Uostas

[Tylus]

Klaipėdos uoste - naujas krovos rekordas

Šį lapkritį Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo net 27,9 proc. – krauta 3,3 mln. t (722,6 tūkst. t daugiau nei 2013 m. lapkritį). Tai absoliutus lapkričio mėnesio krovos darbų rekordas Klaipėdos uosto istorijoje, informuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Ankstesnis rekordas fiksuotas 2010 metais – 3,1 mln. t.

...

-----

2014 m. sausio–lapkričio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 9,0 proc. – iš viso krauta 33,4 mln. t, t. y. 2,8 mln. t daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Tai reiškia, kad Lietuvos transporto įmonių dirbančių per uostą pajamos šiemet išaugo apie 126 mln. litų, o Lietuvos biudžetas iš mokesčių pasipildė apie 31 mln. litų daugiau negu pernai.

...

[Tylus]

Rusijos taikinys – Baltijos uostai

Rusiškų krovinių mažėja

Sprendžiant iš žiniasklaidos publikacijų, Rusija bandys nutraukti krovinių eksportą ir importą per Baltijos šalis, pirmiausiai – Lietuvą. Rusija sieks įrodyti, kad mūsų aštrialiežuviai politikai klampina šalį į ekonominių sunkumų raistą.

Kol kas nėra tikslių duomenų, kiek ES ekonominės sankcijos ir Rusijos embargas sumažino krovinių kiekius Klaipėdos uoste. Sprendžiant iš bendrų krovos rezultatų ir rekordinį spalio mėnesį, krovinių kiekiai ne tik nesumažėjo, bet ir gerokai augo.

Tačiau tiesiogiai su Rusija susijusių krovinių – jūrų keltais gabenamų ir šaldytų produktų krovos segmentuose fiksuojamas kritimas.

Kokia blokada žalinga?

Rusijoje jau pasigirdo raginimų ne tik nutraukti diplomatinius santykius su Lietuva, bet ir visiškai užkirsti Rusijos krovinių gabenimą per mūsų šalį.

Jei Rusija visiškai blokuotų krovinių gabenimą per Klaipėdos uostą, šis, ekspertų vertinimu, per metus netektų apie 40 mln. litų pajamų. Iš jų – apie 10 mln. litų Uosto direkcija, o likusios sumos – uosto kompanijos. Į šią sumą neįskaitytos pajamos, kurių netektų „Lietuvos geležinkeliai“ ir kurių jau dabar netenka vežėjai vilkikais.

Milijonų netektys šalies ekonomikai būtų svarbios. Tačiau bet kuriuo atveju jos nėra lemiamos. Netgi visiška Rusijos blokada Klaipėdos uostui didesnės žalos negalėtų atnešti. Bus ar nebus visiška blokada, šiemet Klaipėdos uostas vis tiek planuoja krauti per 36 mln. tonų krovinių. Nuo jų direkcijos pajamos sieks apie 150 mln. litų. Uosto kompanijų apyvarta dėl tokio krovinių kiekio yra 3–4 kartus didesnė.

Žymiai didesnės netektys Klaipėdos uosto lauktų, jei Rusija įtikintų Baltarusijos kompanijas nutraukti krovos sutartis su Klaipėdos uostu. Tokia tikimybė, bent teorinė, tikrai egzistuoja, nes Baltarusija su Rusija yra toje pačioje muitų sąjungoje. Iš esmės jos turi vieną ir tą pačią sieną, prie kurios ir stringa sunkvežimiai su kroviniais iš Lietuvos.

...

[Tylus]

Uosto plėtra ragina vertinti kelius

Paskelbtas konkursas rengti Klaipėdos miesto transporto srautų galimybių studiją. Ji reikalinga tam, kad būtų aiškiai sudėliota, kokią įtaką transporto srautams daro uostas ir kaip tuos srautus išvesti iš miesto.

Šiandieninę Klaipėdos transporto srautų schema būtų žymiai geresnė, jei būtų sutvarkytos Baltijos prospekto žiedinės sankryžos susikirtimuose statant tunelius ar viadukus, jei būtų įrengtas pietinis aplinkkelis, nukreipiantis iš miesto uosto sunkiojo transporto srautus.

