Ne visai apie tai šneka. Kiek suprantu nuo 2025 m. BRELL nustos egzistuoti ir tiesioginių jungčių turėtų nelikti. Bet tai nepanaikins galimybės tiekti elektros energiją iš Baltarusijos ir Rusijos per kompensacines jungtis. Kokia dalis ten "Astravo", bus sunku pasakyti.
Jungtys liks, tik bus pastatyti dažnio keitikliai, o elektra kaip tekėjo, kaip toliau laisvai tekės, panašiai kaip ir tarp Danijos ir Švedijos.
Imones negali "re-eksportuoti" elektros, ne taip veikia susijungiancios prekybos zonos. Imones gales pirkti elektra Lietuvos zonoje ir tada eksporuoti, bet ne kazkaip paimti tik pigia Astravo ir siusti toliau. Kas tikrai laimes, tai LitGrid. Bet jo pelnas, ir tarpsisteminio elektros perdavimo ikainiai yra reguliuojami.
Litgrid neužiima elektros importu ir eksportu, tą daro privačios įmonės kaip pvz. INTER RAO:
Ne visai apie tai šneka. Kiek suprantu nuo 2025 m. BRELL nustos egzistuoti ir tiesioginių jungčių turėtų nelikti. Bet tai nepanaikins galimybės tiekti elektros energiją iš Baltarusijos ir Rusijos per kompensacines jungtis. Kokia dalis ten "Astravo", bus sunku pasakyti.
Ka reiskia "kompensacine jungtis"? As pirma kart girdziu tokia savoka.
Jai sneka apie back to back jungtys tai nera net apytiksliu planu skirtingai nuo Harmony Link. Pastatyti B2B konverterius "nuo nulio" uzima iki 4-5 metu.
Pervesti LitPollink jungciai su Gudija reikes ne maziau 1,5-2 metu, nes vos ne 60% reikes pakeisti, pradedant C&P skaiciavimams, modeliavimams, nustatymams baigiant fiziniam harmoniku filtru pakeitimui. Paimti ir fiziskai perjungti viena puse nuo Lenkisku liniju i Baltarusiska - taip paprastai neiseis.
Del kitu B2B net rimtos snekos nera, apart "definitely maybe" kada nors.
Jai jau tikrai nuspresta atsijungti 2025, reikia jau dabar skelbti konkursus B2B.
Beje manau B2B vargu ar bus klasikinio LitPollink LCC tipo.
De facto dar tikrai ne, spėju Lietuvos elektros prekyba užsiimančios įmonės ateityje bus labai suinteresuotos Astravo AE elektros reeksportu.
Imones negali "re-eksportuoti" elektros, ne taip veikia susijungiancios prekybos zonos. Imones gales pirkti elektra Lietuvos zonoje ir tada eksporuoti, bet ne kazkaip paimti tik pigia Astravo ir siusti toliau. Kas tikrai laimes, tai LitGrid. Bet jo pelnas, ir tarpsisteminio elektros perdavimo ikainiai yra reguliuojami.
De facto dar tikrai ne, spėju Lietuvos elektros prekyba užsiimančios įmonės ateityje bus labai suinteresuotos Astravo AE elektros reeksportu.
Ne visai apie tai šneka. Kiek suprantu nuo 2025 m. BRELL nustos egzistuoti ir tiesioginių jungčių turėtų nelikti. Bet tai nepanaikins galimybės tiekti elektros energiją iš Baltarusijos ir Rusijos per kompensacines jungtis. Kokia dalis ten "Astravo", bus sunku pasakyti.
To reikėjo ir laukti, kaip prognozavo ekspertai šiam pereinamajam laikotarpiui. Ir de facto Baltijos šalių sistema jau yra "atjungiama" nuo Rusijos.
Aš tik nelabai suprantu požiūrio į Baltarusijos AE skirtumų esmės.
De facto dar tikrai ne, spėju Lietuvos elektros prekyba užsiimančios įmonės ateityje bus labai suinteresuotos Astravo AE elektros reeksportu.
To reikėjo ir laukti, kaip prognozavo ekspertai šiam pereinamajam laikotarpiui. Ir de facto Baltijos šalių sistema jau yra "atjungiama" nuo Rusijos.
Aš tik nelabai suprantu požiūrio į Baltarusijos AE skirtumų esmės.
https://m.rus.delfi.ee/economy/article.php?id=90366075
Birželį nedaug trūko iki blackouto - neveikė mūsų kabelis į Švediją, vienas iš kabelių tarp Estijos ir Suomijos, Rygoje išsijungė dujinė elektrinė (Rygoje didelėje dalyje miesto nebuvo elektros). Padėjo Lenkija per LitPol liniją.
Istoriškai žiūrint, 1986 Ukrainos - Rusijos sistemai reikėjo susitvarkyti su 3000MW netektimi, tiesa, ne momentiškai bet 1000 MW ar ne per valandą, likę 2000 MW per naktį... Tai LT gali atkirsti BY kad tas pirmas 5 minutes ar valandą (pirminis rezervas) Kruonio elektra nenueitų į BY ar ne?
Sneka apie momentini generacijos praradima o ne apie instaliuota galinguma. Elektros energija gaminama bei suvartuojama tuo pat momentu. Manau tu nelabai supranti kaip veikia energosistema.
Istoriškai žiūrint, 1986 Ukrainos - Rusijos sistemai reikėjo susitvarkyti su 3000MW netektimi, tiesa, ne momentiškai bet 1000 MW ar ne per valandą, likę 2000 MW per naktį... Tai LT gali atkirsti BY kad tas pirmas 5 minutes ar valandą (pirminis rezervas) Kruonio elektra nenueitų į BY ar ne?
O techniškai tokiu staigaus atsijungimo atveju LT būtų BY rezervas, ar jie spėtų tą tebūnie 1200MW "atjungti" nepasiekę LT-BY sienos?
manau bus blackout jai prarasti tokio didzio generacija. Vokietijoje 1800MW praradimas issauks blackouta, UK - 2200MW. Bet pernai rugpjuti uzteko ir 1200MW kad ivyktu dalinis blackout.
Lietuva yra deficitinis regionas elektros gamybos atzvylgiu, tai kad jokiu atveju negali buti kieno nors rezervu.
Dabar klausimas toks "buitiškai" suformuluotas:
Jei LT neduoda BY nauduoti Kruonio ir "staiga" atsijungia Astravo AE ir BY neturi kuo "padengti", kas tada vyksta?
Aš įsivaizduoju, kad BRELL žiede (bent jau LT-LV-EE-BY erdvėje) tam momentui krenta įtampa ir tas pats Kruonis (ar Daugavo HE) įsijungia automatiškai (kad atstatytų energijos trūkumą ir tinklas nesugriųtų). Ar kaip tik tokiu atveju suveiktų apsauga LT-BY pasienyje ir LT atsijungtų nuo BY (ir juos paliektų "skęsti")? Kitaip suformulavus, jei techniškai tinklai yra vieningi, kaip galima BY "neduoti" Kruonio HAE rezervo. Ar čia BY žais ant to kad nėra techninių galimybių neduoti BY pasinaudoti Kruoniu (žinoma, atsižvelgiant į linijų pralaidumus ir t.t.)?
Visu pirma krenta daznis. Iki siol nuo tarybmecio turi suveikt sistemine automatika vadinama ALAR - автоматическая ликвидация асинхронного режима. Tai pogi prades veikt ADN - automatinis daznio nukrovymas. Prasides vartotoju atjungimai kol daznis nesugris prie normaliu parametru.
Kas del atomines. Visu pirma nauji Astravos reaktoriai nera RBMK tipo, katrie buvo pritaikyti darbui pastoviame rezime. Nauji reaktoriai manau gali zaist su apkrovimu gan placiose ribose, bent jau man taip sake pazistamas "wolga-deutsch", nuclear commissioning engineer is Framatome.
Dabar klausimas toks "buitiškai" suformuluotas:
Jei LT neduoda BY nauduoti Kruonio ir "staiga" atsijungia Astravo AE ir BY neturi kuo "padengti", kas tada vyksta?
Aš įsivaizduoju, kad BRELL žiede (bent jau LT-LV-EE-BY erdvėje) tam momentui krenta įtampa ir tas pats Kruonis (ar Daugavo HE) įsijungia automatiškai (kad atstatytų energijos trūkumą ir tinklas nesugriųtų). Ar kaip tik tokiu atveju suveiktų apsauga LT-BY pasienyje ir LT atsijungtų nuo BY (ir juos paliektų "skęsti")? Kitaip suformulavus, jei techniškai tinklai yra vieningi, kaip galima BY "neduoti" Kruonio HAE rezervo. Ar čia BY žais ant to kad nėra techninių galimybių neduoti BY pasinaudoti Kruoniu (žinoma, atsižvelgiant į linijų pralaidumus ir t.t.)?
Ką čia baltarusiai turi omenyje sakydami "fizikiniai dėsniai"? Supratau tik tiek, kad visiškai nesuprantu kaip veikia elektros srautų paskirtstymas tinkluose.
Kintamosios sroves tinklose srautai priklauso nuo impedanso (reaktanso) bei fazinio kampo tarp itampos vektoriu tarp mazgu sistemoje
Ką čia baltarusiai turi omenyje sakydami "fizikiniai dėsniai"? Supratau tik tiek, kad visiškai nesuprantu kaip veikia elektros srautų paskirtstymas tinkluose.
Turėsime priimti dovanų nemokamą elektrą tam kad baltarusiai nešildytų vandens telkinių ir neskatintų globalaus atšilimo. Čia turbūt gražioji versija, o negražioji versija, kad sabotuos elektros tinklą, t.y. turėsime balansuoti norim ar nenorim jei norėsim palaikyti stabilius tinklo parametrus
Iki šiol neaišku, kur reikės dėti elektrą naktį – balansavimo rezervų Baltarusija neturi, tinklai į Rusiją per menki, o Baltijos šalys žada atsijungti.
Aukščiausia Baltarusijos valdžia tikisi, kad į sistemą paleista Astravo elektra vis tik „įdarbins“ Kruonio elektrinę, nes tai esą lems fizikiniai dėsniai, o ne įstatymai ar politika.
Ką čia baltarusiai turi omenyje sakydami "fizikiniai dėsniai"? Supratau tik tiek, kad visiškai nesuprantu kaip veikia elektros srautų paskirtstymas tinkluose.
Komentuoti: