Uostas

[ValdasJ]

2007.02.03 straipsnis "Klaipedoje" apie III-iosios vandenvietes iskeldinima:

Vandenvietę reikėtų iškelti greitai

Vidmantas Matutis

Analizuojama galimybė iškeldinti prie Vilhelmo kanalo esančią Klaipėdos miesto III vandenvietę.

Tai leistų plėsti Klaipėdos uostą, panaudoti Vilhelmo kanalą vandens turizmo ir poilsio reikmėms. Jau yra ir konkretus uosto noras tarp kanalo ir Kuršių marių statyti logistikos centrą. Į III vandenvietės sanitarinę zoną pakliūva ir prie Kuršių marių numatoma statyti nauja valčių prieplauka. Vadinamoji II sanitarinė bakteriologinė zona prasideda beveik nuo Drevernos ir tęsiasi abipus Vilhelmo kanalo, kairėje pusėje net iki Kuršių marių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos prašymu bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas pateikė III vandenvietės iškeldinimo variantus. Pigiausia būtų vandenvietę palikti toje vietoje, kur ji yra dabar. Vanduo turėtų būti paduodamas iš Minijos upės. Reikėtų nutiesti maždaug 7 kilometrų ilgio vamzdyną. Toks variantas kainuotų 59 mln. litų. Kitas variantas - iškeldinti vandenvietę prie Minijos upės įrengiant naujus statinius kainuotų – apie 80-100 mln. litų.

L.Makūno teigimu, vandenvietės iškeldinimą turėtų finansuoti valstybė arba jos valdoma Uosto direkcija, nes ji yra labiausiai suinteresuota, kad būtų plečiamas uostas.

III vandenvietės iškeldinimo bandymų būta ir anksčiau. Ekspertai pateikė išvadas, kad Klaipėdos uostas turėtų vystytis ne gilyn į Kuršių marias, o jūroje. Todėl III vandenvietės iškeldinimas kurį laiką buvo pamirštas. Dabar, kai svarstoma, kad pietinėje uosto dalyje galėtų atsirasti sandėliai, III vandenvietės klausimas vėl tampa aktualus.

L.Makūnas teigė, kad kuo greičiau turėtų būti apsispręsta, ar bus iškeldinama III vandenvietė. Delsiant tai padaryti iškeldinimo išlaidos didėtų. Per artimiausius 2-3 metus bendrovė „Klaipėdos vanduo“ planuoja tvarkyti geriamo vandens rezervuarus, rekonstruoti siurblines, uždėti naują vandenvietės tvorą. Tai kainuotų apie 25 mln. litų.

Taigi uosto pletimosi i pietus klausimas nera uzmirstas. Greiciausiai taip ir bus padaryta. Dar karta pasikartosiu kas man labiausiai uzkliuna: tai giliavandenio uosto ir uosto pletros suplakimas i kruva. Galiausiai darosi sunku susigaudyti kuris argumentas prie ko. Pavyzdziui visos As pateiktos citatos yra is studijos apie giliavandeni uosta, o ne uosto pletra aplamai. Mano supratimu sie klausimai susije, bet ne identiski. Giliavandenis uostas butu skirtas tik itin dideliu laivu priemimui (beje, kolkas neradau info kokio butent dydzio yra Baltmax, gal kas zino?). Dauguma laivu kaip plauke taip ir plauks i ta pati uosta. Zodziu "problemos" del iplaukos kanalo ilgio ir plocio niekur nedings (panasios "problemos" kazkodel netrukdo Roterdamui, Amsterdamui ir daugeliui kitu uostu). Priminsiu, kad Klaipedos uosto krantiniu ilgis apie 10 kilometru, giliavandenis uostas pridetu 1,5 km. Tu 1,5 km uzteks tik kuriam laikui, veliau teks plestis vel. Kuo toliau tuo brangiau ir sudetingiau bus plestis toliau i jura (didejantis gylis, poveikio gamtai kompensavimas). Taip kad net pastacius giliavandeni uosta juroj pletra i pietus, mano supratimu, neisvengiama.

[Eimantas]

Dienos nuotrauka "Klaipėdoje":


Tas juodas yra upė-jūra (Волго-Балт) tipo rusiškas laivas.

[Eimantas]

KLASCO įsigijo naujos krovos technikos

Vidmantas Matutis

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) Jūrų perkėlos terminale dirbs nauja technika.

Ši bendrovė už 3,25 mln. litų įsigijo 6 naujus “Kalmar” markės uosto traktorius, kurie atgabenti šią savaitę. Senus vilkikus keičianti moderni technika skirta tarptautinių linijų ro-ro keltų krovos operacijoms, kurių tempas, kasmet augant perkėlos krovos apyvartai ketvirtadaliu, turi atitikti keltų judėjimo grafikus.

Tik šiemet rinkoje pasirodę patobulinti “Kalmar” vilkikai turi gerą kontrolės ir informacijos sistemą.

KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas teigė, kad sprendimas pirkti naują techniką buvo priimtas įvertinus laivybos partnerių poreikius ir artimiausių metų krovos dinamikos prognozes.

Klientams rūpėjo, ar mes sugebėsime priimti dar didesnius krovinių kiekius, jei linijose atsirastų talpesni keltai. Atsižvelgdami į tai, mes numatėme investicijas į techniką, kuri, tikimės, paspartins vilkimo operacijų greitį, bus saugesnė ir patogesnė jų vairuotojams”, - sakė V.Greičiūnas.

Jūrų perkėlos terminale per du šių metų mėnesius krauta 560 tūkst. tonų krovinių, 20 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, o automobilinės technikos kiekis išaugo 22 proc. iki 26142 vienetų. Iš jų krovininių automobilių padaugėjo 23 proc. (935 vienetai), treilerių –10 proc. (7525), autotreilerių - 27 proc. (10897), lengvųjų automobilių – 28 proc. (6258), kitų transporto priemonių – 41 proc. (527). Keleivių šiemet per du mėnesius padaugėjo 23 proc. iki 23768.

Per praėjusius metus Jūrų perkėlos terminalo apyvarta išaugo nuo 2,89 mln. tonų iki 3,59 mln. tonų, arba 24 procentais. Šiemet, V.Greičiūno manymu, laukia panaši tendencija, todėl aštrės pagrindinė Jūrų perkėlos problema – teritorijos ploto trūkumas. Rengdama Smeltės pusiasalyje naujus investicinius projektus KLASCO svarsto galimybę griauti kai kuriuos statinius.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Keltas „Vilnius“ aptarnauja dvi linijas

Jelena Listopad

Kompanijai „DFDS LISCO“ priklausantis jūrų keltas „Vilnius“ vietoje įprasto maršruto iš Vokietijos į Klaipėdą šiandien pasuks į Rusijos Baltijsko uostą.

Lietuvos keltas dabar aptarnaus dvi laivybos linijas. Kaip ir anksčiau, jis dukart per savaitę atliks reisus iš Klaipėdos į Zasnico uostą Vokietijoje. Kiekvienos savaitės pabaigoje „Vilnius“ aptarnaus Zasnico ir Baltijsko liniją.

Dar rugsėjį rusų oficialiai atidarytas keltų susisiekimas tarp Baltijsko ir Ust Lugo dėl techninių priežasčių kol kas nutrauktas. Gali būti, kad kai jis bus atnaujintas, aptarnauti Zasnico, Baltijsko ir Ust Lugo liniją kartu su Rusijos jūrų geležinkelio keltu „Baltijsk“ bus pakviestas ir Lietuvos keltas „Vilnius“.

ww.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

„PKN Orlen“ tarsis dėl naftotiekio iki Klaipėdos

Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“ su Lietuvos Vyriausybe ketina dar kartą aptarti galimybes nutiesti produktotiekį ir naftotiekį iki Klaipėdos.

Tai bus viena šiandien įvyksiančio bendrovės „Mažeikių nafta“ valdybos pirmininko ir „PKN Orlen“ prezidento Piotro Kovnackio pokalbio su Premjeru Gediminu Kirkilu temų. Jį priims ir Prezidentas Valdas Adamkus. „PKN Orlen“ dar pernai skelbė sieksiantis įgyvendinti produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą projektą. Vamzdynas driektųsi šalia dabartinio naftotiekio į Būtingę, o toliau pasuktų „Klaipėdos naftos“ link.

www.klaipeda.daily.lt

Būtų įdomu pamatyti trasą, jei konkrečiau kažkas egzistuoja...

[Eimantas]

PARDAVĖ LAIVĄ Lietuvos jūrų laivininkystės bendrovė neskelbiamai Graikijos bendrovei sėkmingai pardavė 1980 metais statytą laivą „Kapitonas A.Lučka“.

Pradinė laivo kaina buvo 4,9 mln. litų. Preliminariais duomenimis, ateityje „Kapitonas A.Lučka“ plaukios su Panamos vėliava.

Lietuvos jūrų laivininkystė planuoja parduoti visus kapitonų tipo laivus.

www.klaipeda.daily.lt

[praetor]

Gali buti, su Tallink'u i Stockholma neplaukiau tai nezinau. Kaip ten bebutu tendencija yra ta, kad keleivinius terminalus stengiamasi statyti kuo arciau centro. Be abejo yra isimciu.

Beje, kaip ten Reikjavike?

O cia yra niekaip Nes keleiviniai laivai prisisvartuoja eileinej krantinej nelabai sutvarkytoj vietoj. O ir tokie ten laivai, visokie Whale Watching ir pan. Realaus keleivinio uosto nera.
Keltai is Bergeno ir Kopenhagos atplaukia i Hofn (tai speju ir reiskia zodi uostas) miesta, 400km nuo sostines.

[Eimantas]

Baltarusijos ambasadorius susipažino su uostu


Užvakar AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) kvietimu Klaipėdoje lankėsi Baltarusijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje ir Suomijoje Vladimiras Dražinas.

