Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VNO] Tarptautinis Vilniaus oro uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Vilniaus oro uosto riedėjimo takų ir perono rekonstrukcijos schema.

    Aviate, navigate, communicate

    Comment


      Vilniaus oro uostas 2020.07.30
      „Mitnija“ statys naują Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalą
      UAB „Mitnija“, viena didžiausių statybos kompanijų Lietuvoje, laimėjo beveik 25 milijonų eurų vertės viešą rangos konkursą ir statys naują 14 400 kv. m Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalą, taip pat pertvarkys 34 000 kv. m oro uosto prieigų. Projekto užsakovas – Lietuvos oro uostai. Baigus statybos darbus, naujasis terminalas keleivius galėtų priimti jau 2022 m. pabaigoje.

      Naujas A++ energinio naudingumo klasės keleivių išvykimo terminalo modulis bus statomas šiaurinėje oro uosto dalyje, tarp naujojo VIP terminalo su konferencijų centru ir senojo terminalo. Pastačius naująjį keleivių terminalą, bendras Vilniaus oro uosto terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas – daugiau nei dvigubai, nuo dabar esančių 900 iki 2 400 keleivių per valandą.

      Naujasis terminalas bus dviejų aukštų. Pirmame aukšte veiks keleivių registracijos ir viešosios erdvės, kavinės, aviakompanijų biurai. Antrame aukšte ketinama įrengti jaukią saugumo patikros zoną ir išvykimo vartus Šengeno šalių keleiviams.

      Pastate taip pat bus įrengtos būtinos techninės erdvės – bagažo patikros ir rūšiavimo, inžinerinių sistemų patalpos. Su dabartiniu keleivių terminalu naujasis bus sujungtas erdvia galerija, kuri užtikrins komfortišką susisiekimą tarp terminalų.







      https://www.ltou.lt/lt/ziniasklaidai...kimo-terminala

      Comment


        Liepos pabaiga. Sezono įkarštis.









        Comment











          Comment


            Wizz Air plečia Vilniaus bazę 5 naujais maršrutais

            https://www.google.lt/amp/s/m.delfi....85037395&amp=1

            Kiek netikėta naujiena dabartiniame kontekste

            Comment


              Parašė 10.000 Rodyti pranešimą
              Wizz Air plečia Vilniaus bazę 5 naujais maršrutais

              https://www.google.lt/amp/s/m.delfi....85037395&amp=1

              Kiek netikėta naujiena dabartiniame kontekste
              Jiems mažesnis nuostolis skraidyti, kad ir su 30-40% užpildymu nei laikyti lėktuvus ant žemės, pas LC lėktuvai nauji, lizingą reikia mokėti bet kuriuo atveju, o tradiciniams vežėjams pigiau senus lėktuvus laikyti ant žemės.
              Flickr

              Comment


                Tradiciniai su 30-40% kai kuriais maršrutais netgi pelningi, o dar esant tokioms kainoms kaip dabar...

