Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[alga]

2. Atsirado tvarkaraščiai pagal kryptis.

Valio! Kaip surasti svetainės nagivacijoje?

Tačiau neaišku, kam rodyti ankstesnes tvarkaraščių versijas. Vasarą kai kuriose kryptyse atsirado papildomų reisų, tai gal nebus didelių problemų. Tačiau jei bus paankstintas kokio reiso laikas, tai gali klaidinti.

Atsakymas paprastas: puslapio apačioje "Atnaujinta 2024 04 30", tai sudėjo tuo metu aktualius.

[KEdas]

Nemuškite, jei kartojuosi, bet po eilinio savaitgalio, kai nepavyko gauti bilietų į traukinį Klaipėda–Vilnius, iškilo klausimas – kur dar Europoje 4 valandų trukmės kelionei antra klase atsisakoma parduoti bilietus, jei nebelieka sėdimų vietų ir vietoj to pasiūloma eiti nx?

[sleader]

Lenkijoje? Porą kartų PKP intercity nepavyko nusipirkti į 2 klasės vietas bilieto Balstogė - Varšuva, nes buvo išparduota. Kelionės trukmė 2 val.

[Gator]

Nemuškite, jei kartojuosi, bet po eilinio savaitgalio, kai nepavyko gauti bilietų į traukinį Klaipėda–Vilnius, iškilo klausimas – kur dar Europoje 4 valandų trukmės kelionei antra klase atsisakoma parduoti bilietus, jei nebelieka sėdimų vietų ir vietoj to pasiūloma eiti nx?

Turi omenyje, kad Europoje 4val kelionėse įprasta stovimas vietas parduoti?
Aš būčiau galvojęs, kad tai apskritai draudžiama dėl saugumo.

[John]

Turi omenyje, kad Europoje 4val kelionėse įprasta stovimas vietas parduoti?
Aš būčiau galvojęs, kad tai apskritai draudžiama dėl saugumo.

Priklauso nuo šalies. Italijoj ir Prancūzijoj rezervuoti sėdimas vietas ilguose/HSR maršrutuose dažniausiai reikia, Vokietijoj ir UK nereikia. Man asmeniškai nelabai patinka automatiškai nerezervuojamos vietos perkant bilietą, bet galima suprasti ir tokios sistemos privalumus t.y. esant reikalui kažkur nuvažiuoti, tai pavykti visada pavyks, net jeigu ir nebus kur atsisėsti.

[Gator]

Priklauso nuo šalies. Italijoj ir Prancūzijoj rezervuoti sėdimas vietas ilguose/HSR maršrutuose dažniausiai reikia, Vokietijoj ir UK nereikia. Man asmeniškai nelabai patinka automatiškai nerezervuojamos vietos perkant bilietą, bet galima suprasti ir tokios sistemos privalumus t.y. esant reikalui kažkur nuvažiuoti, tai pavykti visada pavyks, net jeigu ir nebus kur atsisėsti.

Atmetus rezervuoti reikia ar ne, dar galėtų būti variantas, kad rezervuoti nereikia, bet tiesiog neparduotų didesnio kiekio bilietų nei yra kėdžių.

[Aleksio]

Nemuškite, jei kartojuosi, bet po eilinio savaitgalio, kai nepavyko gauti bilietų į traukinį Klaipėda–Vilnius, iškilo klausimas – kur dar Europoje 4 valandų trukmės kelionei antra klase atsisakoma parduoti bilietus, jei nebelieka sėdimų vietų ir vietoj to pasiūloma eiti nx?

Aš dirbu geležinkeliuose ir aš galiu NEMOKAMAI keliauti LTG traukiniais. Bet iš Vilniaus į Kauną aš važiuoju nuosavu automobiliu.

[John]

Atmetus rezervuoti reikia ar ne, dar galėtų būti variantas, kad rezervuoti nereikia, bet tiesiog neparduotų didesnio kiekio bilietų nei yra kėdžių.

Galėtų, bet idėja čia manau ta, kad tikslas yra galimybė sutalpinti kuo daugiau žmonių į traukinį, kai tam yra reikalas t.y. intensyvaus piko metu arba kai yra atšaukti ankstesni traukiniai ir kažkur reikia apdėti jų keleivius ir t.t. Vokietijoje, ypač paskutiniu metu su visomis DB problemomis ir masiškai atšaukinėjamais traukiniais, tai yra gana aktualu. Ir šiaip prideda tam tikro lankstumo ir galimybių geriau utilizuoti infrastruktūrą. Kai neviena linija nuolat veikia pilnu pajėgumu (ar virš jo), tai yra gana geras būdas užtikrinti galimybę visiems norintiems nuvažiuoti į kelionės tikslą, net jeigu traukinyje reiks dalį kelio prastovėti.

