Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Arunasx]

Ministras: baigiami diegti išmanieji skaitikliai kasmet sutaupo 20 mln. eurų ESO lėšų https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...-euru-eso-lesu

„Per metus iki 20 mln. eurų buvo sutaupymas, čia konkrečiu laikotarpiu – nuo 2022-ųjų iki 2023-ųjų vidurio. Tai susiję su reikšmingai sumažėjusiais ESO operaciniais kaštais, inžinierių darbo užmokesčiai, kiti dalykai, kur būdavo reikalingas papildomas darbo krūvis“, – BNS penktadienį sakė Ž. Vaičiūnas. Anot jo, maždaug tokią sumą išmanieji skaitikliai ESO leidžia sutaupyti kasmet.
„Kadangi ESO yra reguliuojama veikla, tai reiškia mažesnes ESO sąnaudas ir galiausiai tai neturi įtakos elektros kainai. (...) Tai svarbu ir žiūrint į priekį, nes darbo užmokestis laikui bėgant auga, tai automatizacija ir išmanizacija yra ilgalaike prasme naudinga vartotojams“, – aiškino ministras.
Taip jis kalbėjo ESO jau įdiegus 1,3 mln. naujos kartos skaitiklių ir gruodžio 31-ąją užbaigiant pirmąjį jų diegimo etapą.
„Iš esmės galime konstatuoti, kad šitas projektas savo apimtimi jau yra įgyvendintas. Toliau yra toks aptarnavimas, eigoje keitimas skaitiklių, kuris nebus masinis, tai yra masinis diegimas praktiškai šiandien užbaigiamas“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Jo teigimu, šiuo metu išmaniaisiais skaitikliais apskaitoma apie 90 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros, jie įdiegti 66 proc. šalies vartotojų. Jis sakė, kad bendri šio didžiausio Baltijos šalyse išmaniosios apskaitos projekto kaštai siekia 147 mln. eurų.
ESO kitąmet pradedant antrąjį skaitiklių diegimo etapą, per kelerius metus bus įdiegta dar apie 700 tūkst. tokių skaitiklių už maždaug 48 mln. eurų, lapkritį skelbė operatorė.

Manau tai gerai padeda tiksliai matyti suvartojimą kai vyksta AEI intensyvi plėtra.

[digital]

Naujausiu elektros balansavimo rinkos dalyviu tapo 19 MW galios virtuali elektrinė

Prie elektros balansavimo rinkos prisijungs nauja šių paslaugų teikėja „Energy balancing“, naudojantis virtualią elektrinę, pranešė „Litgrid“. Šiuo metu balansavimo paslaugas taip pat teikia trys saulės parkai.

Anot pranešimo, „Litgrid“ atliko bandymus su „Energy balancing“ naudojant tris saulės elektrines, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 19 megavatų (MW). Atlikus bandymus buvo išduoti protokolai, leidžiantys teikti automatinio dažnio atkūrimo rezervo (aFRR) ir rankinio dažnio atkūrimo rezervo (mFRR) paslaugas.

Donatas Matelionis, „Litgrid“ sistemos valdymo departamento vadovas, sako, kad kiekvieno naujo dalyvio prisijungimas prie šios rinkos didina visos rinkos efektyvumą ir sistemos stabilumą.

„Energijos balansavimo paslaugų poreikis auga ir toliau didės, Lietuvai siekiant visą reikiamą elektros energiją pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių (...), todėl tikimės, kad tokių paslaugų apimtis ateityje plėsis“, – pranešime teigė D. Matelionis.

„Artimiausiu metu planuojame prijungti dar septynias saulės ir keturias vėjo elektrines, pasiekdami virš 100 MW krepšelį“, – teigė Arnas Laucevičius, „Energy Balancing“ vadovas.

Šiuo metu balansavimo paslaugas taip pat teikia trys saulės parkai, prijungti prie elektros perdavimo tinklo. Bendras jų paslaugų pajėgumas siekia iki 139 MW.

[Tomas]

O kodėl nepaminėta, kad virtuali elektrinė į rinką įjungta per blokčeiną?

[gerietis]

Ministro verbaliniai sugebėjimai tai BBD. Arba žurnalisto. Arba vienas iš dviejų.

tai reiškia mažesnes ESO sąnaudas ir galiausiai tai neturi įtakos elektros kainai<.......> naudinga vartotojams

. Tai vartotojams naudinga kad nepinga elektra dėl sąnaudų mažėjimo?

Toliau yra toks aptarnavimas

Toks? Koks?

[transpondster]

Ministro verbaliniai sugebėjimai tai BBD. Arba žurnalisto. Arba vienas iš dviejų.

. Tai vartotojams naudinga kad nepinga elektra dėl sąnaudų mažėjimo?


Toks? Koks?

negi taip sunku suprast skaitiklių diegimo kainą kompensuoja sumažėjusios priežiūros išlaidos todėl galutinė įtaką kainai yra ~0.