                Comment


                  Trejus metus negali įsikurti prie oro uosto: tikina, kad tai gerokai sumažintų automobilių stovėjimo kainas https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=85031017
                  Jau daugiau nei trejus metus vyksta ginčas tarp valstybės įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) ir verslininkų dėl jų planų Vilniaus oro uosto prieigose įrengti dvi automobilių stovėjimo aikšteles. Verslininkai įsitikinę, kad oro uostai nori pelnytis iš brangaus automobilių stovėjimo dėl to užkerta kelią konkurencijai, tačiau LTOU savo ruožtu tikina, kad naujos aikštelės galimos, tik būtina išpildyti jų keliamas sąlygas. Verslininkų teigimu, pastarųjų įgyvendinimas atsieitų apie 1 mlrd. eurų. Į „Delfi“ redakciją kreipėsi žemės sklypų, esančių Felikso Vaitkaus g. Vilniuje, šalia Vilniaus oro uosto (VOU), savininkai (jų tapatybės redakcijai žinomos). Ši gatvė – išskirtinė, mat ji, priešingai nei kitos sostinės gatvės, nepriklauso savivaldybei, ją patikėjimo teise nuo 1993 m. valdo LTOU. Kadangi žemės sklypai ribojasi su šia gatve, norint čia vykdyti statybas, būtinas valstybės įmonės sutikimas ir išpildytos visos jos sąlygos. Būtent čia, verslininkų teigimu, ir prasideda LTOU galios demonstravimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad abu bendrasavininkams priklausantys sklypai yra tokioje vietoje, kad įvažiavimų į juos įrengimas galimas tik iš F. Vaitkaus gatvės, nes iš kitų pusių, kaimynystėje, yra kiti žemės sklypai, žalioji zona arba geležinkelis, todėl įrengti įvažiavimų iš kitų pusių nėra galimybės. Be to, šie žemės sklypai buvo projektuojami, numatant patekimą į juos iš F. Vaitkaus gatvės. Vilniaus miesto savivaldybė 2015 m. buvo išdavusi leidimus tokių įvažiavimų statybai, sklypų bendrasavininkai juos įrengė, tačiau teisme LTOU reikalavo panaikinti savivaldybės administracijos leidimą ir įpareigoti bendrasavininkus nugriauti įvažiavimus. Anot savivaldybės, teismai savivaldybės leidimą panaikino, kadangi įvažiavimų įrengimas nebuvo derinamas su LTOU.
                  Kaip rašoma verslininkų užsakymu atliktoje VGTU Statybos technologijos ir vadybos mokslo laboratorijos ekspertizėje, palyginus įmonės „Unipark“, administruojančios ilgalaikio parkavimo aikšteles šalia Vilniaus, Kauno, Rygos oro uostų, šalia VOU paslaugos teikiamos už didžiausią įkainį. Pavyzdžiui, Rygoje „Unipark“ valdomose ilgalaikio parkavimo aikštelėse vidutinis įkainis parai – apie 4 Eur, Kaune – 4,5 Eur. Tuo metu Vilniuje jis daugiau nei dvigubai didesnis – 9,8 Eur. Anot ekspertizės, tą galima paaiškinti tuo, kad šalia VOU, skirtingai nuo kitų Lietuvos ir užsienio šalių oro uostų, operatorius neturi daug konkurentų.
                  LTOU teigimu, įvažiavimai į sklypus yra įmanomi, tačiau reikia sukurti ir infrastruktūrą, kuri užtikrintų, jog nauji sprendimai nebūtų problema visam miestui ir oro uostui. LTOU vienas iš motyvų atsisakyti išduoti leidimą verslininkams – minėtuose sklypuose įrengus stovėjimo aikšteles, tai sukurtų eismo saugumo ir gaišties problemas. Taip pat esą padidėtų eismo įvykių rizika. Šias išvadas parengė LTOU užsakymu atlikta ekspertų analizė. Tuo metu verslininkų užsakymu VGTU parengtoje ekspertizėje rašoma, kad šis LOU motyvas negali būti pagrįstas, nes LTOU pasirinkti ekspertai analizavo situaciją, kuri neatitinka savininkų planų – ilgalaikio stovėjimo tik lengviesiems automobiliams. Neaišku, kodėl ekspertai vertino trumpalaikio parkavimo srautus ir sunkiasvorio transporto stovėjimą. Visa tai, pasak pašnekovų, nenumatyta jokiame jų projekte.
                  LTOU sklypų savininkams iškėlė sąlygas, kurias įgyvendinus, LTOU pritartų žemės sklypų prijungimui prie F. Vaitkaus gatvės. Bendrasavininkų teigimu, norint įgyvendinti visas sąlygas, prireiktų apie milijardo eurų. „Tai – niekuo nepagrįsti reikalavimai. Tarp jų – traukti viaduką, platinti gatvę iki trijų eismo juostų, šaligatvius ir t. t. Paskaičius sąlygas, akivaizdu, kad niekada to leidimo savininkai negaus. O jei jas įgyvendintų, visa tai atsipirktų po kelių šimtų metų“, – sako advokatas R. Klovas.
                  Akivaizdus konkurencijos varžymas nesirenkant priemonių. Ką turi bendro lengvųjų automobilių aikštelė ir sunkiasvoris transportas??? LTOU kitus laiko idiotais iš kurių galima surinkti >2x daugiau pinigų.
                  Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                  Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
                  [url]https://youtu.be/9u_6BFmkOuQ?t=3868[/url]

                  Comment


                    Abi pusės buvo nusprendusios ginčą spręsti derybų būdu, teisme sudarant taikos sutartį. Bendrasavininkai pasakoja, kad bederinant taikos sutarties pasirašymo galimybes, LTOU iškėlė sąlygą, kad sklypų savininkų sklypuose nebūtų vykdoma konkurencinė veikla bent trejus metus. Kitaip tariant, pasirašę taikos sutartį su tokia sąlyga, bendrasavininkai mažiausiai trejus metus jiems priklausančiuose žemės sklypuose negalėtų vykdyti jokios komercinės veiklos, kas, kaip teigiama ekspertizėje, nepagrįstai ribotų jų teises. Maža to, kaip matyti iš susirašinėjimų tarp verslininko ir LTOU atstovo, tuo pačiu metu LTOU rodė susidomėjimą dėl šių dviejų sklypų įsigijimo iš sklypų savininkų. Ekspertų teigimu, LOU pozicija tik patvirtina faktą, kad naujų aikštelių atsiradimas nepablogins eismo sąlygų, o LTOU siekis – riboti naujų rinkos dalyvių atėjimą. Verslininkai tokius valstybės įmonės veiksmus vadina reketu: „Iš pradžių LTOU prašė nieko trejus metus toje vietoje nevykdyti, pasirašome taikos sutartį, tuomet jie suteikia įvažiavimą ir viskas gerai. Su tuo nesutikome, nes tai – akivaizdus reketas. Vėliau jie prašė šią žemę parduoti, domėjosi, už kiek mes ją parduodame. Kadangi vyksta reketas, mes niekada neparduosime. Buvęs LTOU direktorius Gediminas Almantas mums yra sakęs, kad mums (LTOU – Delfi) tai – nenaudinga, todėl mes niekada jums neduosime (leidimo – Delfi). Yra visi susirašinėjimai ir telefoninių pokalbių įrašai.“ https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=85031017
                    Paskutinis taisė Arunasx; 2020.08.20, 08:46.
                    Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                    Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
                    [url]https://youtu.be/9u_6BFmkOuQ?t=3868[/url]

                    Comment


                      Man įdomiau kitas dalykas. Kiek suprantu, beveik visas aikšteles valdo ne pats oro uostas. Kodėl tuomet jis taip rūpinasi privačių įmonių interesais?

                      Comment


                        Parašė Sula Rodyti pranešimą
                        Man įdomiau kitas dalykas. Kiek suprantu, beveik visas aikšteles valdo ne pats oro uostas. Kodėl tuomet jis taip rūpinasi privačių įmonių interesais?
                        Nesu tikras, bet lyg tai kitų aikštelių operatoriai moka nuomą LTOU, nes jos stovi ant oro uostui priklausančios žemės. Čia dar reiktų patikslinti.
                        Antra, straipsnyje ganėtinai vienpusiškai nušviesta verslininkų pozicija. Faktas, kad jie nori kuo pigiau pastatyti savo aikšteles kuo mažiau investuojant į esamos infrastruktūros pritaikymą, kad būtų konkurencingi su kitais aikštelių operatoriais.

