Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[AT. CH] Austrijos ir Šveicarijos keliai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Zefyras
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Austrijos ir Šveicarijos pasienis eina per aukštas alpes ir ten nėra jokių didesnių miestų ir poreikio tiesti tiesioginio greitkelio. Bet čia tikrai keista, kodėl jo nėra, ypač dar matant, kad nuo Brno eina greitkelis iki Bartislavos, kuri n kartų mažesnė už Vieną, ir net neminint, kad pro Vieną eina kelias link alpių ar Italijos. Čia kur kas didesnis apsileidimas nei kad pas mus buvo, kol neturėjom greitkelio iki Pl sienos, vis tik šalys, miestai daug kartų didesni ir tranzitinio eismo intensyvumas žymiai didesnis.
    Prahos-Brno-Bratislavos greitkelis nutiestas dar Čekoslovakijos laikais, nes akivaizdu kad reikia sujungti tris didžiausius šalies miestus.

    Atkarpoje tarp Brno ir Austrijos pasienio problematiškos vietos yra Dyjės (Novė Mlynų) užtvankos kirtimas ir saugoma gamtinė teritorija (Palavos kalnagūbris). Be to, tos apylinkės yra Moravijos vyno kraštas, turbūt visokių alternatyvų ieškojimas atsiremia į įvairių grupių sukiršinimą.

    Austrijos ir Šveicarijos pasienis bent jau tarp Lichtenšteino ir Konstanco ežero eina Reino upe, dėl to keista kad nėra sujungimo tarp dviejų lygiagrečių magistralių - austriškos A14 ir šveicariškos A13.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė PoDV Rodyti pranešimą

    Čekijos-Austrijos pasienis vis dar neturi nei vienos autostrados jungties. Nors Austrija neturi greitkelio jungties ir su Šveicarija, bet ten matyt nėra 100% noro užbaigti nedidelės atkarpėlės tarp Šveicarijos ir Austrijos. Su Čekija poreikis didesnis, ypač Brno-Viena atkarpai ir bendrai manau vis dar jaučiasi tiesiog geležinės uždangos palikimas. Mažai priežasčių kodėl ten nėra išvystytų greitkelių. Jungtų esminius miestus Praha-Linz ir Brno-Vienna.
    Austrijos ir Šveicarijos pasienis eina per aukštas alpes ir ten nėra jokių didesnių miestų ir poreikio tiesti tiesioginio greitkelio. Bet čia tikrai keista, kodėl jo nėra, ypač dar matant, kad nuo Brno eina greitkelis iki Bartislavos, kuri n kartų mažesnė už Vieną, ir net neminint, kad pro Vieną eina kelias link alpių ar Italijos. Čia kur kas didesnis apsileidimas nei kad pas mus buvo, kol neturėjom greitkelio iki Pl sienos, vis tik šalys, miestai daug kartų didesni ir tranzitinio eismo intensyvumas žymiai didesnis.
    Paskutinis taisė Lettered; 2025.11.05, 12:12.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Ties Tauka prasukome iš pagrindinio kelio į vietinį keliuką Slovėnijos pasienyje
    Foto 2024.05




    Nuorodą į Dreiländerdeck (trijų sienų sankirtą).


    Mes tą vietą pasiekėme iš Slovėnijos teritorijos - ten patogesnis privažiavimas be iparkavimas ir grieičiau galima užkopti




    Įdomu, ką reiškia taip papuošti medžiai. Jų matėme ne tik Austrijoje, bet ir Slovėnijoje, Vengrijoje, Slovakioje. Gal taip švenčiamos Sekminės.






    Sankt Martin an der Raab. Šiame miestelyje pasukome link Vengrijos


    Vietinia keliais link pasienio visiškai neprimena Austrijos


    Lopas ant lopo


    Neumarkt an der Raab - paskutinis Austrijos kaimas




    Turbūt senasis Austrijos pasienio punktas


    Čia austriškas kelias atrodo kaip koks mūsų Rūdninkų girioje esantis KK105 ar buvęs KK176


    Austrijos - Vengrijos siena Neumarkt - Alsószölnök


    Žvilgsnis link Austrijos


    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Pajudinu 8 metus nejudinjtą temą.
    Iš trijų sienų sankirtos grįžome per Austrijos Burenlando teritoriją
    Apie 18 km nuo Slovėnijos - Austrijos sienos Kuzma / Bonisdorf ir Austrijos - Vengrijos sienos Neumarkt - Alsószölnök

    www.mapy.cz

    Foto 2024.05






    Kelias B58 iki Jennersdorfo






    Komentuoti:


  • Mexas
    replied
    Parašė Plents Rodyti pranešimą
    Vokiečiai kontroliuoja visus įvažiuojančius iš Austrijos, nes pabėgėliai tokiu maršrutu atvyksta/juda.
    Keista, jei austrai įvedė kontrolę įvažiuojantiems iš Vokietijos, nes pabėgėliai tokiu maršrutu nejuda.
    Jei kontrolę tikrai įvedė, tai šeštadieniais bus dideli kamščiai.
    Paklausysim radijo OE3 ir sužinosim.
    http://www.ekspertai.eu/austrija-sus...enio-kontrole/

    Komentuoti:


  • Plents
    replied
    Vokiečiai kontroliuoja visus įvažiuojančius iš Austrijos, nes pabėgėliai tokiu maršrutu atvyksta/juda.
    Keista, jei austrai įvedė kontrolę įvažiuojantiems iš Vokietijos, nes pabėgėliai tokiu maršrutu nejuda.
    Jei kontrolę tikrai įvedė, tai šeštadieniais bus dideli kamščiai.
    Paklausysim radijo OE3 ir sužinosim.

