Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

[Eimantas]

Sekmadienį 17:15 per LRT, laidoje "Ateities profesija", ir apie lokomotyvų priežiūrą rodys.

[Robertino]

Na, brač, nepatingėk: Techninio naudojimo nuostatos, Geležinkelių eismo taisyklės, Saugaus traukinių eismo užtikrinimo instrukcija remontuojant kelią (K/078). Tik reikia truputį kantrybės pavartyti.

Combat, ačiū
dar iškilo problema reik pagalbos: kokie darbai geležinkeliuose vadinami vietiniais darbais? Gal kas galit ka nors įdomaus papasakot

[Combat]

Combat, ačiū
dar iškilo problema reik pagalbos: kokie darbai geležinkeliuose vadinami vietiniais darbais? Gal kas galit ka nors įdomaus papasakot

Truputį galima.

Vietinio darbo organizavimas geležinkelio ruože - tai viena iš probleminių eismo organizavimo sričių, nuo kurios sėkmingo sprendimo priklauso geležinkelių sistemos veiklos efektyvumas organizuojant traukinių eismą ir geležinkelių klientų aptarnavimą.
Vietiniu darbu geležinkelio ruože įprastai vadinamas vagonų atvežimo procesas krovimo darbams į tarpines stotis, manevrai su jais, jų padavimas į krovimo frontus, taip pat jų išvežimas iš tarpinių stočių. Šis procesas ypač svarbus rinkos ekonomikos sąlygose, kur automobilių transportas vis dažniau nukonkuruoja geležinkelių transportą.

Vietinis darbas geležinkelių ruožuose organizuojamas remiantis pagrindiniais traukinių eismo organizavimo principais, kuriems keliami papildomi reikalavimai:
- vagonai į tarpines stotis krovimo darbams turi būti atvežti iki dešimtos valandos ryto ir išvežti ne anksčiau, kaip po aštuonioliktos valandos vakaro;
- geležinkelių apygardos ribose (arba jos dydžiui prilygstančioje zonoje ) dirbantis vagonas iš pakrovos punkto į iškrovos punktą turi būti pristatytas įmonių ir gamyklų pertraukų tarp darbo metu - naktį;
- jei vagonai priklauso Lietuvos geležinkeliams, neturi būti priešpriešinio tos pačios rūšies tuščių vagonų srauto;
- vietiniam darbui turi būti pajungti manevriniai lokomotyvai tada, kai jie išnaudojami pagal jų tiesioginę paskirtį neefektyviai;

Vykdant vietinį darbą, vagonai iš pagrindinių techninių stočių išvežami į tarpines geležinkelio ruožo stotis krovimo darbams. Krovimo darbus užbaigus, vagonai vėl surenkami į pagrindines technines stotis (skirstymo, ruožo ir krovinių) tolimesniam šių vagonų perdavimui į stotis, esančias kituose geležinkelių ruožuose, taip pat tų vagonų jungimui į traukinio sąstatus ir jų išsiuntimui tiesioginiais ir ruožo traukiniais. Į technines stotis iš geležinkelio ruožo tarpinių stočių vagonai turi būti atvežami taip, kad liktų pakankamai laiko tuos vagonus perduoti į kitą geležinkelio ruožą išvykstantį traukinį. Dėl šios priežasties rinktiniai traukiniai iš techninę stotį supančių geležinkelių ruožų turi atvykti į techninę stotį maždaug vienu metu ir vėl išvykti į geležinkelio ruožą vykdyti vietinio darbo praėjus tokiam laiko tarpui, kurio pakaktų perduoti vagonus iš vieno rinktinio traukinio į kito ruožo rinktinį traukinį.

Susidaryti vaizdą apie vagonų judėjimą geležinkelių apygardoje galima pagal specialią vagonų judėjimo lentelę, kuri, naudojant sociologinių tyrimų metodą - dokumentų studijavimą, sudaroma atskirai tuštiems ir krautiems vagonams.
Pagrindiniai dokumentai, iš kurių imami duomenys kryžminei vagonų srautų lentelei sudaryti - tai statistinės ataskaitos, kuriose atsispindi vagonų judėjimo kryptys ir darbas stotyse bei geležinkelio stotyse archyvuojami traukinių išvykimo ir atvykimo natūriniai lapai, kuriuose nurodomi duomenys apie traukinio sąstatą ir jo vagonus.

