Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

[Vytautas_LT]

Taisyklėse rašoma:

Išleidžiamieji šviesoforai

...

Du geltoni žiburiai, iš jų viršutinis mirksimasis, – „Leidžiama išvažiuoti iš stoties mažesniu greičiu, pasukant per iešmą; kito šviesoforo signalas – leidžiamasis“.

Manau tai ir bus atitikmuo lenkiškam "žalias ir geltonas".

O dėl to "arba greičiau" - neradau kur yra taip nurodyta.

[Vitas]

Taisyklėse rašoma:


Manau tai ir bus atitikmuo lenkiškam "žalias ir geltonas".

O dėl to "arba greičiau" - neradau kur yra taip nurodyta.

Kad lyg ir nereikia...
Kai nenurodyta, tai tikėtis gali visko...

[Carnifex]

Taisyklėse rašoma:


Manau tai ir bus atitikmuo lenkiškam "žalias ir geltonas".

O dėl to "arba greičiau" - neradau kur yra taip nurodyta.

Vėlgi, ne visai. Lenkiškas „žalias virš geltono“ užtikrina, kad kitas šviesoforas yra atidarytas važiavimui linijiniu greičiu, o lenkiškas „geltonas mirksintis virš geltono“ užtikrina, kad kitas šviesoforas yra atidarytas važiavimui sumažintu greičiu (40 km/h). Tarybinėje sistemoje „geltonas mirksintis virš geltono“ dirba už abu lenkiškus signalus - kitas šviesoforas gali būti atidarytas ir važiavimui tiesiai, ir nukreipiant per iešmus. Tačiau vėlgi yra niuansas - tarybinėje sistemoje išleidžiamieji šviesoforai iš šalutinių stoties kelių apatinio geltono žibinto tiesiog neturi, ir traukiniai išleidžiami žaliu signalu, nors greitis per iešmus - tie patys 40 km/h, ir priderėtų „geltonas mirksintis - geltonas“ rodyti...

Ką domina abi sistemos, galiu smulkiau papasakoti asmeniškai, nes šiek tiek nukrypome nuo temos apie Lietuvos geležinkelius

[Al1]

Įdomu, kokia signalizacijos sistema galios 1435 mm vėžės ruože iki Kauno, kai kada nors bus nutiesta RailBaltica?

[Carnifex]

Kadangi vėžės sudvejintos bus, kaip supratau, o tarybinė signalizacija nuo lenkiškos skiriasi tik tam tikrais konkrečiais niuansais, nematau jokios kliūties išlaikyti esamą sistemą, tik reikės kai kurias stotis aprūpinti panašiais indikatoriais kaip anksčiau minėtasis Šeštokuose, kuriuose būtų rodoma, jog traukiniui maršrutas paruoštas per siaurąją vėžę. Dabar tokie indikatoriai naudojami, kiek žinau, elektrinių traukinių maršrutams pažymėti (po leidžiamuoju signalu šviečia E raidė), galbūt dar kokiais nors tikslais didesnėse stotyse nurodyti traukinio kryptį, tad jų įdiegimas neturėtų būti sudėtingas.

[Vytautas_LT]

Kadangi vėžės sudvejintos bus, kaip supratau, o tarybinė signalizacija nuo lenkiškos skiriasi tik tam tikrais konkrečiais niuansais, nematau jokios kliūties išlaikyti esamą sistemą, tik reikės kai kurias stotis aprūpinti panašiais indikatoriais kaip anksčiau minėtasis Šeštokuose, kuriuose būtų rodoma, jog traukiniui maršrutas paruoštas per siaurąją vėžę. Dabar tokie indikatoriai naudojami, kiek žinau, elektrinių traukinių maršrutams pažymėti (po leidžiamuoju signalu šviečia E raidė), galbūt dar kokiais nors tikslais didesnėse stotyse nurodyti traukinio kryptį, tad jų įdiegimas neturėtų būti sudėtingas.

Paneriuose teko matyti šviečiančius | ir \ ženklus, kurie pagal prasmę turėtų rodyti į kurią atšaką traukinys nukreipiamas. Tačiau ką reiškia šviečiantis * ženklas, kuris paprastai būna prekiniam traukiniui Vilniaus kel. stoties 4 kelyje nelygine kryptimi?

[bosco]

Sveiki, nežinau kur rašyt, bet šiandien per "FARUS" rodė apie avariją Gaižiūnų pervažoje. Ir atkreipiau dėmesį į šviesoforą, jis nemirksėjo o degė, šilumvežis stovėjo už 200-300m nuo susidūrimo vietos. Įdomu dar pasidarė, koks ten srautas traukinių? Gal ten kita pervaža ramesnė? Nes kiek girdėjau ten milžiniškas traukinių srautas Gaižiūnuose ir turbūt toks įvykis turėtų didelių pasekmių LG. Kas galit pakomentuoti plačiau? Likčiau dėkingas P.S šilumvežis buvo manevrinis TEM2-5703. P.P.S Žmogelis girtas buvo, važiuodamas per pervažą atsitrenkė į betoninį stulpelį ir užmigo Sužalotas nesunkiai kaip ir.

[Vitas]

Vėlgi, ne visai. Lenkiškas „žalias virš geltono“ užtikrina, kad kitas šviesoforas yra atidarytas važiavimui linijiniu greičiu, o lenkiškas „geltonas mirksintis virš geltono“ užtikrina, kad kitas šviesoforas yra atidarytas važiavimui sumažintu greičiu (40 km/h). Tarybinėje sistemoje „geltonas mirksintis virš geltono“ dirba už abu lenkiškus signalus - kitas šviesoforas gali būti atidarytas ir važiavimui tiesiai, ir nukreipiant per iešmus. Tačiau vėlgi yra niuansas - tarybinėje sistemoje išleidžiamieji šviesoforai iš šalutinių stoties kelių apatinio geltono žibinto tiesiog neturi, ir traukiniai išleidžiami žaliu signalu, nors greitis per iešmus - tie patys 40 km/h, ir priderėtų „geltonas mirksintis - geltonas“ rodyti...

Ką domina abi sistemos, galiu smulkiau papasakoti asmeniškai, nes šiek tiek nukrypome nuo temos apie Lietuvos geležinkelius

Kam pasakoti asmeniškai, jei apie Lenkijos geležinkelius yra tema http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=8825
ir galima pasakoti joje...

[specialistas]

Šiandien, spalio 19 d., dėl darbų Jiesios geležinkelio stotyje beveik uždarytas geležinkelis iš Kauno į Kybartus. Kerleiviniais traukiniai varžiėja pagal vienai dienai pakeistą tvarkaraštį. Dalis jų važiuoja sutrumpintais maršrutais Mauručiai-Kybartai ir Kybartai-Mauručiai, tarp Kauno ir Mauručių jų keleivius vežioja UAB "Kautra" dviaukštis autobusas "Scania-Ikarus". Pravažiuojantys RŽD traukiniai išlikę, išlikęs ir Vilnius-Šeštokai-Vilnius. Kaip nekeista, išlikęs 15:15h iš Kauno išvykstantis į Kybartus, o 16:10h išvykstantis į Marijampolę išvyks 44 minutėmis vėliau (sulaukkęs traukinio Šeštokai-Vilnius, nes nuo Kauno iki Mauručių eismas tik vienais bėgiais)... Keleiviams skausimingau, kad iš Kybartų į Kauną išvykstantis 10:00h. nevažiavo visai... O išvykstantis 13:20h važiavo dvigubas - du sukabinti dvivagoniai DR1A (antras be keleivių). Į Kauną pagal šiandieninį tvarkaraštį turėjo atvykti 15:10h (vietoje kasdieninio laiko 14:52h), bet kelias minutes vėlavo (Mauručiuose turėjo praleisti RŽD traukinį Nr.79 iš Sankt.Pewterburgo, gal būt vėlavo tas).
Į du sukabintus dvivagonius DR1A paspoksoti buvo įdomu. Gaila, nemačiau nė vieno fotkintojo...

Po rekonstrukcijos, iš Rokų į Mauručius ir atgal traukiniai Jiesios geležinkelio stotį pravažiuos 80 km/h greičiu. Vietoje 1/11 montuojami 1/18 kryžmėženklio iešmai.

[Vitas]

Po rekonstrukcijos, iš Rokų į Mauručius ir atgal traukiniai Jiesios geležinkelio stotį pravažiuos 80 km/h greičiu. Vietoje 1/11 montuojami 1/18 kryžmėženklio iešmai.