Abu šiuos transporto projektus miestas prašė pripažinti Vyriausybės valstybinės reikšmės projektais ir numatyti atskirą finansavimą. Už tai Klaipėda sutiko, kad šalia jo būtų statomas iš dalies pavojingas objektas – suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.

Šis terminalas pastatytas, o miestui reikšmingi išvažiavimo keliai net nepradėti statyti.

...

-----

Klaipėdos miesto transporto srautų galimybių studijoje bus analizuojamos ne tik miesto gatvės, sankryžos, automobilių stovėjimo aikštelės, tarša, triukšmas, avaringumas, bet ir ekonominiai aspektai – rinkliavos, gyventojų ir įmonių išlaidos transportui.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus yra teigęs, kad taršos analizė ties „Akropoliu“ ir Agluonos gatve atsakytų į klausimą, kad iš miesto būtina iškelti II Smiltynės perkėlą statant užmiestyje tiltą į Kuršių neriją.

Būtų nustatomos Klaipėdos miesto transporto plėtros tendencijos iki 2030 metų. Planuojama analizuoti ir situaciją Klaipėdos rajone aplink Klaipėdos miestą.

Parengti tokią studiją buvo prašoma ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje. Uostui yra ypač svarbu žinoti, kokie transporto mazgai ateityje gali tapti prioritetiniais, skirtais nukreipti transporto srautus iš atskirų Klaipėdos uosto bendrovių.

Šiandien ypač svarbus ir problemiškas yra uosto pietinis rajonas. Jame sparčiai vystosi daug automobilių transporto pritraukiantys konteinerių terminalai, jūrų perkėlos, netgi maisto produktų terminalai, kurie šalia geležinkelių naudojasi ir automobilių transportu.

Uosto transporto srautai pietinėje dalyje atsimuša į dvi gatves – sunkiojo transporto jau baigiamus kalneliais sustumti Jūrininkų prospektą ir Šilutės plentą.

...

[Tylus]

Krovai būtina dabar rezervuoti žemės plotus

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo manymu, netolimoje ateityje Klaipėdos uostui labai aštriai iškils žemės stokos klausimas. Tad jau dabar reikia rezervuoti žemės plotus, ir nebūtinai prie krantinių.

Klaipėdos uostas iš visų rytinės Baltijos jūros uostų turi mažiausią uosto teritorijos plotą - 541 ha. Mūsų uosto vystymo plotas yra maždaug šešis kartus mažesnis nei Rygos uoste. Tačiau šis itin mažas plotas, palyginti su kaimyniniais uostais, yra išnaudojamas efektyviausiai. Klaipėdos uoste viename hektare perkraunama apie 68 tonas krovinių, Taline - 38 t, Rygoje - 18,4 t, Ventspilyje - 13,7 t.

"Krovos apyvartos augimas Klaipėdos uoste pasiektas tik dėl technologinių investicijų, kurias daro įmonės, kad galėtų efektyviau ir našiau dirbti", - sako A. Drungilas.

Į Klaipėdos uostą investuota 6 milijardai litų. Valstybės investicijos iš jų sudaro apie 2 milijardus Lt, o likusius investavo bendrovės netgi neturėdamos savo žemės, tik ją nuomodamos.

Iki šiol visi laivai buvo statomi pagal maksimalius Panamos kanalo parametrus. Po Panamos kanalo rekonstrukcijos jo plotis didėja nuo 33 iki 49 metrų. Laivų dydžiai ir toliau augs. Todėl uostams reikia orientuotis į didesnių krovinio partijų sukaupimą, o tam reikalingi nemaži žemės plotai. Klaipėdos uostui ateityje problema taps žemės stoka. Pasak A. Drungilo, laivybos kanalo pralaidumas, uosto vartų pasukimas - tie dalykai bus išspręsti, bet reikės žemės kroviniams sandėliuoti.

"Logistikos prasme kuo arčiau krantinės sandėliuojami kroviniai, tuo geriau. Kadangi mes tokios prabangos neturime, reikia žiūrėti ir rezervuoti plotus perspektyvinei uosto plėtrai, ir nebūtinai jie turi būti prie krantinių", - kalbėjo A. Drungilas.

Rezervinių teritorijų Klaipėdos uostas turi labai nedaug ir visos jos ribojasi su gyvenamaisiais rajonais. Klaipėdos uostas gali plėstis tik į jūrą arba į pietinę uosto dalį. Jeigu būtų iškelta trečioji vandenvietė, be abejo, uostui atsivertų didžiuliai plotai.