    Komentuoti:


  • Mexas
    replied
    Jei vaziuosite sia savaite per Austrijos siena parasykite kokia situacija, kiek skaiciau nuo siandien Austrai pradejo sienu kontrole.

    Komentuoti:


  • Lienzer
    replied
    Parašė Mexas Rodyti pranešimą
    Dekui uz atsakyma.
    Kaip tik irgi radau info tuo klausimu.
    http://www.asfinag.at/documents/1018...5_f_web_EN.pdf
    Sitas saltinis oficialus ir tikslesnis - ten dar zemelapyje parodyta ir kur yra atskiro apmokestinimo atkarpos, pvz., Brenner'is

    Komentuoti:


  • Mexas
    replied
    Dekui uz atsakyma.
    Kaip tik irgi radau info tuo klausimu.
    http://www.asfinag.at/documents/1018...5_f_web_EN.pdf

    Komentuoti:


  • Fulgur
    replied
    Autobahnen and Schnellstraßen reikalauja vinjetės. Čia jų žemėlapis ir paaiškinimai.

    Komentuoti:


  • Mexas
    replied
    Austrijoje vinjete reikalinga tik vaziuojant autostradomis ir greitkeliais?

    Komentuoti:


  • Bmweda
    replied
    Parašė Lienzer Rodyti pranešimą
    Dar pridėčiau ir kelių apmokėjimo sistemos efektyvumą.
    Efektyvumas dar padidėtų, jei vinjetė taptų elektroninė kaip Vengrijoj.

    Komentuoti:


  • Lienzer
    replied
    Parašė Fulgur Rodyti pranešimą
    Eismo organizavimo požiūriu Austrijos keliai galėtų būti siektinas pavyzdys. Labiausiai man patikę sprendimai:
    1) 100 kmh užmiestyje vienos juostos kelyje. Kur reikia - ribojamas greitis pastiprinant žiedais, fotokameromis, įvažiavimo susiaurėjimais. Kelių vingiuotumas daug didesni nei Lietuvoje;
    2) gana daug vienos juostos kelių per miestelius yra taip sutvarkyti, kad judėti per juos galima 80 kmh. Pėstieji nukreipiami virš arba po keliais; kiemų išvažiavimai - per mažesnes gatves;
    3) Autostrados yra gana kompaktiškos, skiriamoji juosta yra siaura, tačiau fiziškai tvirtai atskirtos skirtingos kryptys;
    4) ženkluose žymimi kelių numeriai;
    5) jei kelias keturių juostų, jas stengiamasi išlaikyti ir laikinų apribojimų metu (remontai ir pan.);
    6) ženklų yra tiek kiek reikia;
    7) magistralinių kelių atkarpos ties miestais sutvarkytos greitam eismui (pvz. 100 kmh; 120 kmh).

    Jei kas važiuosite į mokamą gražiųjį Grosgloknerio kelią (vok. Großglockner-Hochalpenstraße), pakeliui yra neblogas tipiško austrų kelios pavyzdys - 311 kelio atkarpa Lofer-Zell am See arba 165 atkarpa Zell am See - Mittersill

    Dar pridėčiau ir kelių apmokėjimo sistemos efektyvumą. Vinjetė kainuoja sąlyginai nedaug (ypač turint mintyje šalies kalnuotumą ir iš to sekančią atitinakamą greitkelių statybos kainą) ir nereik gaišti laiko mokant už greitkelius prie šlagbaumų. Austrijoje papildomi mokesčiai prie to, ką jau sumokate už vinjetę (http://www.asfinag.at/maut/vignette) taikomi tik atskirose sudetingose atkarpose (pvz., Brenner pass), kurių visoje šalyje yra nedaug (aišku, dar papildomai kainuoja iš esmės tik turistų naudojamos trasos vaizdingose vietose, pvz., tas pats Grossglockner).
    Be to, toks mokėjimo už kelią variantas yra daug efektyvesnis - FR ir IT keliuose vien tik kiek investuota į apmokėjimo už kelius punktus - jiems statomi atskiri viadukai, taip pat išlaikomi žmonės. Nors neteko skaityti tikslių duomenų, bet spėčiau, kad FR, IT bent 30% sumos sumokamos už kelius panaudojama apmokėjimo infrastruktūrai palaikyti.

