Vidaus vandens keliai

[mantasm]

Na gi VVDK ne pati sugalvojo.
Kalbėjosi su merais, jau keliolika metų ties Druskininkais plaukiojo motorlaivis.

Taip, atrodė iškasos nekaip, bet neaišku - gal nespėjo išvežti, gal upė nuseko.

Dėl ruožo izoliacijos - pradžia būtų buvusi su esamais ir atvežtais laivais. Nuo kažko reikia pradėti.
Šliuzai elektrinėje yra šimtamilijoninis projektas.
Geriau pradėti nuo mažo projektėlio, tada vertinti įdomu-neįdomu / poreikis yra / nėra. Ir jau tuomet imtis šliuzų. O ne pastatyt šliuzą - niekam nereikia... pasirodo poreikio nebuvo.

Kiek pamenu ta atkarpa ir prie Druskininkų dalies nebuvo pajungta? Nors ir šiaip, dėl vieno ar kelių motorlaivių taip darkyt upę... Suprantu kai Nemunas nuo Kauno pritaikomas krovininei laivybai ir tai duoda realios naudos. Jei nuo, sakykim, Alytaus būtų galimė plūkdyt krovinius pakankamais kiekiais - gal ir pateisinama. Bet dėl vieno kito keleivinio laivelio labai abejoju, kad išeina į pliusą visuomenei. Tiek finansiškai, tiek kitom prasmėm.

[digital]

Daugiau kaip 30 kilometrų Nemuno sugadinta negrįžtamai, iš mokslininkų – niūri prognozė

Netaisyklingai gilinant Nemuną, upei jau padaryta daugiau nei 8 mln. eurų žala – suniokotas dugnas, krantai, pakenkta augalams ir žuvims. Bijoma, kad siekiant aktyvesnės laivybos nagai bus prikišti ir prie Neries. Mokslininkai ir teisininkai bando tam užkirsti kelią, o politikai žada apsunkinti leidimų išdavimą darbams upėse. Tačiau teisininkas įsitikinęs, kad tai problemos neišspręs.

Daugiau kaip 30 kilometrų Nemuno, ties Alytumi, sugadinta kone negrįžtamai.

„Atstatyti tokio masto poveikio ar taip paveiktos upės, mes manome, kad yra neįmanoma“, – teigė Vilniaus universiteto docentas Laurynas Jukna.

„Sunaikinant tai, kas buvo per tūkstančius, beveik milijonus metų kurta“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius Algimantas Česnulevičius.

Kad Nemunas buvo nelegaliai gilintas ir sudarkytas, institucijos išsiaiškino jau anksčiau – pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyksta teismai. Dabar suskaičiuota ir piniginė žala – 8 mln. eurų.

Po Nemuno atvejo Seimas nusprendė sunkinti leidimų darbams upėse išdavimą.

„Tai reiškia, kad procedūros bus sudėtingos ir jų taip paprastai neįvykdysi – reikės gauti visų institucijų pritarimą“, – aiškino L. Jonauskas.

[senis]

Daugiau kaip 30 kilometrų Nemuno sugadinta negrįžtamai, iš mokslininkų – niūri prognozė

„Sunaikinant tai, kas buvo per tūkstančius, beveik milijonus metų kurta“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius Algimantas Česnulevičius.


Tai, kad paskutinis ledynmetis prieš 10000 metų baigės, tai prieš milijoną metų turbūt dar nebuvo Nemuno...

[digital]

Petras Punys. Apie siūlymą naikinti Neries ir Nemuno vidurupio laivybos kelius

Jau kurį laiką verda aštri diskusija dėl AB Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) planų koreguoti Neries upės vagą bei pritaikyti ją laivybai. Dėl galimų šios idėjos neigiamų pasekmių gamtai poziciją viešai išdėstė Vilniaus universiteto dalis akademinės bendruomenės, kuriai pritarė Gamtos tyrimo centro mokslininkai.

Remiantis jų nuomonėmis, Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo surengtas seminaras-diskusija. LMA vadovybės paskelbtoje rezoliucijoje besąlygiškai pritarta ekoaktyvistams. Tačiau hidroinžineriai, atstovaujantys Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungai (LŽHIS), šiai rezoliucijai nepritarė. Jų argumentai buvo išdėstyti viešojoje erdvėje.

Laivyba Nemuno vidurupyje vyko!

Apžvelgdami šios konferencijos turinį, pirmiausia norime pabrėžti, kad renginyje nebuvo kviečiami hidrotechnikos, hidrologijos bei laivybos ekspertai (išskyrus VVKD atstovus). Neteisingai akcentuota, kad visi, tarp jų hidroinžinieriai, palaiko ekoaktyvistų planus. Teigta, kad Nemuno vidurupio ruožas praeityje nebuvo vandens kelias. Tai netiesa. Nors mūsų valstybei jos gyvavimo laikotarpiais jis nebuvo prioritetinis lyginant su Nemunu žemiau Kauno.

Rašytiniai šaltiniai rodo (V. Merkys, 1934), kad iki Pirmojo pasaulinio karo, rusų ir vokiečių okupacinės valdžios aktyviai darbavosi Nemuno vidurupyje. Iš vagos buvo išimami akmenys, statomos bunos, slenksčiai, tvirtinami krantai. Tačiau laikui bėgant šie statiniai sunyko, upė natūralizavosi. Vėliau, Kauno HE užtvanka, be laivybos šliuzo, galutinai sustabdė laivybą.

VVKD yra inicijavusi įspūdingo laivų šliuzo per Kauno HE užtvanką statybos projektinius pasiūlymus, atkuriant ištisinę laivyba Nemunu. Šliuzo statyba netenka prasmės, jei upės vidurupyje nėra valstybinės reikšmės vandens kelio. Apie tai viešojo visuomenės intereso gynėjai nepagalvoja. Nemunas yra tarptautinė upė, ji turi būti laivuojama be kliūčių kaip ir laisva žuvų migracija.

Bioįvairovės tyrimai neatspindi realybės ilgalaikiu laikotarpiu

Mokslininkai atliko žuvų, bestuburių, moliuskų gausos tyrimus Nemune bei palygino skirtumus tarp natūralių Nemuno rėvų ir išgilintų atkarpų ties Alytumi, kur buvo sunaikintos pagrindinės rėvų dalys. Buvo nustatyti skirtumai tarp natūralių ir nukastų ruožų, jie yra žymūs. Objektyvumui pagrįsti, po metų kitų tyrėjai turėtų atlikti pakartotinius tyrimus. Tyrėjai užsakovui AAD turėjo paaiškinti apie tokių tyrimų ne reprezentatyvumą – juk tai ne brakonieriaus nudurta žeberklu lydeka. Iš tiesų lokalūs pokyčiai trumpame upės ruože atsistato po ilgesnio laiko, nes bet kokioje statybvietėje ekosistemos sutrikdomos, palyginti su neliesta teritorija. Mokslo įrodyta, kad daugelio atveju ekosistemos yra atsparios.