Klaipėdoje jis susipažino su koncerno "Achemos grupė" uosto įmonių veikla ir perspektyvomis, aptarė Baltarusijos krovinių tranzito klausimus.

Plaukiant laivu KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas apibūdino svečiui investicijų mastus, aprodė įmonių terminalus, per kuriuos išvežamas kaimyninės šalies eksportas: naftos produktai, trąšos, metalai; importuojami šaldyti ir kiti kroviniai.

Pasak ambasadoriaus, Baltarusija numato plėsti ekonominį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis ir didinti prekybos apimtis per jų uostus.

V. Dražinas susidomėjo numatomu Klaipėdoje statyti keleivių ir krovinių terminalu. Baltarusiai, jo teigimu, pamėgo Lietuvos kurortus. Per praėjusius metus iš Baltarusijos į Lietuvą atvykusiųjų poilsiautojų skaičius išaugo 4 kartus - iki 40 tūkstančių. Šiuolaikiškas Klaipėdos terminalas galėtų būti patrauklus į užsienį automobiliais keliaujantiems Baltarusijos gyventojams. Todėl bendrovės Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas direktorius Benediktas Petrauskas pasižadėjo terminalo projektą pristatyti artimiausiose Minsko rengiamose transporto ir turizmo parodose.

Praėjusiais metais Klaipėdos uoste Baltarusijos krovinių apyvarta sudarė 4,5 mln. tonų, iš jų 1,93 mln. tonų krovė KLASCO. Ambasadoriaus nuomone, šalims nebuvo naudinga, kad pastaraisiais metais baltarusiškų krovinių tranzitas per Klaipėdą mažėjo nuo 5 mln. tonų 2002 metais iki 3,5 mln. tonų 2005 metais. Baltarusijoje vyksta gamybos pertvarkymas, modernizuojamos įmonės, todėl šiemet išryškėjusi prekybos augimo tendencija, jo manymu, rodo geras sąlygas 2007 metais padidinti baltarusiškų krovinių srautą per Klaipėdą iki 5,7 mln. tonų.

Atsižvelgdamas į klaipėdiečių pastabas dėl skirtingų krovinių vežimo į Latvijos uostus ir Klaipėdą sąlygų, ambasadorius sakė: "Neseniai vykusiame Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje buvo numatyta, kad paraleliai turi būti sprendžiami krovinių srauto optimizavimo ir geležinkelio tarifų klausimai. Baltarusių ketinimus didinti prekybą per Klaipėdą atspindi ir tai, kad įmonė "Belneftechim" įkūrė atstovybę Vilniuje su skyriumi Klaipėdoje."

"Vakarų ekspreso" informacija
www.ve.lt

[Eimantas]

KROVINIAI. Statistikos departamentas pateikė duomenis, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste kartu su Būtingės terminalu šiemet krova padidėjo 20,2 procento. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste krauta 4,1 mln. tonų krovinių, tai 13,7 procento daugiau, o Būtingės terminale – 0,6 mln. tonų, tai 97,1 procento daugiau nei 2006 metais.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Veržliai atnaujinamas laivynas

Jelena Listopad

Vienintelė valstybės valdoma ir pelningai dirbanti laivybos kompanija Lietuvos jūrų laivininkystė toliau veržliai atnaujina savo laivyną.

Šiais metais kompanijai pavyko naudingai parduoti du senus balkerius - „Kapitoną Šimkų“ ir „Kapitoną Lučką“.

Pirmajame aukcione praėjusių metų gruodį pirkėjo nesulaukusį motorlaivį „Kapitonas Šimkus“ laivininkystė jau ketino parduoti į metalo laužą. Tačiau vėliau pasikeitė padėtis balkerių rinkoje – šie laivai įgijo didelę paklausą. Pakartotiniame aukcione šių metų vasarį už daugiau nei du milijonus dolerių balkerį nusipirko Panamos kompanija.

Prieš savaitę jau pirmajame aukcione buvo parduotas 1980 metais statytas motorlaivis „Kapitonas Lučka“. Šis aukcionas sudomino keturis pirkėjus. Naująja laivo savininke tapo graikų kompanija, už „Kapitoną Lučką“ pasiūliusi daugiau už startinę 1,9 mln. dolerių sumą. Balandžio pradžioje balkeris jai bus perduotas.

Dabar laivininkystei liko tik keturi balkeriai iš kažkada turėtų vienuolikos. 1978-1981 metais statyti motorlaiviai „Kapitonas Kaminskas“, „Kapitonas Domeika“, „Kapitonas Serafinas“ ir „Kapitonas Stulpinas“ yra seniausi kompanijos laivai. Iki 2005 metų jie buvo laikomi ir didžiausiais laivininkystėje – jų dedveitas 14 tūkstančių b.r.t. Dabar didžiausi ir jauniausi laivai - „Romuva“ ir „Voruta“. Jų dedveitas – 17504 b.r.t., amžius – 9 metai.

„Kasmet vis labiau griežtinami reikalavimai balkerių techninei būklei. Todėl jiems ypač sunku dirbti Kanados rajone. Laukiame patogaus momento, kai galėsime naudingai parduoti ir likusius keturis laivus“, - sakė Lietuvos jūrų laivininkystės technikos direktorius Viktoras Čepys.

Taip sutapo, kad kovo 7 dieną, kai Feodosijos uoste lietuvių įgula atsisveikino su balkeriu „Kapitonas Šimkus“, jį perduodama naujajam šeimininkui, 18 jūrininkų ir kapitonas Olegas Klimkinas Naujojo Orleano uoste Amerikoje priiminėjo naują laivininkystės pirkinį – sausakrūvį „Clipper Eagle“.

Po savaitės kita įgula, vadovaujama kapitono Aloyzo Juškos, Mosjoeno uoste Norvegijoje priėmė to paties tipo motorlaivį „Clipper Falcon“.

Šie 1994-1995 metais statyti sausakrūviai, kurių dedveitas – apie 17 tūkst. b.r.t., jau plaukioja su Lietuvos vėliava. Tačiau pavadinimai nepakeisti. Laivai naujus pavadinimus gaus įvykdžius senus sutarčių įsipareigojimus frachtuotojams, kad krovinių dokumentuose neatsirastų painiavos.

„Laivyno atnaujinimo strategija paprasta: stengiamės sėkmingai parduoti senus laivus, nusipirkti modernius. Beveik per šešerius mūsų kompanijos gyvavimo metus taip pavyko išlaikyti nuolatinį laivų skaičių – 18-19“, - tvirtino V.Čepys.
www.klaipeda.daily.lt

[win2k3]

Neblogi tokia

[Eimantas]

Ruošiamasi aptarnauti didėjantį ro-ro krovinių srautą
2007 m. Kovo 29 d.


Krova Jūrų perkėlos terminale (JPT), AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) padalinyje, sparčiai auga. Bendrovės komercijos direktoriaus Vytauto Kauno manymu, ro-ro krovinių terminale ir ateityje daugės, tad metas ruoštis apdoroti didesnį jų srautą.

KLASCO už 3,25 mln. Lt įsigijo 6 naujus "Kalmar" markės uosto traktorius (vilkikus), kurie praėjusią savaitę atgabenti į JPT. Tai Švedijos kompanijos "Kalmar" Suomijoje pagaminti vilkikai. Tik šiemet rinkoje pasirodę patobulinti "Kalmar" vilkikai turi gerą kontrolės ir informacijos sistemą, yra judresni ir paprasčiau valdomi. Vienas jų kainuoja apie 500 tūkst. Lt. Jie tokie brangūs todėl, kad jų gamyboje naudojama labai daug rankų darbo.

Nauji vilkikai - žemesni

Kartu su naujais šiuo metu JPT turi 21 vilkiką. Penkiolika anksčiau įsigytųjų yra 14 metų senumo. Kadangi jie gana aukšti, būdavo sunku išvežti krovinį iš keltų. Naujieji vilkikai yra žemesni, pritaikyti dirbti bet kokio tipo laivuose.

Vienam keltui greitai aptarnauti reikalingi 5 vilkikai. Sekmadieniais į perkėlą atplaukia 5, ketvirtadieniais - 3 keltai. Norint paraleliai aptarnauti tris keltus pakankamas vilkikų kiekis, JPT direktoriaus Vaclovo Grigalausko manymu, yra 15. Seni nereikalingi vilkikai bus išmontuoti ir panaudoti dalims.

JPT dabar dirba 32 vilkikų vairuotojai. Pasak V. Grigalausko, darbo jėga perkėloje išnaudojama 98 proc., tai didžiausias rodiklis Klaipėdos uoste.

Brangi įsigyta technika šiemet yra tik pradžia. Kitoje metų pusėje dar ketinama pirkti kelis krautuvus.

Įvertintos partnerių prognozės

Senus vilkikus keičianti moderni technika skirta tarptautinių linijų ro-ro keltų krovos operacijoms, kurių tempas, kasmet augant perkėlos krovos apyvartai ketvirtadaliu, turi atitikti keltų judėjimo grafikus.

Pasak KLASCO generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno, sprendimas pirkti naują techniką buvo priimtas įvertinus laivybos partnerių poreikius ir artimiausių metų krovos dinamikos prognozes. "Jiems rūpėjo, ar mes sugebėsime priimti dar didesnius krovinių kiekius, jei linijose atsirastų talpesni keltai. Atsižvelgdami į tai, mes numatėme investicijas į techniką, kuri, tikimės, paspartins vilkimo operacijų greitį, bus saugesnė ir patogesnė jų vairuotojams", - sakė V. Greičiūnas.