[Aleksio]

Vokietijoje, ypač paskutiniu metu su visomis DB problemomis ir masiškai atšaukinėjamais traukiniais, tai yra gana aktualu.

Kiek traukinių per paskutinius metus buvo atšaukta DB ir kiek LTG?

[Ignalina]

Aš dirbu geležinkeliuose ir aš galiu NEMOKAMAI keliauti LTG traukiniais. Bet iš Vilniaus į Kauną aš važiuoju nuosavu automobiliu.

Šaunuolis, bet jau galima ir nustot kartotis, nes panašėja į šizofrenijos paūmėjimus.

[KEdas]

Priklauso nuo šalies. Italijoj ir Prancūzijoj rezervuoti sėdimas vietas ilguose/HSR maršrutuose dažniausiai reikia, Vokietijoj ir UK nereikia.

Nesupratau ką tai reiškia. Ar tai reiškia, kad galima važiuoti ir stovint, ar kažką kita?
Mano patirtis kukli, bet Danijoje, NL ne kartą esu važiavęs stovėdamas. Kaip supratau, šalyje važiuojančiuose traukiniuose tam ir yra 1 klasė, kad būtų daugiau šansų gauti sėdimą vietą (bet garantijos nėra), o antra klasė skirta tam, kad garantuotai nuvažiuotum.
Kuo skiriasi 1 ir 2 klasės LTG tai taip ir nesupratau.

[John]

Nesupratau ką tai reiškia. Ar tai reiškia, kad galima važiuoti ir stovint, ar kažką kita?
Mano patirtis kukli, bet Danijoje, NL ne kartą esu važiavęs stovėdamas. Kaip supratau, šalyje važiuojančiuose traukiniuose tam ir yra 1 klasė, kad būtų daugiau šansų gauti sėdimą vietą (bet garantijos nėra), o antra klasė skirta tam, kad garantuotai nuvažiuotum.
Kuo skiriasi 1 ir 2 klasės LTG tai taip ir nesupratau.

Tai reiškia, kad neturi konkrečios rezervuotos sėdimos vietos. Gali važiuoti sėdėdamas laisvoje vietoje, jei tokių yra, stovėdamas, sėdėdamas ant grindų ar kaip nors kitaip, kaip išeina.

[KEdas]

John, ar tai reiškia, kad Italijoje ir Francūzijoje sėdimas vietas rezervuoti ĮMANOMA, o Vokietijoje ir UK to padaryti neįmanoma?

[John]

John, ar tai reiškia, kad Italijoje ir Francūzijoje sėdimas vietas rezervuoti ĮMANOMA, o Vokietijoje ir UK to padaryti neįmanoma?

Įmanoma ir Vokietijoje ir, kiek žinau, UK. Bet neprivaloma. Tarkim, Vokietijoje perkant bilietą, turi pasirinkti papildomą opciją rezervuoti vietą, už ką reikia papildomai susimokėti 4-5 Eur. Vietos rezervavimo kaina nepriklauso nuo kelionės atstumo.
UK kaip tiksliai yra, nežinau, bet ten daug visokių skirtingų kompanijų, tai turbūt taiko skirtingas tvarkas skirtinguose maršrutuose, bet rezervuoti virtos paprastai nėra privaloma.

FR ir IT vietas rezervuoti, keik bandžiau, ne tik įmanoma, bet ir privaloma. Nu lygiai taip pat, kaip, tarkim, Vilnius-Klaipėda arba Vilnius-Kaunas pirmoje klasėje, kai arba pats pasirenki vietą arba sistema automatiškai priskiria. Rezervavimas irgi įskaičiuojamas į bilieto kainą ir nepateikiamas kaip atskira paslauga.

[MedinisStrazdas]

Į Vilnius-Klaipėda reikia pirkti savaitę iš anksto nes kitaip tikrai pasiųs paskui rusų laivą ir tada ieškosi alternatyvų. Ne kartą būčiau sutikęs stovėti, bet tas pas mus negalima.

[John]

Į Vilnius-Klaipėda reikia pirkti savaitę iš anksto nes kitaip tikrai pasiųs paskui rusų laivą ir tada ieškosi alternatyvų. Ne kartą būčiau sutikęs stovėti, bet tas pas mus negalima.

