Uostas

[Tylus]

Klaipėdos uostas bandys atnaujinti laivybą

Klaipėdos jūrų uoste savaitgalį dėl stipraus vėjo sutrikus laivybai, pirmadienį ją bus bandoma atnaujinti.

Uosto kapitonas Adomas Alekna BNS sakė, kad įplaukti į uostą laukia 17 laivų, o išplaukti - 6.

„Dabar vėjas po truputį rimsta, bangos slūgsta. Jei situacija toliau gerės, bandysime du laivus išvesti ir du įvesti į uostą. Jeigu sąlygos bus palankios, laivų eismą atnaujinsime“, - BNS sakė A.Alekna.

Stiprus vėjas savaitgalį sutrikdė ne tik Klaipėdos jūrų uosto darbą, bet ir paliko be elektros kelis tūkstančius „Lesto“ klientų.

[Eimantas]

"Klaipėdos nafta" metus užbaigė krovos rekordu

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...kordu-1296346/

[Tylus]

Klaipėdos uoste prasidės nauji gilinimai

Šiais metais gylis uosto laivybos kanale pirmą kartą peržengs 15 metrų ribą. Didesnis gylis šiuo metu yra tik uosto išorės vartuose ir prie suskystintųjų gamtinių dujų terminalo - atitinkamai 15 ir 16 metrų.

Šiais metais Uosto direkcija pradės gilinti išorinį laivybos kanalą, o taip pat laivybos kanalą ties uosto vartais, „Klaipėdos nafta“ ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Uosto technine kalba tai vadinasi išorinio laivybos kanalo gilinimas nuo minus 5,5 iki minus 17 piketo bei vidinio kanalo gilinimas nuo minus 5,5 iki 21 piketo.

Po šio gilinimo etapo išorės ir vidiniame laivybos kanale jau seks nauji gilinimai iki 16,5 metrų. Tai bus po 2-3 metų. Šiuo metu rengiami dokumentai tokiems gilinimams ateityje vykdyti.

...

[Tylus]

„DFDS Seaways“ didina bilietų kainas

Danijos kapitalo Klaipėdos keltų bendrovės "DFDS Seaways" nuo sausio 1 dienos didina keleivių ir jų transporto priemonių vežimo kainas maršrutais iš Klaipėdos į Kylį ir Karlshamną, rašo "Lietuvos žinios".

Bilietų kainos didėja, nes nuo sausio 1 dienos įsigaliojo Europos Sąjungos sieros emisijos reglamentas ir Baltijos, Šiaurės jūrose bei Lamanšo sąsiauryje plaukiojantys laivai bus priversti pereiti prie 30-40 proc. brangesnių degalų.

"DFDS Seaways" taiko degalų priemokas - už kiekvieną keleivių transporto priemonę po 5 eurus, o buvusi priemoka vienam keleiviui didėja 0,08 euro iki 5 eurų.

"DFDS Seaways" vykdomasis direktorius Jonas Nazarovas "Lietuvos žinioms" sakė, būtent anksčiau netaikytos priemokos brangina bilietus keltais.

"Krovinių kainos skiriasi ir pagal maršrutus, ir pagal klientus. Niekam nėra malonu mokėti daugiau. Mūsų klientai į žinią apie naujas kainas reagavo įvairiai, bet dauguma suprato ir sutiko, kad tai ne nuo mūsų priklauso. Krovinių gabenimas pabrango vidutiniškai 10-15 proc. Tačiau DFDS paskelbta išankstinė degalų priemoka (Bunker Adjustment Factor, BAF) nuo įsigaliojusios sausio 1 dieną gerokai skiriasi dėl mažesnių naftos kainų ir pigesnių degalų", - kalbėjo J.Nazarovas.

[Eimantas]

[Tylus]

Klaipėdos uostas - vienas pavojingiausių pasaulyje?

Jūrinės istorijos ir kultūros klubo "Budys" pirmininkas Kostas Frankas sako, kad Klaipėdos uostas turi daug pranašumų, tačiau mažai kas žino, jog jis yra vienas pavojingiausių uostų pasaulyje turint omenyje mažuosius pramoginius laivus.

...

[Tylus]

Audra siautės ir sekmadienį

Klaipėdos uoste dėl stipraus vėjo, siautusio naktį iš šeštadienio į sekmadienį, didesnių incidentų neužfiksuota, teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Dovilė Ringis.

Pasak jos, didžiausias vėjo greitis uoste užfiksuotas sekmadienį rytą, 5.00 val. Uraganinis vėjas buvo įsismarkavęs iki 34,8 m/s greičio. Incidentų Klaipėdos uoste neužfiksuota, tačiau dėl saugumo ribojama laivyba. Nuo šeštadienio vakaro darbą nutraukė Senoji Smiltynės perkėla. Į Vokietiją ir į Švediją neišplaukė didieji jūriniai keltai. Įplaukti į uostą laukia 9 laivai, iš jų du tanklaiviai.

Kai siautėja vėjas, stipresnis nei 20 m/s, kiekvienu konkrečiu laivo plaukimo, švartavimo, atšvartavimo ir peršvartavimo klausimu sprendžia uosto kapitonas, atsižvelgdamas į hidrometeorologines sąlygas.

Kaip ir reikalauja taisyklės, prie laivo - dujų saugyklos "Independence" budi du vilkikai.

7.00 val. duomenimis, siautėjančio vėjo greitis siekė 30 m/s. Prognozės rodo, kad toks stiprus jis išliks iki pat vakaro.

[Tylus]

Uoste vis dar pučia uraganinis vėjas

Sekmadienį Lietuvoje siaučia smarki audra, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Pietvakarių, vakarų, vėjo gūsiai siekia 20–25 metrų per sekundę, vietomis - iki 31 metrų per sekundę.

Klaipėdos uosto akvatorijoje - uraganas, vėjo greitis siekia 33 metrų per sekundę.

[Tylus]

Keltų reisus į Vokietiją ir Švediją audra nukėlė visai parai

Į Vokietiją ir Švediją vakar vakare ir šiąnakt iš Klaipėdos planavusiems išplaukti žmonėms nepasisekė – dėl stiprios audros pajūryje reisai atidėti.

Šeštadienį 21 val. Į Karshamną (Švedija) turėjusio išplaukti kelto reisas nukeltas į šiandienos vakarą tuo pačiu laiku. Šiandien rytą mūsų uostamiestyje taip pat nepasirodė jūrų keltas iš Švedijos. Vakarykštis reisas buvo atšauktas, keltas iš Karlshamno turėtų išplaukti šiandien 15 valandą.

Keltų eismą audra pajūryje šįmet sutrikdo jau antrą kartą – sausio antrąją jie buvo aidėti kelioms valandoms.

Pasak bendrovės „DFDS Seaways“ bilietų registravimo skyriaus vadovo Aleksandro Slobodianiko, didžioji dauguma į Vokietiją planavusių vykti keleivių apie pasikeitimus sužinojo iš anksto. Jie galėjo grąžinti bilietus arba laukti, kol vėjas aprims. Apie audrą ir pasikeitusį tvarkaraštį jiems buvo pranešta telefonu.

Keletas keleivių, kurie nepaliko savo telefono numerių arba nepavyko su jais susisiekti, laiką leidžia kelte.

„Tokiais atvejais jiems patiekiama gaiviųjų gėrimų, kavos ar arbatos, užkandžių. Pavaišinami ir dėl audros į uostą negalinčių įplaukti ir išoriniame reide priverstų laukti keltų keleiviai. O jei pasitaiko taip, kad žmonės atvyksta į keltų terminalą, o laivas dėl audros negali įplaukti, mūsų klientai apgyvendinami viešbutyje, nors pagal Europos reglamento reikalavimus esant „force majeure“ aplinkybėms tai ir nepriklausytų“, - sakė A.Slobodianikas.

[Tylus]

Klaipėdos jūrų uoste atnaujinta laivyba

Po savaitgalį praūžusios audros Klaipėdos jūrų uostas sekmadienio vakarą visiškai atnaujino laivybą. Į uostą pamažu įleidžiami laivai. Sekmadienį į Vokietiją ir Švediją išplaukė DFDS keltai.