Krovinių apyvarta auga

JPT per du šių metų mėnesius perkrauta 560 tūkst. tonų krovinių, 20 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, o automobilinės technikos kiekis išaugo 22 proc. iki 26 142 vienetų. Tarp jų krovininių automobilių padaugėjo 23 proc. (935 vienetai), treilerių - 10 proc. (7525), autotreilerių 27 proc. (10897), lengvųjų automobilių - 28 proc. (6258), kitų transporto priemonių - 41 proc. (527). Keleivių šiemet per du mėnesius padaugėjo 23 proc. iki 23 768.

Per praėjusius metus JPT apyvarta išaugo nuo 2,89 mln. tonų (2005 metais) iki 3,59 mln. tonų, arba 24 procentais. Ratinės technikos buvo 21 proc., keleivių - 15 proc. daugiau.

Teks griauti pastatus

Pasak V. Kauno, turint omenyje Europos Sąjungos vykdomą politiką siekiant nukrauti autrotransportą nuo kelių ir skatinti krovinių gabenimą geležinkeliu ir jūra, krovinių gabenimas jūrų transportu turėtų didėti. Į perkėlą, ko gero, netolimoje ateityje ims plaukti ir nauji keltai. Jo manymu, turėtų daugėti treilerių laivuose labiau nei autotreilerių, nes darbo jėga brangsta ir kompanijoms neapsimoka keltu plukdyti ir autotreilerio vairuotoją.

Pasak V. Greičiūno, šiemet tikimasi panašios JPT apyvartos didėjimo tendencijos, todėl aštrės pagrindinė Jūrų perkėlos problema - teritorijos ploto trūkumas.

Rengdama Smeltės pusiasalyje naujus investicinius projektus KLASCO svarsto galimybę griauti kai kuriuos statinius.

V. Grigalausko manymu, tam kad būtų galima įrengti šiuolaikinį ro-ro terminalą, reikia turėti 50 tūkst. kv. m kvadrato formos teritoriją, o šiuo metu turima tik 7,2 tūkst. kv. m.

Aidas LAIVINIS
www.ve.lt

[Eimantas]

Nerimas dėl vamzdyno į Klaipėdą

Vidmantas Matutis

Lenkijos koncernas "PKN Orlen" paskelbė, kad ties vamzdynus iki Klaipėdos, bet kartu jie taikosi ir į strateginę mūsų šalies bendrovę „Klaipėdos naftą“.

„Klaipėdos naftos“ bendrovę prieš aštuonerius metus norėjo perimti ir JAV kompanija „Williams International“.

Tačiau tuomet tam atsispirta, nors valdžia buvo atidavusi teisę į pajūrį nuo Palangos iki Būtingės.

Dabar vėlgi prabilta apie strateginės bendrovės „Klaipėdos naftos“ privatizavimą, tačiau nieko nekalbama apie Lietuvos valstybės teisę gauti rinkliavas iš laivų prie Būtingės naftos terminalo.

Problemos dėl žemės

Vamzdynai, kuriais tarp Mažeikių ir Klaipėdos tekėtų tiek nafta, tiek naftos produktai, driektųsi šalia dabartinio naftotiekio į Būtingę, o toliau pasuktų "Klaipėdos naftos" link. Nutiesti vamzdyną nuo Mažeikių iki Būtingės ar jos prieigų nekiltų sunkumų dėl žemės, nes teritorija šalia vamzdyno priklauso valstybei. Problemų kiltų dėl atšakos iki "Klaipėdos naftos". Reikėtų išpirkti nemažai privačių žemės sklypų. Vamzdynui pakloti iki „Klaipėdos naftos“ tektų iškirsti ir dalį Girulių miško. Tai būtų ypač nepatrauklu, nes klaipėdiečiai pradėjo reikšti protestus, kai pasigirdo teiginių, kad dalį Girulių miško tektų iškirsti plėtojant Pauosčio geležinkelio stotį.

Sutarta, kad lenkai pateiks techninius pasiūlymus, kaip tiesti vamzdyną. Tačiau bus sudaryta bendra Lietuvos Vyriausybės ir lenkų kompanijos darbo grupė, kuri ir aptars visas problemas - žemės klausimus, įstatymų pakeitimus ir kitus.

„PKN Orlen“ ir Lietuvos Vyriausybės atstovų susitikime aptarta tai, kad būtų plečiamas Būtingės naftos terminalas ir "Klaipėdos nafta". „Klaipėdos naftoje“ būtų įrengta papildoma siurblinė, taip pat statomi rezervuarai. Reikėtų papildomai įrengti 2-3 talpyklas. Būtingėje jau pradėtos statyti papildomos naftos saugyklos, tiksliau liejami jų pamatai. Naujos saugyklos reikalingos iš jūros gaunamai naftai kaupti. Papildomos saugyklos Būtingės terminale reikalingos, jeigu terminalas dėl oro ar kitų sąlygų negalėtų laikinai veikti.