                        Comment


                          Parašė Perfect Rodyti pranešimą

                          Nesu tikras, bet lyg tai kitų aikštelių operatoriai moka nuomą LTOU, nes jos stovi ant oro uostui priklausančios žemės. Čia dar reiktų patikslinti.
                          Antra, straipsnyje ganėtinai vienpusiškai nušviesta verslininkų pozicija. Faktas, kad jie nori kuo pigiau pastatyti savo aikšteles kuo mažiau investuojant į esamos infrastruktūros pritaikymą, kad būtų konkurencingi su kitais aikštelių operatoriais.
                          Puiku, taip dirba visas verslas. Ar jūs už monopoliją ir prieš konkurenciją, kad pateisinate korupciją?
                          Flickr

                          Comment


                            Reikia tiesiog vystyti viešąjį transportą ir parkavimo problemos tiesiog nebus.

                            Comment


                              Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                              Puiku, taip dirba visas verslas. Ar jūs už monopoliją ir prieš konkurenciją, kad pateisinate korupciją?
                              Bandau suprasti kaip jūs priėjote išvadą apie korupciją ir jos pateisinimą?

                              Mano atsakymas yra į klausimą
                              Man įdomiau kitas dalykas. Kiek suprantu, beveik visas aikšteles valdo ne pats oro uostas. Kodėl tuomet jis taip rūpinasi privačių įmonių interesais?
                              Gali susidaryti vaizdas, kad oro uostas rūpinasi privačių įmonių interesais, bet iš tikrųjų oro uostas rūpinasi savo interesais. Augant konkurencijai tarp oro uostų, pajamos iš neaviacinės veiklos sudaro vis didesnę oro uostų pajamų dalį. Todėl natūralu, kad LTOU stengiasi ginti savo nuomininkus, nes nuo to priklauso ir LTOU pajamos, t.y. visi aplink esamų parkingo aikštelių operatoriai moka LTOU, nes visos tos aikštelės stovi ant LTOU priklausančios žemės. Dabar įsivaizduokime kad už 100 m. atsiranda pora didelių aikštelių, kurioms nereikia mokėti nuomos mokesčio LTOU.

                              1. Kiek jos bus konkurencingesnės nei tos, kurioms reikia mokėti?
                              2. Kokios nuolaidos žemės nuomai paprašys esami LTOU žemės nuomininkai?

                              Grįžtant prie neaviacinės veiklos pajamų reikšmės oro uostams.
                              Didėjant konkurencijai tarp oro uostų, pastarieji yra priversti daryti vis didesnes nuolaidas aviakompanijoms, t.y. mažinti orlaivių bei keleivių aptarnavimo mokesčius. Šie kaštai niekur nedingsta ir turi būti kažkaip kompensuojami, t.y. jie perkeliami į kitas paslaugas - parkingą, prekybos ir maitinimo paslaugų patalpų oro uoste nuomą ir t.t. Tad nėra ko stebėtis, kad oro uostuose viskas brangiau.
                              Paskutinis taisė Perfect; 2020.08.21, 11:38.

                              Comment


                                Jau galima nusipirkti bilietus Vilnius - Nida. Į vieną pusę kaina 550 Eur.

                                http://airnida.lt/
                                Flickr

                                Comment


                                  Parašė Perfect Rodyti pranešimą

                                  Bandau suprasti kaip jūs priėjote išvadą apie korupciją ir jos pateisinimą?

                                  Mano atsakymas yra į klausimą


                                  Gali susidaryti vaizdas, kad oro uostas rūpinasi privačių įmonių interesais, bet iš tikrųjų oro uostas rūpinasi savo interesais. Augant konkurencijai tarp oro uostų, pajamos iš neaviacinės veiklos sudaro vis didesnę oro uostų pajamų dalį. Todėl natūralu, kad LTOU stengiasi ginti savo nuomininkus, nes nuo to priklauso ir LTOU pajamos, t.y. visi aplink esamų parkingo aikštelių operatoriai moka LTOU, nes visos tos aikštelės stovi ant LTOU priklausančios žemės. Dabar įsivaizduokime kad už 100 m. atsiranda pora didelių aikštelių, kurioms nereikia mokėti nuomos mokesčio LTOU.

                                  1. Kiek jos bus konkurencingesnės nei tos, kurioms reikia mokėti?
                                  2. Kokios nuolaidos žemės nuomai paprašys esami LTOU žemės nuomininkai?

                                  Grįžtant prie neavizacinės veiklos pajamų reikšmės oro uostams.
                                  Didėjant konkurencijai tarp oro uostų, pastarieji yra priversti daryti vis didesnes nuolaidas aviakompanijoms, t.y. mažinti orlaivių bei keleivių aptarnavimo mokesčius. Šie kaštai niekur nedingsta ir turi būti kažkaip kompensuojami, t.y. jie perkeliami į kitas paslaugas - parkingą, prekybos ir maitinimo paslaugų patalpų oro uoste nuomą ir t.t. Tad nėra ko stebėtis, kad oro uostuose viskas brangiau.
                                  Kaip paaiškinti kainų skirtumus su RIX? Faktas toks, kad oro uostas nenori sudaryti konkurencijos, o maža konkurencija vartotojams tik minusas.
                                  Oro uostas ne šiaip uab'as, kurio tikslas tik uždirbti pinigus, jo tikslas užtikrinti kuo geresnį susisiekimą, o pritraukti keleivius ir oro linijas su prastomis ar brangiomis paslaugomis labai sunku.
                                  P.S. tokios aikštelės (t.y. keli šimtai metrų nuo oro uosto ne jo teritorijoje) jau yra, pvz.:


                                  Flickr

                                  Comment


                                    Gal kas žinot kuri menesi kažkas pradės judėti ties terminalu? Gal ne šiais metais?

                                    Comment


                                      Parašė Snikelis Rodyti pranešimą
                                      Gal kas žinot kuri menesi kažkas pradės judėti ties terminalu? Gal ne šiais metais?
                                      Sunku pasakyti, 2022 pabaiga numatyta. Jei, kas ir galėtų būti padaryta šiemet, tai senojo VIP terminalo griovimas, o visa kita greičiausiai pavasariui.
                                      Aviate, navigate, communicate

                                      Comment


                                        Vilniaus oro uoste atnaujinus riedėjimo takus – greitesnis orlaivių aptarnavimas ir draugiški aplinkai sprendimai

                                        Vilniaus oro uoste baigtas svarbus aerodromo rekonstrukcijos etapas - modernizuoti pietinėje oro uosto dalyje esantys du orlaivių riedėjimo takai.
                                        2020 metų viduryje prasidėjusios Vilniaus oro uosto aerodromo rekonstrukcijos metu siekiama atnaujinti esamas dangas, jas išplatinti, diegti energiją taupančius ir aplinkai draugiškus sprendimus.
                                        Didžiąją dalį darbų atlieka kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“. Planuojama, kad projektas bus įgyvendintas iki 2021 metų pabaigos, nestabdant oro uosto veiklos. Visa rekonstrukcijos darbų sutarties vertė siekia 34 mln. eurų., didžioji dalis atsinaujinimo projektų iš dalies finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis.
                                        Kalbėdamas apie rekonstrukcijos planus 2021 metais, D. Čiuplys pabrėžia, kad nuo šiol daugiausia darbų vyks šiaurinėje oro uosto pusėje – dalis atnaujinimo darbų čia jau yra įpusėję.
                                        Vizualiai aiškiai pateikiamas darbų etapiškumas

                                        Click image for larger version

Name:	bendras-planas-vno-rekonstrukcija.jpg
Views:	556
Size:	216,7 kB
ID:	1846720

                                        Comment


                                          Perono rekonstrukcija pritaikant jį naujam terminalui
                                          Attached Files

                                          Comment

                                          Working...
                                          X