„Laivyba buvo visiškai atnaujinta sekmadienį vakare. Dėl uraganinio vėjo prie Klaipėdos uosto vartų laukiančių laivų maksimalus skaičius buvo 11, jie dabar įvedami į uostą ir jų skaičius nuolat kinta. Sekmadienį vakare į Vokietiją ir Švediją išplaukė du jūriniai DFDS keltai, kuriems numatytais maršrutais išplaukti šeštadienį sutrukdė oro sąlygos“, - BNS sakė uosto direkcijos vadovo padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis.

Jos teigimu, keltas į Kylį išplaukė 17.30 val., o į Karlshamną - 21 valandą.

[Tylus]

Bankrotai palietė ir uostą

Per 2014 metus Klaipėdos regione bankrutavo arba yra likviduota 271 bendrovė. Daugiausiai tai prekybos, statybos bendrovės, bet yra ir kelios iš uosto.

...

[Eimantas]

Baigiantis gruodžiui bendrovė „Klaipėdos nafta“ pirmą kartą savo veiklos istorijoje išbandė naują technologinį procesą, - pagamino dviejų skirtingų naftos produktų mišinį. Šis procesas buvo sėkmingas, tad viliamasi, kad jis nuties dar vieną įmonės veiklos kelią.

http://www.lrytas.lt/verslas/energet...klos-darza.htm

[Tylus]

M. Armonaitis uostui prognozuoja augimo scenarijų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis šiemet tikisi augimo scenarijaus, nors tam tikrą riziką ir mato, antradienį rašo "Verslo žinios".

Daugiau nei per pusę nuvertėjus Rusijos rubliui, smuko ir aplinkinių valstybių valiutų kursai, tad M. Armonaitis laukia, kad dėl NVS vartotojų perkamosios galios mažėjimo menks ir vartojimo prekių importas į NVS, dėl to uostas gali sulaukti mažiau Rytų kryptimi gabenamų krovinių.

"Kuo blogiau Baltarusijai, Ukrainai ir Rusijai, tuo šios šalys eksportuoja daugiau savo žaliavų produkcijos. Dalis šito srauto eina per uostus. Dar 2011 metais Baltarusijos valiutos krizė greitai virto į didesnį baltarusiškų krovinių srautą Klaipėdos uoste", - dienraščiui teigė M. Armonaitis.

Jis sako, kad, nuvertėjus eurui, lietuviškos produkcijos konkurencingumas JAV dolerio zonos rinkose, į kurias nukeliauja maždaug penktadalis per uostą einančio prekių eksporto, pvz., į Aziją ar grūdai į Iraną, taip pat turėtų didėti.

[Tylus]

Uostas pernai surinko 7 proc. daugiau rinkliavų

Sulaukęs daugiau didesnių laivų, Klaipėdos uostas pernai surinko 42,68 mln. eurų (147,36 mln. litų) rinkliavų - 7 proc. daugiau nei 2013 metais, kai jų gauta 39,4 mln. eurų (136,05 mln. litų). Šiemet uostas tikisi surinkti 51,68 mln. eurų.

Klaipėdos jūrų uosto direkcija pranešė, kad rinkliavų surenkama daugiau, nes į uostą atplaukia didesni laivai: pernai atplaukė 465 ilgesni nei 200 metrų laivai - 21,7 proc. daugiau nei 2013 metais (382).

Uosto teigimu, pajamos iš žemės nuomos per metus išaugo 12 proc. iki 6,9 mln. eurų.

"Pajamų iš žemės nuomos gaunama daugiau, nes didėja gyliai prie krantinių, atidarytas Centrinis Klaipėdos terminalas, pradėtos eksploatuoti naujos bendrovės "Klaipėdos Smeltė" krantinės", - rašoma Klaipėdos uosto pranešime.

Uostas pernai perkrovė 36,41 mln. tonų krovinių- 9 proc. daugiau nei 2013 metais (33,4 mln. tonų), vien gruodį - 2,987 mln. tonų krovinių- 8,2 proc. daugiau (2,76 mln. tonų).

Į Klaipėdos uostą pernai įplaukė 7036 laivai (22 laivais daugiau), vien gruodį - 483 laivai (47 mažiau).

[Tylus]

'Vakarų ekspresas', 2015.01.14.

