Geležinkelių istorija

[Al1]

Jei tarp Kauno ir Kybartų, tai tik pervaromas iš (į) Kaliningrado.

[Haski]

Sveiki, ar kas nors gali papasakoti apie Kybartų(Virbalio) istorinę geležinkelio stotį, koks jos likimas? Kodėl aš niekur nerandu informacijos apie jos likimą. Teradau dabar tik čia vieną sakinį, kad 1945 m. "dėl apmaudžios griovėjų klaidos to meto statiniai neišliko". Jeigu išliko iki pat 1945, kai jau vokiečius išvijo, kaip čia buvo, kad "neišliko"? Kokiu būdu išnyko jinai?

[Zorro]

Pod koniec II wojny światowej, wspaniały budynek dworca został wysadzony przez jednostkę Armii Czerwonej, która miała zniszczyć budynek stacji w Eydtkuhnen, ale doszło do pomyłki.

Lenkiška Wiki rašo, kad Raudonoji Armija į karo pabaigą turėjo susprogdinti Eitkūnų stotį, bet per klaidą susprogdino Virbalio (Kybartų).

[Garbanius]

Jei tarp Kauno ir Kybartų, tai tik pervaromas iš (į) Kaliningrado.

Nepervarė. Tikrai buvo žalas ER9M su keleviais, po to mačiau kaip grįžo atgal.

[Aleksio]

Nepervarė. Tikrai buvo žalas ER9M su keleviais, po to mačiau kaip grįžo atgal.

Toks variantas galimas. Tais laikais (apie 1995) pasitaikydavo kad neužtekdavo "sveikų" dyzelinių traukinių ir į Kauną vakariniu reisu (~18.30) vietoje D1 atiduodavo ER9M, kurį Kauno zonoje tampydavo šilumvežiu.

[Haski]

Lenkiška Wiki rašo, kad Raudonoji Armija į karo pabaigą turėjo susprogdinti Eitkūnų stotį, bet per klaidą susprogdino Virbalio (Kybartų).

Dėkui, kad apšvietei. Ką gi, gaila, neliko iš didingų stočių visiškai nieko menančius carizmą...

[Al1]

Toks variantas galimas. Tais laikais (apie 1995) pasitaikydavo kad neužtekdavo "sveikų" dyzelinių traukinių ir į Kauną vakariniu reisu (~18.30) vietoje D1 atiduodavo ER9M, kurį Kauno zonoje tampydavo šilumvežiu.

Į Kybartus ER9M su šilumvežiu? Kokia prasmė? Tempti šilumvežiu galima buvo D1.

[Al1]

Dėkui, kad apšvietei. Ką gi, gaila, neliko iš didingų stočių visiškai nieko menančius carizmą...

Kap tai neliko? Vilniaus stotis, tegul ir perstatyta iš dalies. Jau nekalbant apie mažesnes. Tarkim, Lentvario ar Švenčionėlių ir eilę kitų - Mažeikių, Jonavos, Dotnuvos, Radviliškio ir t.t.

Lenkiška Wiki rašo, kad Raudonoji Armija į karo pabaigą turėjo susprogdinti Eitkūnų stotį, bet per klaidą susprogdino Virbalio (Kybartų).

Tai kad subombardavo abi ir jokios klaidos ten nebuvo. Abi buvo vokiečių rankose, ir reikėjo juos išmušti. Praktiškai stotys sudarė vientisą kompleksą su siaura sąsmauka ant sienos ir atskirti kur kas nevietiniams lakūnams nebuvo paprasta, ir tikriausiai niekas tokios užduotės nekėle - abi stotys buvo vokiečių ir turėjo būti išvalytos nuo vokiečių.

[Zorro]

Civilizacija „Veržbolovo“
Straipsnio autorius MARIUS IVAŠKEVIČIUS
http://kybartai.weebly.com/civilizac...lovoldquo.html


Mūšiuose ties Kybartais dalyvavę sovietų lakūnai neslepia turėję įsakymą sunaikinti Eitkūnų stotį ir kitus Rytų Prūsijos geležinkelio mazgus. Apie Virbalio stoties bombardavimą nė vienas neužsimena. Miestelyje likę kybartiškiai tą vakarą slėpėsi rūsiuose, niekas negalėjo matyti, koks likimas ištiko stotį.
Devyniolikto amžiaus viduryje aukščiausios kategorijos imperinė stotis Veržbolovo buvo pastatyta rusų užsakymu. Ją projektavo prancūzai, o statė vokiečiai.

Dvidešimto amžiaus viduryje užminavęs ją susprogdino vokietis Ezė arba rusų bombonešiai, kuriuos pridengė mūšyje dalyvavę garsios prancūzų eskadrilės „Normandija–Nemunas“ naikintuvai.

Tuo metu apgriautai Virbalio stočiai teko patirti dar vieną nesusipratimą. Šimtą metų stovėjusi Vokietijos pasienyje, per klaidą vadinta Veržbolovo, nors nieko bendra neturėjusi su tikruoju Virbaliu, stotis vėl buvo supainiota. Naujieji sovietų valdininkai gavo valdžios įsakymą išardyti smarkiai apgriautą Eitkūnų stotį. Vietoj jos išardė Virbalį. O sako, ne taip ir baisiai buvusi apgriauta, būtų reikėję visai nedaug pastangų ir noro, kad vėl stovėtų sveika. Kai tie patys valdininkai atvažiavę pamatė klaidą, rėkė ir skeryčiojosi rankomis, bet šaukštai buvo po pietų. Dalis mūrų supilta į požemius, dalis išvežta, bet buvusių sienų fragmentai dar ilgai mėtėsi po stoties teritoriją. Iš jų senosios vietoje vėliau pastatė nedidelę stotį. Net architektūrinį stilių atkūrė, tik mastelis buvo nebe tas.

[Al1]

Eiliniai mitai ir pramanai. Per klaidą, matai, išardė ne tos stoties griuvėsius. Visų pirma tai jei ji buvo subombarduota, reikėjo išvalyti griuvėsius ir jokio klaidos čia nebuvo. Traukinių eismą reikėjo kuo skubiausiai atkurti, kai tik frontas praėjo. Antra, geležinkeliečių buvo likę, o ir karinė geležinkelių valdyba puikia žinojo, kur čia kokia stotis (tuo labiau, kad ne svetima tai buvo teritorija kažkur giliai Vokietijoje), todėl jokios klaidos griaunant griuvėsius būti negalėjo. Už tokias "klaidas" tada tiesiog nudėdavo kaip šunis - priešo agentas ir sabotažininkas. Kiek ten buvo išlikę, kad galima būtų teigti, jog pastatai nebuvo apgriauti smarkiai, sunku pasakyti. Aišku, daug pastatų išliko, kaip kad sandėliai, elektrinė ir pan.
Bet kokiu atveju Virbalio stoties sunaikinimas paverstas mitu, kaip ir sprogimas Vilniaus stotyje, neva nušlavęs daug Vilniaus...

[Aleksio]

Į Kybartus ER9M su šilumvežiu? Kokia prasmė? Tempti šilumvežiu galima buvo D1.

ER9M savo eiga nuvažiavo iš Vilniaus į Kauną vietoje D1, toliau reikia važiuoti reisu Kauna-Kybartai, laisvų D1 Kaune nėra - M62+ER9M važiuoja į Kybartus. Ir taip tuo periodu buvo ne kartą.

[Haski]

Al1, verčiau patikėsiu ankstesniu pranešimu, M. Ivaškevičiaus straipsniu, nei tavo konspiracijos teorijomis. O galų gale, niekas juk nematė, tad galima (nesi)kliautis tik pasakojimais. Reik tikėt, kad subombino ne tą.

[Al1]

Yra realybė ir logika, o ne rusofobinės baikos. Niekas specialiai infrastruktūros negadina, nes ji reikalinga visoms kariaujančioms pusėms. Jei galima paimti infrastuktūrą jos nepažeidus, tai taip ir daroma. Naikinama tik atsitraukiant, kai nenorima palikti priešui ir reikia jį sulaikyti. Taip kad stotį laisvai galėjo susprogdinti ir patys vokiečiai. Apie ką minima ir straipsnyje. Puolanti tarybinė aviacija ją galėjo susprogdinti ne per klaidą, o tik dėl to, kad stotis buvo vokiečių rankose. Geležinkelio mazgas Virbalis - Eitkūnai buvo didelis ir praktiškai vientisas. Todėl niekas ten nesiterliojo su ta ar ne ta stotimi. Tiesiog nematė kito būdo, kaip išmušti vokiečius iš mazgo. Apie griuvėsių nugriovimą irgi yra paprasta logika - jie maišė atnaujinti traukinių eismą. Niekas ten specialiai negriovė gerai išlikusių pastatų, nes pastatai reikalingi, ypač jei tie tokie, kuriuos galima panaudoti. Griaunant tai, kas netrukdo tuo metu, be reikalo eikvojama resursai, kurie reikalingi kitur. Klaidos tais laikais kainavo kulką į galvą. Todėl valdininkai irgi žiūrėjo, kad nebūtų tokių klaidų, kurios jiems galvą nurautų. Jokia civilinė administracija nieko tuo metu ten daryti negalėjo, tik karinė ir karinė geležinkelių administracija. Kas jau kas, o jie tai turėjo gerai žiūrėti, kas daroma ir todėl tokių didelių klaidų būti negalėjo. Griovimas vyko ne vieną dieną, jei ten darbavosi kokie tai vietiniai kaimiečiai su kastuvais ir laužtuvais. Kitaip ir būti nelabai galėjo, nes kariuomenės valyti griuvėsiu vykstant karui užnugaryje nenaudojo. Geležinkelio stotį iš karto perėme karinė geležinkelių valdybą (ar kaip ji ten vadinosi), todėl kas jau kas, o geležinkeliečiai tikrai žiūrėjo, kas išliko ir tikrai nebūtų leidę griauti stoties pastato, jei jis dar buvo geros būklės tik kiek nukentėjęs. Žodžiu, apie visokias klaidas ir "nesusipratimus" galima sekti pasakas naivuoliams ir nieko neišmanantiems. Už lengvesnius nusikaltimus šaudė, tai už stoties "netyčinį" nugriovimą turėjo lėkti galvos dešimtimis. Rankų skėsčiojimai nieko nepadėtų. Taip kad mažiau čia apie konspirologijas pasakok, viskas turi logišką ir nuo realybės neatitrūkusį paaiškinimą.

[AutoLiet]

Laikraštis "Lietuvos Žinios" 1938 m. kovo 25 d.

[disident]

Laikraštis "Lietuvos Žinios" 1938 m. kovo 25 d.

Atvaizdas

Jei ne Didysis Draugas, dabar iki Šiaulių važiuotume per 45min..

[Vitas]

Toks variantas galimas. Tais laikais (apie 1995) pasitaikydavo kad neužtekdavo "sveikų" dyzelinių traukinių ir į Kauną vakariniu reisu (~18.30) vietoje D1 atiduodavo ER9M, kurį Kauno zonoje tampydavo šilumvežiu.

1995 metais į Kazlų Rūdą, Marijampolę, Šeštokus važinėjau daug. Taip pat dažnai ateidavau į stotis pažiūrėti į traukinius Vilnius-Šeštokai (nuo 1994 m. gegužės pradžios važinėjo M62 su keturiais klasinio tipo vagonais) ir Talinas -Šeštokai. Taip pat dažnesnį važinėjimą nuo 1995 m. vasaros pradžios skatino atsiradęs minėto Estijos traukinio papildomas važiavimas su keleiviais vietinu maršrutu rytą iš Šeštokų į Kauną, vakare - iš Kauno į Šeštokus.
Šilumvežio ir elektrinio traukinio tandemo tarp Kauno ir Kybartų matyti neteko. Jeigu tokie atvejai buvo, tai jie buvo nedažni, tiesiog pavieniai. Kad LG turimus D1 tada jau persekiojo nuolatiniai gedimai, yra tiesa. Neatsitiktinai ir nuo Šeštokų maršruto tada dyzelius atėmė. Nuolat su pagalbiniu vilkiku tada važinėjo D1 Šiauliai-Kaunas-Šiauliai, Vilniuje tokios sudėties traukinį kartą mačiau į Stasylas.

[AutoLiet]

Laikraštis "Lietuvos Žinios" 1938 m. liepos 1 d.

[WastedYears]

Vokietijos karinis ešelonas, sovietinių partizanų nuverstas nuo bėgių netoli Vilniaus 1944 m. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

[Sula]

Vokietijos karinis ešelonas, sovietinių partizanų nuverstas nuo bėgių netoli Vilniaus 1944 m. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Atvaizdas

Eurovežė..
Nereikėjo milijardų eurų tuomet

[Zorro]

Vokietijos karinis ešelonas, sovietinių partizanų nuverstas nuo bėgių netoli Vilniaus 1944 m.
[/URL]

Kažkur netoli Rūdiškių.