"Mūsų įdirbis gana didelis siekiant pritraukti krovinius, bet gana mažas stengiantis privilioti potencialų investuotoją su savo investicijomis. Rusijos uostai labai sparčiai vysto savo pajėgumą, aštrės konkurencija su kitais Baltijos valstybių uostais ir, neturint galimybės pasiūlyti krovinio siuntėjui investuoti į savo nuosavybę, bus labai didelis pralaimėjimas aštrėjančioje konkurencijoje dėl tų krovinių, kuriuos Klaipėdos uostas gali pritraukti", - teigė Uosto direkcijos atstovas.

Anot jo, Klaipėdos uostui labai svarbu yra turėti užtektinai žemės, kad galėtų ją pasiūlyti klientams.

[Tylus]

„DFDS Seaways“ – geriausia pasaulyje

Ketvirtus metus iš eilės geriausiu pasaulio jūrų keltų operatoriumi renkama Danijos laivybos kompanija „DFDS Seaways“.

Ji susijusi ir su Klaipėdos uostu, nes iš jo turi keltų laivybos linijas į Švedijos, Vokietijos ir Daninos uostus. Tačiau geriausios pasaulio keltų laivybos kompanijos vardas „DFDS Seaways“ skirtas ne už keltų linijas Baltijos jūroje, o už jos veiklą Šiaurės jūroje ir La Manšo sąsiauryje. Čia „DFDS Seaways“ valdo penkias laivybos linijas: Doveris–Diukerkas, Doveris–Calais, Nevhavenas–Diepas, Portsmutas–Le Havras ir Amsterdamas–Niukaslas. Šiemet rugpjūtį „DFDS Seaways“ buvo suteiktas ir geriausios Europos jūrų keltų kompanijos vardas.

Geriausiu pasaulio jūrų keltų operatoriumi dažniausiai renkamos Vakarų Europos kompanijos, nes jūrų laivyba keltais čia labiau išvystyta nei kituose regionuose.
Geriausia keltų kompanija yra buvusios švedų „Stena Line“, britų „P&O Ferry“ ir „Britannie Ferries“, estų „Tallink Silja Lines“.

Šiemet į geriausios jūrų keltų kompanijos titulą pretendavo ir Naujosios Zelandijos „Bluebridge Ferry“, Ispanijos „Trasmediterranea“, Graikijos „Anek Lines“, Italijos „Attica Group“, „Minoan Lines“, Airijos „Irish Ferries“, Islandijos „Interislander“.

[Tylus]

Ar Klaipėda pajėgs konkuruoti?

Nepaisant aštrių ES valstybių santykių su Rusija, rytinės Baltijos uostuose krova nepatyrė staigių pokyčių. Nors krova skirtinga, šiandien Ryga, Klaipėda, Talinas ir Venstpilis yra panašiose techninėse krovos sąlygose.

Visų laikų krovos rekordą šiemet pasieks Rygos uostas. Per 11 mėnesių jis krovė 37,26 mln. tonų.

Klaipėdos uosto krovos augimas nebuvo toks įspūdingas, kaip Rygos, tačiau geras. Per 11 mėnesių krauta 33,42 mln. tonų krovinių. Tai 9 proc. daugiau nei pernai. Klaipėdos uoste tikimasi pasiekti metinę 36 mln. tonų krovą. Ir tai būtų arti 2011 metų, kai krova siekė 36,59 mln. tonų.

Šiemet Klaipėdos uoste 24 proc. daugiau krauta birių krovinių, daugiausia trąšų, 11,3 proc. daugiau konteinerių – iš viso 413 tūkst. TEU. Ir jei ne naftos produktų kritimas 13,9 proc. iki 7 mln. tonų, Klaipėdos uostas būtų koja kojon žengęs su Ryga.

Kodėl Klaipėdos uoste krito naftos produktų krova, kai kituose uostuose ji augo, dar teks analizuoti. Juo labiau, kad pagal krovos galimybes ir technologijas Klaipėdos uosto naftos terminalai ne tik nenusileidžia, bet ir lenkia kaimyninius uostus.

