Gaminantiems vartotojams siūloma įvesti papildomą dedamąją ar nustatyti supirkimo kainąhttps://www.lrt.lt
Nepriklausomi elektros tiekėjai pernai patyrė beveik 16 mln. eurų nuostolių aptarnaudami gaminančius vartotojus – daugiau, nei elektrą pasigaminantys asmenys sukūrė finansinės naudos, teigia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Reguliuotojas siūlo šiai vartotojų grupei įvesti papildomąją dedamąją arba numatyti, už kokią kainą tiekėjai iš gaminančių vartotojų elektrą supirktų.
„Mūsų preliminarus vertinimas rodo, kad gaminantys vartotojai sukuria daugiau kaštų nei sistemai sukuria naudų. (...) Ieškant balanso, tie gaminantys vartotojai turėtų už tai susimokėti“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė VERT pirmininkas Renatas Pocius. „Jei yra tokia situacija, sakome, kad ta dalis kaštų turi būti sumokėta, kad nebūtų iškreipta rinka“, – pridūrė jis.
VERT pirminiais duomenimis, sumažėjus didmeninei elektros kainai bei toliau augant gaminančių vartotojų skaičiui, jie 2024 metais elektros sistemai sugeneravo apie 11 mln. eurų naudų.
Tačiau dėl to, kad gaminančių vartotojų pagamintą elektrą superka jai esant pigiai, o grąžina vakarinėmis valandomis, kai ji yra brangi, nepriklausomi tiekėjai pernai patyrė 15,7 mln. eurų nuostolį, skaičiuoja reguliuotojas.
„Paprastai elektros kaina būna didesnė ryte ir vakare, kai gaminantis vartotojas negamina ir dažniausiai vartoja, bei žiemą, kai gamina minimaliai, bet vartojimas paprastai padidėja. Mažesnė kaina vasarą ir dienos laikotarpiu, kuomet generacija yra didžiausia“, – komisijos posėdyje sakė VERT Reguliavimo strategijos vystymo departamento patarėja Lina Sveklaitė.
„Likęs 5 mln. eurų skirtumas (...) kaip nuostolis gaminančių vartotojų sugeneruojamas“, – teigė R. Pocius.
Dėl to, anot VERT pirmininko, reguliuotojas siūlo šiai vartotojų grupei skaičiuoti papildomą dedamąją, kuri padėtų kompensuoti skirtumą tarp sukuriamos naudos ir tiekėjų kaštų, arba taikyti vadinamąjį „vokišką modelį“ – nustatyti gaminančių vartotojų pagamintos elektros supirkimo kainą.
Pasak R. Pociaus, pritaikius pirmąją alternatyvą, papildoma dedamoji būtų „nykstamai maža“ – apie 0,5 cento už kilovatvalandę (kWh), todėl nestabdytų gaminančių vartotojų plėtros, neiškraipytų rinkos.
Tuo metu pagal antrąjį variantą, tiekėjai elektrą supirktų nustatyta kaina, o ją atgaudami gaminantys vartotojai mokėtų arba biržos, arba sutartą fiksuotą kainą. „Šis modelis skatina gaminančius vartotojus galvoti apie kaupimo įrengimus, galvoti, kaip dalyvauti lankstumo paslaugose“, – teigė R. Pocius.
Savo ruožtu nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ vadovas Valdemaras Fiodorovičius sakė, kad nuostoliai už gaminantiems vartotojams grąžinamą elektrą sudaro reikšmingą dalį visų kaštų. „Šiemet nuostolis tik didėja, toliau dirbsime į nuostolį“, – komisijos posėdyje sakė V. Fiodorovičius. Jo teigimu, nieko nedarant, o gaminančių vartotojų skaičiui plečiantis, nuostolis augtų.
„Elektrum Lietuvos“ atstovas Arnoldas Virbickas antrino, jog gaminančių vartotojų aptarnavimas tiekėjui yra nuostolingas.
„Ignitis“ Verslo klientų ir plėtros tarnybos vadovas Haroldas Nausėda teigė palaikantis VERT siūlymus, nes jie padėtų užtikrinti socialiai teisingą gaminančių vartotojų plėtrą.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila tikino, jog ESO pernai dėl gaminančių vartotojų garantiniame tiekime patyrė apie 1,7 mln. eurų nuostolį, kuris, didėjant vartotojų skaičiui, augs.
