir labai lankomu galintis būti takelis tarp Bekešo ir Trijų Kryžių kalnų , deja, ten niekam nepatarčiau lankytis, nes nesusižeidus per tokį išlaužytą pereiti praktiškai neįmanoma ! O galėtų būt laipteliai su turėklais, šiukšlinėmis, turistinėmis kryptimis - būtų puiki vieta lankymui...

[spirit]

Būtent, turizmas Vilniuje vienareišmiškai išloštų, nes tiesiog nuo tų Kalnų Parko ir Užupio kalnų nerealūs vaizdai atsivertų.

Jau nekalbant apie tai, kad tokiu būdu būtų atstatyta istorinė teisybė - medžių Kalnų Parko zonoje niekada nebuvo!

Gal tada dar sugalvos ir Kreivąją pilį atstatyt? Tada tai būtų tiesiog wow.

[abruo]

Gal tada dar sugalvos ir Kreivąją pilį atstatyt? Tada tai būtų tiesiog wow.

Kad nežinoma, kaip ji atrodė. Be, to, pirmiau reiktų Aukštutinę atstatyti.

[nomad]

Vienas dalykas yra lūšnynai, kurie sudaro nemažą dalį Šnipiškių, kitas dalykas yra senos architektūriškai įdomios trobos.

O, kad p. nomad linkęs viską, kas sena griauti - tai čia jau seniai žinoma.

Taip!

Ir dar su didžiausiu pasigėrėjimu išskusčiau brazilišką Kalnų Parke ir Užupio kalnuose, bei nupjaučiau 90% Vilniaus lapuočių medžių. Palikčiau tik pušeles - jos man patinka, atrodo šiaurietiškai, švariai ir žaliai netgi žiemą!