    Komentuoti:


  • Fulgur
    replied
    Eismo organizavimo požiūriu Austrijos keliai galėtų būti siektinas pavyzdys. Labiausiai man patikę sprendimai:
    1) 100 kmh užmiestyje vienos juostos kelyje. Kur reikia - ribojamas greitis pastiprinant žiedais, fotokameromis, įvažiavimo susiaurėjimais. Kelių vingiuotumas daug didesni nei Lietuvoje;
    2) gana daug vienos juostos kelių per miestelius yra taip sutvarkyti, kad judėti per juos galima 80 kmh. Pėstieji nukreipiami virš arba po keliais; kiemų išvažiavimai - per mažesnes gatves;
    3) Autostrados yra gana kompaktiškos, skiriamoji juosta yra siaura, tačiau fiziškai tvirtai atskirtos skirtingos kryptys;
    4) ženkluose žymimi kelių numeriai;
    5) jei kelias keturių juostų, jas stengiamasi išlaikyti ir laikinų apribojimų metu (remontai ir pan.);
    6) ženklų yra tiek kiek reikia;
    7) magistralinių kelių atkarpos ties miestais sutvarkytos greitam eismui (pvz. 100 kmh; 120 kmh).

    Jei kas važiuosite į mokamą gražiųjį Grosgloknerio kelią (vok. Großglockner-Hochalpenstraße), pakeliui yra neblogas tipiško austrų kelios pavyzdys - 311 kelio atkarpa Lofer-Zell am See arba 165 atkarpa Zell am See - Mittersill
    Paskutinis taisė Fulgur; 2015.07.20, 13:00.

    Komentuoti:


  • Doncius75
    replied
    Breneris

    Ir baigiant su nuotraukom iš Austrijos - ta pati Brenerio perėja 2011 metų birželį.

    1-2. Kamštis prasidėjo iškart už Insbruko, kylant Europabrucke ir mokėjimų punktų link. Ši nuotrauka - iškart sumokėjus 8 Eurus. 8 mokėjimo būdelių eilės susijungia į dvi. Chaosas.





    3. Atrodė, vėliau kamštis sklaidosi, ypač, kai pravažiavom vidury kelio užstrigusį lenką. Bet tai buvo apgaulingas pojūtis.



    4. Kamštis tęsėsi ir Italijoj - iki pat pirmo mokėjimo punkto (kortelių paėmimo) Vipiteno. Bendras Brenerio perėjos ilgis nuo Insbruko mokėjimo būdelės iki Vipiteno būdelės - 42 km. Jį įveikėm per 3 val.



    Kely buvo užstrigę kaip sakoma "deti vsech narodov". Bet graudžiausi vaizdai buvo jau Italijos greitkely, pirmoj poilsio aikštelėj prie tualetų. Pusė Europos spaudė viską savy 3 valandas ir nebegalėjo kentėt... Kai kam teko mint dar apie 30 km iki sekančios aikštelės, nes pati pirmoji buvo užkimšta kaip ir visas Breneris

    Žodžiu, važiuojant šia bene vienintele gera perėja į Italiją iš Vidurio Europos, reikia labai žiūrėt kalendorių ir laiką. Mes papuolėm šeštadienio dieną. Rezultatas apgailėtinas.
    Paskutinis taisė digital; 2024.12.02, 16:58.

    Komentuoti:


  • Doncius75
    replied
    2009 m. tarp Bišofshofeno ir Halštato

    Per tas pačias atostogas kiek pasimalėm po Zalcburgo žemę.

    Krašto kelias iš Bišofshofeno į Halštatą:





    Halštatas - tikrai vertas dėmesio miestelis prie ežero.

    Paskutinis taisė digital; 2024.12.02, 16:58.

    Komentuoti:


  • Doncius75
    replied
    2009 m. A10

    Pakeliui namo pro Salzburgo žemę.

    A10



    A10 prie pat Tauerntunnel



    A10 artėjant prie Zalcburgo





    A10 vaizdas nuo Eisriesenwelt





    O štai toks keliukas veda į tą minėtą Eisriesen (Ledo urvai):



    Deja, nuotraukų iš tų serpantinų nėra. Važiavau pirmu bėgiu, stipriai įsikibęs vairą.
    Paskutinis taisė digital; 2024.12.02, 16:54.

    Komentuoti:


  • Doncius75
    replied
    Austrijos keliais

    Kadangi B7 ir A5 kelio nuotraukų įdėjo Romas, šiek tiek padrikų kitų kelių vaizdų:

    2008 m. vasara.
    A1. Tarp Vienos ir Linco.


    A1. Artėjant prie Mondsee poilsio aikštelės


    A1. Posūkis į Mondsee aikštelę. Puiki vieta, neblogas restoranėlis.


    A12. Artėjant prie Insbruko






    A13. Brenerio perėja (Italijos link)





    Paskutinis taisė digital; 2024.12.02, 16:52. Priežastis: atkurtos nuotraukos

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Atkeltos Jono nuotraukos su Alpių keliais iš temos Kelionė po Alpes 2011 (CH, AT, DE, IT)
    Tiesą sakant, kai dar pernai pamačiau tas puikias nuotraukas, kilo mintis kurti atskirą temą šių dviejų šalių keliams.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    A13 autostrada Šveicarijoje



    Kiti keliai Šveicarijoje kertant Alpes







    Seni kabrioletai ir avys

    Komentuoti:

Working...
X