Visiems gaminantiems vartotojams šiuo metu taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) modelis, kai į tinklą atiduota elektra apskaitoma kilovatvalandėmis. Tačiau nebuitiniams vartotojams nuo 2031 metų bus taikomas grynojo atsiskaitymo („net billing“) modelis – apskaita eurais.
Kaip anksčiau rašė BNS, kovą Energetikos ministerija per artimiausius metus teigė peržiūrėsianti gaminantiems vartotojams taikomą perteklinės elektros apskaitos modelį, tačiau tikino, kad galimi pokyčiai smarkiai nepablogintų nei šių vartotojų situacijos, nei jų plėtros.
ESO duomenimis, gegužę šalyje gaminančių vartotojų buvo 143,8 tūkst. Valstybė siekia, jog iki 2030-ųjų jų skaičius pasiektų 300 tūkst.
„Didžiausią įspūdį kelia sekmadienį pirmą kartą Lietuvos elektros rinkoje užfiksuota neigiama vidutinė paros kaina. Vakar net 13 valandų kainos buvo žemiau nulio eurų už MWh ribos“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.
LT jau tikrai pradeda pasiekti ribą, kai reiktų rimtai pradėti svarstyti reikšmingus energijos kaupimo projektus (a la Kruonis).
kruonis max pastatytas ir isplestas(del paciu generatoriu atitikimo siuolaikiniams poreikiams tai jau kitas klausimas), vienintelis dalykas tai batareju statymas, kas manau irgi technologiskai artejama prie atsiperkamumo.
"I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
kruonis max pastatytas ir isplestas(del paciu generatoriu atitikimo siuolaikiniams poreikiams tai jau kitas klausimas), vienintelis dalykas tai batareju statymas, kas manau irgi technologiskai artejama prie atsiperkamumo.
Na yra ir kitokių variantų energijoss kaipimui, rolling stock, salt heat, pigiau nei baterijos. Tik va kaupimu be hydro jau esamų rezervų nelabia iš vis kas užsiima (dabartiniai bateriniai pajėgumai yra labai maži).
„Ignitis grupė“ pradeda 130 mln. eurų vertės elektros kaupiklių parko projektąhttps://www.lrt.lt
Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ pradeda įgyvendinti už 130 mln. eurų vertės 291 megavato (MW) galios elektros kaupiklių parko projektą, antradienį pranešė „Ignitis grupė“. „Tai vieni pirmųjų tokio masto energijos kaupimo technologijų projektų šalyje“, – pranešime teigė įmonė.
„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas sako, kad baterijų parkas bus svarbus augant gamybai iš atsinaujinančių išteklių, nes padės balansuoti elektros sistemą esant dideliems svyravimams. „Jos padės integruoti dar daugiau žaliosios gamybos, geriau subalansuoti elektros energijos kainų svyravimą ir mažinti kainas“, – pranešime sakė D. Maikštėnas. 582 megavatalandžių (MWh) talpos baterijos bus įrengtos šalia antrinės grupės įmonės „Ignitis renewables“ vėjo parkų Kelmės ir Mažeikių rajonuose bei šalia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Kaupiklių statybą planuojama pradėti šiemet, o komercinę veiklą – 2027 metais. Įrangą joms tieks Vokietijos bendrovė „Rolls-Royce Solutions“.
„Acme Solar Group“ atidarė vieną didžiausių saulės parkų Lietuvoje: energija – šaliai, nauda – bendruomenei https://www.delfi.lt
Pakruojo rajone „Acme Solar Group“, priklausanti „Acme grupei“, oficialiai atidarė Ramonaičių saulės parką, kuris išsiskiria tiek apimtimi, tiek technologiniu lygiu nacionaliniu mastu. Tai – pirmasis tokio dydžio projektas Lietuvoje, visiškai įgyvendintas lietuviško kapitalo įmonės.
97 hektaro plote sumontuoti net 78 904 saulės moduliai, kurių bendra galia siekia 52 MW. Skaičiuojama, kad parkas per metus pagamins apie 62 mln. kilovatvalandžių elektros energijos – tai sudaro maždaug pusę procento viso Lietuvos elektros poreikio. Balandžio mėnesį prijungus parką prie elektros perdavimo tinklų, buvo peržengta simbolinė, šaliai svarbi 4 GW leistinos generuoti galios riba.
„Ignitis grupė“ vadovas Socialdemokratų frakcijoje taip pat sakė, kad grupei įgyvendinus 130 mln. Eur vertės elektros kaupiklių parko projektą bus galima labiau išnaudoti jungtį į Lenkiją „LitPol Link“ komerciniams srautams. „Pati jungtis (...) yra pakankamai plati, bet dėl saugumo sumetimų jos išplėtimą į Lenkijos pusę, kiek suprantu, bus galima daryti, kai sistemoje atsiras daugiau baterijų. O baterijų tikrai atsiras“, – kalbėjo D. Maikštėnas.
„Jos pilnai veiks sistemoje, padėdamos amortizuoti kainų fluktuacijas, ir jų buvimas leis, kiek suprantu, saugumo prasme plačiau atidaryti „LitPol Link“ kryptį. Iki „Harmony“ (Harmony Link – BNS) ypač tai svarbu, nes dabar mes esame tokiame šiek tiek uždarytame taške“, – kalbėjo D. Maikštėnas.
Baltijos šalims vasario pradžioje atsijungus nuo rusiškos elektros energetikos sistemos ir per vienintelę Lietuvos bei Lenkijos jungtį „LitPol Link“ prisijungus prie Vakarų Europos tinklų buvo sumažinti jos komerciniai pralaidumai. Tuo metu dar vieną sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos – prekybai skirtą „Harmony Link“ – planuojama pastatyti iki 2030-ųjų.
Prie elektros balansavimo rinkos Lietuvoje prisijungė pirmasis saulės parkashttps://www.litgrid.eu
Prie Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ organizuojamos elektros energijos balansavimo rinkos prisijungė ir pirmuosius pasiūlymus pateikė naujas dalyvis – „European Energy“ išvystytas saulės parkas Meiluškiuose (Anykščių rajone). Tai pirmasis saulės parkas šalyje, prisidedantis prie elektros energijos vartojimo ir gamybos balanso užtikrinimo Lietuvos elektros sistemoje. Saulės parkas sėkmingai atliko prekvalifikacijos bandymus ir jau teikia rankinio dažnio atkūrimo rezervo (mFRR) balansavimo paslaugą mažinant elektros gamybą. Paslaugos teikimo apimtis: 34 MW.
„Litgrid“ šiuo metu turi balansavimo paslaugų sutartis su 21 rinkos dalyvių. Dalis jų jau šiuo metu teikia balansavimo paslaugas, kiti vykdo paruošiamuosius darbus. Per pastaruosius metus Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“ prisijungė prie bendrų Europos balansavimo mainų platformų. 2024 m. metų spalį – prie rankinio dažnio atkūrimo rezervo paslaugų platformos MARI ir 2025 m. kovą–balandį – prie automatinio dažnio atkūrimo rezervo paslaugų platformos PICASSO. Dalyvavimas Europos balansavimo rinkos elektros energijos gamintojams ir didiesiems vartotojams Baltijos šalyse atvėrė naujas galimybes teikti balansavimo paslaugas.
Pirmą kartą per 4 metus Lietuva į Švediją eksportavo daugiau elektros, nei importavohttps://www.litgrid.eu
Pirmą kartą nuo 2021 metų gegužės per savaitę eksportuota daugiau elektros į Skandinaviją, nei iš ten importuota. Vietos elektrinės Lietuvoje pagamino daugiau elektros energijos nei suvartota, o 74 procentus pagamintos elektros energijos sudarė vėjo ir saulės jėgainės. Elektros kaina išliko viename žemiausių lygių pastaraisiais metais.
Netgi labai blogai, nes neturint kur jos dėti yra blogai ir fiziškai (nereikia stabdyti elektrinių), ir ateities perspektyvoms (pastoviai esant nulinei ar neigiamai kainai niekas nebenori statyti elektrinių)
Comment