[KAU] Tiltai Kaune

[Mørtã]

Kuo mažiau rusai randa sau pažystamų ženklų Lietuvoje tuo saugiau mums. Didžiajam kaimynui dar toli iki demokratijos, dar naikinamos Kaukazo tautos, o kuom mes išskirtiniai.

Simboliai yra komunistinės Tarybų Sajungos o ne dabartines Rusijos, kuri pati komunistams neduoda valdžios. Manau, paranojos čia nereikia, jei mes simbolius paliksime parodisime kad esame stipri ir nieko nebijome... ir be to saugosime savo istorija.
Iš kitos puses man visiškai dzin, bus ten tie simboliai, ar nebus, svarbu kad tiltas atrodytu normaliai... nesugadintas sovietofobu...

[Depeche]

Simboliai yra komunistinės Tarybų Sajungos o ne dabartines Rusijos, kuri pati komunistams neduoda valdžios. Manau, paranojos čia nereikia, jei mes simbolius paliksime parodisime kad esame stipri ir nieko nebijome... ir be to saugosime savo istorija.
Iš kitos puses man visiškai dzin, bus ten tie simboliai, ar nebus, svarbu kad tiltas atrodytu normaliai... nesugadintas sovietofobu...

Tačiau kaip bebūtų, Rusija neatsiribojo nuo Sovietų Sąjungos, vis dažniau dabartinę valstybę lygindama su buvusia.

[TKO]

Ką gi, įkišiu trigrašį į jūsų debatą. Aš už simbolių pašalinimą. Argumentai tokie.
1) Sovietinio laikotarpio nauda Lietuvos pramonei yra gera politinė klišė, bet atidžiau pažiūrėjus, ji subyra į šipulius. Klausimą reikia kelti ne taip: "ką mums davė sovietinis laikotarpis?" o taip: "koksai skirtumas tarp to ką davė sovietai ir alternatyvos?" Alternatyva, Lietuvai netapus okupuota SSRS teritorija, būtų gana nebloga: išgyvetume tą pačią industrializaciją, tiktai lėtesnę, be masinių sukrėtimų (tokių kaip kolektyvizacija, gamtos teršimas, t.t.) Prisiminkime, kad po karo visa Europa gulėjo griuvėsiuose, ir mūsų startinė padėtis nebūtų daug prastesnė už kokios ten Belgijos. Su Maršalo plano pagalba, greičiausiai būtume ir industrializavęsi ne ką prasčiau. Beje, be sovietinės okupacijos mūsų pramonė būtų kapitalistinė, taigi ko gero 9 dešimtmetyje nebūtume patyrę to kracho, kurį išgyveno visa neprotingai surėdyta sovietinė pramonė, bei iš to kracho išplaukiančio pereinamojo laikotarpio, kurio pasekmes kartais dar juntame (pvz pažiūrėję į riogsančias sovietinių fabrikų liekanas. Fabrikų, kurie dar valdant kokiam Andropovui jau buvo morališkai ir fiziškai pasenę). Taigi, alternatyva sovietinei industrializacijai, labai panašu, būtų geresnė, nei įvykęs faktas.
2) Gal kas bandytų argumentuoti, kad faktas, nors ir nemalonus, vis dėl to įvyko: daugybė lietuvių prisitaikė prie režimo, apsiprato vogti iš fabrikų, keiksnoti valdžią komiblokų virtuvėse, t.t. ir tai yra mūsų tautos istorijos dalis. Dėl to, esą, negalima griauti laiko ženklų primenančių tuos išgyvenimus. Nors ir sutinku, kad tarybinė patirtis yra lietuvių istorijos dalimi, nemanau, kad sovietiniai kūjai ir pjautuvai turi su ja daug bendro. Dauguma lietuvių (kaip beje ir rusų bei kitų SSRS tautų) netikėjo komunistine ideologija ir prie jos tiktai taikėsi iš reikalo. Dėl to, norint įamžinti tą konkrečią mūsų tautos patirtį, būtų galima pastatyti paminklą, nežinau, a.a. Brazauskui arba išsaugoti kokios sovietinių laikų kavinės interjerą. Ir vienas ir kitas parodytų lietuvių tautos gebėjimą išlikti ir gyvuoti sudėtingom sąlygom. Bet, manau, neverta saugoti primestų simbolių, iš kurių šaipėsi tie patys tarybiniai lietuviai komiblokų virtuvėlėse.
3) Beje, dar apie tarybinius lietuvius. Galbūt didesnė žala nei neprotinga, krachu pasibaigusi sovietinė industrializacija yra tai, kas buvo padaryta mūsų tautos intelektinei ir moralinei kokybei. Mūsų tautos kūrybingumui, atsakingumui, iniciatyvumui buvo padaryta didžiulė žala – pradedant trėmimais, kurių metu buvo sunaikinta gabiausia tautos dalis, ir baigiant brežnevine ekonomika, kurios metu žmonės išmoko pragyventi ne lavindami savo gabumus, o laukdami dovanų (buto, automobilio, sodo) mainais už prisitaikymą prie režimo. Žinoma kai kurie tautiečiai ir sovietiniais metais lavino tam tikrus gabumus verslo srityje (na, tarkim užsiiminėjo namudine veikla ir pan.) Bet sutikime, kad toksai porgindinis gyvenimo universitetas buvo geriausiu atveju prastas pakaitalas patirčiai kurią (neišbuožinta) lietuvių tauta būtų turėjusi be sovietų dominavimo.
4) Na ir galiausiai visi trėmimai, kankinimai šaudymai... mano šeima, kaip ir daugelis lietuvių šeimų sumokėjo tą kainą už sovietinės industrializacijos galimybę. Ir iki šiol moka, emocinių randų pavidalu. Taigi, viską pasveręs, nerandu argumentų kodėl reikėtų saugoti tas sovietines "čiūčelas." Nors nestatau visiško lygybės ženklo tarp nacių ir sovietų, bet raginimai išsaugoti pastarųjų simbolius mane stebina panašiai, kaip stebintų tariamas kokių belgų siūlymas išsaugoti fašistinę simboliką dėl to, kad Hitleris sėkmingai industrializavo Trečiąjį Reichą. Beje siūlymas saugoti sovietų ženklus man atro dar mažiau logiškas, nes sovietinė industrializacija netgi nebuvo sėkminga

[daktaras]

/\ kad tie 50 okupacijos metų mus nubloškė į europos vystymosi užribį, manau aiškinti nereikia. nu gal tik koks combat teigtų priešingai. bet bet bet... tragiška, bet tai buvo... ir vis tiek nemanau, kad reiktų tai naikinti, tai turi likti kaip ženklas ateičiai, nuo ko reiktų bėgti, nes tų sov. žvaigždžių tariama šviesa nešė anaiptol ne šviesą, o tik liūdesį, skausmą ir bukinimą. bet vėlgi, tai mūsų gana ilgo istorijos tarpsnio dalis, nuo to nepabėgsi niekaip, nereikia dirbtinai to naikinti. naikinti šitą palikimą reikia mūsų galvose, mąstyme, elgesyje etc.

[TKO]

Daktare, su visa gilia pagarba Manau, kad išprievartautas žmogus turi apsiprausti. Tai yra gyjimo dalis. Tuo tarpu saugoti prievartautojo apdergtą rūbą... man neatrodo sveikiausia strategija. Na nebent po tais simboliais pakabinti kokias lenteles paaiškinančias pragaištingą jų reikšmę mūsų tautai. Kitaip bijau, kad nemažai jaunuolių, suklaidintų tokių tipų, kaip A. Paleckis arba kai kurie komunizmą atvirai propaguojantys puslapiai lietuviškame internete gali suprasti tuos simbolius visai ne tikioj teisingoj šviesoj, kokioje juos supranti pats.

[Čikupakas]

/\ kad tie 50 okupacijos metų mus nubloškė į europos vystymosi užribį, manau aiškinti nereikia. nu gal tik koks combat teigtų priešingai. bet bet bet... tragiška, bet tai buvo... ir vis tiek nemanau, kad reiktų tai naikinti, tai turi likti kaip ženklas ateičiai, nuo ko reiktų bėgti, nes tų sov. žvaigždžių tariama šviesa nešė anaiptol ne šviesą, o tik liūdesį, skausmą ir bukinimą. bet vėlgi, tai mūsų gana ilgo istorijos tarpsnio dalis, nuo to nepabėgsi niekaip, nereikia dirbtinai to naikinti. naikinti šitą palikimą reikia mūsų galvose, mąstyme, elgesyje etc.

O jėzus, marija.. Yra gruto parkas kur priglaudžia visus sovietinius paminklus ir simbolius. Koks tikslas yra kabinti tokios su***tos ideologijos simbolius prestiženėje miesto vietoje? Galiausiai tie 50 m. yra tik labai trumpas laiko tarpas Lietuvos istorijoje.

[ViR2]

manau, kad simbolika privalo likti, tai yra tilto orginalumo dalis, o norim ar nenorim, to okupacijos fakto paniskai naikindami simbolikas nepaslepsim. Zvelgiant i istorija, toks istorijos trinimas dar nei vienai tautai naudos nedave, pradedant romenais, baigiant vokieciais

Susitaikykim, ta simbolika musu tautos istorijos dalis, o kaip zinia istorijos jau nepakeisi, o slept irgi atrodo kvaila ir vaikiska. Daug geriau priimt istorija tokia, kokia jinai yra.

[negative]

manau, kad simbolika privalo likti, tai yra tilto orginalumo dalis, o norim ar nenorim, to okupacijos fakto paniskai naikindami simbolikas nepaslepsim. Zvelgiant i istorija, toks istorijos trinimas dar nei vienai tautai naudos nedave, pradedant romenais, baigiant vokieciais

Susitaikykim, ta simbolika musu tautos istorijos dalis, o kaip zinia istorijos jau nepakeisi, o slept irgi atrodo kvaila ir vaikiska. Daug geriau priimt istorija tokia, kokia jinai yra.

o tai gal sustatom atgal visus leninus, stalinus, jekaterinas ir dziaugiames sava istorija?
istorija istorijai, bet svetimus(okupacinius) simbolius eksponuot nera reikalo

[kostasas]

Visada galima vadovautis Italijos pavyzdžiu. Ten nacistinių užrašų nuimti negalima, kaip negalima ir jų restauruoti.

[ViR2]

Negative, as kalbu apie issaugojima, o ne atstatyma, kas yra du skirtingi dalykai

[Al1]

Sovietofobijas reikškite kitose tam skirtose temose.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Architektas apie Kauno tiltų pavadinimus: absurdas bado akis

http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...#axzz2A0g1leuo

Siūlymas Kleboniškio tiltą per Nerį pavadinti Alfonso Meškinio vardu Kaune sukėlė diskusijų. Česlovas Radzinauskas, Kazys Veverskis, Petras Vileišis, Vytautas Didysis – ar šių asmenybių vardai, suteikti tiltams, mieste prigijo?

Nedaug sakančios pavardės

Pastaraisiais metais pakeisti oficialūs kai kurių tiltų pavadinimai, suteikiant jiems žinomų asmenybių vardus, miestiečių ir toliau vadinami taip, kaip buvo įprasta, patogu ir suprantama.

Vytauto Didžiojo tiltas ir toliau daugeliui yra Aleksoto tiltas, Petro Vileišio tiltas – Vilijampolės. Išgirdę Česlovo Radzinausko pavardę, nemažai kauniečių nustemba: kas jis toks? Jo vardu pavadintą tiltą, kurį šis inžinierius statė, vietiniai vadina tiesiog Marvelės arba Lampėdžių tiltu.

Siūlymas Kleboniškio tiltą per Nerį pavadinti kito tiltų statytojo – Alfonso Meškinio vardu irgi sutinkamas prieštaringai.

Architektas urbanistas Alvydas Steponavičius neapsikentė: „Absurdas bado akis. Kauno tiltams suteikiami Č.Radzinausko, K.Veverskio, dabar dar A.Meškinio vardai. Kiek kauniečių žino šias pavardes?“

Architekto įsitikinimu, derėtų palikti tiltams Vakarinio, Šiaurinio, Raudondvario pavadinimus.