2009m. vasarą kelyną rekonstruotrav Kazlų Rūdos stotyje. Jį prailgino Kauno link. Bet tame stoties gale iešmai liko 1/11. Keleiviniam traukiniui (D1, DR1A arba AR2) važiuojant į Marijampolę ir tuose iešmuose prie miškų urėdijos gyvenvietės atrodo, kad traukinys važiuoja ne 40 km/h, o dar lėčiau (kažkur 25 km/h).
Prailgstantis kelionė slaikas ir dėl greičio sumažinimo ir vėl padidinimo (nes iki stoties perodo dar "duoda gazo") nurašomas keleivių vežimo nuostolių sąskaiton.
Kai traukinio laukiu Kauno geležinkelio stotyje, antru keliu link tunelio važiuoja prekinis traukinys, priekyje matau šviesoforą su degančiais dviem geltonais signalais, viršutinis mirksi, tai sąstato greitis atrodo gerokai didesnis negu būna dyzeliniam traukniiui nuo kauno įvažiuojant į Kazlų Rūdos geležinkelio stoties ketvirtą kelią (iš artimesnių Marijampolės kryptimi iešmų nėra).
Įdomu, kodėl Kazlų Rūdos geležinkelio stoties "L" gale iešmai ne 1/18 ? Marijampolės kryptimi iš 4 kelio jie būtent tokie - įėjimo į Kazlų Rūdą šviesofore dega du geltini ir horizontali žalia juosta, bet ne greičiau nei 80 km/h atvažiuojantis "dyzeliukas" greitį mažina - matyt, mašinistą vis baugina už posūkio esanti pervaža...

[FeO]

Ir dėl patikimumo - termitinė sandura tarnauja ilgiau už kontaktinę.

Pakalbėjau su defektoskopistais. Teoriškai, jeigu visi laikytųsi suvirinimo termitu technologijos, sulietas metalas būtų patikimesnis negu kontaktiniu būdu suvirintas. Tačiau pernai žiemą trūko 3 siulės ir visos jos buvo termitinės. Kaip minėjo užtenka pora prakaito lašų ir jau gaunasi bloga siūlė, nekalbant apie temperatųrą, drėgmę, lietų.

[specialistas]

1/18 iešmų priežiūra kainuoja dvigubai daugiau, nei 1/11 ir jos montuojamos tik tam tikrose geležinkelio stotyse, kurios yra vietovėse su sudėtingomis topografinėmis sąlygomis bei turinčiomis intensyvų traukinių eismą.
Jiesios geležinkelio stotis yra "duobėje" ir važiuojant traukiniui iš Rokų į Mauručius arba atvirkščiai (iš šoninio ar į šoninį kelią), tenka priverstinai mažinti traukinio greitį iki 40-50 km/h, o po to iš karto sunkiai puškuoti į ilgą ir sudėtingą įkalnę. Tam, kad įkalnes būtų galima įveikti paprasčiau, nutarta sumontuoti 1/18 kryžmėženklio iešmus, kad traukiniai Jiesią galėtų pravažiuoti 80 km/h greičiu. Panašios sąlygos yra Kaišiadorių, Kyviškių, Panerių geležinkelio stotyse.
Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje lyginiame iešmyne, Vinčų kryptimi ankščiau buvo sumontuotas 1/18 kryžmėženklio iešmas, tačiau dėl neintensyvaus eismo ir dėl to, jog didžioji dalis iš/į Vinčus važiuojančių traukinių stoja Kazlų Rūdoje, šio kryžmėženklio iešmas nėra efektyvus, todėl buvo pakeistas į 1/11.
Kauno ir kitose didžiosiose geležinkelio stotyse traukinių važiavimo greitis ribojamas iki 40 km/h vien dėl keleivių ir darbuotojų saugos, todėl montuoti smailesnius iešmus nėra prasmės.

[Eimantas]

Pagėgių aplinkelyje nereikia 1/18?

[Al1]

Koks dar saugumas? Blin, Potugalijoje greitaisi traukinys per Espinho (tarp Porto ir Lisabonos) požeminę stotį pralekia 170 km/h greičiu! Espinho - kurortas netoli Porto, linija praeina visai šalia vandenyno ir pliažo. Jokių tvorų.

[Eimantas]

Ir tegul nesako, kad kokius Kūlupėnus 100km/h, o ne 120km/h reikia pravažiuoti dėl saugumo. Argumentas dėl dvigubai brangesnės 1/18 iešmų eksploatacijos irgi nerimtas.

[Wycka]

/\ Ar kas nors galėtų paprastais žodžiais paaiškinti, kuo ta 1/18 iešmo ekploatacija yra brangesnė už 1/11? Tai kiek tada brangesnė būtų 1/22 eksploatacija?

[Vitas]

1/18 iešmų priežiūra kainuoja dvigubai daugiau, nei 1/11 ir jos montuojamos tik tam tikrose geležinkelio stotyse, kurios yra vietovėse su sudėtingomis topografinėmis sąlygomis bei turinčiomis intensyvų traukinių eismą.
Jiesios geležinkelio stotis yra "duobėje" ir važiuojant traukiniui iš Rokų į Mauručius arba atvirkščiai (iš šoninio ar į šoninį kelią), tenka priverstinai mažinti traukinio greitį iki 40-50 km/h, o po to iš karto sunkiai puškuoti į ilgą ir sudėtingą įkalnę. Tam, kad įkalnes būtų galima įveikti paprasčiau, nutarta sumontuoti 1/18 kryžmėženklio iešmus, kad traukiniai Jiesią galėtų pravažiuoti 80 km/h greičiu. Panašios sąlygos yra Kaišiadorių, Kyviškių, Panerių geležinkelio stotyse.
Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje lyginiame iešmyne, Vinčų kryptimi ankščiau buvo sumontuotas 1/18 kryžmėženklio iešmas, tačiau dėl neintensyvaus eismo ir dėl to, jog didžioji dalis iš/į Vinčus važiuojančių traukinių stoja Kazlų Rūdoje, šio kryžmėženklio iešmas nėra efektyvus, todėl buvo pakeistas į 1/11.
Kauno ir kitose didžiosiose geležinkelio stotyse traukinių važiavimo greitis ribojamas iki 40 km/h vien dėl keleivių ir darbuotojų saugos, todėl montuoti smailesnius iešmus nėra prasmės.

Aš rašydamas apie Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyno ilginimą minty turėjau iešmyną stoties gale link Jūrės (Kauno), tai ir yra lyginis (iš Kazlų Rūdos į Kauną važiuojančių traukinių numeriai yra lyginiai). Ir dar kartą manau, kad 1/18 markės iešmų į 4 kelią reikėtų. Nes tai ne šiaip sau "ketvirtas kelias", o kelias į Vinčus-Marijampolę-Šeštokus... Traukinių iš Kauno į šias stotis vis tik važiuoja.

[specialistas]

Aš rašydamas apie Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyno ilginimą minty turėjau iešmyną stoties gale link Jūrės (Kauno), tai ir yra lyginis (iš Kazlų Rūdos į Kauną važiuojančių traukinių numeriai yra lyginiai). Ir dar kartą manau, kad 1/18 markės iešmų į 4 kelią reikėtų. Nes tai ne šiaip sau "ketvirtas kelias", o kelias į Vinčus-Marijampolę-Šeštokus... Traukinių iš Kauno į šias stotis vis tik važiuoja.

Jeigu į Marijampolę ir Vinčus traukiniai važiuotų be sustojimo Kazlų Rūdoje, tada galima būtų svarstyti apie 1/18 kryžmėženklio iešmus nelyginiame ir lyginiame iešmynuose, jungiančiuose ketvirtą kelią.

[specialistas]

/\ Ar kas nors galėtų paprastais žodžiais paaiškinti, kuo ta 1/18 iešmo ekploatacija yra brangesnė už 1/11? Tai kiek tada brangesnė būtų 1/22 eksploatacija?

Pats iešmas dėl savo konstrukcinių ypatybių yra ženkliai brangesnis ir jo mazgų susidėvėjimo leistinos ribos yra žymiai siauresnės. Kad traukinukai galėtų saugiai jais važiuoti 80 km/h greičiu, smailes, kryžmes, gretbėgius ir kitus mazgus būtina keisti žymiai dažniau nei 1/11 iešmų.

[rakolioux]

Na, gerb. SPECIALISTAS,

gal ka nors trumpai(keleta sakynuku) apie permainas LT-2, ir liudna dalies personalo ateiti?!
Kokios siu permainu priezastys ir t.t.???