Viešasis transportas

[Qbazzz]

Jei nebus pajamų, nebus ir biznio

[Ametistas]

Patikėk, pajamos bus. Dabar pasiekėm tokį lygmenį, kad vien už galimybę ką nors atlikti internetu, o ne gyvai, jau privalumas ir už jį galima primokėti. Be to, žmonės nenori gaišti laiko prie kioskų, kaip pats minėjai. Bet aš asmeniškai kategoriškai prieš už tokius "paslaugos" tarifus, nes jie turėtų būti apmokestinti neatsižvelgiant į papildymo sumą ir būti simbolinis - iki 1Lt.

[Qbazzz]

Turiu didelių abejonių...

Kas gali susimokėti papildomų litų už patogumą?

Pensininkai? – internetas jiems terra incognita ir jie mieliau pastovės eilėj prie kiosko jei tokia bus ir pabendraus su aplinkiniais
1-2 kurso studentai? Perspektyvi grupė, bet manau irgi iš tų, kur geriau kęs nepatogumus, bet sutaupys 2 Lt
Vidutinio amžiaus tarnautojai? E-bankininkyste jie pradėjo naudotis todėl, kad ten pigiau negu banke.
Aktyvūs privataus sektoriaus darbuotojai? – šitie važinėja automobiliais...

Galiausiai pats principas – jei važinėji autobusu, vadinasi skaičiuoji. Jei kažkas bando pseudopatogumą parduot 3 Lt brangiau aš jo neimsiu. Kioską surast ne problema, eilių paprastai nebūna, bet kokiu atveju kioskai paprastai būna prie stotelių kur vis tiek tenka praleisti kažkiek laiko laukiant autobuso ar troleibuso...

[furtivete]

Sutinku su Qbazzz dėl tikslinių grupių apibūdinimo. Gal atsiras dalis jų atstovų kurie pasirinks internetinį mokėjimą, bet dauguma turbūt ir toliau mokės kioske.
Beje, kodėl 1-2 kurso studentai? Ar nuo 3 kurso visi mašinas įsigyja, ar pasidaro taip užimti, kad nebeturi laiko prie kiosko nueit? Žinau pilna studentų, kurie ir magistrantūrą baigdami viešąjį transportą (kai kas ir dviračius) renkasi.
Šiaip tai gaila, kad nueita atžagariu keliu. Už savitarną tikrai turėtų būti pigiau, nei naudojant dar ir kioskininkės darbą. Galėjo internetu padaryt nemokamai, o kioske - su aptarnavimo mokesčiu. Bankam tam logikos užteko, o savivaldybėms ne.

[tivoli]

Sutinku su Qbazzz dėl tikslinių grupių apibūdinimo. Gal atsiras dalis jų atstovų kurie pasirinks internetinį mokėjimą, bet dauguma turbūt ir toliau mokės kioske.
Beje, kodėl 1-2 kurso studentai? Ar nuo 3 kurso visi mašinas įsigyja, ar pasidaro taip užimti, kad nebeturi laiko prie kiosko nueit? Žinau pilna studentų, kurie ir magistrantūrą baigdami viešąjį transportą (kai kas ir dviračius) renkasi.
Šiaip tai gaila, kad nueita atžagariu keliu. Už savitarną tikrai turėtų būti pigiau, nei naudojant dar ir kioskininkės darbą. Galėjo internetu padaryt nemokamai, o kioske - su aptarnavimo mokesčiu. Bankam tam logikos užteko, o savivaldybėms ne.

Taip pat sutinku. Tik noriu pridėti, jog Kautra ir Kautra Eurolines taipogi šį dalyką įsisavino. O pasirinko "bjaurų" Tiketos pavyzdį, kur už kiekvieną pirstelėjimą reikia susimokėti.

[Linas]

Taip pat sutinku. Tik noriu pridėti, jog Kautra ir Kautra Eurolines taipogi šį dalyką įsisavino. O pasirinko "bjaurų" Tiketos pavyzdį, kur už kiekvieną pirstelėjimą reikia susimokėti.

Taip, tuo įsitikinau važiuodamas į Palangą ir atgal, kai bilietas Kaunas - Palanga, jį perkant kasoje ar pas vairuotoją, kainuoja 48 Lt, o internetu 43. Ekonomija - du artipilniai alaus bokalai.

[Qbazzz]

Beje, kodėl 1-2 kurso studentai? Ar nuo 3 kurso visi mašinas įsigyja, ar pasidaro taip užimti, kad nebeturi laiko prie kiosko nueit? Žinau pilna studentų, kurie ir magistrantūrą baigdami viešąjį transportą (kai kas ir dviračius) renkasi.

Čia turėjau galvoje, bet praleidau rašydamas - dirbantys, visur skubantys ir pamirštantys pasipildyt bilietą studentai važinėjantys visuomeniniu turbūt vienintelė grupė, kuri galėtų susimokėti už šitą palsaugą...

Šiaip tai gaila, kad nueita atžagariu keliu. Už savitarną tikrai turėtų būti pigiau, nei naudojant dar ir kioskininkės darbą. Galėjo internetu padaryt nemokamai, o kioske - su aptarnavimo mokesčiu. Bankam tam logikos užteko, o savivaldybėms ne

Čia apskritai logikos nematau - atiduot Lietuvos spaudos dalį šitai firmelei ir turėtų likti patenkinta. Jei kioskam užtenka tai palaikymui irgi turėtų užtekt. O kūrimą lygtai ES finansuoja?

[L33T]

Po miestą autobusai važinėja jau 50 metų


Kasdien po miestą ratus suka daugiau nei pusšimtis autobusų. Prieš 50 metų mieste įkurta autobusų stotis, kuri per tą laiką ne kartą keitėsi bei buvo pertvarkyta.

Daugelį metų prieš karą mieste važinėjo vadinamieji taksi. Tai buvo paprasčiausios mašinos, kurios atlikdavo vežimo paslaugas. „Viskas buvo gerai, kol miesto tarybos posėdžio metu 1930 lapkričio mėnesį miesto valdyba informavo tarybą, jog rengiasi įkurti autobusų parką. Jis buvo reikalingas, nes miestas augo ir plėtėsi.

Žinoma, tam labai priešinosi vežėjai, tačiau jų niekas neklausė“, – senus įvykius prisiminė dabartinis Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas.

Vadovas juokėsi, jog pastebėjo pasikartojantį dalyką: „Anais laikais, kai mieste pasirodė autobusai, vežėjai sukilo, jog liksią be darbo. Dabar yra panaši situacija, nes pavieniai vežėjai taip pat piktinasi esamomis sąlygomis.“

Jubiliejaus proga po miestą važinėja jubiliejinis autobusas: „Norime pažymėti savo gimimo dieną. Dėkojame visiems gyventojams, kurie naudojasi mūsų paslaugomis ir kviečiame toliau važinėti mūsų transportu“, – kalbėjo R.Petukauskas.

Šventės proga visi Panevėžio autobusų parko vairuotojai pasipuoš naujais jubiliejiniais marškiniais bei kaklaraiščiais.

Didžioji Panevėžio autobusų parko šventė, kai į įvairius renginius bei minėjimus bus pakviesti darbuotojai veteranai, kurių vienu metu parke dirbo beveik 1500, bus organizuojama rugsėjo pradžioje.
http://aina.lt/index.php?article=53689

[Al1]

Dar siek tiek nuotrauku is Lietuvos

Mazeikiai. Ikarus 260 su "uzvirintomis" vidurinemis durimis.





Miesto marsrutinis autobusas Nr. 4 PAZ 3205 autobusu stotyje



Miesto autobusu stotele
Kazkada visuose miestuose, kuriuose veike visuomeninis transportas, buvo tokio tipo stoteliu zenklai. Vilniuje ir Kaune melynas + raudonas skritulys - autobuso ir troleibuso stotele, jei vienos kurios spalvos, atitinkamai, vienos transporto rusies stotele. Nors TSRS dar 1971 prieme (isigaliojo nuo 1972 m.)kelio zenklu standarta, kuris atitiko Vienos konvencijos (1968 m.) ir Zenevos (1971) europini susitarimus del kelio zenklu, taciau jo igyvendinimas vyko gana letai. Iki to laiko galioje 1965 metu grynai tarybinis standartas is viso nenumate viesojo transporto stoteliu zenklu ir kiekvienoje tarybineje respublikoje jie buvo vis kitokie.
Nup astuntojo desimtmetyje Lietuvoje miestuose buvo irengiami nuotraukoje pavaizduoti tipo stoteliu zenklai, o uzmiestyje buvo irengiamas skritulio formos kelio zenklas su raide A. Dabar tik nebepamenu spalvu... Berods balta ar tai geltona raide tamsiai melyname fone. Kelio zenklo palei perimetra apvestas irgi berods tokios pacios spalvos kaip ir raide A.
Tokie kelio senklai is uzmiescio atokesniu zvyrkeliu isnyko tik po 1990 m. Tiesa, pagrindiniuose keliuose ju jau seniai nebuvo. Taciau miestuose stoteliu zenklai pradeti keisti tik pertvarkos pradzioje. Vilniuje buvo irengti kelio zenklai ne visai atitinkantys 1972 m. GOST'a, taciau panasus ir sumontuoti ant duraliuminio vamzdziu stovu. Kaune buvo irengiami atitinkantys GOST'a stoteliu zenklai. Taciau tokios stoteliu zenklai buvo irengti net mazesneje dalyje siu miestu. Senieji zenklai (kaip nuotraukoje) su isliko iki pat 2001 m. Vilniuje, o Kaune dar teko matyti ir 2003 m. Bet po to jau nebeliko.
Alytuje nauji zenklai irengti apie 1989-90. Tik keliose atokesnese stoteles liko seni zenklai. Pilnai pakeisti apie 1997 m.
Beje, 1972 m. GOST'u remiasi ir dabartine musu Lietuvos kelio zenklu sistema.
Geltona lentele - mikroautobusu grafikas - dabartine realija.