Dėl to kaip ir sutikčiau. Jei tikrai norisi (arba reikia) į Palangą ar Klaipėdą, tai sutikčiau važiuoti sėdėdamas ant grindų, nei važiuoti autobusu ar išvis nevažiuoti. Visgi tokioje situacijoje reikia nepamiršti ir tų keleivių interesų, kurie turi rezervavę vietas, nes jei traukinyje būtų prisigrudę stovinčių keleivių, bendras kelionės experience ir patrauklumas tikrai kristų, suprastėtų aptarnavimo kokybė ir t.t. Žodžiu lazda su dviem galais, kurią reikia gerai balansuoti, norint, kad tai būtų realiai naudinga.

Bet čia prisideda ir kitos problemos, kaip LTG niekaip neišsprendžiama ir amžina "riedmenų trūkumo" problema. Imho, visgi reiktų koncentruotis labiau į tai t.y. dažnesnius reisus, dvigubus ar trigubus traukinius, esant didesnei paklausai, geresnę riedmenų priežiūrą, kad būtų užtikrinama daugiau sėdimų vietų ir būtų kuo mažiau situacijų, kai sunku gauti bilietą. Kai tai bus išspręsta, galima galvoti ir apie stovimas vietas tiems retiems atvejams, kai to reiktų. O dabar, kai yra akivaizdus capacity trūkumas, sugrūsti visus norinčius į tą vieną ar du traukinius antroje dienos pusėje nebūtų sustainable sprendimas.

[Aleksio]

Bet čia prisideda ir kitos problemos, kaip LTG niekaip neišsprendžiama ir amžina "riedmenų trūkumo" problema. Imho, visgi reiktų koncentruotis labiau į tai t.y. dažnesnius reisus, dvigubus ar trigubus traukinius, esant didesnei paklausai, geresnę riedmenų priežiūrą, kad būtų užtikrinama daugiau sėdimų vietų.

Bet tam valstybė turi atsigręžti veidu į geležinkelius - kasmet mokėti bent po 200 mln.€ subsuidijų geležinkeliams, geležinkelio darbuotojams taikyti 0 GPM, išdirbus 25 metus geležinkeliuose - pensiją iš valstybės biudžeto = 80% tavo darbo užmokesčio (+ pensiją iš SODROS).

[alga]

Jei geležinkelio darbuotojams subsidijuos GPM, tai jie geriau prižiūrės riedmenis? Nereik šito absurdo.

[Petr]

Į Vilnius-Klaipėda reikia pirkti savaitę iš anksto nes kitaip tikrai pasiųs paskui rusų laivą ir tada ieškosi alternatyvų. Ne kartą būčiau sutikęs stovėti, bet tas pas mus negalima.

Tai argi neveikia toks variantas tiesiog įlipti į traukinį ir stovėti? Ir nupirkti bilietą, kai traukinio palydovas ateis? Ar jis sustabdys traukinį ir iš jo išspirs, jei sėdimų vietų neturės?

O jei bilieto nepraduos, nes sėdimų vietų nėra, tai LTG problemos, o ne tavo.

[Petr]

Dėl to kaip ir sutikčiau. Jei tikrai norisi (arba reikia) į Palangą ar Klaipėdą, tai sutikčiau važiuoti sėdėdamas ant grindų, nei važiuoti autobusu ar išvis nevažiuoti. Visgi tokioje situacijoje reikia nepamiršti ir tų keleivių interesų, kurie turi rezervavę vietas, nes jei traukinyje būtų prisigrudę stovinčių keleivių, bendras kelionės experience ir patrauklumas tikrai kristų, suprastėtų aptarnavimo kokybė ir t.t. Žodžiu lazda su dviem galais, kurią reikia gerai balansuoti, norint, kad tai būtų realiai naudinga.

Bet čia prisideda ir kitos problemos, kaip LTG niekaip neišsprendžiama ir amžina "riedmenų trūkumo" problema. Imho, visgi reiktų koncentruotis labiau į tai t.y. dažnesnius reisus, dvigubus ar trigubus traukinius, esant didesnei paklausai, geresnę riedmenų priežiūrą, kad būtų užtikrinama daugiau sėdimų vietų ir būtų kuo mažiau situacijų, kai sunku gauti bilietą. Kai tai bus išspręsta, galima galvoti ir apie stovimas vietas tiems retiems atvejams, kai to reiktų. O dabar, kai yra akivaizdus capacity trūkumas, sugrūsti visus norinčius į tą vieną ar du traukinius antroje dienos pusėje nebūtų sustainable sprendimas.

"experienceui" yra 1 klasė. O 2-oji yra važiavimui. Nes kitaip kažkas lieka gatvėj, kol kitiems "experience".