Norėtų „Klaipėdos naftos“

Lenkijos koncerno "PKN Orlen" vadovas Piotras Kovnackis (Piotr Kownacki) patvirtino, kad norėtų pirkti valstybės valdomą naftos produktų terminalą "Klaipėdos nafta".

"Tai numatyta mūsų planuose. Norime, kad naftotiekis tarp Klaipėdos ir Mažeikių nebūtų mūsų vienintelė jungtis - sieksime ir kapitalo sujungimo tarp šių dviejų taškų. Kalbėsime apie tai su Lietuvos Vyriausybe, esame atviri įvairiems pasiūlymams - įmanomas įvairaus lygio mūsų dalyvavimas "Klaipėdos naftos" valdyme. Tiesiog norime jaustis saugiau", - viešai sakė P.Kovnackis.

Tai, kad naujojo naftotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą tiesimas siejamas ir su "Klaipėdos naftos" akcijų pardavimu "PKN Orlen", praėjusią savaitę Lietuvos žiniasklaidai patvirtino ūkio ministras Vytas Navickas.

Lenkų kompanijos „PKN Orlen“ taikymasis į „Klaipėdos naftą“ kelia nerimą. Jei visas mūsų šalies naftos ūkis atsidurtų vienose rankose, nebeliktų alternatyvos aprūpinti naftos produktais.

Kiek anksčiau „Klaipėdos naftos“ bendrovės generalinis direktorius Jurgis Aušra „Klaipėdai“ teigė, kad privatizuoti krauti naftą ir jos produktus į laivus ir priimti juos iš jūros pritaikytą bendrovę būtų netikslinga. Tai padaryti nebūtų lengva, nes Seime tektų keisti net du įstatymus. „Klaipėdos nafta“ įtraukta į Lietuvos strateginių įmonių ir Neprivatizuojamų įmonių sąrašus, kurie patvirtinti atskirais įstatymais.

„Klaipėdos naftai“ specialiai juridiškai įstatymais buvo įteisintas strateginės bendrovės statusas, kad kokiai nors grobuoniškai suinteresuotų asmenų grupei nekiltų noras perimti perspektyvią valstybės bendrovę.

Vamzdynas būtų naudingas

Nutiesti vamzdyną būtų naudinga tiek „Mažeikių naftai“, tiek „Klaipėdos naftai“. Tačiau kažin ar būtų tikslinga dėl vamzdyno privatizuoti „Klaipėdos naftą“?

Abi bendrovės galėtų prisidėti tiesti vamzdyną. „Mažeikių nafta“ per Klaipėdą turėtų papildomą naftos teikimo garantą, o produktotiekis „pririštų“ prie „Klaipėdos naftos“ nuolatinį ir gerą klientą.

Dabar naftos produktai iš Mažeikių į Klaipėdą geležinkeliais gabenami per Radviliškį. Jų transportavimas vamzdynu išlaidas sumažintų beveik dvigubai.

Kol kas neaišku, kiek galėtų kainuoti naftos produktų vamzdyno iš Mažeikių į Klaipėdą tiesimas. Kol kas dar neaišku ir kokio tipo vamzdynas galėtų būti tiesiamas. Įprasta, kad naftos arba naftos produktų vamzdžiai įkasami į žemę. Tačiau jau yra ir naujesnių technologijų, kai gerai izoliuoti vamzdžiai tiesiami virš žemės ant specialių atramų.

Atstatys įrenginį po gaisro

Bendrovės "PKN Orlen" valdybos pirmininkas P.Kovnackis teigė, kad "Mažeikių nafta" iki šių metų pabaigoje dirbs tokiu pat pajėgumu kaip iki pernai spalį kilusio gaisro. Šiuo metu Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje atliekami išsamūs tyrimai, kurie turi atsakyti - verta remontuoti per gaisrą nukentėjusį bloką ar geriau jį išardyti ir statyti naują.

Kad greičiau visu pajėgumu pradėtų veikti „Mažeikių nafta“ ypač suinteresuota ir „Klaipėdos nafta“. Po avarijos per ją kraunamų „Mažeikių naftos“ produktų žymiai sumažėjo.

Lenkijos bendrovė skelbė, kad jos investicijos į "Mažeikių naftos" plėtrą ir modernizavimą per artimiausius penkerius metus sieks 700-900 mln. JAV dolerių. Lenkai jau pradėjo statyti naujas talpyklas Būtingėje, ketina plėsti degalinių tinklą bei netrukus žada pranešti apie sutartis dėl naftos gavybos Vidurio Azijoje.

Komentuodamas galimybę atnaujinti Rusijos naftos tiekimą į Lietuvą naftotiekiu "Družba", Lenkijos koncerno vadovas sakė, jog Rusijos pusei ištyrus naftotiekio avarijos priežastis, "PKN Orlen" yra pasirengęs prisijungti prie jos pasekmių šalinimo.