Silutes Scania Mazeikiu stotyje


Siauliu autobusu stotis

[Al1]

Kad padidintu vietu skaiciu. Juk miesto Ikaruse ju tik 22, o panaikinus vidurines duris galima sedynes isdestyti dviem eilem is abieju sonu. Taip galima padaryti iki 38 sedimu vietu. Ir naudoti toki autobusa priemiescio ar net tarpmiescio marsrutose.

[Matytas]

Dar siek tiek nuotrauku is Lietuvos
Silutes Scania Mazeikiu stotyje

Panašios "egzotikos" Šilutės AP turi ir daugiau, ir įvairių markių. Dėl modelių įvairovės šis parkas turbūt vienas iš margiausių Lietuvoj

[Ametistas]

Del troleibusu Lazdynuose. As ir nesiulau kuri nors is dabartiniu marsrutu leisti per Lazdynus. Ten pakankamai "sudetinga" gatviu struktura ir toks marsrutas, kuris is vieno Lazdynu galo ivaziuotu, o per kita isvaziuotu yra sunkiai praktiskai igyvendinamas. Netgi autobusai taip nevazineja.
Taipogi dabar vargu ar kas Lazdynuose tiestu troleibusu linijas. Ta reikejo padaryti dar statant mikrorajona.
Mano nuomone, nors ir skirta Lenino premija, visai nebuvo atsizvelgta i transporto infrastruktura - gatviu tinklo planas visai netinkamas racionaliam viesojo transporto eismo organizavimui. Magistraline arterija yra gana toli nuo mikrorajono pakrasciu ir eiti pesciomis toli. Tuo tarpu autobusu susisiekimas, nepakankamas buvo net tarybinias laikasi, nors ir buvo intensyvesnis nei dabar.
Kaip tais laikais, kai viesasis transportas buvo pagrindine keleivinio tranpsorto rusis, i tai buvo nusispjauta???

Beveik 5-10 minuciu kelio iki stoteles yra daug. Tai sveikam ar jaunam zmogui nedaug. Bet zmonems su mazais vaikais, seniems, turintiems sveikatos problemu to atstumo nuejimas gali uztrukti ir 15 ir 30 min. O tai jau daug. Man Naujamiestyje iki stoteles 7 min. Man nera problemu. Taciau mano mociute eina 20 min. Ir jai sunku.

Miestas, gi ne kaimas, vazinejama zymiai dazniau. Kaime iki stoteles 3 km yra netaip jau ir daug, be to kasdien ne visi vazineja.

Butent del to, kad dabar jau ir jauni nenori 5-10 min. kelio eiti iki stotels yra viena is daugelio priezasciu, kodel daugeja automobiliu. Pagal neseniai atliktos apklausos rezultatus daug Lietuvos gyventoju automobiliu vaziuoja ir 0,5 km atstuma.
O tai vercia susimastyti, kad pletojant viesajo transporta jis turi buti pletojams vos ne iki duru.