Sudarius vagonų korespondencijos lentelę, galima braižyti vagonų srautų diagramą, kuri pateikia pilną vagonų judėjimo vaizdą. Braižant vagonų srautų diagramą, pirmiausia braižoma diagrama krautiems vagonams.

Įprastai didžiausias vagonų srautas užgimsta didelėje krovinių arba skirstymo stotyje (Draugystėje, Klaipėdoje, Bugeniuose, Radviliškyje ir kitur) ir toldamas nuo jos, mažėja; srautui artėjant prie skirstymo arba krovinių stoties, vagonų srautas vėl didėja. Taip atsitinka todėl, kad konkretaus ruožo tarpinėms stotims skirti vagonai į skirstymo stotį susirenka iš visų geležinkelių ruožų, iš kurios (skirstymo stoties) jie vėliau išvežami į tarpines stotis. Panašus procesas vyksta ir krovinių stotyse, tik iš jų krovimo darbams į ruožo stotis siunčiami ir savi vagonai.

Tuščių vagonų srautai analizuojami pagal vagonų balanso lenteles ir tuščių vagonų srautų diagramą.
Vagonų balanso lentelėje matosi stočių poreikiai tuštiems vagonams arba tuščių vagonų perteklius. Duomenys vagonų balanso lentelei imami iš traukinių natūrinių lapų, kurie archyvuojami stotyse, taip pat iš statistinių ataskaitų, kurios saugomos statistikos arba operatyvinio valdymo skyriuose.

Vykdant vietinį darbą, būtina racionaliai organizuoti ne tik vagonų srautus, bet ir lokomotyvų darbą, kurie vietiniame darbe skirstomi į stočių manevrinius, rinktinių ir paskirtinių traukinių lokomotyvus.

Praktikoje dažnai pasitaiko, kad manevriniai ir magistraliniai lokomotyvai panaudojami neefektyviai. Būna, kad manevrinis lokomotyvas atlieka nežymų darbą ir nemažą paros dalį praleidžia be darbo. Todėl būtina išanalizuoti manevrinio lokomotyvo panaudojimo efektyvumą stotyje.

Vagonus į tarpines geležinkelio ruožo stotis dažniausiai atveža ir juos iš ten išveža rinktiniais ir paskirtiniais traukiniais. Šie traukiniai specialiai formuojami darbui geležinkelio ruože, kuris dažniausiai ribojamas dviem techninėm stotim. Vietiniam darbui tarpinėse stotyse vagonus tai pat galima atvežti ir juos iš ten išvežti dispečeriniais lokomotyvais. Dispečeriniais lokomotyvais vadinami lokomotyvai (magistraliniai ir kitų stočių manevriniai), vežantys vagonus darbui į geležinkelio ruožo tarpines stotis dispečerio nurodymu. Tokie lokomotyvai nuvaro vagonus į krovimo frontus, juos išima iš ten, paruošia vagonus prikabinimui prie rinktinio traukinio, išveža vagonus iš stoties. Šį darbą dispečerinis lokmotyvas atlieka artimiausiose tarpinėse stotyse ir tuo paspartina rinktinio traukinio judėjimą geležinkelio ruožu.
Rinktiniai traukiniai atlieka vietinį darbą geležinkelio ruožo tarpinėse stotyse, kuriose vyksta krovimo darbai (tos stotys dar vadinamos atviromis komerciniam darbui). Jie skirstomi į paprastuosius rinktinius, rinktinius - zoninius, rinktinius kombinuotuosius ir tolimuosius rinktinius traukinius.
Paprastieji rinktiniai traukiniai kursuoja geležinkelio ruože tarp dviejų techninių stočių ir atlieka vietinį darbą visose tarpinėse stotyse.
Rinktiniai - zoniniai traukiniai vietiniame darbe geležinkelių ruožuose taikomi tais atvejais, kai rinktinio traukinio lokomotyvui nebepakanka galingumo išvežti vagonus į tarpines ruožo stotis , kai pažeidžiamas lokomotyvų brigadų darbo režimas arba kai vietinį darbą limituoja geležinkelio ruožo parametrai.

Vietinio darbo schemos sudarymo principai yra šie:
- vagonų prastova tarpinėse ir techninėse stotyse turi būti minimali;
- neturi būti pažeistas lokomotyvų ir lokomotyvų brigadų darbo režimas;
- vietinių traukinių judėjimas geležinkelio ruože turi minimaliai įtakoti ruožo praleidžiamumui.

Vietinio darbo vykdymo schema didžia dalimi priklauso nuo geležinkelio ruožo parametrų, vietinio darbo ir traukinių eismo apimčių. Geležinkelių linijos parametrai yra šie:
- traukos pobūdis (šilumvežių ar elektrinė);
- pagrindinių kelių skaičius (vienkelė ar dvikelė geležinkelio linija);
- limituojančios įkalnės statumas;
- priėmimo - išleidimo kelių ilgis;
- signalizacijos pobūdis (automatinė ar pusiauautomatinė blokuotė).

Vietinis darbas normuojamas tam, kad, vadovaujantis vietinio darbo normatyvine baze, būtų galima kontroliuoti darbo efektyvumą ir nurodyti negatyvių reiškinių tendencijas eksploataciniame darbe, šių reiškinių priežastis ir kaltininkus.
Vietinio darbo normavimui naudojami kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Kiekybiniai rodikliai normuoja darbą, o kokybiniai - riedmenų panaudojimą.

Šiaip reikėtų imti tą knygą: Заглядимов Д.П., Петров А.П., Сергеев Е.С.и др. Организация движения на железнодорожном транспорте.

[Robertino]

Truputį galima.



Šiaip reikėtų imti tą knygą: Заглядимов Д.П., Петров А.П., Сергеев Е.С.и др. Организация движения на железнодорожном транспорте.

Ačiū Jums eilinį kartą už operatyviai pateikta medžiaga Džiugu kad forume yra tokių žmonių. Dėkui

[iChiaz]

Sveiki. Man iskilo toks klausimas, kas reguliuoja sviesaforus traukiniu? Ar veikia kokia automatika ar uz tai atsakingas yra koks zmogus. Pvz. Kas perjungia sviesafora is zalio i raudona, kai traukinys pravaziuoja ji?

[Al1]

Traukiniui pravažiavus automatiškai persijungia. Perjungiantys pedalai sugalvoti labai seniai, dar XIX a. Taip, eismą, taigi ir šviesoforus reguliuoja ir automatika, ir žmonės.

[Grillz]

Sveiki. Man iskilo toks klausimas, kas reguliuoja sviesaforus traukiniu? Ar veikia kokia automatika ar uz tai atsakingas yra koks zmogus. Pvz. Kas perjungia sviesafora is zalio i raudona, kai traukinys pravaziuoja ji?

Yra tokie dalykai kaip bėgių grandinės ir automatinė blokuotė.

[E.S]

Sveiki,

Esu visiškai nauja dalyvė šiame forume. Ieškojau informacijos savo moksliniam darbui ir užmačiau, kad šiame forume yra labai daug įvairios naudingos informacijos geležinkelių tematika. Pati asmeniškai susidūriau su traukinių eismo atitikimo eismo grafikams problema. Suprantu, kad realią statistiką greičiausiai galima būtų gauti tik kreipiantis į pačius LG, tačiau gal yra žmonių žinančių bent apytikriai ar dažnai pasitaiko tokie nukrypimai nuo grafikų ir svarbiausia kokios pagrindinės tokių nukrypimų priežastys?

[iChiaz]

Dar keletas klausimu apie sviesoforus

Taigi kilo man dar keletas klausimu, padariau pora nuotrauku. Kelias: Siauliai - Klaipeda







A - Kas cia per signalas, kodel niekada nesu mates jo ijungto? Kada jis ijungiamas?

B - Ka reiskia sitie numeriai po sviesoforu?

C - Kas cia per dezute?

D - Kokiu spalvu yra like 4 signalai?

E - Kas cia per garsiakalbis? Kodel jis stovi laukymeje kur niekas jo negirdi? Ant jo yra berods mygtukas? Ka jis reiskia? Nespaudziau )

F - Kas cia per dezutes ir kodel jos zymimos geltonais zymekliais?

G - Kas sitos didesnes dezutes ?

Aciu uz atsakymus! : )

[Combat]

Sveiki. Man iskilo toks klausimas, kas reguliuoja sviesaforus traukiniu? Ar veikia kokia automatika ar uz tai atsakingas yra koks zmogus. Pvz. Kas perjungia sviesafora is zalio i raudona, kai traukinys pravaziuoja ji?

