Šaltinis:- http://www.wrzeszcz.info.pl/page.php?id=2763
-
Kavarskas. Turėtų būti apie 1927 - 1928 m. tuo metu buvo užbaigti bažnyčios bokšto atstatymo darbai.
Šaltinis: http://www.kablys.com/Komentuoti:
-
Kauno autobusų stotis Nemuno g. 1929m. (Kauno apskrities viešoji biblioteka).
Autobuso reklama 1928m. spaudoje.
Komentuoti:
-
Dyzelinis tramvajus tarpuakrio Vilniuje - pigutkowka. Taip pavadintas, nes kažkokio pono Pigutkowskio, įstačiusio arklių traukiamam tramvajui vidaus degimo varikliukus, teikta paslauga. O gal kilo nuo žodžio pigu?
Fone matyt kita komunikacja miejska (suprask VT) forma- autobusai.
Komentuoti:
-
Maršalas Józef Piłsudski (Juzefas Pilsudskis) mirė 1935.05.12 Varšuvoje. Palaidotas Krokuvoje, Vavelyje. Smegenys buvo tyrinėtos Vilniuje ir palaidotos Varšuvoje. Jo širdis palaidota Vilniaus Rasų kapinėse. Kartu palaidota ir motina Maria Piłsudska. Širdies laidojimo ceremonija įvyko tik 1936 metais.
J.Pilsudskio motina buvo lietuvė. J.Piłsudskio motina buvo palaidota Molėtų r., Suginčiuose (Suginty).
J.Piłsudskio motinos (taip pat jo brolio ir sesers) palaikų perdavimo Lenkijos pareigūnams ceremonija prie demarkacinės linijos įvyko praėjus 3 savaitėms po J.Piłsudskio mirties. Nežinia kur tai vyko - Molėtų plente tarp Giedraičių ir Paberžės, ar Ukmergės plente tarp Širvintų ir Maišiagalos.
Foto W.Dobrowolski, 1935.06
Lietuvos pusė
Lenkijos pusė
Laidotuvių procesija
http://audiovis.nac.gov.pl/obraz/243...5e515fa63a0bf/Komentuoti:
-
[LT] Seni automobiliai Lietuvoje (iki 1944)
Kuriama atskira tema nuotraukoms su automobiliais iki 1944 metų dabartinėje Lietuvos teritorijoje (įskaitant Vilniaus ir Klaipėdos kraštus nepriklausomai nuo to kam tuo metu jie priklausė). Kadangi Lietuvos automobilizmo lygis iki II pasaulinio karo buvo itin žemas, tai vienoje temoje tinka lengųjų ir krovininių automobilių, autobusų bei motociklų nuotraukos.
Pradžiai - šiek tiek automobilizmo statistikos.
Lietuvos automobilizmo lygis buvo kelis mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje.
Automobilių skaičius 1940-1941 m..
Tie patys duomenys - grafike
Šaltinis: Ostland Stressennetzt iš Vokietijos 1941-1942 m. parengto Ostlando atlaso
www.mapywig.org
Ostland Strassennetzt 1941-1942
Baltijos šalių kelių tinklas su automobilių šalių statistika
Šaltinis: Ostland Stressentzt iš Vokietijos 1941-1942 m. parengto Ostlando atlaso
www.mapywig.org
Automobilizmo Lietuvoje neskatino ir prastos kokybės keliai.
Kelių tinklas buvo paveldėtas iš carinės Rusijos. Kelių tinklo pagrindas buvo XIX a. nutiesti plentai:
S.Peterburgas - Zarasai - Kaunas - Marijampolė - Suvalkai - Varšuva;
S.Peterburgas - Ryga - Joniškis - Šiauliai - Kelmė - Tauragė - Tilžė - Karaliaučius.
Geresni keliai buvo tik Užnemunėje, kur caro Rusija tiesė strateginius plentus, Klaipėdos krašte bei Vilniaus krašte, kur Lenkijos valdžia tarpuakryje spėjo nutiesti nemažai plentų iš Vilniaus.
Visur kitur iš esmės buvo žvyrkeliai bei gruntkeliai, dažnai sunkiai išvažiuojami pavasarį ir rudėnį
Prieš pat II pasaulinį karą Lietuvoje buvo nutiesti du plentai:
1939 m. Žemaičių plentas. Kaunas - Ariogala - Raseiniai - Kryžkalnis - Rietavas - Gargždai;
1940 m. Aukštaičių plentas. Cinkiškis - Kėdainiai - Panevėžys - Biržai
Tarpukario žemėlapiuose jie dar nebuvo rodomi.
Lietuvos kelių žemėlapis
Šaltinis: Ostland Strassenetzt iš Vokietijos 1941-1942 m. parengto Ostlando atlaso
www.mapywig.org
Sukurta nauja tema 2019.03.10. pataisyta 2019.03.16Paskutinis taisė Romas; 2019.03.16, 07:43. Priežastis: Sukurta nauja tema 2019.03.10, pataisyta 2019.03.16
Komentuoti: