Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[suoliuojantis]

Ne visai, tendencija jau nuo rugpjūčio vidurio.

Šiaip turbūt tiesa kaip sako prekybininkai, kad kainų tendencijas užduoda skandinavai, o juos įtakoja Vakarų Europa. T.y. jei ten kainos aukštos, jos pas mus žemos būti negali, nes mūsų pagaminta elektra tada tiesiog nutekės ten. Kita vertus jei ten kainos žemos, ne faktas, kad ir pas mus jos bus žemos, nes jungčių gali neužtekti deficitui padengti. Mes nesugeneruojam tokio pertekliaus, kad galėtumėm nekreipti dėmesio kas darosi už jūros.

[Arunasx]

Mes iš esmės parišti ant SE4 ir FI kainų. FI turbūt vidutiniškai mažesnė nei SE4, bet jau senai nebėra pilno 1000 MW linko FI<>EE. Atgaivino nutrauktą 650 MW tai nusprogo 350 MW. Dar ir PL siurbia manyčiau daugiau iš LT nei į LT duoda.

[transpondster]

Kažkaip šiuo metu ir saulės ir vėjo yra, bet laikosi kaina kažkaip apie 100 EUR/MWh ir daugiau.
Kokios to priežastys? Gal perprodukcijos problemas pavyksta spręsti visgi?

Kelios atominės skandinavų planiniuos, didžiausia įtaka dienos trumpėja - saulė mažiau pagamina. Vėjo vasara nebūna daug aplamai paėmus, protarpiais vienoj kitoj šaly stipresnis bet visumoje nedaug.

[Arunasx]

Lietuvoje yra beveik 160.000 gaminančių vartotojų https://www.vz.lt/energetika

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ rugpjūtį prie tinklo prijungė 4.800 naujų gaminančių vartotojų – jų skaičius Lietuvoje artėja prie 160.000. Visą rugpjūtį naujai prijungtų vartotojų įrengtoji galia siekė 63 megavatus (MW), leistina generuoti galia – 35 MW. ESO teigimu, ši vasara jiems buvo rekordinė – birželį buvo pasiektas didžiausias pagamintos energijos kiekis (211 GWh). Vis dėlto, vasara buvo vėsiausia nuo 2017 metų, saulė švietė 16% mažiau nei daugiametė norma, pastebi bendrovė. Gaminantys vartotojai sudaro apie 9% visų ESO elektros vartotojų, kurių yra daugiau nei 1,8 mln.

[Arunasx]

Nuo vakar įjungė pilnai liniją tarp FI ir EE, tai kaip pasekmė ir Baltic kaina mažesnė nei SE4.

[Arunasx]

„Litgrid“ prie elektros tinklo prijungė 381 MW vėjo parkus Pagėgių ir Kelmės rajonuose https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...lmes-rajonuose

Kaip praneša bendrovė, šiems parkams pradėjus veikti bandomuoju režimu, visų vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje perkopė 5 GW ribą. Be to, leistina generuoti galia siekia 4,6 GW ir sudaro daugiau nei 60 proc. viso šalies elektros gamybos pajėgumo. „Sėkmingai prijungėme didžiausią vėjo parką Lietuvoje, o prie Tytuvėnų pastotės prijungtas dar vienas reikšmingas parkas. Šiame atsinaujinančių išteklių mazge iš viso vystomi 4 dideli skirtingų investuotojų projektai, juos sėkmingai prijungėme tuo pačiu metu atlikdami ir būtinus darbus sinchronizacija“, – pranešime teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Skelbiama, kad šį mėnesį pirmąsias elektros energijos megavatvalandes į perdavimo tinklą atidavė „LT Energija“ vystomas 285 MW įrengtosios galio vėjo parkas Pagėgių rajone ir „Enefit Green“ 96 MW parkas Kelmės rajone. „Litgrid“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 2343 MW įrengtosios galios vėjo ir 2786 MW saulės elektrinių. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje veikiančių atsinaujinančių išteklių elektrinių gamyba sudarė 67 proc. šalyje pagamintos ir 54 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos.