Kiekvienos stotelės įrengimas reikalauja labai didelių išlaidų, nes pagal esamą sistemą, nors ir transportas neprivalo sustoti stotelėje, jei nėra stovinčių prie durų ir stotelėje, tačiau realybėje beveik visada sustojama, nes dažnai atsiranda kvailių, nežinančių taisyklių. Kiekvienąkart transportui sustojant išleisti ir įleisti "orą", sunaudojama daugiau kuro, sugaištama laiko. Sutikčiau su stotelių tinklo plėtra (jų tankinimu) tik tokiu atveju, jei būtų įvesta Airijos ir Didž. Britanijos sistema. Pagal ją, norėdamas išlipti, dar transportui nepriartėjus prie stotelės, keleivis paspaudžia stop mygtuką, vairuotojas gauna garsinį įspėjimą. Stotelėje laukdamas žmogus, transportą privalo iš tolo susistabdyti keldamas ranką. Ši sistema naudinga, sutaupoma daug laiko ir kuro, išleidžiamo bereikalingam stovyniavimui. Tačiau keleiviai, transporto laukdami stotelėje, turi tapti budresni, kad nepražiopsotų transporto.
Nesutinku, kad transporto stotelės turi būti išdėliotos taip tankiai, kad kiekvienas pensininkas ar neįgalusis galėtų per 10 min. pasiekti namus. VT skirtas ne tik šioms grupėms. Sutankinus stotelių tinklą, nukentetų dauguma keleivių, kuriems prailgėtų kelionės laikas. Jei žmogui per sunku eiti tokį kelią, jis turi pasirūpinti, kad jam kas nors padėtų arba jis važiuotų maršrutiniu taksi. Deja, šiuo metu galiojant tokiai sistema, realybė yra tokia. Manau rodiklis, kad 0,5km važiuojama automobiliu, yra ne europėjimo, ne miestėjimo bruožas, bet faktas, kad žmonės ima tingėti, nuolat visur skuba, nesirūpina savo sveikata. Manau iki artimiausios stotelės sveikam, normaliu greičiu einančiam žmogui reikėtų eiti ne daugiau 15 min. rečiau apgyvendintose miesto dalyse; 10 min. - tankiau apgyvendintose dalyse. Nepamirškime, jei kas 200 m būtų įrengta stotelė - nukentėtų ir dauguma vairuotojų, kurie, pagal KET, privalo praleisti iš stotelė išvažiuojančią viešojo transporto priemonę. Be to, gerokai sumažėtų automobilių statymui skirtų vietų pirmoje gatvės juostoje, taip pat savivaldybei gerokai išaugtų išlaidos, susijusios su stotelių priežiūra ir tvarkymu.

[Al1]

Kiekvienos stotelės įrengimas reikalauja labai didelių išlaidų, nes pagal esamą sistemą, nors ir transportas neprivalo sustoti stotelėje, jei nėra stovinčių prie durų ir stotelėje, tačiau realybėje beveik visada sustojama, nes dažnai atsiranda kvailių, nežinančių taisyklių. Kiekvienąkart transportui sustojant išleisti ir įleisti "orą", sunaudojama daugiau kuro, sugaištama laiko. Sutikčiau su stotelių tinklo plėtra (jų tankinimu) tik tokiu atveju, jei būtų įvesta Airijos ir Didž. Britanijos sistema. Pagal ją, norėdamas išlipti, dar transportui nepriartėjus prie stotelės, keleivis paspaudžia stop mygtuką, vairuotojas gauna garsinį įspėjimą. Stotelėje laukdamas žmogus, transportą privalo iš tolo susistabdyti keldamas ranką. Ši sistema naudinga, sutaupoma daug laiko ir kuro, išleidžiamo bereikalingam stovyniavimui. Tačiau keleiviai, transporto laukdami stotelėje, turi tapti budresni, kad nepražiopsotų transporto.
Nesutinku, kad transporto stotelės turi būti išdėliotos taip tankiai, kad kiekvienas pensininkas ar neįgalusis galėtų per 10 min. pasiekti namus. VT skirtas ne tik šioms grupėms. Sutankinus stotelių tinklą, nukentetų dauguma keleivių, kuriems prailgėtų kelionės laikas. Jei žmogui per sunku eiti tokį kelią, jis turi pasirūpinti, kad jam kas nors padėtų arba jis važiuotų maršrutiniu taksi. Deja, šiuo metu galiojant tokiai sistema, realybė yra tokia. Manau rodiklis, kad 0,5km važiuojama automobiliu, yra ne europėjimo, ne miestėjimo bruožas, bet faktas, kad žmonės ima tingėti, nuolat visur skuba, nesirūpina savo sveikata. Manau iki artimiausios stotelės sveikam, normaliu greičiu einančiam žmogui reikėtų eiti ne daugiau 15 min. rečiau apgyvendintose miesto dalyse; 10 min. - tankiau apgyvendintose dalyse. Nepamirškime, jei kas 200 m būtų įrengta stotelė - nukentėtų ir dauguma vairuotojų, kurie, pagal KET, privalo praleisti iš stotelė išvažiuojančią viešojo transporto priemonę. Be to, gerokai sumažėtų automobilių statymui skirtų vietų pirmoje gatvės juostoje, taip pat savivaldybei gerokai išaugtų išlaidos, susijusios su stotelių priežiūra ir tvarkymu.

Matai, tavo minimi Airijos ar D. Britanijos pavyzdziai, tinka tik ten, kur keleiviu srautai yra mazi. Kur stoteleje laukia 2-3 zmones. Vilniaus ar kito didesnio Lietuvos miesto (kuriame yra normaliai veikiantis viesasis transportas, o tai tik Vilnius, Kaunas, Klaipeda, Panevezys ir Sauliai) yra per dideli keleiviu srautai. Isskyrus miesto pakrascius. Bet ten autobusai ir taip dazniausiai pravaziuoja stotele nesustodami, jei tik nera keleiviu, norinciu islipti ar ilipti.

Pagal dabar galiojancius normatyvus atstumas mieste tarp stoteliu turi buti 300-500 m. Taciau kai kur yra tikrai didesni atstumai - ir 700 m ir 800 m ir 1 km. I ne kokiam uzkampyje, o tankiai uzstatytuose rajonuose.
Pavyzdziui, Paryziuje tarp kai kuriu metro stociu yra 300-500 m atstumas.

Kad zmones yra tingus ir toliau tingeja, tai faktas. Vis delto pas mus valdzia nemasto placiau ir kompleksiskai. Ir kokios tokio tingejimo pasekmes, kokios problemos. O daugeli is to kylanciu problemu butu galima isspresti butent, labai elementariai - sudarant salygas ir priverciant zmones daugiau judeti pesciomis ar visuomeniniu tranportu. Tai tikrai butu naudingiau visuomenei, nors kai kam ir nepatiktu.

Vis delto sveikam zmogui iki stoteles reikia eiti 10 min. yra per daug, jei kalbama apie visuomeninio tranporto pletra ir kad kuo daugiau zmoniu juo naudotusi. Per 10 min. automobiliu galima nuvaziuoti per trecdali miesto, aisku, ne piko metu. Per 10 min galima nueti 1 km. 1 km iki stoteles tai per toli mieste.
Pensininkai ir ilvalidai yra tikrai viena is didziausiu visuomeniniu tranportu besinaudojanciu zmoniu grupiu. Kazin kodel tada reikia zemagrindziu autobusu? Sveikam zmogui jie nereikalingi. Na, siek tiek pagreitina ilipima ir islipima, bet kas is to? Motinos su veznimeliais. Bet jos tikrai sudaro mazuma, lyginant su pensininkais ir invalidais.

[Ametistas]

Pritariu tau. Vis tik reikėtų ieškoti sprendimo, tinkančio visiems. Mane tikrai erzina, kai autobusas iš lėto priartėja stotelę, joje beveik sustoja, vairuotojas pakelia galvą 2-3 kartus pažiūrėti per veidrodėlį, ar niekas nenori išlipti, tada pradeda važiuoti ir tik išvažiavus iš stotelės, atsiranda žioplys, kuris priėjęs prie vairuotojo, ima jam aiškinti, kad šis nesustojo, neišleido. Deja, reikia pripažinti, Transporto skyriuje, bent jau Kaune, sėdi tokie dundukai ir tinginiai, kad net kraupu.

[Mettal]

Vėl gi galiu kaip Airijos ir Did. Britanijos pavyzdį pateikti Varšuvą. Ten kone pusė stotelių yra "pagal pageidavimą". Esant reikalui stotelių statusai gali būti keičiami.
Pritariu Amiko, kad dabar labai didelę įtaką žmonių judėjimui daro tingėjimas. Tarybiniais ir pirmaisiais nepriklausomybės metais transportas važiavo dažniau todėl, kad nebuvo tiek mašinų ir ,tarkim, Laz ar Ikarus 180 nebuvo tokie talpūs kaip legendiniai Ikarus 260 ar 280. Deja, susisiekimo problemų būdavo ir bus visada. Suprantu, kad įstojus į ES norime geresnių sąlygų, bet juk pagyvenę ar su mažais vaikais žmonės visada parsirasdavo namo iš stotelės kad ir kur ji būtų, nes tai buvo būtina. Pvz. aš turiu eiti 2km nuo mano sodo iki artimiausio miesto autobuso (iki primiestinio, bet,savaime aišku, važiuojančio retai (pritaikyto kai kurioms gyvenvietėms) ir daug kainuojančio. - apie 0,5-0,8km). Toje sodų bendrijoje liko dar daug pagyvenusių žmonių,kurie kone kasdien vaikšto tuos 2km. Žinoma mes visi orime autobuso, bet... 19-o maršruto armonikos ten nepravažiuos ir tuo labiau neapsisuks. Nors ir yra asfaltuotas kelias, bet vietos žiedui labai mažai - tik midi ar mikroautobusiukui. Tada kiltų kaimyninių sodų bendrijų gyventojų pasipiktinimas ir jie taip pat prašytų jų gatve paleisti autobusą. Taip ir gausis - vietinis sodų maršrutas, vežiojantis iki 20 žmonių per ratą. Nesamonė... Bet patogu 8D