Klaipėdoje net 23 proc. daugiau lankėsi keleivių. Iš viso 330 tūkst., tačiau pagal šį rodiklį Klaipėda nusileido Rygos uostui, kur nors keleivių ir mažėjo, jų lankėsi 698 tūkst. Tiesa, Klaipėda pirmą kartą aplenkė Rygą pagal kruizinių laivų ir jais atplaukusių keleivių skaičių.

...

[Tylus]

Bus remontuojamos Žiemos įlankos krantinės

Uosto direkcija rengiasi kapitališkai remontuoti istorinės uosto dalies - žiemos įlankos 12-18 krantines, kurias naudoja KLASCO.

Tos krantinės yra vienos prasčiausių Klaipėdos uoste. Jų bendras ilgis 1152 metrai.

Prie dalies krantinių gylis vos 7-8 metrai. Kiek gilesnė 12 krantinė - 10,2 metrai.

Pastaruoju metu buvo pasigirdę svarstymų, kad žiemos uostą reikėtų užpilti it prie jo atsirastų normalios krantinės krovai. Ketinimas remontuoti krantines paneigia nuogąstavimus, kad Žiemos įlanka gali būti užpilta.

[Tylus]

Ar reikės nacionalizuoti uosto žemę?

Antradienį už transportą atsakingai eurokomisarei Violetai Bulc pristatyta situacija, susiklosčiusi dėl Europos Komisijos (EK) reikalavimų Klaipėdos jūrų uostui. Lietuva spaudžiama įgyvendinti europinės teisės nuostatas, numatančias valstybinį uosto žemės valdymą, tačiau joms įsigaliojus investicijos į uostą ir jo konkurencingumas, tikėtina, smarkiai kristų.

Ginčas tarp Europos Komisijos (EK) ir Lietuvos kilo dėl Klaipėdos uosto žemės naudojimo tvarkos. Pagal Europos Sąjungos (ES) teisę, ši žemė turi būti valdoma valstybės su teise ją nuomoti privatiems naudotojams. Tačiau Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse valstybėse, atkūrus Nepriklausomybę uosto žemė buvo privatizuota, o pats uostas sukurtas pritraukus daugiausia privačias lėšas. Dėl šios priežasties prieš Lietuvą EK ir pradėjo vykdyti pažeidimo procedūrą.

Šiam teisiniam ginčui išsisprendus Lietuvos nenaudai, daugiau nei du dešimtmečius uosto žeme naudojęsi ir čia investavę jūrų pramonės atstovai būtų priversti atsisakyti savo nuosavybės - ji būtų nusavinta.

...

[Tylus]

Jūrų uosto terminalas pripažintas metų gaminiu

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ Universalus žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalas Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacijos „Lietuvos metų gaminys–2014“ mašinų ir įrengimų pramonės grupėje apdovanotas aukso medaliu.

Tokį sprendimą priėmė ekspertų komisija, išanalizavusi šalies įmonių gaminamus gaminius, statomus ir eksploatuojamus pramoninius objektus bei teikiamas paslaugas. Apdovanojimą kompanijos „Bega“ generaliniam direktoriui Aloyzui Kuzmarskiui gruodžio 19 d. Vyriausybėje įteikė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Aukso medaliu apdovanotas terminalas - vienas didžiausių ir moderniausių tokio tipo terminalų Baltijos regione. Nors kompanija „Bega“ suprastruktūrinę komplekso dalį baigė statyti ir bandomąją krovą pradėjo dar 2012 metais, būtent šiemet terminalas galėjo pradėti veikti didesniu pajėgumu. Tai įvyko bendro darbo
kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėka. 2014 m. pavasarį užbaigus akvatorijos gilinimo bei dugno tvirtinimo darbus prie dalies terminalo krantinių, buvo atvertos galimybės priimti bei pakrauti didelio tonažo laivus tiek, kad jų nebereikėtų papildomai krauti kitur ir eksportuotojai visą krovinio partiją galėtų išgabenti vienu laivu per vieną terminalą.

Sulaukusi naujų infrastruktūrinių parametrų, „Bega“ operatyviai juos „įdarbino“, taip užtikrindama spartų valstybės bei privačių investicijų atsiperkamumą. Šį grūdų eksporto sezoną kompanija kas savaitę priima „Panamax“ ar „Post Panamax“ tipo laivus, į kuriuos pakrauna dideles grūdų partijas. Viena jų – 74.000 tonų lietuviškų kviečių, rugsėjo mėnesį išgabentų „Post Panamax“ tipo laivu „Piera“, - buvo didžiausia grūdų partija Klaipėdos uosto istorijoje.