[Tylus]

2014 m. Klaipėdos uosto rekordų dešimtukas

Klaipėdos uostui 2014-ieji buvo gausūs rekordų. Metai buvo rekordiniai ne tik dėl gautų pajamų – rekordiškai daug krauta trąšų, konteinerių, grūdų, rūdų, į uostą atplaukė įspūdingas kiekis keleivių. Klaipėdos uoste sulaukta ir laivų rekordininkų!

...

[Tylus]

"Klaipėdos nafta" pirmąsyk priėmė baltarusių krovinį

AB „Klaipėdos nafta“ su Baltarusijos naftos perdirbimo bendrovės BNK dukterine, logistikos paslaugas teikiančia bendrove UAB „Transchema“ pirmą kartą savo veiklos istorijoje sėkmingai priėmė baltarusių dyzelino krovinį.

Iki šiol per „Klaipėdos naftos“ terminalą baltarusių gabenti kroviniai buvo tik mazutas. Pagal sutartį planuojama priimti naujojo naftos produkto, t.y. dyzelino 20 tūkst. tonų.

Bendrovės vadovybė siekia tikslo, kad bendradarbiavimas su baltarusių partnere išaugtų į ilgalaikio kontrakto pavidalą.

„Terminalui labai svarbu ilgalaikės sutartys su stambiausiais klientais, tokiais kaip „Orlen Lietuva“ ar Litasco S.A. Tačiau mažesnės apimties sutartys su rinkoje gerai žinomais vardais bei šalies kaimynais padeda diversifikuoti užsakymų portfelį. Tai leidžia tikėtis geresnių finansinių rezultatų ir greičiau pajusti bei reaguoti į rinkoje vykstančius pokyčius bei pritraukti didesnius naftos produktų srautus į Klaipėdos uostą“, – teigia Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

UAB „Tranchema“ organizuoja logistiką Lietuvos teritorijoje Baltarusijos naftos gamintojų kroviniams ir yra neatskiriama Baltarusijos naftos perdirbėjų pagamintų naftos produktų pardavimo programos FOB Klaipėda sąlygomis dalis. Ši programa numato, kad pardavėjas apmoka visas išlaidas, patiriamas atgabenant ir pakraunant krovinį į laivą, jis užtikrina viso tiekimo grandinės funkcionavimą, tuo pačiu užtikrindamas krovą AB „Klaipėdos nafta“.

Mantas Bartuška pažymėjo, kad Baltarusijos krova šviesiųjų naftos produktų „Klaipėdos naftoje“ gali būti ženklas į FOB programos tolimesnį bendradarbiavimą.

[Tylus]

'Vakarų ekspresas', 2015.01.14.

[Jopapa]

„DFDS Seaways“ keltai plauks ir iš Centrinio Klaipėdos terminalo

Plačiau: http://vz.lt/article/2015/1/19/dfds-...#ixzz3PH2FfpBv

[Tylus]

Klaipėdos uosto klestėjimui – ES pinigai

...

Iki šiol Klaipėdos uoste palyginti mažai buvo naudojamasi Europos Sąjungos lėšomis. Iš 2007–2013 metų ES buvo gauta 49,5 mln. eurų.

Uostas planuoja atsigriebti naudodamas 2014–2020 metų ES paramos lėšas. Uosto direkcija yra pareiškusi pageidavimų gauti per 270 mln. eurų. Didžiausios sumos tų pinigų būtų naudojamos uosto vartams rekonstruoti ir uostui gilinti iki 16,5–17 metrų.

Kiek uostas gaus 2014–2020 metų ES paramos lėšų, paaiškės šiemet kovą, kai Vyriausybėje bus patvirtinti ES lėšomis finansuojamų projektų sąrašai. Uostas turi daug šansų gauti didelę paramą, nes investicijos į uostą Lietuvoje yra vienos greičiausiai atsiperkančių.

Ko gero pirmą kartą Klaipėdos uosto ateities sėkmė priklauso nuo ES investicijų. Pertvarkius uosto vartus, pagilinus ir rekonstravus krantines planuojamas metinis krovos augimas iki 60 mln. tonų, o labiausiai optimistinis variantas – net iki 80 mln. tonų. Kol kas tokiais skaičiais sunku net patikėti.