[PredatorGTR]

„Litgrid“ prie elektros tinklo prijungė 381 MW vėjo parkus Pagėgių ir Kelmės rajonuose https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...lmes-rajonuose

Tikslesniam vaizdui matyti reikėtų analizuoti, kiek sau pasigaminame ir suvartojame realiu laiku. Nes galima vieną mėnesį pasigaminti dvigubai daugiau negu suvartoji, antrą visai nieko nesugeneruoti ir statistikoje atrodys, kad turim 100 proc. - kiek pasigaminom, tiek ir suvartojom. Bet energetinio užtikrinimo vis tiek neturėsime

[digital]

Ministerija pasiūlė modelį, kaip išlaikyti „net metering“ apskaitą ir sumažinti tiekėjų kaštus

Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) rekomenduojant Lietuvai pamažu atsisakyti gaminantiems elektros vartotojams taikomo dvipusės apskaitos – vadinamojo „net metering“ – modelio, Energetikos ministerija siūlo išlaikyti tokį šiems vartotojams palankų apskaitos modelį, tačiau subalansuoti santykį tarp gaminančių vartotojų, elektros tiekėjų bei viešojo intereso kartu skatinant tolesnę šių vartotojų plėtrą.

Jei ministerijos parengtos Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisos bus priimtos, tiekėjų veikla pagal „net-metering“ principą būtų laikoma viešuosius interesus atitinkančia paslauga ir būtų finansuojama iš gaminančių vartotojų mokamos kainos, kuri negalėtų viršyti 1 cento (be PVM) už 1 kWh į tinklus patiektos elektros ir visų kitų vartotojų mokamos kainos, nustatomos pagal gaminančių vartotojų sukuriamą naudą.

Tikslią kainą tiek gaminantiems, tiek likusiems vartotojams nustatytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Tinklų operatoriai surinktų lėšas iš vartotojų ir perduotų jas „Baltpool“, o ši paskirstytų tiekėjams proporcingai jų patirtiems ir VERT patvirtintiems kaštams.

Naujas modelis galėtų pradėti veikti nuo 2026 metų balandžio, o tiekėjams galėtų būti kompensuojama nuo 2027 metų.

[Sula]

Nelabai supratau principo, kai kurie gaminanatys ir dabar moka už pasaugojima kWh.

[transpondster]

Nelabai supratau principo, kai kurie gaminanatys ir dabar moka už pasaugojima kWh.

Už pasaugojimą mokama ESO, kalbama apie energijos tiekėjo daliai kompensaciją kai niekam nereikalingą vasaros savaitgalio elektrą "pasaugota" suvartojama tamsų šaltą vasario vakarą.

Esu keliuos FB groups saulės elektrinių baisu kai niekas nesupranta tokio elementaraus fakto ir putojami apie "vagis". Runkeliams elektra kaip bulvės kokios kur pasaugojai sandėliuke ir žiemą jau naudoji.

[Arunasx]

Už pasaugojimą mokama ESO, kalbama apie energijos tiekėjo daliai kompensaciją kai niekam nereikalingą vasaros savaitgalio elektrą "pasaugota" suvartojama tamsų šaltą vasario vakarą.

Esu keliuos FB groups saulės elektrinių baisu kai niekas nesupranta tokio elementaraus fakto ir putojami apie "vagis". Runkeliams elektra kaip bulvės kokios kur pasaugojai sandėliuke ir žiemą jau naudoji.

Runkeliai ir bulvės taip pat supūna ženkliai greičiau nei iki vasario ypač šalia balos. Jie gi galvoja, kad elektrą galima pasaugoti baloje ar Kruonio prūde.
Yra ir čia forume kliedesių, kad vagyzz tik gali reikalauti kažkokio sąnaudų kompensavimo.

[MedinisStrazdas]

Padarytu normalią sistemą (pagaminus parduodi, vartojant nuperki) ir nereikėtų sudėtingų saugojimo schemų ir kompensacijų, ir kainų skirtumas būtų įvertintas.

[Arunasx]

Padarytu normalią sistemą (pagaminus parduodi, vartojant nuperki) ir nereikėtų sudėtingų saugojimo schemų ir kompensacijų, ir kainų skirtumas būtų įvertintas.

Tai tokia "net billing" jau yra ir įmanoma rinktis, bet niekas jos nenori, nes niekas nenori parduoti elektrą tada, kai jos ir taip perteklius, kaina galimai neigiama,
o pirkti tada kai vasarį nėra saulės visai, vėjas mažas ir visą elektrą reikia gaminti ne AEI kas reiškia brangi.
O kadangi skirtumą dengti įmonės nenori, tai tada bet kokius judesius gaminantys vadina "vagyzz nori mus apiplėšti"

[B.S.]

Eidvis
Įdomumo dėlei būtų įdomu pamatyti Vokietijos ir Lietuvos atsinaujinančios elektros gamybą suderinus laiko skirtumą. Turėtų gautis bent dvi valandos kur Vokietija ar Lietuva viena kitai galėtų siųsti pigią perteklinę elektrą.

[Eidvis]

Laiko skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra apie valandą, bet kai saulės pikas trunka 4 valandas, tai ir ta valanda yra šis tas, priedo yra ne tik valandos skirtumas, bet dažnai kai pas juos būna saulė - pas mus būna debesuota ar atvirkščiai. Lygiai taip pat ir su vėju, pvz. šią akimirką Lietuvoje pučia 5 m/s vėjas, o Vokietijoje štilis - 1 m/s. Bet jungties privalumus su Vokietija geriausiai turbūt būtų vertinti žiūrint į elektros kainas biržoje ir iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Lietuvoje elektra pigesnė ~10%, šių metų vidutinė kaina Vokietijoje yra 88, o Lietuvoje 80 Eur/mwh. Bet jei žiūrėsim ne į metų , o į mėnesių vidurkius, tai pamatysim, kad kai kuriais mėnesiais elektra pigesnė pas mus, o kai kuriais Vokietijoje, o jei lyginsim ne mėnesius, o dienas ir valandas, tai tų skirtumų dar didesnių rasim. O skirtumai reiškia, kad kai pas mus elektra pigesnė - ją galima eksportuoti, o kai brangesnė - importuoti ir taip amortizuoti elektros kainos svyravimus. Bet mano supratimu pigesnės elektros formulė slypi visai ne jos importe iš Vokietijos, o didesnėje vietinėje elektros generacijoje, bet kad ji būtų didesnė, vėjininkams ir saulininkams turi apsimokėti tą gamybą vystyti ir jungtis su Vokietija pagelbėtų jiems tą elektrą kažkur realizuoti tuo metu, kai yra jos perteklius. Ir nereikia bijoti, kad atsiradus jungčiai Lietuvoje elektra automatiškai pabrangų, nes Vokietijoje ji yra vidutiniškai šiek tiek brangesnė, reikia įvertinti ir tai, kad jos eksportas reiškia papildomus kaštus, nežinau ar yra imamas kažkoks mokestis už naudojimąsį jungtimis, bet net jei jo nėra, vis tiek tiek eksportuojant ją šimtus kilometrų kabeliais dalis elektros yra prarandama, dėl to vietiniams gamintojams labiau apsimoka pirmiausia elektrą pardavinėti vietinėje rinkoje, o ją eksportuoti nebent tas kainos skirtumas yra pakankamai reikšmingas, turbūt 5% -10%. Dėl to jungtis su Vokietija būtų labai naudinga, tiek dėl kainų amortizacijos, bet labiausiai dėl didesnio stimulo vystyti vietinę elektros generaciją.