http://www.lrytas.lt/?data=20091003&...e091003&view=2
Egidijus SALADŽIUS
2009-10-03
Sovietmečiu buvo įprasta, kad visoje SSRS pūškavę traukiniai kone nuo pradžios iki galo būdavo pagaminti Rusijoje. Tokį paveldą gavę „Lietuvos geležinkeliai“ juo nepasitenkino: netrukus dienos šviesą gali išvysti pirmasis lietuviškas lokomotyvas.
Neseniai naujas bendrovės Vilniaus lokomotyvų remonto depo (VLRD) šilumvežis grįžo iš Rusijos sostinės. Čia vykusioje parodoje jis sukėlė sumaištį: daugeliui buvo sunku patikėti, kad toks sudėtingas agregatas pagamintas Lietuvoje.
„Lietuvos geležinkeliams“ priklausančios įmonės vadovai neketina sustoti – šilumvežiai bus modernizuojami bei kuriami ir toliau.
Pavadinimas jau paseno?
Žodis „remonto“ VLRD įmonės pavadinime buvo visiškai tikslus anksčiau. Prieš 125 metus sostinėje buvo įkurtas Garvežių grąžos depas. Jo iškaba kelis kartus keitėsi.
Tik 2003-ųjų rudenį jis buvo pavadintas Vilniaus lokomotyvų remonto depu.
Tai buvo padaryta sąmoningai: „Lietuvos geležinkeliai“ siekė turėti šilumvežių priežiūros bendrovę, kuri modernizuotų senus įrenginius.
Tačiau šiuo metu įmonė iš esmės pati gamina lokomotyvus. Nors daugelis ruošinių atkeliauja iš kitų valstybių (važiuoklės – iš Rusijos, varikliai – iš JAV, kai kurios detalės – iš Čekijos), viskas surenkama mūsų šalyje pagal vietos meistrų brėžinius.
„Didžioji dalis pridėtinės vertės atitenka mūsų šaliai. Surenkant šilumvežį tenka dirbti net su pusantro tūkstančio Lietuvos tiekėjų“, – pasakojo depo generalinis direktorius Valentas Stadalnykas.
Smarkiai sumažino sąnaudas
Naujasis lietuviškas manevrinis lokomotyvas pavadintas TEM TMX. Jis sukonstruotas bendradarbiaujant su Rusijos „Transmašholding“ ir Čekijos „ČK Loco“ įmonėmis.
Kaip pagrindas naudojamas rusiško lokomotyvo TEM18 rėmas ir vežimėlis. Tačiau jo „širdis“ jau amerikinė: čia sumontuotas beveik pusantro tūkstančio kilovatų galios variklis „Caterpillar“.
„Maskvos parodoje visi ėjo į mūsų šilumvežį kaip į mauzoliejų. Mat analogiškų rusiškų gaminių galia siekia iki tūkstančio kilovatų, todėl įkalnėse tenka sujungti net po du lokomotyvus.
Maža to: palyginti su seno tipo manevriniais šilumvežiais, šio gaminio degalų sąnaudos mažesnės 30, o tepalų – net 60 procentų“, – pasakojo V.Stadalnykas.
Ką ir kalbėti apie mašinisto būdelę, kurioje įrengta autonominė šildymo sistema, kondicionierius, stovi mikrobangų krosnelė ir netgi šaldytuvas.
Pirmasis liks Lietuvoje
Susidomėjimas TEM TMX – milžiniškas. Vien rusai jau norėtų įsigyti dvi dešimtis šių naujoviškų šilumvežių.
Tačiau, anot V.Stadalnyko, pirmasis tikrai liks Lietuvoje.
„Antrąjį jau gaminsime rusams, tik reikės gauti tos šalies sertifikatą.
Tačiau toliau stengsimės pirmiausia paisyti „Lietuvos geležinkelių“ poreikių“, – sakė antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės vadovas.
Per metus bendrovė galėtų pagaminti iki trisdešimties tokių agregatų, tik reikėtų kiek išplėsti pajėgumus.
Būtent su eksportu siejami ateities planai. Artimiausias taikinys – buvusios SSRS šalys, nes visose jose nutiesta rusiška vėžė, kuri pločiu skiriasi nuo europinės, prasidedančios Lenkijoje.
„Tačiau vėžės problemą galima išspręsti. Jau esame parengę ir krovininio, ir manevrinio šilumvežio projektą Lenkijos rinkai. Kada nors tikrai pateksime ir į ją“, – tikina V.Stadalnykas.
Atnaujino aibę lokomotyvų
Tačiau naivu būtų manyti, kad Vilniaus lokomotyvų remonto depas su 537 darbuotojais visas pajėgas skiria tik naujajam šilumvežiui.
Čia nuo įmonės įkūrimo nuolat atnaujinami seni lokomotyvai – dažniausiai atliekamas kapitalinis remontas.
Iš pradžių buvo remontuojama rusiška technika, tačiau netrukus suvokta, kad tai – Sizifo darbas.
Šilumvežius imta remotorizuoti – keisti kai kurias detales. Nors tai padėdavo sutaupyti apie šešiolika procentų degalų, šis rodiklis buvo per menkas.
Tolesnis žingsnis – visiškai modernizuoti lokomotyvus.
„Išrenki jį, įdedi „Caterpillar“ variklį, sutvarkai. Rusiški lieka tik „kevalas“ ir važiuoklė.
Užtat rezultatai iš karto akivaizdūs – atnaujintas šilumvežis naudoja 36 proc. mažiau degalų.
Trumpai tariant, per metus viena tokia mašina sutaupo apie 300 tonų degalų.
O mes jau modernizavome 25 magistralinius šilumvežius – atnaujinta apie pusę „Lietuvos geležinkelių“ parko“, – pasakojo remonto įmonės direktorius.
Valgant auga ir apetitas: po magistralinių buvo imtasi ir manevrinių lokomotyvų. Iki šiol jų atnaujinta jau 22.
Mėgins ieškoti paramos
Anot V.Stadalnyko, artimiausiuose planuose – pirmojo lietuviško šilumvežio gamyba. Jis būtų ne toks didelis kaip rusiški, pritaikytas mūsų šalies mastui. Jo galia turėtų siekti iki trijų šimtų kilovatų.
Tiesa, variklis jame greičiausiai bus švediškas – „Volvo“. Mat gaminti variklius – pernelyg didelis iššūkis, nes pasaulyje šią rinką dalijasi vos kelios gerai žinomos kompanijos.
„Lietuviškas šilumvežis – dabar pagrindinis mūsų tikslas. Jei jis pavyks, kreipsimės į „Lietuvos geležinkelius“, į Susisiekimo ministeriją dėl paramos šiam projektui“, – optimizmo nestokojo V.Stadalnykas.
Mat kol kas pelningai dirbančiai įmonei kiekvienas naujas projektas reiškia papildomas investicijas. Iš viso nuo 2004-ųjų bendrovė jau investavo apie trisdešimt milijonų litų.
Augo itin sparčiai
* Pirmaisiais realios veiklos metais – 2004-aisiais Vilniaus lokomotyvų remonto depo apyvarta sudarė 42,6 mln. litų.
* Praėjusiais metais ji jau pasiekė beveik 120 mln. litų.
* Tiesa, per šį laikotarpį įmonės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 620 iki 537.
* Visos bendrovės akcijos priklauso „Lietuvos geležinkeliams“. Užpernai Vilniaus lokomotyvų remonto depas buvo pripažintas geriausia geležinkelių kompanijos antrine įmone.
Neseniai naujas bendrovės Vilniaus lokomotyvų remonto depo (VLRD) šilumvežis grįžo iš Rusijos sostinės. Čia vykusioje parodoje jis sukėlė sumaištį: daugeliui buvo sunku patikėti, kad toks sudėtingas agregatas pagamintas Lietuvoje.
„Lietuvos geležinkeliams“ priklausančios įmonės vadovai neketina sustoti – šilumvežiai bus modernizuojami bei kuriami ir toliau.
Pavadinimas jau paseno?
Žodis „remonto“ VLRD įmonės pavadinime buvo visiškai tikslus anksčiau. Prieš 125 metus sostinėje buvo įkurtas Garvežių grąžos depas. Jo iškaba kelis kartus keitėsi.
Tik 2003-ųjų rudenį jis buvo pavadintas Vilniaus lokomotyvų remonto depu.
Tai buvo padaryta sąmoningai: „Lietuvos geležinkeliai“ siekė turėti šilumvežių priežiūros bendrovę, kuri modernizuotų senus įrenginius.
Tačiau šiuo metu įmonė iš esmės pati gamina lokomotyvus. Nors daugelis ruošinių atkeliauja iš kitų valstybių (važiuoklės – iš Rusijos, varikliai – iš JAV, kai kurios detalės – iš Čekijos), viskas surenkama mūsų šalyje pagal vietos meistrų brėžinius.
„Didžioji dalis pridėtinės vertės atitenka mūsų šaliai. Surenkant šilumvežį tenka dirbti net su pusantro tūkstančio Lietuvos tiekėjų“, – pasakojo depo generalinis direktorius Valentas Stadalnykas.
Smarkiai sumažino sąnaudas
Naujasis lietuviškas manevrinis lokomotyvas pavadintas TEM TMX. Jis sukonstruotas bendradarbiaujant su Rusijos „Transmašholding“ ir Čekijos „ČK Loco“ įmonėmis.
Kaip pagrindas naudojamas rusiško lokomotyvo TEM18 rėmas ir vežimėlis. Tačiau jo „širdis“ jau amerikinė: čia sumontuotas beveik pusantro tūkstančio kilovatų galios variklis „Caterpillar“.
„Maskvos parodoje visi ėjo į mūsų šilumvežį kaip į mauzoliejų. Mat analogiškų rusiškų gaminių galia siekia iki tūkstančio kilovatų, todėl įkalnėse tenka sujungti net po du lokomotyvus.
Maža to: palyginti su seno tipo manevriniais šilumvežiais, šio gaminio degalų sąnaudos mažesnės 30, o tepalų – net 60 procentų“, – pasakojo V.Stadalnykas.
Ką ir kalbėti apie mašinisto būdelę, kurioje įrengta autonominė šildymo sistema, kondicionierius, stovi mikrobangų krosnelė ir netgi šaldytuvas.
Pirmasis liks Lietuvoje
Susidomėjimas TEM TMX – milžiniškas. Vien rusai jau norėtų įsigyti dvi dešimtis šių naujoviškų šilumvežių.
Tačiau, anot V.Stadalnyko, pirmasis tikrai liks Lietuvoje.
„Antrąjį jau gaminsime rusams, tik reikės gauti tos šalies sertifikatą.
Tačiau toliau stengsimės pirmiausia paisyti „Lietuvos geležinkelių“ poreikių“, – sakė antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės vadovas.
Per metus bendrovė galėtų pagaminti iki trisdešimties tokių agregatų, tik reikėtų kiek išplėsti pajėgumus.
Būtent su eksportu siejami ateities planai. Artimiausias taikinys – buvusios SSRS šalys, nes visose jose nutiesta rusiška vėžė, kuri pločiu skiriasi nuo europinės, prasidedančios Lenkijoje.
„Tačiau vėžės problemą galima išspręsti. Jau esame parengę ir krovininio, ir manevrinio šilumvežio projektą Lenkijos rinkai. Kada nors tikrai pateksime ir į ją“, – tikina V.Stadalnykas.
Atnaujino aibę lokomotyvų
Tačiau naivu būtų manyti, kad Vilniaus lokomotyvų remonto depas su 537 darbuotojais visas pajėgas skiria tik naujajam šilumvežiui.
Čia nuo įmonės įkūrimo nuolat atnaujinami seni lokomotyvai – dažniausiai atliekamas kapitalinis remontas.
Iš pradžių buvo remontuojama rusiška technika, tačiau netrukus suvokta, kad tai – Sizifo darbas.
Šilumvežius imta remotorizuoti – keisti kai kurias detales. Nors tai padėdavo sutaupyti apie šešiolika procentų degalų, šis rodiklis buvo per menkas.
Tolesnis žingsnis – visiškai modernizuoti lokomotyvus.
„Išrenki jį, įdedi „Caterpillar“ variklį, sutvarkai. Rusiški lieka tik „kevalas“ ir važiuoklė.
Užtat rezultatai iš karto akivaizdūs – atnaujintas šilumvežis naudoja 36 proc. mažiau degalų.
Trumpai tariant, per metus viena tokia mašina sutaupo apie 300 tonų degalų.
O mes jau modernizavome 25 magistralinius šilumvežius – atnaujinta apie pusę „Lietuvos geležinkelių“ parko“, – pasakojo remonto įmonės direktorius.
Valgant auga ir apetitas: po magistralinių buvo imtasi ir manevrinių lokomotyvų. Iki šiol jų atnaujinta jau 22.
Mėgins ieškoti paramos
Anot V.Stadalnyko, artimiausiuose planuose – pirmojo lietuviško šilumvežio gamyba. Jis būtų ne toks didelis kaip rusiški, pritaikytas mūsų šalies mastui. Jo galia turėtų siekti iki trijų šimtų kilovatų.
Tiesa, variklis jame greičiausiai bus švediškas – „Volvo“. Mat gaminti variklius – pernelyg didelis iššūkis, nes pasaulyje šią rinką dalijasi vos kelios gerai žinomos kompanijos.
„Lietuviškas šilumvežis – dabar pagrindinis mūsų tikslas. Jei jis pavyks, kreipsimės į „Lietuvos geležinkelius“, į Susisiekimo ministeriją dėl paramos šiam projektui“, – optimizmo nestokojo V.Stadalnykas.
Mat kol kas pelningai dirbančiai įmonei kiekvienas naujas projektas reiškia papildomas investicijas. Iš viso nuo 2004-ųjų bendrovė jau investavo apie trisdešimt milijonų litų.
Augo itin sparčiai
* Pirmaisiais realios veiklos metais – 2004-aisiais Vilniaus lokomotyvų remonto depo apyvarta sudarė 42,6 mln. litų.
* Praėjusiais metais ji jau pasiekė beveik 120 mln. litų.
* Tiesa, per šį laikotarpį įmonės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 620 iki 537.
* Visos bendrovės akcijos priklauso „Lietuvos geležinkeliams“. Užpernai Vilniaus lokomotyvų remonto depas buvo pripažintas geriausia geležinkelių kompanijos antrine įmone.
Komentuoti: