[VNO] Tarptautinis Vilniaus oro uostas

[Aleksio]

Visų pirmą, kaip ir sakiau, pagrindinis srautas turi susidėti iš vietinių žmonių.

Jeigu vilniečiui nereikia skristi į Prahą/Londoną/Maskvą ar kokį kitą miestą, jis ir neskris.

[Ciurlionis]

Kalbam apie tą patį, tik iš kitų varpinių. Lietuvis, keliaus žymiai daugiau, kai jis turės daugiau finansų, ir nebūtinai, jam reikės į Miuncheną ar į Prahą, jei jis manys, kad bilietai nėra brangūs jis ir skris, o tai ir yra natūralus-lokalus prieaugis, kuris yra labai pastovus.

[pliumbum]

Prie ko čia tas profesionalumas. Tiesiog žmonės neturi už ką ir jiems nėra reikalo skraidyti. Krizė. Be to tas prieškrizinis augimas ant mielių buvo sąlygotas masinės emigracijos, kurios banga kiek atslūgo, o užsienin anksčiau išvykę vis mažiau grįžta Lietuvon, nes ten jau persigabeno šeimas...

Kur krizė, kokia krizė? Net ir Graikija jau baigia iš jos išlipti, ką čia jau apie mus kalbėti

Jeigu rimtai, tai pasaulinė praktika rodo, kad keleivių skaičiaus augimas teritorijoje yra dažniausiai maždaug dvigubai didesnis už ekonomikos augimą. Ir tas pasiteisina. Visas tas keleivių skaičiaus augimas ateina ir ateis iš ekonomikos augimo. Kada žmonėms pradeda reikėti daugiau skraidyti? Kai jie turi daugiau verslo ryšių užsienyje, uždirba daugiau ir gali sau leisti daugiau atostogų užsienyje, kai miestas, į kurį skraidoma, gali pasiūlyti daugiau įvairių galimybių. Kažkiek paskatinti atvykimą, turizmą galima, bet labiausiai rūpintis reikia ekonomikos augimu ir miestų kaip bent jau regioninio lygmens ekonominių centrų įsitvirtinimu. Nes tada viskas vyksta beveik automatiškai, paklausa skrydžiams didėja, rinka susireguliuoja, ir atsiranda nauji žaidėjai ar plečia pajėgumus tie patys.

Lietuva čia yra teisingoje kryptyje šiuo metu, ekonomika auga ir nesimato, kad turėtų nustoti. Tuo pačiu ir skrydžiai augs, nes kuo daugiau pinigų sukasi - tuo daugiau partnerysčių, susitikimų ir noro išleisti uždirbtus pinigus kažkur gražioje vietoje

[Al1]

Ta pati krizė. Mažiau klausyk kalbančių galvų, bet daugiau pasidomėk skaičiais ir realia situacija. NT rinka merdi, atlyginimai nedidėja. Emigracija, nors kiek ir mažesnė, vis tiek vyksta. Europoje taip pat bloga padėtis. Labai bloga, iki tiek bloga, kad ES biudžetan šalys turės papildomai susimesti, ko niekada nebuvo. Taip kad ir skraidyti nelabai yra kam. O kas jau kas, bet tokie veikėjai kaip Ryanair tikrai geriau jaučia tendencijas.

[MikasRidikas]

Ta pati krizė. Mažiau klausyk kalbančių galvų, bet daugiau pasidomėk skaičiais ir realia situacija. NT rinka merdi, atlyginimai nedidėja. Emigracija, nors kiek ir mažesnė, vis tiek vyksta. Europoje taip pat bloga padėtis. Labai bloga, iki tiek bloga, kad ES biudžetan šalys turės papildomai susimesti, ko niekada nebuvo. Taip kad ir skraidyti nelabai yra kam. O kas jau kas, bet tokie veikėjai kaip Ryanair tikrai geriau jaučia tendencijas.

Pritariu. Labiausiai man patinka stebėt krizę prekybos centruose ir parduotuvėse. Į tuos nusiplūkusius, supuvusių vakarų priespaudos nustekentus, šviesaus rytojaus nematančius tautiečius, vos bepastumiančius tuos du pilnutėlaičius vežimėlius... Ir jūs pasakykite, ar tai ne krizė? (o jūs čia dar dėstote apie didėjančius skrydžius, susimilkite)

[Ciurlionis]

O kas jau kas, bet tokie veikėjai kaip Ryanair tikrai geriau jaučia tendencijas.

Ką turi omeny?

[Al1]

Pritariu. Labiausiai man patinka stebėt krizę prekybos centruose ir parduotuvėse. Į tuos nusiplūkusius, supuvusių vakarų priespaudos nustekentus, šviesaus rytojaus nematančius tautiečius, vos bepastumiančius tuos du pilnutėlaičius vežimėlius... Ir jūs pasakykite, ar tai ne krizė? (o jūs čia dar dėstote apie didėjančius skrydžius, susimilkite)

Net ir juodžiausio bado metu yra tokių, kurie lašinius auginasi.

Ką turi omeny?

Tą, kad kol kas nei radikaliai nei naujų krypčių, nei skrydžių sutankinimo esamais beveik nėra.

[pauliaK]

Ta pati krizė. Mažiau klausyk kalbančių galvų, bet daugiau pasidomėk skaičiais ir realia situacija. NT rinka merdi, atlyginimai nedidėja. Emigracija, nors kiek ir mažesnė, vis tiek vyksta. Europoje taip pat bloga padėtis. Labai bloga, iki tiek bloga, kad ES biudžetan šalys turės papildomai susimesti, ko niekada nebuvo. Taip kad ir skraidyti nelabai yra kam. O kas jau kas, bet tokie veikėjai kaip Ryanair tikrai geriau jaučia tendencijas.

Ką tu čia kliedi?

2013 m. nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo apžvalga

Praėjusiais metais Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje pirkimo sandoriais perleistų daiktų skaičius viršijo ikikrizinių 2008 m. rezultatus. Metų pabaigą žymėjo precedento neturintis žemės sandorių aktyvumas.

Negalutiniais duomenimis, pernai Lietuvoje pirkimo sandoriais iš viso įsigyta per 123 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, 21,8% daugiau nei 2012 m. Palyginti su ankstesniais metais, labiausiai pernai išaugo parduotų butų daugiabučiuose namuose ir žemės sklypų skaičius, atitinkamai 24,8% ir 24,7%.

Po 2009 m. Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos krizės drastiškai smukęs bankų ir kitų kredito įstaigų finansuojamas nekilnojamojo turto sandorių skaičius per vėl stiebėsi aukštyn.
Pernai beveik 31% fizinių asmenų sudarytų butų pirkimo sandorių buvo finansuojama kredito įstaigų užstatant joms įsigytą ar kitą nekilnojamąjį turtą. Bankų skolintais pinigais įsigytų butų dalis per metus išaugo 3,9 procentinio punkto.

Darbo užmokestis pernai didėjo visoms darbuotojų grupėms

Pernai realusis darbo užmokestis padidėjo 3,7%. Darbo užmokestis didėjo visoms darbuotojų grupėms – ir daugiau uždirbantiems, ir mažesnį darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis 2013 m. sudarė 1.729 Lt ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 4,7%, arba 78 Lt. Tuo metu vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, palyginti su 2012 m., padidėjo 5%, arba 106 Lt, ir sudarė 2.230 Lt, rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys.

Atlyginimai augo visose savivaldybėse

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis trečiąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, išaugo visų apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose (be individualiųjų įmonių), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Panevėžio (4,7 proc.), Marijampolės ir Telšių (po 3,3 proc.), Šiaulių (2,9 proc.) apskrityse, kitose – mažiau (nuo 1,7 iki 2,8 proc.).

Rekordas: Lietuvos ekonomika aplenkė 2007 m.

Pernai viena pagrindinių statistikų žinių buvo, jog 2012 m. realusis darbo užmokestis didėjo kur kas lėčiau nei darbo našumas.

2013 m. situacija pasikeitė: darbo našumas augo 3,1 proc., kai realusis darbo užmokestis didėjo 3,7 proc. Visgi, statistikai komentuoja, jog darbo našumo lygis dar neatitinka mokamų atlyginimų ir pernai, nors realusis atlyginimai didėjo, jiems dar yra vietos augti.

Puiki prielaida atlyginimams toliau augti.

Lietuvos įmonės per devynis 2013 m. mėnesius uždirbo 7,8 mlrd. litų ikimokestinio pelno – 4 proc. daugiau negu per atitinkamą 2012 m. laikotarpį. Statybos įmonių pelnas padidėjo 80 procentų, energetikos – 53 procentais, prekybos – 21 procentu.

Tavo paminėtos Ryanair gebėjimas justi tendencijas yra dar vienas pavizdys, nes pirmą k. kompanija persiorientuoja iš visiškai economy/budget keliautojo ir pradeda taikyti į mokesnį business srautą. Pridėdama papildomas paslaugas būdingas legacy vežėjams, pradėdama migruoti į pagrindinius oro uostus, didindamas skrydžių dažnis, kad paslauga būtų tinkama verslo keliautojams. Visa tai signalizuoja jog rinkoje poreikis auga aukštesnio lygio - brangesnėms paslaugoms ir net tokie šio segmento grandai kaip Ryanair dėl to iš esmės keičia savo strategiją. Geresnio pavyzdžio ekonominiam atsigavimui iliustruoti ir nerasi.

Sekantį kartą prieš ką nors rašydamas bent jau pasidomėk ar tai ką sakai nėra visiškai priešinga realybei.

[Al1]

Melas ir propaganda. Tai tik užsakomieji straipsniai. Nesvarbu kiek uždirba firmos, t.y. svarbu ką realiai gauna dirbantieji ir valstybė, o ne ką pasiima saujelė kapitalistų. Ką ir įrodo tai, ką rašo apie darbo našumą. Žodžiu, tai, kas uždirbta eina tik į siauro rato žmonių - kapitalistų - vartojimą. Formaliai nedarbas mažėjo, bet realiai jis didėjo. Nes dalis nedirbančių emigravo ir pagerino nedarbo statistiką. Ypač padidėjo darbas jaunimo (iki 24 m.) tarpe ir siekia apie 23 proc.
Atlyginimai buvo pakelti administracinėm-komandinėm priemonė padidinus minimumą (tai nėra blogai, bet tai visiškai neįrodo ekonomikos augimo). Realiai gi perskaičiavo darbo valandas ir koeficientus ar etato dalis ir nemažai daliai dirbančiųjų viskas liko po senovei. O dalis tų, kurie gavo virš minimumo, ir iš viso nepajuto jokio padidėjimo. NT rinka tik fliuktuacijų lygyje, naujų automobilių rinka merdi.

Šiaip tai čia ne ta tema.

Dėl Ryanair. Tiesiog valdžiažmogiai daugiau keliauja. Jie ir yra pagrindiniai biznio klasės keleiviai.

[Ciurlionis]

Tą, kad kol kas nei radikaliai nei naujų krypčių, nei skrydžių sutankinimo esamais beveik nėra.

Ir nebus, bent jau porą metų, kol Ryanair negaus naujų lėktuvų. Su dabartiniu orlaivių parkų jie pasiekė maksimumą. Šiai dienai jie stiprina vakarų rinką, UK, Airija, Ispanija- tai yra jų prioritetas, po truputį vykstą kraustymasis iš mažų oro uostų į pagrindinius.

Ne veltui Wizz air, bazuos net tris lėktuvus Vilniuje, jie padidino krypčių skaičių ir dažnį. Vis dažniau gali išgirsti apie Vueling ar Easy Jet, bet nemanau, kad VNO yra vietos 3 LCC(Low cost carier).

[nagi]

Gerbiamam Al1 reiktų mažiau "Piervyj Baltiskij" žiūrėti, gal tada viskas šiek tiek pozityviau atrodys

[spirit]

Melas ir propaganda.

Jei tau atlyginimo nepakėlė ir tau darbdavys pasakė kad nėra finansų, tai dar nereiškia kad tu esi teisus ir taip yra visoje Lietuvoje.

[Creatium]

Melas ir propaganda. Tai tik užsakomieji straipsniai. Nesvarbu kiek uždirba firmos, t.y. svarbu ką realiai gauna dirbantieji ir valstybė, o ne ką pasiima saujelė kapitalistų. Ką ir įrodo tai, ką rašo apie darbo našumą. Žodžiu, tai, kas uždirbta eina tik į siauro rato žmonių - kapitalistų - vartojimą. Formaliai nedarbas mažėjo, bet realiai jis didėjo. Nes dalis nedirbančių emigravo ir pagerino nedarbo statistiką. Ypač padidėjo darbas jaunimo (iki 24 m.) tarpe ir siekia apie 23 proc.
Atlyginimai buvo pakelti administracinėm-komandinėm priemonė padidinus minimumą (tai nėra blogai, bet tai visiškai neįrodo ekonomikos augimo). Realiai gi perskaičiavo darbo valandas ir koeficientus ar etato dalis ir nemažai daliai dirbančiųjų viskas liko po senovei. O dalis tų, kurie gavo virš minimumo, ir iš viso nepajuto jokio padidėjimo. NT rinka tik fliuktuacijų lygyje, naujų automobilių rinka merdi.

Šiaip tai čia ne ta tema.

Dėl Ryanair. Tiesiog valdžiažmogiai daugiau keliauja. Jie ir yra pagrindiniai biznio klasės keleiviai.

/\ Melas ir propaganda.

[spirit]

... ir šiaip viskas gyvenime blogai.

[Al1]

Jei tau atlyginimo nepakėlė ir tau darbdavys pasakė kad nėra finansų, tai dar nereiškia kad tu esi teisus ir taip yra visoje Lietuvoje.

Mano darbdavys - valstybė, galima sakyti. Bet ne valdininkas aš. Taip kad geriau man žinoti, nei tau, ar pakėlė, ar nepakėlė, ar tiesiog perskaičiavo koeficientus. Ir tokia situacija ne tik mano darbovietėje. Privatus verslas irgi ne visas pakėlė. Visumoje atlyginimai didėjo tik dėl minimumo padidinimo (o minimumą pas mus gauna labai nemaža dalis dirbančiųjų). Kadangi tai administracinėmis priemonėmis didinama alga, visa tai neatspindi ekonomikos augimo.
Užteks nukrypinėti nuo temos.

[r08n]

Reikia kilt i 3 auksta , tam kad po to nusileistume vel i pirma. Na cia tokie labirintai VNO. Dzin viskas butu......bet liftas NEVEIKIA ! Aaaaaa.... ka daryt? 2 vaikai, 3 lagaminai ir vezimelis. Pazeidziant visus saugumo nirodymus, siaip taip uzvaziuojam eskalatorium. Ir pagaliau prieinam pasu kontrele. Nuo lektuvo iki isejomo i lauka tai buvo vieninteliai 2 sutikti darbuotojai. Dar prie lektuvo stovejo automobilis su zrasu "pasienio apsauga". Ir cia vadinasi naujai pastatytas tarptautinio oro uosto terminalas?

Pastebėjau tai, kai kartą grįžau iš Kijevo. Svarbiausia, pasų kioskelyje sėdėjo pareigūnė, pagal visą apipavidalinimą atrodanti kaip ką tik išlipusi iš ~1970 epochos Riazanovo filmo, su štrafbato seržanto dikcija ir manierom, ir tardė persigandusią mergaičiukę iš Gruzijos: "по-русски говоришь?!!" Suprantu, kad tai VSAT personalas, o ne oro uosto, vienok, labai harmoningai susišaukia su visa ten tvyrančia aura.

[Ciurlionis]

Laiptais VNO reikia leistis dviem atvejais, kuomet lėktuvai yra per maži ir negali parkuotis prie "rankovių" negali, arba, kuomet tai yra LCC, kurie taupumo sumetimais to nedaro.

Kai buvo projektuojamas, naujas oro uosto korpusas, apie LCC turbūt buvo mažai galvojama. Dalyje oro uostų, yra dažnai laipinama iš pirmo aukšto, taip išvengiant problemų. Žinoma nepavydėtina patirtis, keliaujant su vaikais, bet už bilietus, tą kartą, turbūt neteko permokėt.

Ir vėlgi, nekartą skrendant su LCC iš skirtingų oro uostų, teko laipiot laiptais aukštyn ir žemyn ir jokių liftų nebuvo. Nes nemaža dalis oro uostų į kuriuos skraido Ryanair turi gerokai prastesnę infrastruktūra.

[Aleksio]

Tai laiptai pastato viduje ok, ten liftasyra...o va iseini i lauka ir ten jau laiptai

Jeigu kalbama apie išėjimą iš atvykimo salės į miestą, tai ten yra specialūs pandusai, kad būtų galima nuvažiuoti su vežimėliu/lagaminu.

[Al1]

Ir iš viso, kokios čia pretenzijos? Kasdien skraidote? Kažkokie minkštakūniai pasidarė tautiečiai. Kelių laiptelių palipti negali. O kaip kitaip į lėktuvą patekti? Rankoves ne visos avialinijos naudoja.

[spirit]

Man tai dar keistai atrodo kaip ieškojote kelio į terminalą. Visąlaiką, kai lėktuvas sustoja ne prie rankovės, VISUS keleivius paima ir nuveža autobusas (jis negali išvažiuot kol stiuardesės neįsitikina ar visi keleiviai paliko lėktuvą) iki pat durų. Nebent aš kažko nežinau.

Ir pirmą kartą girdžiu, kad į lėktuvą būtų galima paimt vėžimėlį