Lenkijos koncernas taip pat skelbė esantis suinteresuotas naftos importu per Klaipėdą - dabar žaliavą "Mažeikių nafta" gauna jūra tik per Būtingės terminalą, per kurį anksčiau Lietuvos įmonė tik eksportavo Rusijos naftą.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

INVESTICIJOS. „Baltijos“ laivų statykla investuos 10 mln. litų darbo efektyvumą didinančioms technologijoms įsigyti. Pernai investicijos sudarė beveik 11,5 mln. litų.

PINIGAI. Bendrovė "DFDS Lisco", pernai uždirbusi 34,5 mln. litų grynojo konsoliduoto pelno, šiemet prognozuoja jo gauti 12-15 mln. litų. Pasak įmonės veiklos 2006 metais ataskaitos, planuojamas pelnas yra toks pat, kiek pernai, neįskaičiavus pelno už laivų ir linijos pardavimą.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Atgimstanti „Klaipėdos Smeltė“ gąsdina

Vidmantas Matutis

Pastaruoju metu tarp „Klaipėdos Smeltės“ ir jos nuomojamoje teritorijoje esančių bend-rovių kilo ginčų. Bendrovės administracija kaltino ir valstybės struktūras, kurios kišasi į privatų verslą.

Vakar „Klaipėdos Smeltės“ administracija surengė spaudos konferenciją. Pristatytas sėkmingai pradėjęs veikti konteinerių terminalas. Jis šiemet per I ketvirtį krovė 2,5 tūkst. sąlyginių vienetų (TEU) konteinerių. Krova tolydžiai didėja. Šiemet planuojama krauti 50 tūkst. TEU. Taip pat „Klaipėdos Smeltėje“ baigia statyti didžiausią Baltijos šalyse 25 tūkst. tonų talpos šaldytuvų terminalą.

Iš viso „Klaipėdos Smeltė“ per pastaruosius metus investavo 120 mln. litų. Šią savaitę ekspertai įvertins „Progreso“ teritorijoje numatomą kurti logistikos centrą.

Vakar „Klaipėdos Smeltės“ bendrovės prezidentas Martinas Gusiatinas iškėlė klausimą, kodėl valstybinės institucijos neturi vieningos Klaipėdos uosto strategijos. Teigta, kad Uosto direkcija palaiko ne tuos, kurie realiai investuoja į uosto vystymą, o tuos, kurie kelia destrukciją. Priekaištų pasakyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarnyboms, kurios kišasi į privačių kompanijų veiklą reguliuodamas, kur ir kokius laivus statyti.

Priminsime, kad kovo pradžioje kilo nesusipratimas, kai uosto išoriniame reide keturias paras turėjo laukti laivas „Ref Star“. „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas tvirtino, kad tai įvyko dėl Klaipėdos uosto kapitono tarnybos veiklos. Tačiau dėl to įvykio šiuo metu yra skirta po 300 litų baudos dviem „Klaipėdos Smeltės“ vilkikų kapitonams. Tokį sprendimą jie, anot R.Vaštako, apskundė teisme.

Verslo konfliktų yra ir su kitais „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje atsiradusiais arba bandžiusiais įsiskverbti asmenimis. „Klaipėdos Smeltės“ bendrovės prezidentas Martinas Gusiatinas teigė, kad vienas buvęs Sovietų sąjungos valstybės saugumo (KGB) karininkas aiškinęs, jog uoste veikia jų mokyklą baigę asmenys.

Bendrovės savininkas Martynas Gusiatinas yra sulaukęs grasinimų perleisti dalį teritorijos. Jis teigė, kad kreipėsi į Lietuvos valstybės saugumą ir išgirdo raminimą, kad jie viską žino. Taip pat M.Gusiatinas teigė sulaukęs kitų uostininkų vizitų ir siūlymų parduoti ką tik pastatytą konteinerių terminalą.

M.Gusiatinas atskleidė mechanizmą, kaip pasinaudojant bankų paskolomis ir užsienio ofšorinėmis kompanijomis plaunamas turtas iš uoste esančios bendrovės, kur „Klaipėdos Smeltei“ priklauso 50 proc. akcijų. Ta bendrovė sąmoningai vedama prie bankroto. Jis teigė tikįs, kad Lietuvoje yra teisingumas ir teismuose pavyks tam užkirsti kelią.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Klaipėda domina baltarusius

Latvijos uostininkų ir geležinkelininkų nesutarimai duos naudos Lietuvai, teigia vakar Klaipėdoje viešėjęs Baltarusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Žerelo.

Susitikime su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovais svečias teigė, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintojai jau informavo, jog šiemet į Latvijos uostus gabens 2,2 mln. tonų savo produkcijos, o į Lietuvą - 2,6 mln. tonų.

Nuo 2002 metų, kai Klaipėdos uoste buvo perkrauta 4,95 mln. tonų baltarusiškų krovinių, šios šalies tranzitas per mūsų uostą nuolat mažėjo, ir 2005-aisiais buvo nukritęs iki 3,5 mln. tonų. Tačiau pernai vėl buvo užfiksuotas augimas - perkrauta 4,5 mln. tonų baltarusiškų krovinių.