Užtektų lentelės

Kauno miesto savivaldybės Pavadinimų sumanymų ir atminimo įamžinimo komisijos pirmininkas Gediminas Budnikas prisipažino pirmą kartą girdintis, kad Kleboniškio tiltui siūlyta suteikti A.Meškinio vardą.

Komisijos sekretorė Dalia Paplauskienė „Kauno dienai“ patikslino, kad tokio siūlymo 2012 m. sausio pabaigoje išties būta, tačiau siūlytojams – Susisiekimo ministerijai – iškart atsakyta neigiamai.

„Iš karto rašėme atsakymą, kad yra priimtas miesto tarybos sprendimas, kuriuo vadovaujantis asmenų atminimas gali būti įamžinamas pastatų ir kitų objektų pavadinimuose praėjus ne mažiau kaip 10 metų po asmens mirties. A.Meškinis mirė 2004 m., taigi, praėję tik aštuoneri metai ir jau vien dėl to komisija negalėtų pritarti“, – paaiškino D.Paplauskienė.

G.Budniko teigimu, suteikti naujus pavadinimus seniems objektams dažniausiai siūlo politikai, kartais organizacijos. Galutinį sprendimą priima miesto taryba.

Komisijos pirmininko nuomone, vadinti tiltą jo statytojo vardu nebūtina, autoriaus pavardę galima įamžinti lentelėje ant paties tilto.

„Išties keistai atrodo. Jei žmogus pastatė daugiaaukštį namą, tai jis turėtų vadintis jo vardu?“ – samprotavo G.Budnikas.

Krikštatėviai – patys gyventojai

Tiltų istorijos žinovas ir inžinierius Henrikas Kebeikis įsitikinęs, kad tiltus reikia vadinti taip, kaip žmonės patys yra įpratę juos vadinti ir nepritaria jų pervardijimui. Juolab kad ne visada oficialus vardas yra tinkamas.

Pavyzdžiui, teigti, kad Aleksoto tiltui sugrąžintas Vytauto Didžiojo vardas, yra neteisinga. H.Kebeikis atkreipė dėmesį, kad iš 1930 m. statyto Vytauto Didžiojo tilto beveik nieko neliko. „Dabar stovi visiškai kitas tiltas. Suteikti jam Vytauto Didžiojo vardą buvo kai kurių superpatriotų noras pasirodyti prieš žmones, tačiau istorija iškraipoma. Dabartinis tiltas pastatytas Stalino nurodymu 1948 m., ant jo ir šiandien yra sovietinės simbolikos“, – aiškino pašnekovas.

Iš tilto per Nerį, kuris buvo pastatytas 1929 m. ir pavadintas inžinieriaus Petro Vileišio vardu, pasak H.Kebeikio, liko šiek tiek daugiau – kolonos.

K.Veverskio tiltas per Nevėžį (prie Raudondvario) taip pat buvo susprogdintas, jo neliko, todėl naujai pastatytą tiltą vėl vadinti K.Veverskio vardu, tiltų istorijos žinovo nuomone, nedera.

Panemunėje – poeto tiltas?

„Girdėjau, kad Panemunės tiltui norima suteikti Bernardo Brazdžionio vardą. Nesąmonė! Kuo jis čia dėtas?“ – retoriškai klausė H.Kebeikis. M.K.Čiurlionio tilto pavadinimą jis pateisina, nes tai tokio paties pavadinimo gatvės tęsinys.

Č.Radzinausko tiltas, H.Kebeikio įsitikinimu, yra statytojo vardu pavadintas pagrįstai. Juolab kad pavadinimas suteiktas tik užbaigus statybą. Kleboniškio tiltą pavadinti A.Meškinio vardu, pasak pašnekovo, irgi nebūtų klaida, nes, be šio tilto, jis yra pastatęs daugybę kitų.

„Sovietmečiu negalėjo tilto pavadinti A.Meškinio vardu, nes jis buvęs tremtinys. Be to, jis buvo gyvas“, – argumentavo tiltų istorijos entuziastas.

Pavadino kaip restoraną

H.Kebeikio teigimu, visame pasaulyje tiltai yra vadinami žymių žmonių vardais, tačiau jie turi būti susiję su tuo tiltu. Pavadinimai turi būti suteikiami vos pastačius, o pervardyti jau seniai stovinčius tiltus asmenybių vardais netikslinga, žmonėms sunku susiorientuoti, kur koks tiltas yra.

Kai kurių tiltų dar nėra ir neaišku, ar bus, o jie jau turi vardą. Antai Kėdainių tiltu neoficialiai vadinamas tiltas per Nemuną į Marvelę, kuris būtų Kėdainių gatvės tęsinys. Ar jį pastačius liktų toks pavadinimas – neaišku.

Su Kauno tiltų pavadinimais yra ir daugiau painiavos. Antai pėsčiųjų tilto per Nemuną į Panemunės šilą oficialus pavadinimas, bent jau jaunajai kartai, ko gero, skambės keistai. Tai Trijų mergelių tiltas – tokį pavadinimą 1988 m. statiniui suteikė tuometis vykdomasis komitetas. Jo pavadinimą padiktavo netoliese pastatytas garsus restoranas „Trys mergelės“.

J.Kairys niekuo dėtas

Tais pačiais metais pastatytas pėsčiųjų tiltas per Nemuno kanalą Kaune, jungiantis S.Daukanto pėsčiųjų gatvę ir Nemuno salą, oficialiai vadinamas S.Daukanto tiltu. Po to, kai po juo praskrido lakūnas Jurgis Kairys, tiltą imta vadinti jo vardu.

Internete netgi sklando informacija, kad tai tikras tilto pavadinimas.

Kai kurie žmonės ir nežino, kaip tiksliai reikėtų tiltą vadinti. Vis dėlto Pavadinimų sumanymų ir atminimo įamžinimo komisijos sekretorė patikino, kad vadintis J.Kairio vardu tiltas negali jau vien todėl, kad lakūnas yra gyvas.

Įamžins A.Brazausko atminimą?

Dauguma Lietuvos tiltų vadinami pagal vietovę, kur jie yra, tačiau yra ir turinčiųjų tokius pavadinimus, pagal kuriuos neįmanoma nustatyti, kur jie yra. Pavyzdžiui, Greimų, Lietuvos tūkstantmečio tiltai.

Sostinėje vos keletas tiltų yra įasmeninti: Karaliaus Mindaugo ir Liubarto (jauniausias kunigaikščio Gedimino sūnus). Kiti tiltai nusako jų vietą arba išvaizdą: Žaliasis, Baltasis, Geležinio vilko, Žvėryno, Lazdynų, Panerių, Gariūnų, Bernardinų, Paplaujos, Užupio, Dailės akademijos, Pilies, Antakalnio.

Tiesa, Vilniuje vieną iš esamų tiltų siūloma dedikuoti prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui. Šios idėjos oponentai stebisi – nė vieno ankstesnio Lietuvos prezidento atminimas nėra taip įamžintas.

[digital]

Po milijonus kainavusios rekonstrukcijos vėl griūva Aleksoto ir Vilijampolės tiltai

Kauno valdžia nesugeba prižiūrėti griūvančių tiltų. Dar daugiau, vos prieš keletą metų bendrai 24 milijonų pareikalavusi Aleksoto ir Vilijampolės tiltų rekonstrukcija tebuvo milžiniškų pinigų išmetimas į balą. Tokius kaltinimus laikinosios sostinės valdžiai sviedžia tiltų ekspertas ir inžinierius Henrikas Kebeikis.

[Linas]

Po milijonus kainavusios rekonstrukcijos vėl griūva Aleksoto ir Vilijampolės tiltai

Tas Kebeikis, matyt, neturi ką veikti: neremontuoja - rėkia, suremontuoja - vėl rėkia. Jei kažkur nusilupo dažai, tai nuo to nieko neatsitiks. Ar jau labai baisu, jei nuo namo kažkur atsilupa dažai? Nuo to namas tikrai negriūva, tas pats ir su tiltu. Gal nelabai gražu, bet tilto atsparumui tas neturi jokios įtakos. Čia manau politiniai interesai žmogeliui smegenis spaudžia, ypač prieš rinkimus, o "Vilniaus rytas" paslaugiai pasinaudoja tokiais klapčiukais.