...

[Tylus]

Tvarkys prasčiausias uosto krantines

Uosto direkcija paskelbė konkursą tvarkyti šiuo metu ko gero prasčiausias uoste kruizinių laivų terminalo vidinės akvatorijos krantines.

Prieš kurį laiką 43–45 krantines tikrinę specialistai paskelbė griežtą verdiktą. Tų krantinių negalima naudoti. Šalia jų netgi negali važinėti automobiliai. Krantinės tiek nusidėvėjusios, kad bet kuriuo metu gali įgriūti.

Dalyje krantinių žiojėja iki vieno metro gylio įdubos. Dalyje vietų yra pasislinkusios medinių polių apačios – kai kur netgi iki vieno metro. Dalis krantinių pasvirusios daugiau nei leidžia hidrotechninės normos.

Klaipėdos uostas yra nuolat rekonstruojamas, statomos naujos giliavandenės krantinės. Tačiau dalyje vietų, ypač kur vyrauja mažesni gyliai, dešimtmečiais nieko prie krantinių nebuvo daroma – jos ypač apleistos.

Toks apibūdinimas tinka ir 43–45 krantinėms. Jos statytos dar prieškariu, nes iki šiol likę sukalti mediniai poliai. Kosmetiniai tvarkymai buvo atlikti daugiau kaip prieš 40 metų.

Krantinės buvo statytos projektiniam 4,5 metro gyliui. Tačiau statant kruizinių laivų terminalą ir vėliau gilinant įlankėlę, gylis prie krantinių tapo 6 metrai. Tai iš dalies lėmė, kad jos pradėjo slinkti.

Bendras trijų krantinių ilgis – 140 metrų. Perstatant jas senosios krantinės turės būti nugriautos ir įrengiamos visiškai naujos.

Rekonstrukcijos darbai turėtų trukti net 17 mėnesių. Tai galima būtų padaryti ir greičiau, bet dėl didelių statybos apimčių ir planų per ilgesnį laiką tolygiau paskirstomi pinigų srautai.

[Tylus]

Uosto direkcija – tarp sėkmingiausių įmonių

Lietuvos pramonininkų konfederacija Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją paskelbė viena sėkmingiausiai dirbančių 2014-aisiais metais įmonių.

...

[Tylus]

Keltai iš Švedijos ir Vokietijos - sausakimši

Didžiųjų metų švenčių grįžtantys emigrantai neleidžia atsikvėpti keltų kompanijoms. Beveik visi reisai gruodį – sausakimši.

Danų kompanijos „DFDS Seaways“ vadovai sako, kad daugiausia keleivių turi vasarą, bet nemažiau darbingas ir paskutinis metų mėnuo – keltai pilni norinčiųjų Kalėdas ir Naujuosius švęsti Lietuvoje. Nemaža jų dalis – emigrantai.

„Švedijos linijoje jau vasario viduryje populiariausiomis dienomis nebebuvo bilietų, dabar galbūt vieną kitą sėdimą vietą galima atrasti. O Vokietijoje tai dar šiek tiek tų vietų yra“, – sako „DFDS Seaways“ rinkodaros ir pardavimų keleiviams vadovas Vaidas Klumbys.

Daugiausia žmonių parplaukia iš Švedijos. Į keltą šioje Skandinavijos šalyje įsėda ir grįžtantys iš Norvegijos ar Danijos. Kylį renkasi lietuviai, dirbantys Vokietijoje ar Anglijoje. Pasak bendrovės atstovo, nors linijoje Klaipėda-Kylis, keleivių šiemet pervežta panašiai, kiek ir pernai, vis dėlto pastebima, kad lietuvių srautai čia gerokai sumažėjo.

„Šita tendencija prasidėjo po krizės, kada pasikeitė darbo
jėgos judėjimas iš Vakarų Europos, iš Anglijos. Ypač persimetė į Skandinaviją. Tai dėl to Kylio linija šiek tiek nukentėjo, bet Švedijos linija ūgtelėjo“, – sako V. Klumbys.

Lietuvių mažėjimą Kylio linijoje esą kompensuoja 6 proc. išaugęs žmonių srautas iš Vokietijos. Dvigubai daugiau šiemet keltais plaukė ir olandų turistų.

Sausakimši keltai plauks ir po Naujųjų, tik priešinga kryptimi. Kito keleivių proveržio laukiama per Velykas.

[Tylus]

„Begos“ terminalas pagyvino rinką

Kompanijos „Bega“ indėlis į uosto konkurencingumo stiprinimą sulaukė reikšmingo įvertinimo. Metams baigiantis Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ universalus žemės ūkio produktų eksporto ir importo terminalas apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacijos „Lietuvos metų gaminys–2014“ aukso medaliu.

Tokį sprendimą priėmė išplėstinė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertų komisija. Ji analizavo šalies įmonių gaminius, statomus ir neeksploatuojamus pramoninius objektus, teikiamas paslaugas. Apdovanojimą kompanijos „Bega“ generaliniam direktoriui Aloyzui Kuzmarskiui Vyriausybėje įteikė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Aukso medaliu apdovanotas terminalas šiuo metu yra vienas didžiausių ir moderniausių biriems žemės ūkio produktams apdoroti skirtų terminalų Baltijos regione ir vienintelis technologiškai pritaikytas dirbti eksporto ir importo (tranzito) kryptimis vienu metu bei atliekantis multifunkcines birių krovinių paskirstymo centro funkcijas.

...

[Tylus]

2014-ieji – uostui išskirtiniai metai

[Tylus]

Rublio smukimas griauna uostų planus

Rusija jau atvirai pripažįsta, kad dėl rublio kurso nuvertėjimo kitais metais ypač smarkiai kris krovinių eksportas per jūrų uostus.

Privatūs ekspertai nurodo labai dideles galimo kritimo žirkles – nuo 15 procentų iki dviejų kartų. Gerokai optimistiškesni su Vyriausybe susietų šaltinių vertinimai – kitais metais Rusijos importas kris ne daugiau nei 20 proc.

Toks kritimas netgi optimistiškesnis, nei buvo 2009 metais. Tuomet Rusijos importas krito net 36 proc.

Pripažįstama, kad šiais metais Rusijos importas sumažės 7–8 proc. palyginti su 2013–aisiais. Per 10 mėnesių importo kritimas sudarė 6,2 proc. Per tą laiką Rusija importavo prekių už 241 mlrd. JAV dolerių.

Tai susiję su abipusėmis sankcijomis tarp Rusijos ir ES šalių. Tokį kritimą daugiausia lems maisto produktai. Dalis jų iš Vakarų Europos į Rusiją keliavo ir per Klaipėdos uostą.

Jei iki šiol į Rusiją per uostus mažiau keliavo maisto produktų, tai 2015-aisiais importo mažėjimas apims ir kitas prekes. Šiais metais nuvertėjant rubliui Rusijoje buvo stengiamasi juos keisti į importuojamas prekes. Pirkimas buvo suaktyvėjęs. Tačiau 2015 metais už pabrangusią valiutą pirktos prekės jau bus per brangios „mediniams“ Rusijos rubliams.

Pačios Rusijos uostuose importuojamų prekių mažėjimas jau pasijuto. Per 11 mėnesių importas Rusijos uostuose sumažėjo penkiais procentais. Iš bendros 571,4 mln. tonų Rusijos uostų krovos importas jos uostuose sudarė 40,3 mln. tonų. Dar dalis importo į Rusiją keliavo per kitų šalių uostus. Duomenų nėra, tačiau tos dalies kritimas greičiausiai yra didesnis nei pačios Rusijos uostuose.

Klaipėdos uoste Rusijos importą geriausiai atspindi šaldyti produktai ir jūrų keltais gabenami kroviniai.

Šaldytų produktų krova nuo metų pradžios krito 19,2 proc., o lapkričio mėnesį net 31,2 proc. Jūrų keltais gabenami arba ro ro kroviniai per 11 mėnesių krito 6 proc., o lapkritį – 6,5 proc.

Lapkričio mėnesio kritimai jau yra tiesioginis abipusių sankcijų tarp Rusijos ir Europos rezultatas.

[Tylus]

Klaipėdos uostas: 2014-ieji

Besibaigiant 2014-iesiems metams, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kviečia žvilgterėti, kas išskirtinio įvyko Klaipėdos uoste - mūsų vieninteliuose šalies jūros vartuose į pasaulį.