Susitikime su Baltarusijos delegacija dalyvavęs "Klaipėdos naftos" vadovas Jurgis Aušra informavo, kad jo įmonė yra pasirašiusi techninį protokolą su kompanija "Belneftechim" dėl žalios naftos importo. Tačiau realūs krovos darbai gali būti pradėti tik pasirašius darbinį susitarimą.

"Kas dekadą galėtume iškrauti 100 tūkstančių tonų talpos tanklaivį", - sakė J. Aušra.

Kol kas Baltarusiją per Klaipėdą tik eksportuoja naftos produktus. Tiesa, jų srautai nežymiai sumenko - 2004 metais perkrauta 1,5 mln. tonų, o pernai - 1,25 mln. tonų.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

"Klaipėdos nafta" uždirba daugiau

Valstybės valdoma AB "Klaipėdos nafta" per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo daugiau pajamų, nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Preliminarios sausio-kovo mėnesio bendrovės pajamos siekia 22,6 mln. litų. Per tris pirmuosius 2006-ųjų mėnesius "Klaipėdos nafta" buvo gavusi 20,1 mln. litų pajamų.

Preliminarios "Klaipėdos naftos" kovo pajamos - 7,3 mln. litų (pernai kovą - 6,5 mln. litų).

Praėjusį mėnesį "Klaipėdos nafta" perpylė 527,3 tūkst. tonų naftos produktų, o nuo metų pradžios krova siekia 1,56 mln. tonų. Šis rezultatas yra šiek tiek mažesnis nei pasiektas pernai atitinkamu laikotarpiu - 1,67 mln.

Pasak "Klaipėdos naftos" vadovo Jurgio Aušros, geresnių finansinių rezultatų pavyko pasiekti dėl didesnio naftos produktų srauto iš Rusijos bei Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų.

"Šiems klientams yra taikomi didesni produkcijos perpylimo tarifai nei pristatomiems iš "Mažeikių naftos" gamyklos. Pastarosios produkcija šiuo metu sudaro apie 20 procentų mūsų bendrovės krovos. Visa kita - produkcija iš Baltarusijos ir Rusijos. Siekiame pritraukti dar daugiau produktų iš Rusijos bei Baltarusijos, todėl dalyvavome kovo pabaigoje Maskvoje vykusioje tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje "TransRussia 2007", - sakė J. Aušra.

Šiemet naftos krovos bendrovė planuoja uždirbti 8,8 mln. litų grynojo pelno ir pasiekti 75,9 mln. litų apyvartą.

Eilinis visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas šiemet bus rengiamas balandžio 19 dieną.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

[Eimantas]

Neradęs vietos laivams statyti Klaipėdoje, "Litmaris" dirba Švedijoje

[Eimantas]

Transportininkai suprato vieni kitus

Jelena Listopad

Baltarusių geležinkelininkai susitikime su Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos atstovais pripažino, jog transporto koridorius per Klaipėdos uostą Baltarusijoje laikomas perspektyviausiu.

„Pastaruosius trejus metus nuolat lankydamiesi Klaipėdos uoste, akivaizdžiai matome padidėjusius krovinių terminalų pajėgumus, dideles infrastruktūros permainas. Nuo kaimynų latvių skiriatės tuo, kad jūsų uostininkai ir geležinkelininkai dirba išvien. Tai daro didžiulę įtaką bendros Lietuvos transporto sistemos stiprinimui“, - tvirtino Baltarusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Žerela.

Pasak jo, baltarusių pramonininkai savo krovinių eksportavimui vis dažniau renkasi Klaipėdos uostą. „Belkalij“, savo produkciją siųsdavęs per Ventspilį, pernai jame krovė 2,2 milijono tonų kalio. Klaipėdoje – 2,6 mln. tonų.

2006 metais Lietuvos uoste iš viso krauta 5,4 mln. tonų baltarusiškų eksportinių ir importinių krovinių – kone 2 mln. tonų daugiau nei Ventspilyje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas ir Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis svečiams papasakojo apie tranzitinių krovinių transportavimo per Lietuvos uostą privalumus bei artimiausias plėtros perspektyvas.

Sutarę daugiau bendradarbiauti transporto srityje, Lietuvos ir Baltarusijos uostininkai bei geležinkelininkai svarstė, kaip į Lietuvos ir Baltarusijos tranzito koridorių privilioti krovinių iš Rusijos ir Kazachstano, įvesti tiesioginius geležinkelio tarifus.

www.klaipeda.daily.lt

[praetor]

Labai gera proga Lietuva turi. Su baltarusiais suveikus bizni, Klaipedoj nepritruktu kroviniu, o tik zymiai daugetu.
O latviu Kalija Parks liudnos dienos pareina

[Eimantas]

UOSTO KROVA. Šiemet per tris mėnesius uoste krauta 6,32 mln. t krovinių. Tai 12,6 proc. daugiau nei pernai.

www.klaipeda.daily.lt