[c2h5oh]

Matai, tavo minimi Airijos ar D. Britanijos pavyzdziai, tinka tik ten, kur keleiviu srautai yra mazi.

Kodėl? bet kuriame autobuse galima įrengti "sustojimo pareikalavimo' mygtukus ir įvesti taisyklę, kad autobusas sustoja stotelėje tik kai tas mygtukas paspaustas (t.y. keleivis pageidauja išlipti).

Beje, daugelyje Vilniaus autobusų (visuose naujuose ir dalyje senesnių) tokie mygtukai yra - tik jie nenaudojami. Žinoma, reikėtų laiko ir pastangų pripratinti keleivius.

[Al1]

Kodėl? bet kuriame autobuse galima įrengti "sustojimo pareikalavimo' mygtukus ir įvesti taisyklę, kad autobusas sustoja stotelėje tik kai tas mygtukas paspaustas (t.y. keleivis pageidauja išlipti).

Beje, daugelyje Vilniaus autobusų (visuose naujuose ir dalyje senesnių) tokie mygtukai yra - tik jie nenaudojami. Žinoma, reikėtų laiko ir pastangų pripratinti keleivius.

Ne mygtuke problema.
Ten, kur dideli keleiviu srautai, transporto priemone turi sustoti nepriklausomai nuo to, ar kas spaudzia, ar ne.
Troleibusams tai visai neaktualu, nes ju marsrutau eina tomis gatvemis, kur visada yra keleiviu. Nebent tik anksti ryte ar velai vakare ju nebuna... Bet tada vairuotojai dazniausiai ir nestoja.
Varsuvoje daug autobus marsrutu yra i miesto pakrascius, priemiescius. Ten ir tinka sustojimo pagal pageidavima sistema. Taciau ranka Varsuvoje nemaciau kad kas stabdytu autobusus. Todel esant bent vienam zmogui stotele, autobusas privalo sustoti. O gal tas zmogus laukia kito autobuso?

Sustojimas pagal pageidavima butu tikslingas nebent tuose autobusu marsrutuose, kurie vaziuoja i miesto pakrascius.

[wanderer]

Kodėl? bet kuriame autobuse galima įrengti "sustojimo pareikalavimo' mygtukus ir įvesti taisyklę, kad autobusas sustoja stotelėje tik kai tas mygtukas paspaustas (t.y. keleivis pageidauja išlipti).

Beje, daugelyje Vilniaus autobusų (visuose naujuose ir dalyje senesnių) tokie mygtukai yra - tik jie nenaudojami. Žinoma, reikėtų laiko ir pastangų pripratinti keleivius.

deja deja musu keleiviu kultura yra kitokia-todel bandymas ipratint naudotis tais mygtukais teigiamu rezultatu nedave

[Taut.]

deja deja musu keleiviu kultura yra kitokia-todel bandymas ipratint naudotis tais mygtukais teigiamu rezultatu nedave

Greičiausiai nedavė, nes autobusų parkai net nesiteikė keleiviams paaiškinti kaip jais naudotis - kada juos reikia spausti ir t.t. , o tai bobutės ant kiekvieno kampo spaudinėtų kur joms patogu išlipti.

[c2h5oh]

Ne mygtuke problema.
Ten, kur dideli keleiviu srautai, transporto priemone turi sustoti nepriklausomai nuo to, ar kas spaudzia, ar ne.

kodėl? nėra norinčių išlipti (niekas nepaspaudė mygtuko) ir nėra norinčių įlipti (stovinčių stotelėje pakelta ranka) - troleibusas važiuoja toliau. Kur problema?