...

[Giedrius-J]

[Tylus]

Uoste dėl stipraus vėjo apribota laivyba

11 val. duomenimis, vėjo greitis siekia 18 m/s. Uoste iš dalies tenka apriboti laivybą. Reide laukia 6 laivai. Įplaukti į uostą jie galės tik nurimus vėjui. Remiantis Klaipėdos uosto laivybos taisyklėmis, pučiant stipresniam kaip 20 m/s vėjui, kiekvienu konkrečiu laivo plaukimo, švartavimo, atšvartavimo ir peršvartavimo klausimu sprendžia uosto kapitonas, atsižvelgdamas į esamas hidrometeorologines sąlygas.

Kad būtų užtikrinamas laivo "Independence" saugus stovėjimas prie krantinės, kapitonui paprašius, bus atsiųsti vilkikai.

Ir vakar, ir šiandien uosto priežiūros specialistai intensyviai važinėja po uostą ir tikrina, ar visi laivai yra patikimai pritvirtinti prie krantinių. Apie prognozuojamas oro sąlygas buvo informuoti uosto žemės naudotojai, agentuojančios įmonės, laivų kapitonai su reikalavimu imtis neatidėliotinų atitinkamų priemonių stovinčių prie krantinių laivų ir kitos technikos saugumui užtikrinti.

Prognozuojama, kad šiandien vėjas gali sustiprėti iki 26-27 m/s.

[Tylus]

Dėl vėjo jau parą Klaipėdos uoste ribojama laivyba

Nuo penktadienio ryto dėl smarkaus vėjo Klaipėdos jūrų uoste iš dalies apribota laivyba – laivai negali nei išplaukti iš uosto, nei įplaukti į jį.

„ Eismas uoste yra dabar ribojamas. Dirba tik naujoji Smiltynės perkėla. Laukia laivai ir įplaukti į uostą, ir išplaukti. Dabartinėmis oro sąlygomis negalime jų nei išvesti, nei įvesti“, – šeštadienį BNS sakė Klaipėdos jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna.

Jo duomenimis, įplaukti laukia aštuoni laivai, išplaukti – trys laivai bei trys jūriniai keltai.

Kapitono tvirtinimu, eismas uoste pradėtas riboti penktadienio ryto. Tuomet 9 val. į Klaipėdos uostą dar buvo įvestas konteinerinis laivas ir po to niekas neįplaukė ir neišplaukė iš uosto.

Pasak A. Aleknos, dabar Klaipėdoje pučia iki 26 metrų per sekundę vakarų vėjas. Dieną laukiama, kad jis susilpnės iki 18-23 metrų per sekundę.

„Vertiname situaciją. (...) Kol kas ji dar yra nepalanki“, – BNS sakė kapitonas, paklaustas, kada laivyba galėtų būti atnaujinta.

Jis atkreipė dėmesį, kad ir sekmadienį prognozuojamas panašus vėjas, tik jis pakeis kryptį, pereis į šiaurės vakarų.

Pagal Klaipėdos uosto taisykles, pučiant stipresniam kaip 20 metrų per sekundę vėjui, kiekvienu konkrečiu laivo plaukimo ir švartavimo klausimu sprendžia uosto kapitonas, atsižvelgdamas į oro sąlygas.

[Tylus]

Dėl didelių bangų į Klaipėdos uostą laivai dar negali įplaukti

Klaipėdos jūrų uosto kapitono Adomo Aleknos teigimu, įplaukti į uostą laukia 13 laivų. Trims laivams pavyko uostą palikti sekmadienio naktį ir rytą.

Pasak A.Aleknos, locmanas naktį buvo išplaukęs į jūrą pažiūrėti, kokia padėtis. Tuomet bangos jūroje siekė penkis metrus. Laivyba sutrinka, kai bangos siekia tris metrus.

Kapitonas tvirtino, kad sinoptikų prognozės rodo, jog vėjas nerims ir sekmadienį, jo gūsiai gali siekti iki 23-26 metrų per sekundę.

„Rimti žada tik rytoj“, - sakė A.Alekna.

Laivyba Klaipėdos jūrų uoste dėl stipraus vėjo sutriko penktadienio rytą.