[Gator]

Bet yra ir tiesos, kad ju nepriziuri, pavyzdziui Aleksoto tilte ilga laika nesviete (gal ir dabar nesviecia) keletas tu neoniniu stulpu. Atrodo graudziai, bet ilga laika stovi ir niekas nepasirupina.
O zodis "griuva" tai eilinis makulaturos burbulas apie Kauna.

[GYARD-P]

Bet yra ir tiesos, kad ju nepriziuri, pavyzdziui Aleksoto tilte ilga laika nesviete (gal ir dabar nesviecia) keletas tu neoniniu stulpu. Atrodo graudziai, bet ilga laika stovi ir niekas nepasirupina.
O zodis "griuva" tai eilinis makulaturos burbulas apie Kauna.

Bet kad minėtų tiltų nevalo tai faktas. O kaip žinia kur purvas, suodžiai, ten ilgiau drėgmė užsilaiko, ankščiau korozija prasideda. Abiejų tiltų turėklų dažai akivaizdžiai atsilupinėję.

[Romas]

Architektas apie Kauno tiltų pavadinimus: absurdas bado akis

http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...do-akis-454604

Dar vienas anekdotas



Kauno diena 2012.11.28
Jurgita Šakienė

Kleboniškio tiltas pakrikštytas A. Meškinio vardu

Bevardis tiltas Kaune, automagistralėje Vilnius-Klaipėda, nuo gruodžio vadinsis jo statytojo inžinieriaus Alfonso Meškinio vardu. Iki šiol prie Kleboniškio miškelio esantis tiltas dažnai vadintas Kleboniškio tiltu.

"Ministerijai tiko ir neoficialusis tilto pavadinimas – Kleboniškio, bet buvo ieškoma, kaip pagerbti inžinierių A. Meškinį. Tai nėra bandymas primesti visuomenei kitą pavadinimą, o būdas pagerbti žmogų, prisiminti visuomenei jo darbą, nuopelnus“, – portalui kaunodiena.lt teigė Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis.

Ministerijos atstovų teigimu, suteikti tiltui A. Meškinio vardą prašė grupė Lietuvos Respublikos Seimo narių, Lietuvos Respublikos garbės kelininkai, Vilniaus ir Kauno tiltų statytojai.

Ministerija pažymi, kad A.Meškinis buvo ne tik vienas žymiausių Lietuvos tiltų statytojų, bet rezistencijos ir Sąjūdžio dalyvis, karys-savanoris.
Architektas urbanistas Alvydas Steponavičius idėją pavadinti tiltus kauniečiams mažai žinomų inžinierių vardais yra pavadinęs absurdiška. Sužinojęs, kad Kleboniškio tiltui oficialiai suteiktas jo statytojo vardas, A. Steponavičius pritrūko žodžių. „Vajė... Vieną sykį reikia pabaigti tuos dalykus“, – portalui kaunodiena.lt piktinosi architektas.

Tiltas buvo pastatytas 1964 metais, naudojant pažangiausias to meto tiltų statybos technologijas. Vėliau greta 337 metrų ilgio tilto buvo pastatytas dar vienas panašios konstrukcijos tiltas. Visiems darbams vadovavo A.Meškinis, o darbus atliko didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“.

2009 metų pradžioje dėl didelio eismo Vilnius- Klaipėda automagistralėje intensyvumo ir prastų oro sąlygų įgriuvo vienas iš dviejų Kleboniškio tiltų. Nuo to laiko tiltas kasmet paremontuojamas.

http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...o-vardu-463435

[Mørtã]

/\ „Vajė... Vieną sykį reikia pabaigti tuos dalykus“

[spirit]

Ar čia aš vienas nesuprantu tų pervadinimų prasmės?

[qwerty_]

Tiltas per Jiesią prie Rokų, kelyje Garliava - Kauno HE.