[gerietis]

negi taip sunku suprast skaitiklių diegimo kainą kompensuoja sumažėjusios priežiūros išlaidos todėl galutinė įtaką kainai yra ~0.

Ačiū, žinosiu kad 0 yra nauda.

[transpondster]

Ačiū, žinosiu kad 0 yra nauda.

įtaka kainai yra ~0, nauda kad nereikia kas mėnesį gaišt laiko nurašinėjant, deklaruojant skaičiukų.

[Arunasx]

„Litgrid“ prie tinklo prijungė antrą komercinį elektros kaupiklių parką https://www.vz.lt

Trakų rajone prie perdavimo tinklo prijungtas antrasis ir kol kas didžiausias komercinis elektros kaupimo baterijų parkas „Vilnius BESS“. Kaip šeštadienį pranešė perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, bendrovė „E energija“ pradėjo bandomąją 65 megavatų (MW) įrengtosios galios kaupiklių sistemos eksploataciją, jo komercinė veikla suplanuota 2026-ųjų pradžioje.
„Litgrid“ Atsinaujinančių išteklių centro vadovas Ignas Junevičius sako, kad per metus tokių baterijų parkų bus prijungta daugiau.
„Šis baterijų parkas – kol kas didžiausia bandomąją eksploataciją pradėjusi komercinė baterijų sistema mūsų tinkle, tačiau per artimiausius metus dar maždaug 10 projektų turėtų prisijungti prie elektros perdavimo tinklo“, – pranešime sakė I. Junevičius.
„E energija“ įmonių grupės vadovas Saulius Jurgelėnas pranešime sakė, kad įmonė toliau plėtoja dar tris baterijų parkus, kurių bendra instaliuota galia sieks 122 MW.
Anot „Litgrid“, energijos kaupimo įrenginiai prisideda prie elektros sistemos stabilumo ir balanso užtikrinimo, vis daugiau elektros gaminant iš atsinaujinančių išteklių.
Gruodžio pradžioje pirmuoju komerciniu prie tinklo prijungtu parku tapo 41 MW leistinos galios bei 107,3 MWh talpos parkas Kaišiadorių rajone, kurį vysto bendrovė „Vėjo galia“.
Lietuvoje prie perdavimo tinklo taip pat prijungti keturi 200 MW galios ir 200 MWh talpos valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Epso-G“ antrinės įmonės „Energy cells“ kaupiklių parkai. Sudėjus prie skirstomojo ir perdavimo tinklo prijungtus kaupiklius Lietuvoje iš viso instaliuota 519 MW leistinos galios bei 593 MWh talpos kaupiklių.

[Arunasx]

Elektros kainos per savaitę ūgtelėjo 11%, Elektrėnų bloko remontas baigtas anksčiau nei planuota https://www.vz.lt

„Praėjusią savaitę elektros kainas lėmė nurimęs vėjas, išaugęs elektros vartojimas ir „NordBalt“ jungties atjungimas. Viena vertus, augo šiluminių elektrinių gamyba, nes anksčiau nei planuota baigtas Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo bloko remontas. Kita vertus, nuo penktadienio iki šeštadienio dėl remonto darbų Švedijos pusėje buvo neprieinama „NordBalt“ elektros jungtis. Nepaisant to, vidutinė savaitės kaina išliko gana stabili“, – sako Deividas Šikšnys, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas.

[gerietis]

Ignitis grupė baterizuojasi. Planuoja iš viso ~600 MWh.

[Arunasx]

Užstrigusiems AEI projektams gelbėti – margas pluoštas siūlymų https://www.vz.lt

Šalies atsinaujinančiųjų išteklių energetika patiria iššūkius – dėl gamybos bei vartojimo disbalanso ir nuo 2022 m. piko dramatiškai sumažėjusių elektros kainų nauji projektai stringa. Problemoms sektoriuje aptarti gruodžio viduryje Energetikos ministerijoje vykusiame susitikime išsakyta įvairių idėjų – tarp jų kainų skirtumo sutarčių (CfD) aukcionai ar galimybė pakeisti vienos technologijos projektą kitu.
Energetikos ministerijoje gruodžio 18 d. vykusiame susitikime dalyvavęs Aistis Radavičius, UAB „Renwise“ plėtros vadovas, pasakoja išgirdęs, kad didelės dalies 2022 m. sustabdytų atsinaujinančiųjų išteklių projektų plėtros leidimai baigiasi 2027 m. Tuo metu buvo prisiimti įsipareigojimai iš plėtotojų pusės, o saulės ir vėjo jėgainių gaminamos elektros kainos buvo labai didelės. Šiandien nemažos dalies tokių projektų plėtoti finansiškai neapsimoka.
„Kai buvo poreikis didinti gamybą, visi puolė investuoti. Reikėjo žingsnio iš Vyriausybės pusės kokiu nors būdu pagelbėti tiems užstrigusiems projektams, kuriems rinkos sąlygos nėra tinkamos, o jų finansavimas iš bankų praktiškai neįmanomas. Ministerija pasiūlė tam tikras geras priemones – lankstumą ir teisinius pokyčius dėl prievolių užtikrinimo prasitęsti plėtros leidimą“, – sako A. Radavičius. – Dabar saulės energijos pardavimo kaina yra mažesnė negu LCOE (liet. energijos technologijų elektros gamybos savikaina), ir niekas nepriima sprendimo plėtoti tokių projektų. Reikia arba mažinti LCOE, arba kelti pardavimo kainą.“

[transpondster]

^ Labai rimti viarslynykai, jei manė kad elektros kaina bus kaip 2022 ar 23...

[Arunasx]

Atšuoliuoja kaupiklių metas: „Litgrid“ gavo paraiškų 4,1 GW bendros galios parkams www.vz.lt

Saulės ir vėjo energetikai sprendžiant iššūkį, kaip toliau vystyti projektus esant žemoms elektros kainoms, didžiausią judesį atsinaujinančios energetikos segmente artimiausiu metu kels kaupiklių parkai. Apie tokių parkų įrengimą iki 2030 m. svarsto 87 bendrovės.
„Litgrid“ iki 2030 m. iš viso yra gavę 87 vystytojų paraiškas įrengti 4.108 MW (4.1 GW) galios ir 9.378 MWh talpos kaupimo įrenginių, VŽ nurodė Ignas Junevičius, „Litgrid“ Atsinaujinančių išteklių centro vadovas.
„Dviejų vystytojų – „Vėjo galia“ (53,6 MW ir 107,3 MWh) ir „E energija“ (65 MW ir 130 MWh) – kaupiklių parkai jau prijungti prie Lietuvos perdavimo tinklo bandomosios eksploatacijos režimu“, – komentavo jis.

[Eidvis]

Turbūt jau galima pradėti fiksuoti ne tik saulės ir vėjo, bet ir baterijų elektros generacijos rekordus. Aišku svarbiausia yra ne redordai, o tų baterijų talpa, visgi rekordai ir apie talpą kai ką pasako. Pagal entsoe baterijų elektros generacijos rekordas Lietuvoje lapkritį buvo 40 MW, o gruodžio 23 d. jau 70MW fiksavo.

Tuo pačiu ir vėjo rekordą galim atnaujinti, nes buvo įvektas dar vienas 'šimtukas': 1724MW.

[suoliuojantis]

Atšuoliuoja kaupiklių metas: „Litgrid“ gavo paraiškų [B]4,1 GW

Šito labai reikia. Nes jau šiemet akivaizdžiai (besidžiaugiant visais generacijos rekordais reikia nepamiršti) matosi: eksportuojam pigiai (nes eksportuojam kai turim AEI perteklių, o ji dažniausiai turi tuo metu visi), o importuojam brangiai (nes to pertekliaus tada visi neturi). Prieš kelias dienas pas Nagevičių buvo gera schema pateikta (iš Nagevičiaus FB):



Bet kartu tai rodo ir tą rebusą kuri Europa sprendžia palyginus su tais pasaulio regionais kurie tiesiog turi daug iškastinio kuro: kiekviena investicija turi savo kaštus ir visos investicijos turi atsipirkti, o už tai visada sumokės vartotojas. Mūsų ir taip sudėtinga sistema - vėjas, saulė, kaupikliai, ir vis tiek ir dujinės generacijos reikės rezerve laikyti (ir Baltijos šalyse reikės papildomai dar ir tokių generatorių pastatyti). Nelabai ką ir galime čia padaryti, nes skirtingai nei pagrindiniai konkurentai Europoje neturime didelių iškastinio kuro išteklių ...

Tai dar būtų nieko jei Europai nereikėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Ir jei ES situacija tokia (In the EU, renewables are the leading electricity source (around 47%), followed by nuclear (~23%) and fossil fuels (~29%), with wind and solar driving renewable growth, while gas and coal usage declines), tai JAV tokia (U.S. electricity mix was led by Natural Gas (around 43%), followed by Renewables (21%), Nuclear (19%), and Coal (16%), with small contributions from petroleum and other sources.), o Kinijoje tokia ( China's electricity generation relies heavily on coal (around 54-61%), but renewables are rapidly growing, with hydropower being the largest clean source (around 13-15%), and wind and solar combined reaching significant shares (over 18% in 2024), alongside growing nuclear power, pushing non-fossil fuels towards 38-40% of the mix.).

[Savitarnos kasa]

Reiktų paminėti jog kuo daugiau kaupiklių Lietuvoje, tuo daugiau prekybos gali vykti LitPol Link'u, nes nereikia tokio didelio rezervo sinchronizmui palaikyti.