Stoties ribose – stoties budėtojas arba traukinių eismo tvarkdarys, jei tą stotį siekia jo valdymas. Stotį riboja ĮLEIDŽIAMIEJI šviesoforai, o traukiniui iš stoties išleisti naudojami IŠLEIDŽIAMIEJI šviesoforai (stotyje yra dar ir manevriniai šviesoforai, kurie signalizuoja mėlynomis ir baltomis spalvomis; jie naudojami „vidiniam murdymuisi“ ir pravažiuojantiems, išvažiuojantiems ar atvažiuojantiems traukiniams iš kitų stočių negalioja). Traukininiai šviesoforai signalizuoja geltona, geltona mirksinčia (kartais), raudona, ir žalia spalvomis (būna ir žalia mirksinčia, bet tik ten, kur iešmo kryžmėženklis yra 1/18). Leidžiamą spalvą įjungia stoties budėtojas, o toliau, kokia spalva signalizuoti (tokiu būdu atitinkamai perduoti informaciją traukinio mašinistui apie tolimesnę jo važiavimo tvarką ir priekyje esančių ruožų laisvumą), renkasi automatika.

Kas perjungia sviesafora is zalio i raudona, kai traukinys pravaziuoja ji?

Automatika. Kai traukinio aširačiai įvažiuoja į geležinkelio kelio atkarpą (ruožą), kurią riboja šviesoforas (atkreipkit dėmesį – kažkur visai greta to šviesoforo bėgiai yra sujungti per izoliuotas sandūras; kad elektra netekėtų kiaurai), jie leidžia labai silpnai elektrai tekėti iš vieno bėgio į kitą. Aširačiai užtrumpina bėgių grandinę, prie bėgių esantys prijungti laidai tą signalą perduoda į įrangą, suvokiančią ką toliau reikia daryti su „užtrumpinimo“ signalu. Įranga gauta informacija pasidalija su už jos esančia ir priekyje esančiomis „dėžėmis“ bei stotyje esančia įranga (reline). Įranga, apdirbdama signalus loginiuose bloguose, nusprendžia kokiomis šviesoforų spalvomis informuoti traukinio mašinistą (kokius signalus jam paduoti) apie traukinių eismą.

Taigi kilo man dar keletas klausimu, padariau pora nuotrauku. Kelias: Siauliai - Klaipeda

Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


A - Kas cia per signalas, kodel niekada nesu mates jo ijungto? Kada jis ijungiamas?

Kai sugenda „spalvoti“. Įsijungia baltas mirksintis (budėtojas visą tą laiką laiko nuspaudęs mygtuką), ir „kviečia“ mašinistą vesti traukinį į stotį, bet „išpūtus“ akis.

B - Ka reiskia sitie numeriai po sviesoforu?

Nematyti numerių, bet dažniausiai „Lyginis“ arba „Nelyginis“, priklausomai nuo krypties, į kurią jis „žiūri“ ir geležinkelio kelio numerį, kurį jis „reguliuoja“

C - Kas cia per dezute?

Ir man įdomu. Lyg su radijo ar telefoniniu ryšiu kažkas būtų susiję.

D - Kokiu spalvu yra like 4 signalai?

Žalias ir du geltoni, iš kurių gali signalizuoti tik vienas geltonas pastoviai, arba mirksėti, arba du geltoni pastoviai, arba vienas geltonas mirksintis ir kitas – geltonas pastovus

E - Kas cia per garsiakalbis? Kodel jis stovi laukymeje kur niekas jo negirdi? Ant jo yra berods mygtukas? Ka jis reiskia? Nespaudziau )

Jis taip ir vadinasi: „garsiakalbinis stoties ryšys“; na, anksčiau tiesiog mobiliųjų nebuvo. Gali „susirėkauti“ su kitu lauke esančiu darbuotoju arba susisiekti su stoties budėtoju (arba jis gali informaciją perduoti), priklausomai nuo to, kaip mygtuką nuspausi.

F - Kas cia per dezutes ir kodel jos zymimos geltonais zymekliais?

G - Kas sitos didesnes dezutes ?

Ten būna daug kontaktų ir neaiškiai supintų laidų; signalizacijos automatikai visa tai reikalinga.

Aciu uz atsakymus! : )

Sveiki,

Esu visiškai nauja dalyvė šiame forume. Ieškojau informacijos savo moksliniam darbui ir užmačiau, kad šiame forume yra labai daug įvairios naudingos informacijos geležinkelių tematika. Pati asmeniškai susidūriau su traukinių eismo atitikimo eismo grafikams problema. Suprantu, kad realią statistiką greičiausiai galima būtų gauti tik kreipiantis į pačius LG, tačiau gal yra žmonių žinančių bent apytikriai ar dažnai pasitaiko tokie nukrypimai nuo grafikų ir svarbiausia kokios pagrindinės tokių nukrypimų priežastys?

Šiek tiek suprasti apie traukinių eismo organizavimą padės šita kūryba. Ten yra šiek tiek informacijos lietuvių kalba apie traukinių eismo grafiko sudarymo pagrindus (savo moksliniame darbe būtinai paminėkite tą šaltinį, jei jį naudosite).

Taigi, apie nukrypimus.

Keleiviniai traukiniai nuo grafikų beveik nenukrypsta arba nukrypsta nežymiai. O prekiniai „plaukia“ beveik visada.

Faktoriai: 1. techniniai, 2.organizaciniai, 3.žmogiškasis faktorius 4. stichijos poveikis ir nelaimingi atsitikimai (didžiulis sniegas, pervažiuotas žmogus ar avarija pervažoje).

Techniniai faktoriai (populiariausi): netinkamai ir nepakankamai prižiūrimas geležinkelio kelias, dėl ko tampa būtina sumažinti traukinių eismo greitį per blogą vietą ilgam laikui (gan dažnai); eismo valdymo sistemų gedimai – nepersijungia iešmas elektriniu būdu ir jį tenka perjungti rankiniu būdu, gedimai signalizacijos valdymo automatikoje (perdega saugiklis, lemputė šviesofore ir kt.), riedmenų (lokomotyvų ir vagonų) gedimai.

Organizaciniai faktoriai (dažniausi): blogas darbo organizavimas traukinio formavimo stotyje (neparengia traukinio sąstato išvežti numatytu grafike laiku dėl blogos sąveikos su geležinkelio klientais, netinkamai paskirstytų krovimo frontų aptarnavimo prioritetų, blogo manevrinio darbo organizavimo ir aibės kitų dalykų), blogai organizuotas traukinių praleidimas geležinkelio ruože.

Žmogiškasis faktorius (populiariausi): žmogus nepakankamai įsisavinęs traukinių eismo valdymo įrangą, dėl ko pasitaiko nepagrįstų traukinių sulaikymų; traukinio mašinistas nenori greičiau tempti traukinio sąstatą, nors tu pasiusk; kažkurioje linijos sotyje „nusigėrė“ geležinkelio stoties budėtojas, arba tiesiog kietai įmigo (kol prikelsi, kol prikalbinsi dirbti), dėl ko laiku neįjungė leidžiamojo šviesoforo signalo.

Taigi, traukiniai iš grafiko „išsimuša“, dažniausiai, jei jis „pakliuvo“ į greičio ribojimo zoną, jei mašinistas blogai veda traukinį, jei traukinių eismo tvarkdarys blogai organizuoja traukinio praleidimą geležinkelio ruožu ir neperduoda pakankamai informacijos traukinio mašinistui (pvz., paraginti „lupk“, arba „neskubėk“; o būna, kad mašinistas, žiūrėdamas tik į grafiką, „lupa“, pleškina degalus, o vėliau dvi valandas stovi). Arba apskritai iš pradinės stoties išvyko „negrafiku“. Taigi, visi „paplaukę“ traukiniai „išmaišo“ kitus, organizuotai išleistus iš pradinių stočių.

Jei taip suskirstyti, tai blogam traukinio vedimui, blogai geležinkelio kelio priežiūrai ir blogam traukinių eismo organizavimui duočiau po lygiai, o dėl automatikos gedimų – mažiausiai.

Tiesa, dar pasitaiko traukiniai, kuriems reikia duoti pirmenybę – avariniai („atstatomieji“; pasitaiko), gaisriniai (itin retai), sniegvaliai (priklauso nuo žiemos) bei traukiniai paspartinto išvykimo (pvz., iš Radviliškio lokomotyvas traukinio sąstatą atitempė į Bugenių geležinkelio stotį anksčiau grafiko, o ten atvykęs lokomotyvas „greičiau apsisuko“ ir dar anksčiau grafiko išvyko į Radviliškio stotį atgal su nauju traukinio sąstatu.

[iChiaz]

Del atsakymo A - Ar tikrai ten baltas mirksintis? Nes kiek zinau baltas mirksintis buna apvalus kaip ir kiti. O cia keturkampe dezute kurioje vos vos iziurimi sukryziuoti sviesos diodai.

Atsakymas D - Like 4 signalai. Is viso maciau yra 5 signalai: 2 geltoni, zalias, raudonas, koks 5?

E - Na jeigu sis garsiakalbis buvo pastatytas, todel kad nebuvo mobiliuju.. Hmm. Ji pastate pries metus ar du.

Prie to paties pridursiu toje vietoje yra daug iesmu. Uz sviesaforo. Tarp tu iesmu vieni begiai atsiskiria ir nueina kokius 10 metru i sona ir uzsibaigia, ten supiltas toks zvyro kalnas ant begiu galo ir tvorele pastatyta. Ir ne vienoje vietoje kur daug susikertanciu keliu yra toks dalykas padarytas. Kam jis reikalingas?

[tugrikas]

Kas perjungia sviesafora is zalio i raudona, kai traukinys pravaziuoja ji?

Automatika. Kai traukinio aširačiai įvažiuoja į geležinkelio kelio atkarpą (ruožą), kurią riboja šviesoforas (atkreipkit dėmesį – kažkur visai greta to šviesoforo bėgiai yra sujungti per izoliuotas sandūras; kad elektra netekėtų kiaurai), jie leidžia labai silpnai elektrai tekėti iš vieno bėgio į kitą. Aširačiai užtrumpina bėgių grandinę, prie bėgių esantys prijungti laidai tą signalą perduoda į įrangą, suvokiančią ką toliau reikia daryti su „užtrumpinimo“ signalu. Įranga gauta informacija pasidalija su už jos esančia ir priekyje esančiomis „dėžėmis“ bei stotyje esančia įranga (reline). Įranga, apdirbdama signalus loginiuose bloguose, nusprendžia kokiomis šviesoforų spalvomis informuoti traukinio mašinistą (kokius signalus jam paduoti) apie traukinių eismą.

Kažkaip man biški nelogiška tokia automatika. Jeigu šviesoforo valdymo esmė yra tik bėgių "užtrumpinimas", tai bet kuris žmogus žinodamas ar atspėdamas, kurioje vietoje yra el. grandinė, toje vietoje skersai bėgių užmetęs kokį nors metalinį daiktą galėtų perjungti šviesoforą ir taip pridaryti problemų

[BastA-7]

Del atsakymo A - Ar tikrai ten baltas mirksintis? Nes kiek zinau baltas mirksintis buna apvalus kaip ir kiti. O cia keturkampe dezute kurioje vos vos iziurimi sukryziuoti sviesos diodai.

Sunku pasakyti vien iš nuotraukos, bet šis šviesoforas turbūt yra bendrasis išleidžiamasis, o ta dežė yra kelrodis, kuriame užsidega kelio numeris iš kurio leidžiama traukiniui važiuoti.

E - Na jeigu sis garsiakalbis buvo pastatytas, todel kad nebuvo mobiliuju.. Hmm. Ji pastate pries metus ar du.

Ne todėl jis pastatytas, kad nebuvo mobiliųjų telefonų. Kiekvienoje stotyje, beveik kasdien dirba kelio darbininkai, kuriems yra būtina pranešinėti apie važiuojančius traukinius bei esant reikalui perduoti nurodymus (ne visada visi turi nešiojama radio stotį).

[Al1]

Kažkaip man biški nelogiška tokia automatika. Jeigu šviesoforo valdymo esmė yra tik bėgių "užtrumpinimas", tai bet kuris žmogus žinodamas ar atspėdamas, kurioje vietoje yra el. grandinė, toje vietoje skersai bėgių užmetęs kokį nors metalinį daiktą galėtų perjungti šviesoforą ir taip pridaryti problemų

Sistemos "protingos". Ir tokį signalą atmeta.

[Edvard]

Ne todėl jis pastatytas, kad nebuvo mobiliųjų telefonų. Kiekvienoje stotyje, beveik kasdien dirba kelio darbininkai, kuriems yra būtina pranešinėti apie važiuojančius traukinius bei esant reikalui perduoti nurodymus (ne visada visi turi nešiojama radio stotį).

N. Vilnioj prieš du metus dažnai riekdavo, jau seniai negirdėjau.

[BastA-7]

Jei dienos metu dažniau prie stoties būtum, manau, be problemų ir šiandien išgirstum.

[iChiaz]

Niekada nesu mates ijungtos kelrodes sitos. Beto ar sviesaforas tikrai yra isleidziamasis? Kaip ir garsiakalbis jis nuo stoties kazkur 1-2 km atstumu pastatytas. Nuo stoties iki jo yra dar du sviesaforai skaiciuojant su isleidziamuoju.

[K a J o t]

Niekada nesu mates ijungtos kelrodes sitos. Beto ar sviesaforas tikrai yra isleidziamasis? Kaip ir garsiakalbis jis nuo stoties kazkur 1-2 km atstumu pastatytas. Nuo stoties iki jo yra dar du sviesaforai skaiciuojant su isleidziamuoju.

Tie du sviesoforai yra marsrutiniai. Pirmas marsrutinis prie perono, antras ant kreives pries antraji tilta o tavo nuotraukoje yra isleidziamasis. O ta kvadratine dezute yra kelrodis. Jei ant jo dega linija tiesiai tai vaziuosi is stoties antro kelio per iesmus i Kuzius, o jej linija dega pasvirusi i desine tai per iesmus vaziuosi is stoties antro kelio i Gubernija.

[K a J o t]

Niekada nesu mates ijungtos kelrodes sitos. Beto ar sviesaforas tikrai yra isleidziamasis? Kaip ir garsiakalbis jis nuo stoties kazkur 1-2 km atstumu pastatytas. Nuo stoties iki jo yra dar du sviesaforai skaiciuojant su isleidziamuoju.

Tos kelrodes neesi mates ijungtos todel kad ja naudoja labai retai. Visada budetoja stengiasi traukinius leisti is stoties antruoju keliu.

[Combat]

Del atsakymo A - Ar tikrai ten baltas mirksintis? Nes kiek zinau baltas mirksintis buna apvalus kaip ir kiti. O cia keturkampe dezute kurioje vos vos iziurimi sukryziuoti sviesos diodai.

Atsakymas D - Like 4 signalai. Is viso maciau yra 5 signalai: 2 geltoni, zalias, raudonas, koks 5?

Teisingai, neįsižiūrėjau kaip reikiant. Dabar galima tik spėlioti. Ar tai tik nebus susiję su tuo, kad priekyje gal yra 1/18 kryžmėženklio iešmas (tie 3 horizontaliai išdėstyti „pribombasai“ būtų lyg ir žalia juosta)? Prieš tokį iešmą vėl prasideda „šviesos muzika“. O toliau vėl „poplyli“. Jei pagal tą šviesoforą galima išvažiuoti į neitaisyklingąjį tarpstočio kelią, kuriame įrengta dvipusė automatinė blokuotė, jis signalizuos 2 žaliais, bet jame yra įrengtas, panašu, kelrodis, kas vėl išmaišo visą reikalą. Tokiu atveju kelrodis turėtų rodyti, kad traukinys suks į netaisyklingąjį. Gali būti, jei tas šviesoforas yra maršrutinis (bet greičiausiai, kad ne), gali signalizuoti, kad ruožas yra trumpesnis, nei reiktų stabdymo keliui.

„Statyčiau“ už tokią išvadą: tai yra išleidžiamasis šviesoforas, už kurio galimas traukinio važiavimas per 1/18 kryžmėženklio iešmą, tame tarpe ir į netaisyklingąjį tarpstočio kelią, kuriame įrengta automatinė lokomotyvo signalizacija kaip savarankiška signalizavimo priemonė. Tokiu atveju prie geltonos arba žalios išleidžiamojo šviesoforo signalo spalvos degs dar ir balta. Štai ir visi „5“. Tik nežinau, ar aš teisus šiuo atveju.

Ale ir sudėtingas galvosūkis.

Prie to paties pridursiu toje vietoje yra daug iesmu. Uz sviesaforo. Tarp tu iesmu vieni begiai atsiskiria ir nueina kokius 10 metru i sona ir uzsibaigia, ten supiltas toks zvyro kalnas ant begiu galo ir tvorele pastatyta. Ir ne vienoje vietoje kur daug susikertanciu keliu yra toks dalykas padarytas. Kam jis reikalingas?

Aklakeliai gaudomieji (ar apsauginiai, nepamenu). Jei vienas traukinys važiuos per iešmus (parengtas maršrutas), tai likę iešmai „susivarto“ taip, kad antras nevaldomas traukinys, arba pabėgę vagonai, ne įsirėžtų į pirmąjį važiuojantį, bet nuliurlėtų į aklakelį. Taip kartais nutinka.